Šis pasakojimas sujungia du savo amato profesionalus. Savo patyrimus savaitgalį vykusiame Vilniaus ralyje pasakos antrą vietą bendroje įskaitoje užėmęs lenktynininkas Dominykas Butvilas. Jo pasakojimą iliustruos vieno geriausio autorenginių fotografo Andriaus Lauciaus nuotraukos.
Pradedam nuo Dominyko
Kai vyksta krepšinio ar futbolo mačas, sakoma “ir namų sienos padeda”. Kadangi visą gyvenimą augau Vilniuje, čia turėtų būti “namų” ralis, tačiau savam kieme nelenktyniavome. Nors tai ir vienintelis ralis čempionate, kada gali išsimiegoti savo lovoje, didžioji dalis trasų driekiasi klasikiniais “Kauno rudens” greičio ruožais, todėl Vilniaus ralio atmosfera yra labai savotiška.
Trasa ir susipažinimas
Pirmi greičio ruožai “naujesni”, atsiradę 2011 metais, o GR 4-8 klasikiniai, šiek tiek pamaišyti ir sudėlioti iš skirtingų gabaliukų. Susipažinti su trasa visus tris kartus – “mission impossible”. Vilniaus ralis pasižymi savotišku pasirengimu – viskas sudėliota taip, kad kuo labiau pavargtum: Keliesi 6 ryto, visą dieną lėki ruožais neturėdamas kada atsikvėpti, o vakare, 7-8 grįžus namo Renatas (šturmanas) iki išnaktų tvarko stenogramas. Net pietų nėra kada pavalgyti – sustojom kaimo parduotuvėlėj, prikišom “bardačioką” maisto ir ilgesniuose pervažiavimuose komplektavomės sumuštinius…
Nusiteikimas ir motyvacija
Tikslas #1: nugalėti ralį “Vilnius 2012″, iš labai arti pamatyti mero taurę.
Tikslas #2: užimti kuo aukštesnę vietą ir iškovoti taškų čempionate.
Tikslas #3: nenuvilti fanų ir būtinai atvažiuoti į finišą!
Ralio eiga
GR1. Kovojom su dulkėmis. Ryte VISIŠKAI nebuo vėjo, todėl dulkės tvyravo ore neskubėdamos sklaidytis. Keletos posūkių net nesimatė, todėl stabdyti laiku buvo sunku. Finiše sužinojau kad V. Švedas stipriai apgadino priekinį ratą, mačiau kad jį keitė, todėl buvo aišku, kad visa kova dar priekyje.
GR2. Nr.1 V. Švedas laiku neatvyko į laiko kontrolės punktą, todėl prie starto linijos stovėjau pirmasis. Nors trasoje daug biraus žvyro ant kurio slidu, kelio valymas gerokai mažesnė problema nei stovinčios tirštos dulkės. Tai pats ilgiausias (23.9 km) ruožas, kuris yra ir techniškas, ir sudėtingas. Pačiame ruožo gale pastebėjau, kad prakirtome galinę kairę padangą… Nepaisant to, prieš artimiausią persekiotoją laimėjome 20 sek. Finiše sužinojau, kad tapome ralio lyderiais. Dar liko labai daug kilometrų- ralis ilgas, todėl džiaugtis nėra kada… :)
GR3. Jau dedantis šalmus starte pastebėjau, kad priekinė kairė padanga išsileidusi…Pamatavau slėgį- buvo likę vos 0.7 bar. Nusprendėme važiuoti atsargiai, kad kuo ilgiau išlaikytume sveiką padangą. Ši taktika pasiteisino. Tik pačioje ruožo pabaigoje ratas nusimontavo galutinai, ir vos nelikome griovyje.
