Apie skandalingą praeitį – išskirtinis Tomo Kovėros interviu: „Tai yra pats blogiausias dalykas“

Apie skandalingą praeitį ir kodėl ištraukė senus skeletus, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ išskirtinis Tomo Kovėros interviu. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

DIENOS PJŪVIS. Išskirtinis Tomo Kovėros interviu – apie skandalingą praeitį ir kodėl ištraukė senus skeletus?

Kadrai iš tragedijos vietos – pamatykite Kovėros butą ir mirtinu tapusį medžioklinį ginklą

Mirusios Tomo Kovėros mylimosios sužalojimai: ant veido – 7, kurių 4 – galimai šautuvo buože

Vakar jūsų pavardė turbūt garsiausiai skambėjo visoje Lietuvoje. Kalbant apie praeities istorijas, kurios įvyko prieš 23-ejus metus, būtų geriausia, kad pats papasakotumėte, tai kas įvyko tą lemtingą naktį? 

Aš manau, kad apie tai šimtą kartų jau yra parašyta. Visos įmanomos improvizacijos, variacijos ir taip toliau. Aš esu ne vieną kartą pasakęs, kad vyko konfliktas, tragedija, nelaimė, kuri pasibaigė žmogaus mirtimi. Tai yra pats blogiausias dalykas to žmogaus atveju. 

O mano atveju, turbūt viskas, ką esu gyvenime padaręs, visus šiuos metus yra mindoma, trypiama, žeminama visomis įmanomomis formomis. Asmenys, būdami Seimo vadovais, kaip ta pati Čmilytė-Nielsen, teistos partijos pirmininkė, KGB-isto dukra, į akis šneka, kad Kovėra brutaliai daužė moterį kažkokiais išgalvotais terminais, ko net nebuvo. 

Tai, ką aš per visą laiką nuveikiau valstybei kaip visuomenininkas, mokslininkas, visa tai yra nubraukta. Nesvarbu, kokie įrodantys dokumentai yra pateikti, Aukščiausiojo Teismo sprendimas, viskas yra. 

Aš suprantu, kad tu gali būti ir KGB-isto kraujo, ir nusikalstamai organizacijai vadovauti grubiai šnekant, ir būti valdžioje. O jeigu tau įvyko tragedija ir tu turi net Aukščiausiojo Teismo dokumentą, pažymas, tai yra kaip nieko vertas dalykas. Tai ko valstybė yra verta? Ką žmogus turi padaryti valstybėje, ką jis turi padaryti tokio, kad jis galėtų tarnauti savo šaliai <...>?

23 metai praėjo, Aukščiausiasis Teismas po 5 metų bylinėjimosi ir po daugybės ekspertizių priėmė sprendimą. Ekspertizių buvo ne viena, taip pat ir palaikų ekshumacija, taip?

Dvi ekskhumacijos buvo. Amžinąjį atilsį buvo iš kapo išjudinta, buvo bandyta įrodyti, kad žūtbūt aš atlikau žmogžudystę, jog spardžiau, daužiau, kad moteris praskelta galva, išmuštais dantimis. Nebuvo viso šito. Visa byla yra aiški, ji buvo išnagrinėta, ekshumacijos atliktos buvo, viskas praėjo, bet norima surasti atpirkimo ožį. Tiesiog reikėjo ištraukti mano šitą istoriją, kad tą dieną nekalbėtų apie konservatorių KBG agento istoriją, kuri iškilo būtent tą dieną. 

Bet kad dėl to turi kentėti ir amžinąjį atilsį moters giminės, mano šeima, tas niekam nerūpi.

Praėjus senaties terminui yra panaikinti kaltinimai, bet 16 smūgių, 7 iš jų į veidą...

Čia yra Jakilaičio ir Čmilytės kūrybinis darbas. 

Čia netiesa? Nebuvo taip?

Yra bylose ekspertai, kurie aprašo pažeidimus <...>. Kiekvienas kaulo įtrūkimas, kiekvienas įbrėžimas yra sužeidimas. Yra aprašoma, kiek yra traumų, kiek sužeidimų. 

Reikia atskirti šiuos dalykus. Jeigu jie sako, kad daužė, spardė ir taip toliau... Nėra šito dalyko. 

Tai smurto nebuvo prieš ją?

Mušimo jokio nebuvo. Nebuvo jokio.

Buvo konfliktas, susistumdė žmonės, tai dėl to gal ir gali ant rankos likti mėlynė ir taip toliau. Bet kai šneka apie dalykus, susirinktus iš nuogirdų, kad tas tą pasakė, anas tą pasakė, tai...

