Marijai paklausus, ar Ineta su Erika jaučia šventes, kalėdinį dvasią, Erika atsakė, kad yra kažkoks paradoksas:
„Kiekvienais metais sausį pasakau sau, kad kitais metais gruodį tiek nedirbsiu. Bet vis tiek beprotiškai dirbu. Kai pernai sakiau, kad metai buvo sunkūs, tai šie buvo dvigubai sunkesni.
Vis dėlto supratau, kad laikas užaugti, prisiimti atsakomybę už savo gyvenimą, pradėti planuoti ir mylėti save. Norisi gruodį skirti šventėms, jausti Kalėdų nuotaiką, tačiau šis mėnuo prabėga skubant.“
Ji pridūrė, kad neturi ramaus ritmo: „Pirmadieniais ir per savaitę dėstau studentams, tada dirbu mados namuose, o savaitgaliais skiriu laiką Merūnui. Be to, dar yra „Instagramas“. Mano dienotvarkėje nėra „pirmadienio su kavute.“
Maisto gaminimas Erikai – tikras košmaras
Paklausta, ar mėgsta gaminti ir ruoštis šventėms, Erika atviravo: „Tai yra mano košmaras. Vienas didžiausių mano košmarų – virtuvė. Jei tik galėčiau, virtuvę išmontuočiau iš namų!“
Ineta pasiteiravo, ar ji vis tiek gamina ir Erika patvirtino: „Taip, ką gi daugiau daryti. Nors nedarau tų tradicinių 12 patiekalų – kol kas kolaboruoju su mama. Mes abi prisidedame: mama gamina dalį, aš dalį. Merūnas taip pat prisijungia. Jis viską daro labai kruopščiai ir detaliai, o tai mane truputį erzina. Kai gaminame kartu, turiu labai susikaupti, nes jis viską tiksliai sudėlioja: čia lentelė, čia pasitiesia...
Jis viską sudėlioja, o aš tiesiog greitai gaminu. Mes negalime dirbti kartu, nes jei gaminčiau jo tempu, Kalėdas valgytume tik kitais metais. Aš galiu dekoruoti stalą – man tai patinka, bet maiste nesu profesionalė.“
Marija taip pat pasidalino savo požiūriu į stalo dekoravimą: „Aš šeimoje irgi dekoruoju stalus, bet aš juos dekoruoju kasdien. Net jei valgome namie, mano stalas atrodo kaip šventė.“
Marijai paklausus, ar Erika su Merūnu vienas kitam dovanoja dovanas, Erika atsako, kad jiems abiem didžiausia dovaną būtų laikas kartu, tačiau tai jau tapę beveik tik svajone:
„Viena iš mano Kalėdinių svajonių – tiesiog būti kartu. Tačiau laiko kartu suderinti nepavyksta. Norėčiau savaitgalį kur nors išvykti, nes paskutinį kartą, kai buvome dviese, buvo kovą.
Tada nuvažiavome į SPA, numetėme lagaminus į lovą ir tiesiog miegojome. Atsibudome 8 valandą vakaro, pavalgėme, grįžome į lovą ir kitą kartą prabudome tik 13 valandą dienos. Tai buvo mūsų laikas kartu – tiesiog miegoti.“
Ineta pakomentavo, jog tai įdomi situacija – moteris, kuri gyvena su vyru, bet sako, kad neturi laiko kartu. Juk realiai gyveni su tuo žmogumi, o vis tiek negali praleisti laiko kartu.
Erika atskleidė, kad dienos metu jie abu užsiima darbiniais reikalais. Tada grįžta vaikai, reikia būti su jais. Kai vaikai suguldomi, likusias jėgas skiria aptarti darbus. „Mes su Merūnu kartu dirbame vadybiniais klausimais. Jis turi savitą požiūrį – viskas turi būti suplanuota.“
Dainos meilužėms
Inetai laidos metu iškilo klausimas: o iš ko Erika supranta, kad Merūnas ją myli? E. Vitulskienė nė nedvejodama atsako, kad iš smulkmenų:
„Jis visada mane liečia, paglosto net miegant. Žino, kad mėgstu šaltą kavą su pienu ir ją paruošia. Jei pamato, kad vos gyva atsikeliu, jis tyliai sukelia vaikus ir sako jiems: „Mama miega.“ Tokie dalykai man labai svarbūs.“
„O kaip tu jam parodai savo meilę?“ – susidomėjo I. Stasiulytė.
„ Aš jam darau staigmenas, nors kartais ir nervuoju. Pvz., sugalvoju, kad eisiu į projektą plaukti ant banglentės ir dar mažiau jam laiko skirsiu“, – juokavo Erika.
Tačiau ji vėliau papasakojo, kad mėgsta Merūną įtraukti į įvairias veiklas, kurios sukelia jam iššūkių, išmoksta kažko naujo.
