1987 metų, Liepos 21 diena. Prieš dvidešimt šešis metus Maranello mieste buvo pristatytas „Ferrari F40″. Šį automobilį galima vadinti paskutiniu mohikanu dėl keleto priežasčių. Pirma tai buvo paskutinis automobilis prie kurio prisidėjo kompanijos įkūrėjas Enzo Ferrari, o ir šis „Ferrari" super automobilis yra vienas geriausių kompanijos kūrinių.
Lydekai paliepus, man…
Žinote visi kaip šis pasakymas baigiasi. Šį mūsų tradicinį pasakymą būtų galima labai lengvai pritaikyti „F40″ super automobiliui. Kadangi paskutinius gyvenimo metus „Ferrari" kompanijos įkūrėjas Enzo sirgo sunkia liga, jis savo inžinieriams liepė sukurti patį greičiausią super automobilį pasaulyje. Daugelis artimų žmonių kalbėdavo, jog jis paprašė sukurti šį automobilį, nes norėjo deramai atsisveikinti su kompanija, lyg žinodamas, kad tuo iškeliaus į dangų. Gimęs lenktynininku ir atstovavęs „Alfa Romeo" komandą daugelį metų, sulaukęs 88 metų super automobilių maestro industriją paliko su trenksmu, nes joje pasirodė tikras raudonasis velnias iš Italijos – „F40″.
Šiais laikais, kai automobilį inžinieriai sugeba sukurti per 2 ar 3 metus nieko nestebina. Tačiau tais laikais, „Ferrari" ir kiti super automobilių gamintojai diktavo sąlygas, kaip reikia kurti automobilį, kuris ką tik gimė tavo galvoje. „F40″ buvo sukurtas, surinktas ir išleistas į marčias per mažiau negu 12 mėnesių,o tai yra mažiau negu vieneri jūsų gyvenimo metai. Šiai dienai tai būtų tiesiog neįmanoma.
„F40″ pavadinimas kilo ne iš niekur. “F” raidė žymimi modeliai yra ypatingi, o sekantis skaičius reiškia taip pat daug. Pavyzdžiui šiame modelyje naudotas „40″ skaičius reiškia Maranello pasididžiavimo gimtadienį. Tada kompanija šventė keturiasdešimties metų gimtadienį, kuris po vienerių pasižymėjo kompanijos įkūrėjo mirtimi.
Galios, dar galios ir dar daugiau galios
8 dešimtmetis „Ferrari" nebuvo pats sėkmingiausias, ne tik serijinių automobilių gamyboje, bet ir Formulės 1 čempionate. Maranello mieste įsikūręs automobilių gamintojas į priekį praleido varžovus iš „McLaren", „Brabham" ir „Williams" komandų. Situaciją tvarkyti nepadėjo ir sunki ekonominė padėtis bei smunkanti automobilių paklausa už Atlanto. Tačiau itin didelis Enzo ego neleido nei sau nei kompanijos inžinieriams nuleisti rankų. Ypač po 1985 metų Frankfurto parodos, kurioje „Porsche" pademonstravo savo inžinierių stebuklą - „959-D”. Tuo metu „959-D” konceptas pristatė neįtikėtinas technologines naujoves, kurios net ir šiais laikais atrodo itin pažangios. Aprengtas itin elegantišku ir aerodinamišku kėbulu, automobilis buvo itin kompleksiškai surinktas, tačiau turėjo 450 arklio galių benzininį variklį, kuris į krūmus privertė eiti „Ferrari 288 GTO”. O toks Vokiečių žingsnis labai supykdė „Ferrari" įkūrėją - Enzo.
Kompanijos įkūrėjas nusprendė Maranello gimtadienio progą sukurti patį greičiausią automobilį, kuris ne tik nušluostytų nosį „Porsche", bet ir apskritai taptų geriausių super automobiliu pasaulyje. „Ferrari" neėjo tuo pačiu keliu, kaip „Porsche" inžinieriai ir neišradinėjo dviračio iš naujo su itin pažangiomis technologijomis. Bet gamykloje tvyrojo įtampa su mintimi -, "Kaip mes galime apspjauti Vokiečius".
Išeities iš to beveik nebuvo. Tačiau čia į pagalbą atėjo Enzo Ferrari, kuris pasakė pasitelkti visas automobilių sporto žinias ir į tai sudėti į serijinį automobilį. O tai reiškė, jog automobilis turėjo būti itin lengvas ir būtų varomas beprotiškai galingo variklio.
