Tęsiame pasakojimą apie garsiausius automobilių lenktynininkų, kurie didžiavosi savo ūsais ir barzdomis. Štai antrasis penketukas į istoriją įėjusių žymių automobilių sporto meistrų.
Deilas Ernhadtas
„Iron Head" - tokią turi pravardė legendinis, daugelio „Nascar" fanų mylimas, septynis kart „Nascar" taurės čempionas Deilas Ernhadtas. Temperamentingas lenktynininkas rodos negalėdavęs pralaimėti. Lekiant daugiau nei 200 kilometrų per valandą greičiu ir matant kaip oponentas plojasi sieną, Deilas tik spausdavo greičio pedalą dar daugiau.
Niekas negalėjo patikėti, kad šis taikiai atrodantis vyrukas trasoje keldavo tikrus uraganus. Deilas lenktynių metu nevengė provokuoti varžovų incidentų, po kurių galima tikėtis net tragedijos.
Būtent taip nutiko 2001 metų rudenį, kai „Nascar" čempionas incidento su varžovu metu rėžėsi į atitvarą, po smūgio vyras neišgyveno. Ernhardtas iki šios dienos išlieka vienu geriausių „Nascar" lenktynininkų, galėjusių kada nors prilygti pačiam Ričardui Peti.
Džonas Vatsonas
Dauguma sportininkų, tarp jų ir lenktynininkai savo veido plaukams leidžia pasilikti baigtos karjeros. Džonas Vatsonas pasielgė priešingai, pradėjo dalyvauti „Formulėje" 1 barzdotas, o karjerą baigė švariai nuskustais žandais.
Lenktyniauti Džonas pradėjo 1975 metais, pakeisdamas pasitraukusį kitą pilotą iš komandos. Tuo metu komandos vadovas pasiūlė lažybas, jeigu jeigu dar naujokas būdamas Džonas laimės pirmose savo lenktynes, privalės nusiskusti barzdą. Džonas neturėdamas ko prarasti sutiko ir visų nuostabai jis laimėjo Austrijos „Grand Prix". Tad nieko kito neliko, kaip nusiskusti barzdą.
Veliau britų lenktynininkas pradėjo važiuoti „McLaren" komandoje, kur įrodė, kad yra tikrai ne iš kelmo spirtas. Startuodamas iš 22 pozicijos Džonas sugebėjo finišą pasiekti būdamas trečias. Po šios pergalės jo karjera sėkmingai tesėsi toliau, tačiau visos pergalės buvo pasiektos jau vyrui neturint barzdos.
Bobis Reiholas
Šio amerikiečių lenktynininko karjera pasiekė piką 8-ąjame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kuomet ūsai nieko nestebino ir buvo labai populiarus dalykas tarp vyrų. Reiholas sėkmingai dalyvavo „IndyCar" ir „Indy 500" lenktynių maratonuose, kur dažnai tekdavo užlipti ant nugalėtojų podiumo.
Bobo Reiholo lenktynių karjera „IndyCar" serijoje buvo labai ilgai ir sėkminga. 1992 metais jis nusipirko lenktynių komandą, kurią pavadino savo vardu ir pats vairavo lenktynių komandos automobilį. Reiholas pasiekė tai, kuo retas lenktynininkas kas gali pasigirti. Reiholas nugalėjo lenktynes su savo vardo komandos lenktynių automobiliu ir iki tol buvusią vidutiniokų komandą pavertė lenktynių serijos lyderiais.
Emersonas Fitipaldis
Emersonas Fitipaldis niekada neturėjo barzdos ar ūsų, šis brazilas turėjo įspūdingus bakenbardus. Fitipaldis 1970 metais buvo trečiasis „Formulės 1" „Lotus" komandos pilotas, kuris po poros metų tapo čempionu. Laimėjęs būdamas vos 25 metų Emersonas tapo jauniausiu kada nors buvusiu „Formulės 1" čempionu, tokiu jis buvo visus 33 metus. Veliau šį titulą nudžiovė Fernandas Alonsas, Luisas Hamiltonas ir Sebastianas Vetelis.
