Šaltinis:
Automanas.lt
REKLAMA
Dar prieš gerus dvidešimt metų, daugelis Japonijos automobilių gamintojų siūlė kelis sportiškus automobilius, kurie iki šiol yra mėgstami, mylimi ir gerbėjų sutelkiami į dėmesio centrą. Išskirti labiausiai reikėtų Toyota, kuris dar prieš dabartinį "LFA" super automobilį visuomenei siūlė vieną garsiausių savo modelių "Supra".
Daugelis automobilių ekspertų teigia, jog net jeigu tuo metu JAV automobilių kultūros nebūtų apsėdę automobilių modifikavimo manija, "Supra" vistiek būtų tapusi išskirtinė ir kultinė. Jeigu grįžtume truputėlį atgalios, "Supra" idėja buvo visiškai paprasta. Toyota norėjo sukurti pilnavertę Datsun "Z" serijos automobilio konkurentą, kuris galėtų savo sagą tęsti daugybę dekadų.
Taip po truputį "2000GT" evoliucionavo į "Supra". 1979 metais "Supra" tapo pirmuoju Toyota automobiliu, kuris turėjo turbo kompresorių. O kadangi tuo metu "Supra" buvo labai arti"Celica", "Supra" modelis tapo savo lygos žaidėju tik trečioje kartoje, 1986 metais. Tais pačiais metais "Celica" tapo priekiniais ratais varomu automobiliu, o Toyota net nesiryžo pakeisti "Supra" įvaizdį ir išlaikė klasikinę komponuotę. Iki šiol trečiosios kartos modeliai yra pakankamai modernūs ir greiti net ir šiai dienai. O tuo metu, "Supra" buvo vienas pigiausių sportiškų automobilių jeigu palygintume su konkurentais iš Europos. Tačiau pasaulis buvo sukrestas kai pasirodė ketvirtoji modelio karta 1992 metais ir buvo gaminamas net 10 metų iki pat 2002. Automobilis turėjo 320 arklio galių, iki 100 km/h galėjo įsibėgėti per 4,6 sekundės, ketvirtį mylios galėjo įveikti per 13,1 sekundės ir pasiekti maksimalų 250 km/h greitį, kuris buvo ribojamas elektronikos. Įsivaizduokite 1992 metais kaip turėjo atrodyti "Supra" tarp blankių ir nuobodžių automobilių?
Visos šios charakteristikos šiam modeliui leido užlipti į olimpą kaip "tuningo" karaliui. Ketvirtos kartos modelis turėjo visiškai naują "2JZ" variklį, kuris buvo labai mėgstamas automobilių modifikatorių iki šiol. Didžiausias privalumas to meto benzininių variklių, jog jis buvo beveik neužmušamas net ir kai iš jo išspaudžiama 600 arklio galių. Šį variklį ypatingai mėgo automobilių sporto mėgėjai, kuriems reikia ištvermingų variklių ilgos distancijos varžybose.
Nusipirkę automobilį gausite ne tik itin ištvermingą, bet ir pakankamai draugišką variklį tobulinimui. Pavyzdžiui išgauti 100 arklio galių daugiau prireikdavo vos kelių šimtų popierinių pinigų. Taip pat pakeitus turbo komponentus laisvai buvo galima išsukti 700 arklio galių. Ir viskas taip augo augo ir tobulėjo kol žmonės iš šio variklio išspausdavo net 1000 arklio galių. Prisiminkite, jog tuo metu niekas net negalvojo ir nesvajojo apie Bugatti "Veyron".
Pardavimai buvo iš ties geri, tačiau dėl vis griežtėjančių emisijų standartų, Toyota privalėjo nutraukti "Supra" pardavimus visame pasaulyje išskyrus Japonija. Aišku kompanija laisvai galėjo sukurti emisijas atitinkantį variklį, tačiau vietoj to, Toyota tapo pačiu nuobodžiausiu ir neįdomiausiu automobilių gamintoju pasaulyje, kurį po to paskui nusekė Honda.