Užuominos praeityje
Pirmasis prototipas buvo pavadintas “GTO Evoluzione”, kuris iš tikro buvo patobulintas ir modernizuotas “288 GTO” modelis. Nedaugelis žino, tačiau šis automobilis buvo kuriamas su mintimi, jog galėtų dalyvauti pasaulio ralio čempionate ir jame dominuoti. Likimas nebūtų likimu, nes ralio scenoje pasirodė pirmieji monstrai iš „Audi", „Lancia", „Peugeot", „Ford" ir „MG" stovyklų. Net tie patys „Ferrari" konkurentai „Porsche", sukūrė „959″ modelį, jog galėtų dalyvauti ralio scenoje. Tačiau laikui bėgant ir dažnėjant incidentams, tarptautinė automobilių sporto federacija nutraukė B grupės egzistavimą, o tai reiškė tik vieną, jog „Porsche" ir „Ferrari" savo projektus turi koreguoti ir keisti jų kryptį.
“GTO Evoluzione” buvo tikras super automobilis sukurtas lenktynėms. Anglies pluošto kėbulas, labai standi ir lenktynėms ruošta važiuoklė. Enzo „Ferrari" po ralio planų žlugimo pasakė, jog reikia sukurti naują kėbulą, kuris turi būti itin lengvas, o automobilį paleisti į serijinę gamybą. „Ferrari" inžinieriai pasitelkė Formulės 1 komandos inžinierius, kurie sukūrė beprotiškai lengvą kėbulą ir interjerą, kuriame buvo tik tai kas reikia, jokių išimčių.
Vienas faktas priverčia suprasti Maranello automobilių gamyklos inžinierių beprotybę. Jokių vairo stiprintuvų, jokių ABS, viską turės atlikti pats vairuotojas. Rezultatas buvo įspūdingas, nes „F40″ svėrė vos 1100 kilogramų. Pavyzdžiui didžiausias konkurentas „Porsche 959″ svėrė 1450 kilogramų. Visa komforto įranga bei technologinės naujovės automobilį pavertė storu jankiu už kurį viskas atliekama automobilio, o ne vairuotojo dėka.
„Ferrari" inžinieriai nusprendė ir toliau eiti iš proto ir variklių skyriuje. Jie paėmė V formos „288 GTO” agregatą, pridėjo 32 vožtuvus bei padidino suspaudimo laipsnį. Rezultatai kalba patys už save, nes šis agregatas buvo net 20 procentų galingesnis negu „288 GTO” donoras. Šis agregatas išvystė 478 arklio galias, o automobilį priversdavo įsibėgėti iki 320 km/h maksimalaus greičio.
1987 metais, Frankfurto automobilių parodoje „Ferrari" pristatė savo naują narkotiką, kuris buvo pavadintas „F40″. Tuometinės reakcijos niekas negali papasakoti, nes visi iki vieno stovėjo šalia automobilio su nukritusiu žandikauliu. O žinant, jog tai buvo „Ferrari", kompanijos įkūrėjas paskelbė „F40″ modelio kainą, kuri siekė net 400 tūkst. JAV dolerių. Ir ką jūs manote? „Ferrari" per metus pagamindavo vos 400 šių modelių, tačiau tai buvo ne motais pirkėjams, kurie driekėsi į eilę.
Šis kompanijos super automobilis tapo vienu sėkmingiausiu serijiniu automobiliu per visą „Ferrari" istoriją. Gaila tik vieno, jog tai buvo paskutinis Enzo Ferrari kūrinys, projektas ir premjera. Po mažiau negu metų, kompanijos įkūrėjas mirė savo namuose.
Daugelis automobilių ekspertų ir žurnalistų šį „Ferrari" aprašo, kaip vieną geriausių super automobilių istorijoje. Brutaliai gražus, neįtikėtinai galingas, neatleidžiantis klaidų už vairo, tačiau profesionalo rankose yra tikras stebuklas. Šiuolaikinėje automobilių industrijoje šis automobilis tikriausiai būtų suprastas kaip lenktynių trasų žaislas, nes dabartiniai super automobiliai negali apsieiti be krūvos elektroninių žaisliukų, automatinės pavarų dėžės ir bjaurios išvaizdos.
Galime tik pagerbti šį automobilį tylos minute, nes tai buvo vienas paskutiniųjų automobilių entuziastų garbinamas automobilis.