Dėja, nebeturėjome dar vienos atsarginės padangos… Į servisą teko važiuoti su nusimontavusiu ratu, kuris iš pradžių žiauriai vibravo, tada pradėjo luptis ir trankyti viską aplink – duris, sparną, posparnius. Tai buvo labai ilgi 12 km, nes vilkomės 40-50 km/h greičiu, sulyg kiekvienu rato apsisukimu girdėdami siaubingą svylančios gumos plakimą į ratų arką…
GR4-6
Reikėjo pasirinkti optimalų tempą likusioms varžyboms. Po GR5 pamačiau, kad už savęs išlaikyti Saulių Girdauską su Škoda Fabia WRC automobiliu gana nereali užduotis, nes greičio skirtumas pernelyg didelis. Važiavome greitai, tačiau rizikuoti nebuvo prasmės.
GR 7-8
Į startą išvažiavau su trim skirtingom padangom. Niekaip kitaip nepavyko sukomplektuoti ratų, nes tai ratlankiai netiko, tai mišinys, tai padangos būklė. Galinis kairys ratas buvo visai sutriušęs, o dešinys beveik naujas. Perdaug į tai dėmesio nekreipiau, tačiau pirmu važiavimu išbandžiau, kaip elgiasi automobilis. Galėjome parodyti geresnį laiką, tačiau pradėjo leisti skystį galinio rato stabdžių šlangutė. Ilgiau pastabdžius, pedalas “nueidavo” iki pat dugno. Ruože, kuriame vidutinis greitis yra 132 km/h tai nėra labai jauki smulkmena…
Finišas
Be galo smagu finiše sulaukti daugelio draugų, kurie nepagailėjo šampano. Šalia trasų, taip pat mačiau minas žiūrovų – tikiuosi nenuvylėme.
Labai džiaugiamės rezultatu, nes pavyko užimti 1-ąja vietą klasėje ir 2-ąją bendrojoje įskaitoje. Maloni staigmena – Trakų miesto mero įsteigta taurė už laimėtą GR 2!
Išsipildė sena svajonė – laistyti šampaną Vilniaus ralyje! Kitas etapas – Saulės ralis (birželio 16-17 Šiauliuose). Mes ten tikrai būsim, taigi, lauksiu ir Jūsų! Iki pasimatymo!
Šaltinis:
domas.lt
O dabar visą tai iliustruos Andriaus Lauciaus nuotraukos. Dėkui jam už medžiagą.
Šis pasakojimas sujungia du savo amato profesionalus. Savo patyrimus savaitgalį vykusiame Vilniaus ralyje pasakos antrą vietą bendroje įskaitoje užėmęs lenktynininkas Dominykas Butvilas. Jo pasakojimą iliustruos vieno geriausio autorenginių fotografo Andriaus Lauciaus nuotraukos.
Pradedam nuo Dominyko
Kai vyksta krepšinio ar futbolo mačas, sakoma “ir namų sienos padeda”. Kadangi visą gyvenimą augau Vilniuje, čia turėtų būti “namų” ralis, tačiau savam kieme nelenktyniavome. Nors tai ir vienintelis ralis čempionate, kada gali išsimiegoti savo lovoje, didžioji dalis trasų driekiasi klasikiniais “Kauno rudens” greičio ruožais, todėl Vilniaus ralio atmosfera yra labai savotiška.
Trasa ir susipažinimas
Pirmi greičio ruožai “naujesni”, atsiradę 2011 metais, o GR 4-8 klasikiniai, šiek tiek pamaišyti ir sudėlioti iš skirtingų gabaliukų. Susipažinti su trasa visus tris kartus – “mission impossible”. Vilniaus ralis pasižymi savotišku pasirengimu – viskas sudėliota taip, kad kuo labiau pavargtum: Keliesi 6 ryto, visą dieną lėki ruožais neturėdamas kada atsikvėpti, o vakare, 7-8 grįžus namo Renatas (šturmanas) iki išnaktų tvarko stenogramas. Net pietų nėra kada pavalgyti – sustojom kaimo parduotuvėlėj, prikišom “bardačioką” maisto ir ilgesniuose pervažiavimuose komplektavomės sumuštinius…
Nusiteikimas ir motyvacija
Tikslas #1: nugalėti ralį “Vilnius 2012″, iš labai arti pamatyti mero taurę.
Tikslas #2: užimti kuo aukštesnę vietą ir iškovoti taškų čempionate.
Tikslas #3: nenuvilti fanų ir būtinai atvažiuoti į finišą!