Dar prieš gerus dvidešimt metų, daugelis Japonijos automobilių gamintojų siūlė kelis sportiškus automobilius, kurie iki šiol yra mėgstami, mylimi ir gerbėjų sutelkiami į dėmesio centrą. Išskirti labiausiai reikėtų Toyota, kuris dar prieš dabartinį "LFA" super automobilį visuomenei siūlė vieną garsiausių savo modelių "Supra".
Daugelis automobilių ekspertų teigia, jog net jeigu tuo metu JAV automobilių kultūros nebūtų apsėdę automobilių modifikavimo manija, "Supra" vistiek būtų tapusi išskirtinė ir kultinė. Jeigu grįžtume truputėlį atgalios, "Supra" idėja buvo visiškai paprasta. Toyota norėjo sukurti pilnavertę Datsun "Z" serijos automobilio konkurentą, kuris galėtų savo sagą tęsti daugybę dekadų.
Taip po truputį "2000GT" evoliucionavo į "Supra". 1979 metais "Supra" tapo pirmuoju Toyota automobiliu, kuris turėjo turbo kompresorių. O kadangi tuo metu "Supra" buvo labai arti"Celica", "Supra" modelis tapo savo lygos žaidėju tik trečioje kartoje, 1986 metais. Tais pačiais metais "Celica" tapo priekiniais ratais varomu automobiliu, o Toyota net nesiryžo pakeisti "Supra" įvaizdį ir išlaikė klasikinę komponuotę. Iki šiol trečiosios kartos modeliai yra pakankamai modernūs ir greiti net ir šiai dienai. O tuo metu, "Supra" buvo vienas pigiausių sportiškų automobilių jeigu palygintume su konkurentais iš Europos. Tačiau pasaulis buvo sukrestas kai pasirodė ketvirtoji modelio karta 1992 metais ir buvo gaminamas net 10 metų iki pat 2002. Automobilis turėjo 320 arklio galių, iki 100 km/h galėjo įsibėgėti per 4,6 sekundės, ketvirtį mylios galėjo įveikti per 13,1 sekundės ir pasiekti maksimalų 250 km/h greitį, kuris buvo ribojamas elektronikos. Įsivaizduokite 1992 metais kaip turėjo atrodyti "Supra" tarp blankių ir nuobodžių automobilių?
Visos šios charakteristikos šiam modeliui leido užlipti į olimpą kaip "tuningo" karaliui. Ketvirtos kartos modelis turėjo visiškai naują "2JZ" variklį, kuris buvo labai mėgstamas automobilių modifikatorių iki šiol. Didžiausias privalumas to meto benzininių variklių, jog jis buvo beveik neužmušamas net ir kai iš jo išspaudžiama 600 arklio galių. Šį variklį ypatingai mėgo automobilių sporto mėgėjai, kuriems reikia ištvermingų variklių ilgos distancijos varžybose.
Nusipirkę automobilį gausite ne tik itin ištvermingą, bet ir pakankamai draugišką variklį tobulinimui. Pavyzdžiui išgauti 100 arklio galių daugiau prireikdavo vos kelių šimtų popierinių pinigų. Taip pat pakeitus turbo komponentus laisvai buvo galima išsukti 700 arklio galių. Ir viskas taip augo augo ir tobulėjo kol žmonės iš šio variklio išspausdavo net 1000 arklio galių. Prisiminkite, jog tuo metu niekas net negalvojo ir nesvajojo apie Bugatti "Veyron".
Pardavimai buvo iš ties geri, tačiau dėl vis griežtėjančių emisijų standartų, Toyota privalėjo nutraukti "Supra" pardavimus visame pasaulyje išskyrus Japonija. Aišku kompanija laisvai galėjo sukurti emisijas atitinkantį variklį, tačiau vietoj to, Toyota tapo pačiu nuobodžiausiu ir neįdomiausiu automobilių gamintoju pasaulyje, kurį po to paskui nusekė Honda.