1987 metų, Liepos 21 diena. Prieš dvidešimt šešis metus Maranello mieste buvo pristatytas „Ferrari F40″. Šį automobilį galima vadinti paskutiniu mohikanu dėl keleto priežasčių. Pirma tai buvo paskutinis automobilis prie kurio prisidėjo kompanijos įkūrėjas Enzo Ferrari, o ir šis „Ferrari" super automobilis yra vienas geriausių kompanijos kūrinių.
Lydekai paliepus, man…
Žinote visi kaip šis pasakymas baigiasi. Šį mūsų tradicinį pasakymą būtų galima labai lengvai pritaikyti „F40″ super automobiliui. Kadangi paskutinius gyvenimo metus „Ferrari" kompanijos įkūrėjas Enzo sirgo sunkia liga, jis savo inžinieriams liepė sukurti patį greičiausią super automobilį pasaulyje. Daugelis artimų žmonių kalbėdavo, jog jis paprašė sukurti šį automobilį, nes norėjo deramai atsisveikinti su kompanija, lyg žinodamas, kad tuo iškeliaus į dangų. Gimęs lenktynininku ir atstovavęs „Alfa Romeo" komandą daugelį metų, sulaukęs 88 metų super automobilių maestro industriją paliko su trenksmu, nes joje pasirodė tikras raudonasis velnias iš Italijos – „F40″.
Šiais laikais, kai automobilį inžinieriai sugeba sukurti per 2 ar 3 metus nieko nestebina. Tačiau tais laikais, „Ferrari" ir kiti super automobilių gamintojai diktavo sąlygas, kaip reikia kurti automobilį, kuris ką tik gimė tavo galvoje. „F40″ buvo sukurtas, surinktas ir išleistas į marčias per mažiau negu 12 mėnesių,o tai yra mažiau negu vieneri jūsų gyvenimo metai. Šiai dienai tai būtų tiesiog neįmanoma.
„F40″ pavadinimas kilo ne iš niekur. “F” raidė žymimi modeliai yra ypatingi, o sekantis skaičius reiškia taip pat daug. Pavyzdžiui šiame modelyje naudotas „40″ skaičius reiškia Maranello pasididžiavimo gimtadienį. Tada kompanija šventė keturiasdešimties metų gimtadienį, kuris po vienerių pasižymėjo kompanijos įkūrėjo mirtimi.
Galios, dar galios ir dar daugiau galios
8 dešimtmetis „Ferrari" nebuvo pats sėkmingiausias, ne tik serijinių automobilių gamyboje, bet ir Formulės 1 čempionate. Maranello mieste įsikūręs automobilių gamintojas į priekį praleido varžovus iš „McLaren", „Brabham" ir „Williams" komandų. Situaciją tvarkyti nepadėjo ir sunki ekonominė padėtis bei smunkanti automobilių paklausa už Atlanto. Tačiau itin didelis Enzo ego neleido nei sau nei kompanijos inžinieriams nuleisti rankų. Ypač po 1985 metų Frankfurto parodos, kurioje „Porsche" pademonstravo savo inžinierių stebuklą - „959-D”. Tuo metu „959-D” konceptas pristatė neįtikėtinas technologines naujoves, kurios net ir šiais laikais atrodo itin pažangios. Aprengtas itin elegantišku ir aerodinamišku kėbulu, automobilis buvo itin kompleksiškai surinktas, tačiau turėjo 450 arklio galių benzininį variklį, kuris į krūmus privertė eiti „Ferrari 288 GTO”. O toks Vokiečių žingsnis labai supykdė „Ferrari" įkūrėją - Enzo.
Kompanijos įkūrėjas nusprendė Maranello gimtadienio progą sukurti patį greičiausią automobilį, kuris ne tik nušluostytų nosį „Porsche", bet ir apskritai taptų geriausių super automobiliu pasaulyje. „Ferrari" neėjo tuo pačiu keliu, kaip „Porsche" inžinieriai ir neišradinėjo dviračio iš naujo su itin pažangiomis technologijomis. Bet gamykloje tvyrojo įtampa su mintimi -, "Kaip mes galime apspjauti Vokiečius".
Išeities iš to beveik nebuvo. Tačiau čia į pagalbą atėjo Enzo Ferrari, kuris pasakė pasitelkti visas automobilių sporto žinias ir į tai sudėti į serijinį automobilį. O tai reiškė, jog automobilis turėjo būti itin lengvas ir būtų varomas beprotiškai galingo variklio.