Ralio eiga
GR1. Kovojom su dulkėmis. Ryte VISIŠKAI nebuo vėjo, todėl dulkės tvyravo ore neskubėdamos sklaidytis. Keletos posūkių net nesimatė, todėl stabdyti laiku buvo sunku. Finiše sužinojau kad V. Švedas stipriai apgadino priekinį ratą, mačiau kad jį keitė, todėl buvo aišku, kad visa kova dar priekyje.
GR2. Nr.1 V. Švedas laiku neatvyko į laiko kontrolės punktą, todėl prie starto linijos stovėjau pirmasis. Nors trasoje daug biraus žvyro ant kurio slidu, kelio valymas gerokai mažesnė problema nei stovinčios tirštos dulkės. Tai pats ilgiausias (23.9 km) ruožas, kuris yra ir techniškas, ir sudėtingas. Pačiame ruožo gale pastebėjau, kad prakirtome galinę kairę padangą… Nepaisant to, prieš artimiausią persekiotoją laimėjome 20 sek. Finiše sužinojau, kad tapome ralio lyderiais. Dar liko labai daug kilometrų- ralis ilgas, todėl džiaugtis nėra kada… :)
GR3. Jau dedantis šalmus starte pastebėjau, kad priekinė kairė padanga išsileidusi…Pamatavau slėgį- buvo likę vos 0.7 bar. Nusprendėme važiuoti atsargiai, kad kuo ilgiau išlaikytume sveiką padangą. Ši taktika pasiteisino. Tik pačioje ruožo pabaigoje ratas nusimontavo galutinai, ir vos nelikome griovyje.
Dėja, nebeturėjome dar vienos atsarginės padangos… Į servisą teko važiuoti su nusimontavusiu ratu, kuris iš pradžių žiauriai vibravo, tada pradėjo luptis ir trankyti viską aplink – duris, sparną, posparnius. Tai buvo labai ilgi 12 km, nes vilkomės 40-50 km/h greičiu, sulyg kiekvienu rato apsisukimu girdėdami siaubingą svylančios gumos plakimą į ratų arką…
GR4-6
Reikėjo pasirinkti optimalų tempą likusioms varžyboms. Po GR5 pamačiau, kad už savęs išlaikyti Saulių Girdauską su Škoda Fabia WRC automobiliu gana nereali užduotis, nes greičio skirtumas pernelyg didelis. Važiavome greitai, tačiau rizikuoti nebuvo prasmės.
GR 7-8
Į startą išvažiavau su trim skirtingom padangom. Niekaip kitaip nepavyko sukomplektuoti ratų, nes tai ratlankiai netiko, tai mišinys, tai padangos būklė. Galinis kairys ratas buvo visai sutriušęs, o dešinys beveik naujas. Perdaug į tai dėmesio nekreipiau, tačiau pirmu važiavimu išbandžiau, kaip elgiasi automobilis. Galėjome parodyti geresnį laiką, tačiau pradėjo leisti skystį galinio rato stabdžių šlangutė. Ilgiau pastabdžius, pedalas “nueidavo” iki pat dugno. Ruože, kuriame vidutinis greitis yra 132 km/h tai nėra labai jauki smulkmena…
Finišas
Be galo smagu finiše sulaukti daugelio draugų, kurie nepagailėjo šampano. Šalia trasų, taip pat mačiau minas žiūrovų – tikiuosi nenuvylėme.
Labai džiaugiamės rezultatu, nes pavyko užimti 1-ąja vietą klasėje ir 2-ąją bendrojoje įskaitoje. Maloni staigmena – Trakų miesto mero įsteigta taurė už laimėtą GR 2!
Išsipildė sena svajonė – laistyti šampaną Vilniaus ralyje! Kitas etapas – Saulės ralis (birželio 16-17 Šiauliuose). Mes ten tikrai būsim, taigi, lauksiu ir Jūsų! Iki pasimatymo!
Šaltinis:
domas.lt
O dabar visą tai iliustruos Andriaus Lauciaus nuotraukos. Dėkui jam už medžiagą.