Artimųjų liudymai tuo metu, 2001-aisiais, buvo baisūs.

Taip, buvo baisūs: ir alkoholikas, psichiškai nestabilus, maniakas. 

Jie kaltino, kad jūs sumušėte moterį ir kad galbūt ją net nužudėte.

Iš viso naratyvas buvo tai, kad aš ją užmušiau, o paskui inscenizavau savižudybę. Tai visiškas, absoliučiai sukurtas detektyvas. Ir prokurorai, ir teisėjai keitėsi. Įsivaizduojate, tiek metų nagrinėti? Išnarstyti po kiekvieną kaulelį, tiesiogine to žodžio prasme.

Aš nenoriu veltis į visas technines detales, ekspertizes, ką darė, bet yra surašyti tomai, kad būtų išsiaiškinta, kas buvo. Aš visą tą pragarą praėjau, taip pat tą praėjo ir amžinąjį atilsį Dainos, ir mano visa giminė.

Dabar, po šitiek metų, mano feisbukas lūžta nuo grasinimų, visų šlykščiausių žodžių ir taip toliau. Galbūt jie yra teisūs, taip, įvyko tragedija, jie galbūt yra teisūs. Bet dabar tai, kas vyksta, manau, yra pritraukta tam, kad kai ką būtų galima paslėpti. Be to, tai yra bijojimas to, ką aš galiu, atėjęs į ministeriją, padaryti ir pakelti.

Aš žinau daug ką ir žinau daug skaičių, tai yra didelis nerimas. Kai aš jums pasakysiu vieną skaičių, kokia didžiausia žala padaryta Lietuvos gamtai, suskaičiuota su dokumentais, o dabartinė valdžia to net nebandė apskųsti teismui, jūs nugriūsite nuo kėdės.

Tai dabar jau sakykite.

Nei daug, nei mažai – 382 mln. eurų.

Papasakokite daugiau.

Tegul papasakoja paskutinį posėdį einanti Vyriausybė. Mulkino įmonės, atliekas slėpė prie pat Vilniaus, jas užkasinėjo, buvo ir departameno direktorius, ir ministras, ir ekspertizės, ir tyrimai padaryti.

Kai pradedi kalbėti apie tokias sumas, kiti sako, kad panašu, jog ir tave gali nušauti, tai ši tema, manau, yra susijusi su tuo. Tai yra kosminiai pinigai, bet niekas nekalba apie tai.

Jūs užsiminėte apie valdžią, konservatorių skandalą. Tai norite pasakyti, kad jie nori jums pakenkti?

Aš manau, kad jiems geriausias įrankis ištraukti istoriją, kuri jau yra išaiškinta.

Žmonėms reikia šou, šou buvo padarytas, kitos temos yra nustumtos. Aš į šiukšliadėžę esu išmestas, viskas, aš nieko nebegalėsiu, aš net norą esu praradęs dirbti savo šaliai.

Kuo aš galiu tikėti? Praeini teismus, pažymas pateiki, dokumentus duodi, o ekranas kalba, kad aš daužau, spardau, galvas prakertu, dantis išmušu...

O ką aš, jei nueisiu į teismą? Nieko. Jie man pasakys, kad radome internete, va, ir viskas.

O kaip man gyventi? Kaip gyventi tiems, kurie yra susiję su šia istorija? Nė vienas neatėjo ir nepasakė, apart mano draugų, kad palaiko mane ir manimi tiki.

Būtų naivu tikėti, kad ši istorija neiškils. Einant į tokį postą, einant į politiką, kiekvienas politikas atsiduria po padidinamuoju stiklu.

Pilnai pritariu. Aš jums ir sakau: o kaip KGB-istų dukra sėdi ramiai? Nuteista partija ir ji vadovauja šalies Seimui bei meluoja ekrane, jai nieko dėl to nėra. Viskas yra gerai. Ar mano istorija, kai praėjau teismus, atkentėjau viską, atpirkau kaltę, atnešiau pažymas, ar aš esu blogesnis? Tai kokie yra standartai Lietuvoje, ką man reikia daryti?

Man reikia nupūsti n milijonų į šoną, pasisamdyti gerus advokatus, nusipirkti geriausią televiziją ir tada jokių bėdų? Tada aš nekaltas? Aš galiu tada eiti ant visų purvą drabstyti?

Visą laidą žiūrėkite straipsnio pradžioje.