Būdamas vyresnis Fitipaldis toliau sėkmingai skindavo pergales, 1989 ir 1993 metais „Indy 500" lenktynių metu jis nugalėjo visus savo oponentus aplenkdamas juos dviem ratais. Iš profesionalių lenktynių dalyvavimo Emersonas pasitraukė 1996 metais patyręs rimtą incidentą.
Heraldas Ertlas
Austras Heraldas Ertlas ko gero yra įspūdingiausios barzdos ir ūsų nešiotojas automobilių lenktynių istorijoje. Ertlas pradžioje buvo sporto žurnalistas, tačiau po sudalyvavimo mėgėjiškose „Formule 5" lenktynėse jo gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Nugalėjęs šešis lenktynių etapus Heraldas greitai savo hobį ir aistrą pavertė karjera. Jis važiavo „Formulėje 3" ir „Formulėje 2", taip pat Vokietijos kėbulinių automobilių lenktynėse „DRM" (dabartinė „DTM" lenktynių serija).
1975 metais Ertlas debiutavo „Formulėje 1", čia jis važiavo 19 lenktynių etapų, tačiau pasaulio čempiono titulo nepelnė. 1976 metais Vokietijos „Grand Prix" metu po incidento, iš degančio automobilio Heraldą ištraukė ir gyvybę išgelbėjo jo varžovas Nikis Lauda. Pasitraukus iš „Formulės 1" vyras perėjo kėbulinių automobilių lenktynių serijoją. Čia jo oponentai juokaudavo, kad Ertlas pasirinko važiuoti su kėbuliniais automobiliais būtent dėl atvirų šalmų, kadangi „Formulės" tipo bolidus pilotuoti privaloma su uždaro tipo šalmais, o pastarieji nėra patogūs turint tokią išraiškingą barzdą.
Dabar leiskime sau šiek tiek pafantazuoti ir pasižiūrėkime kaip atrodytų dabartiniai „F-1" pilotai, jei sugalvotų turėti ūsus.
Kimis Raikonenas:
Sebastianas Vetelis:
Vitalijus Petrovas:
Pastoras Maldonado
Luisas Hamiltonas
Markas Vėberis
Michaelis Šumacheris
Fernandas Alonso
Felipe Masa
Tęsiame pasakojimą apie garsiausius automobilių lenktynininkų, kurie didžiavosi savo ūsais ir barzdomis. Štai antrasis penketukas į istoriją įėjusių žymių automobilių sporto meistrų.
Deilas Ernhadtas
„Iron Head" - tokią turi pravardė legendinis, daugelio „Nascar" fanų mylimas, septynis kart „Nascar" taurės čempionas Deilas Ernhadtas. Temperamentingas lenktynininkas rodos negalėdavęs pralaimėti. Lekiant daugiau nei 200 kilometrų per valandą greičiu ir matant kaip oponentas plojasi sieną, Deilas tik spausdavo greičio pedalą dar daugiau.
Niekas negalėjo patikėti, kad šis taikiai atrodantis vyrukas trasoje keldavo tikrus uraganus. Deilas lenktynių metu nevengė provokuoti varžovų incidentų, po kurių galima tikėtis net tragedijos.
Būtent taip nutiko 2001 metų rudenį, kai „Nascar" čempionas incidento su varžovu metu rėžėsi į atitvarą, po smūgio vyras neišgyveno. Ernhardtas iki šios dienos išlieka vienu geriausių „Nascar" lenktynininkų, galėjusių kada nors prilygti pačiam Ričardui Peti.
Džonas Vatsonas
Dauguma sportininkų, tarp jų ir lenktynininkai savo veido plaukams leidžia pasilikti baigtos karjeros. Džonas Vatsonas pasielgė priešingai, pradėjo dalyvauti „Formulėje" 1 barzdotas, o karjerą baigė švariai nuskustais žandais.
Lenktyniauti Džonas pradėjo 1975 metais, pakeisdamas pasitraukusį kitą pilotą iš komandos. Tuo metu komandos vadovas pasiūlė lažybas, jeigu jeigu dar naujokas būdamas Džonas laimės pirmose savo lenktynes, privalės nusiskusti barzdą. Džonas neturėdamas ko prarasti sutiko ir visų nuostabai jis laimėjo Austrijos „Grand Prix". Tad nieko kito neliko, kaip nusiskusti barzdą.
