“Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių”. Štai tokio posakio esmę iš visų pusių ir kampų mes pajutome savo kailiu. Pradėsiu nuo pradžių.
Ralio mašina yra stiprus ir kietas organizmas, bet tuo pačiu metu ji yra ir lepi, bei įnoringa būtybė. Jeigu nori, kad ji tau atsiduotų visa trasoje, už jos ribų turi jai atitinkamai atsidėkoti. Taip, kad ir kaip dviprasmiškai tai skambėtų, jūsų galvoje brėžiama paralelė yra teisinga. Mašiną reikia mylėti ir ji tau atsidėkos tuo pačiu.
Jeigu Evo būtų mergina, mielai ją išsiųstume į šiltus kraštus pagerti kokteiliukų, pagulėti and jūros kranto ir pamąstyti apie 2013 m. sezoną. Grįžtų pailsėjusi ir įdegusi… Dabar, situacija kiek kitokia, bet panaši! Karštą paplūdimio smėlį pakeitė šiltas “Racetech” kolektyvo garažas, o vietoj šokoladinio įdegio mašina visai išblyško- tiesą sakant ji net pabalo!
Jeigu nori, kad ji tau atsiduotų visa trasoje, už jos ribų turi jai atitinkamai atsidėkoti.
Kadangi nuo 2010 metų visose varžybose dalyvavome šiuo automobiliu, jis matė jau nemažai žvyrinių kilometrų, ir reikėjo priimti principinį sprendimą, kaip su juo pasielgti prieš ateinantį sezoną. Mūsų manymu, visuomet reikia eiti progreso kryptimi, o R4 grupė yra būtent toks žingsnis.
Kad ir kaip skrupulingai dėliojome visą tvarkaraštį, kiekvieną dieną iškildavo naujų problemų, bėdų, klausimų kuriuos reikia spręsti. Žinoma, blogas planas tas, kurio negalima pakeisti. Jeigu ne “Racetech” kolektyvo užsispyrimas, perfekcionizmas ir pasiaukojimas, tikrai nebeturėčiau šansų startuoti “Winter Ralyje”… Mašiną betkaip padaryti jau būtume spėję, bet toks variantas netenkina nei manęs, nei kolektyvo!
Antradienis. Iš dažytojų kėbulą gavome sausio 15 dienos vakare. Kartu su Tauru (TaT Designs) važiuojame pažiūrėti kaip gi atrodys tas ilgai lauktas baltas automobilis.
Darant šias nuotraukas girdime replikas iš Racetech vyrų, nes kiekviena minutė praleista fotografuojant automobilį – minutė, kada nevyksta darbas. O jo daug!
Trečiadienis ir ketvirtadienis. Mašina apraizgoma visais reikalingais vamzdeliais ir laideliais, atsiranda daug būtinų ir vairuotojui retai pastebimų smulkmenų, be kurių automobilis niekur nevažiuotų. Pilnai perrinkti stabdžiai, uždėti ant balkių su visom pakabos detalėm jau laukia amortizatorių. Štai koks prabangus EVO 10 salonas:
Ketvirtadienio vakaras - padaryti visi darbai, kuriuos galima pabaigti dar neįdėjus motoro. Meldžiamės, kad variklį pristatys penktadienį, kaip ir žadėta (jis jau vėluoja savaitę). Kartu su amortizatoriais. Vyrai vėl dirba iki nakties…
Penktadienis. Kalėdos, iš ryto gavome motorą! Marius nieko nelaukęs imasi jį surinkinėti, nes norint jį įdėti į vietą, dar reikia surinkti nemažą kiekį agregatų. Prie šio proceso prisidėjau ir aš: atisvežęs generatoriaus diržą logiškai mąsčiau, kaip jis teisingai užsideda, pavyko beveik be google pagalbos!
Tadas su vežimėliu gerai apsipirko “Aibėj” . Penktadienio vakaras: motoras paruoštas, kinkom arklius.
Pagaliau įdiegus variklį mašina vis labiau panašėja į mašiną. Sudedami abu balkiai su pakabos detalėmis ir stabdžiais.
Šeštadienis. Nedarbo diena visiems išskyrus Racetech. Iš Kauno “Itella” sandėlio išprašėme, kad atvežtą galinį reduktorių atiduotų ankščiau, ir taksistas Domas lekia į Vilnių. Dabar galima gaminti duslintuvą!
Dabar šeštadienio vakaras, o darbai vis dar vyksta. Sekite naujienas ir galėsite stebėti kaip mum sekasi… Tikiuosi jau jaučiate artėjančių lenktynių jaudulį!!!!