Užuominos praeityje
Pirmasis prototipas buvo pavadintas “GTO Evoluzione”, kuris iš tikro buvo patobulintas ir modernizuotas “288 GTO” modelis. Nedaugelis žino, tačiau šis automobilis buvo kuriamas su mintimi, jog galėtų dalyvauti pasaulio ralio čempionate ir jame dominuoti. Likimas nebūtų likimu, nes ralio scenoje pasirodė pirmieji monstrai iš „Audi", „Lancia", „Peugeot", „Ford" ir „MG" stovyklų. Net tie patys „Ferrari" konkurentai „Porsche", sukūrė „959″ modelį, jog galėtų dalyvauti ralio scenoje. Tačiau laikui bėgant ir dažnėjant incidentams, tarptautinė automobilių sporto federacija nutraukė B grupės egzistavimą, o tai reiškė tik vieną, jog „Porsche" ir „Ferrari" savo projektus turi koreguoti ir keisti jų kryptį.
“GTO Evoluzione” buvo tikras super automobilis sukurtas lenktynėms. Anglies pluošto kėbulas, labai standi ir lenktynėms ruošta važiuoklė. Enzo „Ferrari" po ralio planų žlugimo pasakė, jog reikia sukurti naują kėbulą, kuris turi būti itin lengvas, o automobilį paleisti į serijinę gamybą. „Ferrari" inžinieriai pasitelkė Formulės 1 komandos inžinierius, kurie sukūrė beprotiškai lengvą kėbulą ir interjerą, kuriame buvo tik tai kas reikia, jokių išimčių.
Vienas faktas priverčia suprasti Maranello automobilių gamyklos inžinierių beprotybę. Jokių vairo stiprintuvų, jokių ABS, viską turės atlikti pats vairuotojas. Rezultatas buvo įspūdingas, nes „F40″ svėrė vos 1100 kilogramų. Pavyzdžiui didžiausias konkurentas „Porsche 959″ svėrė 1450 kilogramų. Visa komforto įranga bei technologinės naujovės automobilį pavertė storu jankiu už kurį viskas atliekama automobilio, o ne vairuotojo dėka.
„Ferrari" inžinieriai nusprendė ir toliau eiti iš proto ir variklių skyriuje. Jie paėmė V formos „288 GTO” agregatą, pridėjo 32 vožtuvus bei padidino suspaudimo laipsnį. Rezultatai kalba patys už save, nes šis agregatas buvo net 20 procentų galingesnis negu „288 GTO” donoras. Šis agregatas išvystė 478 arklio galias, o automobilį priversdavo įsibėgėti iki 320 km/h maksimalaus greičio.
1987 metais, Frankfurto automobilių parodoje „Ferrari" pristatė savo naują narkotiką, kuris buvo pavadintas „F40″. Tuometinės reakcijos niekas negali papasakoti, nes visi iki vieno stovėjo šalia automobilio su nukritusiu žandikauliu. O žinant, jog tai buvo „Ferrari", kompanijos įkūrėjas paskelbė „F40″ modelio kainą, kuri siekė net 400 tūkst. JAV dolerių. Ir ką jūs manote? „Ferrari" per metus pagamindavo vos 400 šių modelių, tačiau tai buvo ne motais pirkėjams, kurie driekėsi į eilę.
Šis kompanijos super automobilis tapo vienu sėkmingiausiu serijiniu automobiliu per visą „Ferrari" istoriją. Gaila tik vieno, jog tai buvo paskutinis Enzo Ferrari kūrinys, projektas ir premjera. Po mažiau negu metų, kompanijos įkūrėjas mirė savo namuose.
Daugelis automobilių ekspertų ir žurnalistų šį „Ferrari" aprašo, kaip vieną geriausių super automobilių istorijoje. Brutaliai gražus, neįtikėtinai galingas, neatleidžiantis klaidų už vairo, tačiau profesionalo rankose yra tikras stebuklas. Šiuolaikinėje automobilių industrijoje šis automobilis tikriausiai būtų suprastas kaip lenktynių trasų žaislas, nes dabartiniai super automobiliai negali apsieiti be krūvos elektroninių žaisliukų, automatinės pavarų dėžės ir bjaurios išvaizdos.
Galime tik pagerbti šį automobilį tylos minute, nes tai buvo vienas paskutiniųjų automobilių entuziastų garbinamas automobilis.