Veliau britų lenktynininkas pradėjo važiuoti „McLaren" komandoje, kur įrodė, kad yra tikrai ne iš kelmo spirtas. Startuodamas iš 22 pozicijos Džonas sugebėjo finišą pasiekti būdamas trečias. Po šios pergalės jo karjera sėkmingai tesėsi toliau, tačiau visos pergalės buvo pasiektos jau vyrui neturint barzdos.
Bobis Reiholas
Šio amerikiečių lenktynininko karjera pasiekė piką 8-ąjame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kuomet ūsai nieko nestebino ir buvo labai populiarus dalykas tarp vyrų. Reiholas sėkmingai dalyvavo „IndyCar" ir „Indy 500" lenktynių maratonuose, kur dažnai tekdavo užlipti ant nugalėtojų podiumo.
Bobo Reiholo lenktynių karjera „IndyCar" serijoje buvo labai ilgai ir sėkminga. 1992 metais jis nusipirko lenktynių komandą, kurią pavadino savo vardu ir pats vairavo lenktynių komandos automobilį. Reiholas pasiekė tai, kuo retas lenktynininkas kas gali pasigirti. Reiholas nugalėjo lenktynes su savo vardo komandos lenktynių automobiliu ir iki tol buvusią vidutiniokų komandą pavertė lenktynių serijos lyderiais.
Emersonas Fitipaldis
Emersonas Fitipaldis niekada neturėjo barzdos ar ūsų, šis brazilas turėjo įspūdingus bakenbardus. Fitipaldis 1970 metais buvo trečiasis „Formulės 1" „Lotus" komandos pilotas, kuris po poros metų tapo čempionu. Laimėjęs būdamas vos 25 metų Emersonas tapo jauniausiu kada nors buvusiu „Formulės 1" čempionu, tokiu jis buvo visus 33 metus. Veliau šį titulą nudžiovė Fernandas Alonsas, Luisas Hamiltonas ir Sebastianas Vetelis.
Būdamas vyresnis Fitipaldis toliau sėkmingai skindavo pergales, 1989 ir 1993 metais „Indy 500" lenktynių metu jis nugalėjo visus savo oponentus aplenkdamas juos dviem ratais. Iš profesionalių lenktynių dalyvavimo Emersonas pasitraukė 1996 metais patyręs rimtą incidentą.
Heraldas Ertlas
Austras Heraldas Ertlas ko gero yra įspūdingiausios barzdos ir ūsų nešiotojas automobilių lenktynių istorijoje. Ertlas pradžioje buvo sporto žurnalistas, tačiau po sudalyvavimo mėgėjiškose „Formule 5" lenktynėse jo gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Nugalėjęs šešis lenktynių etapus Heraldas greitai savo hobį ir aistrą pavertė karjera. Jis važiavo „Formulėje 3" ir „Formulėje 2", taip pat Vokietijos kėbulinių automobilių lenktynėse „DRM" (dabartinė „DTM" lenktynių serija).
1975 metais Ertlas debiutavo „Formulėje 1", čia jis važiavo 19 lenktynių etapų, tačiau pasaulio čempiono titulo nepelnė. 1976 metais Vokietijos „Grand Prix" metu po incidento, iš degančio automobilio Heraldą ištraukė ir gyvybę išgelbėjo jo varžovas Nikis Lauda. Pasitraukus iš „Formulės 1" vyras perėjo kėbulinių automobilių lenktynių serijoją. Čia jo oponentai juokaudavo, kad Ertlas pasirinko važiuoti su kėbuliniais automobiliais būtent dėl atvirų šalmų, kadangi „Formulės" tipo bolidus pilotuoti privaloma su uždaro tipo šalmais, o pastarieji nėra patogūs turint tokią išraiškingą barzdą.
Dabar leiskime sau šiek tiek pafantazuoti ir pasižiūrėkime kaip atrodytų dabartiniai „F-1" pilotai, jei sugalvotų turėti ūsus.
Kimis Raikonenas:
Sebastianas Vetelis:
Vitalijus Petrovas:
Pastoras Maldonado
Luisas Hamiltonas
Markas Vėberis
Michaelis Šumacheris
Fernandas Alonso
Felipe Masa