Iš
Dominyko Butvilo dienoraščio
“Kuo toliau į mišką, tuo daugiau medžių”. Štai tokio posakio esmę iš visų pusių ir kampų mes pajutome savo kailiu. Pradėsiu nuo pradžių.
Ralio mašina yra stiprus ir kietas organizmas, bet tuo pačiu metu ji yra ir lepi, bei įnoringa būtybė. Jeigu nori, kad ji tau atsiduotų visa trasoje, už jos ribų turi jai atitinkamai atsidėkoti. Taip, kad ir kaip dviprasmiškai tai skambėtų, jūsų galvoje brėžiama paralelė yra teisinga. Mašiną reikia mylėti ir ji tau atsidėkos tuo pačiu.
Jeigu Evo būtų mergina, mielai ją išsiųstume į šiltus kraštus pagerti kokteiliukų, pagulėti and jūros kranto ir pamąstyti apie 2013 m. sezoną. Grįžtų pailsėjusi ir įdegusi… Dabar, situacija kiek kitokia, bet panaši! Karštą paplūdimio smėlį pakeitė šiltas “Racetech” kolektyvo garažas, o vietoj šokoladinio įdegio mašina visai išblyško- tiesą sakant ji net pabalo!
Jeigu nori, kad ji tau atsiduotų visa trasoje, už jos ribų turi jai atitinkamai atsidėkoti.
Kadangi nuo 2010 metų visose varžybose dalyvavome šiuo automobiliu, jis matė jau nemažai žvyrinių kilometrų, ir reikėjo priimti principinį sprendimą, kaip su juo pasielgti prieš ateinantį sezoną. Mūsų manymu, visuomet reikia eiti progreso kryptimi, o R4 grupė yra būtent toks žingsnis.
Kad ir kaip skrupulingai dėliojome visą tvarkaraštį, kiekvieną dieną iškildavo naujų problemų, bėdų, klausimų kuriuos reikia spręsti. Žinoma, blogas planas tas, kurio negalima pakeisti. Jeigu ne “Racetech” kolektyvo užsispyrimas, perfekcionizmas ir pasiaukojimas, tikrai nebeturėčiau šansų startuoti “Winter Ralyje”… Mašiną betkaip padaryti jau būtume spėję, bet toks variantas netenkina nei manęs, nei kolektyvo!
Antradienis. Iš dažytojų kėbulą gavome sausio 15 dienos vakare. Kartu su Tauru (TaT Designs) važiuojame pažiūrėti kaip gi atrodys tas ilgai lauktas baltas automobilis.
Darant šias nuotraukas girdime replikas iš Racetech vyrų, nes kiekviena minutė praleista fotografuojant automobilį – minutė, kada nevyksta darbas. O jo daug!
Trečiadienis ir ketvirtadienis. Mašina apraizgoma visais reikalingais vamzdeliais ir laideliais, atsiranda daug būtinų ir vairuotojui retai pastebimų smulkmenų, be kurių automobilis niekur nevažiuotų. Pilnai perrinkti stabdžiai, uždėti ant balkių su visom pakabos detalėm jau laukia amortizatorių. Štai koks prabangus EVO 10 salonas:
Ketvirtadienio vakaras - padaryti visi darbai, kuriuos galima pabaigti dar neįdėjus motoro. Meldžiamės, kad variklį pristatys penktadienį, kaip ir žadėta (jis jau vėluoja savaitę). Kartu su amortizatoriais. Vyrai vėl dirba iki nakties…
Penktadienis. Kalėdos, iš ryto gavome motorą! Marius nieko nelaukęs imasi jį surinkinėti, nes norint jį įdėti į vietą, dar reikia surinkti nemažą kiekį agregatų. Prie šio proceso prisidėjau ir aš: atisvežęs generatoriaus diržą logiškai mąsčiau, kaip jis teisingai užsideda, pavyko beveik be google pagalbos!
Tadas su vežimėliu gerai apsipirko “Aibėj” . Penktadienio vakaras: motoras paruoštas, kinkom arklius.
Pagaliau įdiegus variklį mašina vis labiau panašėja į mašiną. Sudedami abu balkiai su pakabos detalėmis ir stabdžiais.
Šeštadienis. Nedarbo diena visiems išskyrus Racetech. Iš Kauno “Itella” sandėlio išprašėme, kad atvežtą galinį reduktorių atiduotų ankščiau, ir taksistas Domas lekia į Vilnių. Dabar galima gaminti duslintuvą!
Dabar šeštadienio vakaras, o darbai vis dar vyksta. Sekite naujienas ir galėsite stebėti kaip mum sekasi… Tikiuosi jau jaučiate artėjančių lenktynių jaudulį!!!!
Iš
Dominyko Butvilo dienoraščio