„Merūnas nepaprastai gražiai kalba apie tave ir jūsų šeimą. Neseniai mačiau laidos anonsą, kur jis pasakojo apie dainą, sukurtą tau“, – džiaugėsi Marija.
Tačiau Erikos atsakymas nustebino tiek Mariją, tiek Inetą:
„Aš žinokit buvau pasiutus! Taip, visos dainos visada yra sukuriamos meilužėms, atkreipėte dėmesį? Visos gražiausios dainos yra sukurtos meilužėms. Patikėkit. Net daina „Švelnumas“, ji yra sukurta meilužei. Aš namie ir sakau – viskas tik meilužėms, o kodėl ne žmonoms, toms, kurios aria, vargsta. Tai ir sakau, dabar kuri dainą man.“
„Bet labai graži daina pavyko“, – susižavėjimą išreiškė Marija.
„Tu juk nežinai, apie ką jis galvojo kurdamas“, – juokavo Ineta.
Santykių krizės
Erika laidos metu atskleidė, kad su Merūnu kartu jau yra 20 metų. Kai jiedu susipažino, Erikai buvo tik beveik 17. Su Merūnu, kaip pati juokiasi, gyvena ilgiau, nei gyveno viena, tačiau pripažįsta, kad jų santuokoje būna ir krizių:
„Skaičiau, kad yra santuokos krizės po 3, 6, 13 ir 17 metų. Tada galvojau: „Kokia nesąmonė, kas čia sugalvojo?“ Bet realiai jos būna – tokios, kad atsitrenki į žemę. Per krizes mes šiek tiek atsitraukiame. Aš išvažiuoju kelioms dienoms, sėdžiu tyloje arba jis išvažiuoja. Nurimsta audros, o tada pradedi kalbėtis: „Kas man netiko, kas tau netiko?“
Pavyzdžiui, buvo mini konfliktas dėl šampūno – jis išsimaudo ir nepadeda jo į vietą. Pasakiau: „Tu nepadedi!“ O jis atsakė: „Tu irgi nepadedi.“ Tada pradėjome fotografuoti vienas kito nepadėtus daiktus. Iš pradžių niurzgėjome, bet vėliau juokėmės. Dabar turime jau bręstantį konfliktą dėl plaukų džiovintuvo: kai jis išsidžiovina plaukus, nesusuka laido.“
Erika taip pat prisiminė situaciją, kur suprato, kad vis tik yra pavydi. Pasak moters, ji visada galvodavo, kad nėra pavydi, tačiau vyko gimtadienis, jie sėdėjo prie apvalaus stalo, Erika kol kas buvo viena ir prie jos priėjo moteris:
„Buvo gimtadienis prie apvalaus stalo, aš ten viena, viena moteris prieina, mane apsikabina ir klausia kur Merūnas, bet aš tada kvaila, nesureagavau ir sakau tuoj atvažiuoja po teatro repeticijos.
Jis visą laiką per vakarėlius su vienais žmonėmis bendrauja, man kiti patinka, mes esame du labai skirtingi žmonės, bendraujame su skirtingomis kompanijomis. Ir jis ateina, pabūna kažkurį laiką, tai pačiupinėja mane, tai su kėde prisitraukia, sakau kas tau čia darosi, bet paskui galvoju, gal teatre kažkas įvyko, gal susikoliojo.
Gerai, tai ir aš duodu jam šilumos, bet man vakarėlyje viskas verda, aš kaip vaikas žiūriu aplink ir jis mane pabučiuoja. Galvoju, seni, kas darosi, tu taip nedarai, pabučiuoja kaktą, plaukus perbraukia, nesuprantu.
Į jį žiūriu, o nereikia man į jį žiūrėti, reikia žiūrėti tiesiai, o ten sėdi „gulbė“, su didele iškirpte ir žiūri į Merūną. Tai čia jo taktika buvo, kad jis blokavo tą „gulbę“, jis siuntė ženklus jai, kad atstotų, o ji toliau ponia nerimsta, o jam matyt taip nepatogu, nežino kur dingt.
Aš pamatau tokią situaciją, man buvo smūgis per veidą ir aš tada supratau, bet man žinok nežinojau, kad taip gali būti. Man užvirė kraujas, aš net matau vaizdą, kaip imu žvakidę ir duodu su ja per galvą.
Aš net pati galvoju wow, gerai, kad taip nenutiko. Įsispiriu į žemę ir laukiu, kas bus. Gulbė pasiima delninukę, telefoną ir išeina.“
Inetai paklausus, ar Erika per 20 metų nebuvo užmetusi žvilgsnio į kitus vyrus, Erika atsako, kad niekada:
„Aš sėdėjau kažkurią dieną, net norėjau postą parašyti. Galvoju: „Dieve mano, kad gimtų toks žmogus, kuris pralenktų Merūną. Neįmanoma. Ir tada galvoju, o jeigu ir gimtų, jau per vėlu. Gali gimti ir man jau dzin.“
Visą laidą galite pažiūrėti čia:
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
