Naujienų portalui tv3.lt su Laima pavyko susisiekti telefonu pačiame darbų įkarštyje. Nors laikrodis dar tik rodė pietų metą, moteris neslėpė, kad jau jaučiasi pavargusi. Vis dėlto, kaip pati pabrėžė, šis nuovargis yra kupinas džiaugsmo ir šilumos.
„Diena dar tik įpusėjo, bet jau esu truputį kosmose nuo visų sveikinimų ir darbų. Gimtadienis labai darbingas, bet pilnas žmonių sveikinimų, žinučių, dovanų. Net teko kaimynų pagalbos prašyti, nes draugė iš labai toli atsiuntė dovaną, kuri buvo palikta prie mano kotedžo durų, o aš juk šiandien anksti išvažiavau. Visa tai labai smagiai nuteikia, važiuoju besišypsanti ir pilna įvairių emocijų“, – su džiugesiu balse dalijosi L. Kybartienė.
Tiesa, kaip atskleidė Laima, prieš gimtadienį ji jautėsi išbandoma likimo – vis imdavo ir nutikdavo koks nemalonus nesusipratimas.
„Man jau nuo savaitgalio nesisekė – vieną dieną labai brangų drabužį kava apipyliau, kitą – vėl buitinį nesusipratimą turėjau. Galvoju: „Laima, tik nesinervink, artėja gimtadienis, todėl likimas tave išbando.“ Juokiausi pati iš savęs“, – pasakojo ji.
Nors gimimo diena buvo kupina darbų, Laimos laukia laisvas savaitgalis, kurį skirs maloniam pasibuvimui su pačiais artimiausiais. Moteris pripažįsta didelių švenčių nemėgstanti ir niekada jų nedaranti, tačiau jaukus laikas su brangiausiais žmonėmis – didelis jos džiaugsmas.
„Man labai malonu, kai susirenka mano patys artimiausi – šeima, draugės, pusseserės. Tuomet man nereikia verstis per galvą, kad stalas atrodytų gražiai ir viskas būtų skanu, nes mes apsitariame iš anksto – ką svečiai valgo, kas būtų skanu, ko norėtų. O mano vaikaičiai jau iš karto pareiškė savo norus, be to, ir pati puikiai žinau, kas jiems patinka, tad su didžiausiu malonumu perku, lepinu ir dalinuosi malonia emocija“, – šyptelėjo pašnekovė.
„Žmogus sensta tik tada, kai užvaldo liūdesys“
Nors šiemet L. Kybartienė mini 66-ąjį gimtadienį, ji atvirauja širdyje besijaučianti gerokai jaunesnė. Pasak moters, svarbiausia gyvenime – neprarasti vidinės stiprybės, nepasiduoti blogoms emocijoms ar baimėms ir visuomet prisiminti, kad net po tamsiausių dienų visada išaušta šviesa.
„Aš apskritai negalvoju apie skaičius, nes manau, kad žmogus sensta tik tada, kai jį užvaldo liūdesys ir negatyvios emocijos. Natūralu, kad kiekvienam jų ateina, juk gyvename ne rojuje, o žemėje, kur aplinkui daug baisių dalykų vyksta. Kai pradedi klausytis, kas pasaulyje darosi, tikrai baisu pasidaro.
Bet aš linkusi nepasiduoti blogai nuotaikai, nesustoti vienoje vietoje, o eiti į priekį ir gyventi. Jei stovi baloje ir matai, kad aplinkui tamsu – žinai, kad tai praeis, tad tiesiog nusišypsai ir eini. O kažkokios baimės yra natūralu, bet reikia įjungti protą arba kartais tiesiog suprasti, kad yra dalykų, kurių pakeisti negali, tad eini toliau ir viskas“, – mintimis dalijosi L. Kybartienė.
Šiandien dažnai girdime, kad tikrasis gyvenimo džiaugsmas slypi smulkmenose. L. Kybartienė šią mintį įprasmina savo kasdienybėje – moteris sako, kad net ir pačiuose paprasčiausiose dalykuose sugeba atrasti daugybę džiugesio.
„Manau, kad savyje išties turiu daug džiaugsmo. Nors šiuo metu esu permirkusi lietuje, o mano šukuosena susigadino, man tai nesvarbu – mėgaujuosi dėmesiu ir sveikinimais, kuriuos šiandien gavau. Ryte savo pievoje pamačiusi žalią žolę, pagalvojau, kad retai per gimtadienį taip būna. Tad perbėgau basomis ir susikūriau sau šventę, taip smagu pasidarė, iškart praėjo mieguistumas. Iš to buvo galima sukurti visai kitą emociją – sakyti, kad jau gruodis, o nėra sniego.
Dabar važiuoju palei Nerį, lyja lietus, gamta šlapia, bet kaip gražu! Kiti sako, kad toks oras bjaurus, o man labai patinka. Jeigu jie žinotų, kad drėgmė sveika odai, tai visai kitaip galvotų, – juokėsi L. Kybartienė. – Mokausi džiaugtis tuo, kas yra mano gyvenime. O kai ateina liūdesys, dar labiau džiaugiuosi, nes moku jį pagauti už uodegos ir taip susitvarkyti, kad manęs neišmuštų iš vėžių, neatimtų energijos ir nesukeltų nepasitenkinimo. Kai man nesiseka, imu juoktis iš savęs ir tuomet pyktis atsitraukia.“
Kalbėdama apie tai, kaip stipriai žmogaus savijauta priklauso nuo požiūrio ir minčių, Laima prisiminė atvejį, kai „Sveikinimų koncerte“ pasveikino žmogų, kuris jau savaitę buvo išėjęs Anapilin.
„Per visą tą stresą artimieji tiesiog pamiršo atšaukti užsakymą, jis liko ir mes pasveikinome. Po to gavau elektroninį laišką, kuriame visa šeima dėkojo, sakydami, kad turbūt močiutė danguje plojo rankomis ir džiaugėsi. Vieni tokioje situacijoje supyktų, o kiti sukuria gražų dalyką. Viskas priklauso nuo mūsų požiūrio“, – įsitikinusi ji.
Mėgaujasi laiku su 4 vaikaičiais
Televizijos laidų vedėja jau pokalbio pradžioje užsiminė, kad per gimtadienį teko keltis pusę keturių, o kitą dieną galės pailsėti tik valanda ilgiau, mat vėl laukia filmavimai. Tačiau Laima tuo nesiskundžia – kaip sako pati, laiko visada trūks, tačiau svarbiausia, kad jo užtenka mylimiems žmonėms. Tarp jų – dvi moters dukros ir net keturi vaikaičiai.
„Sakyčiau, kad šiek tiek trūksta balanso tarp darbo ir poilsio, bet iš kitos pusės – džiaugiuosi, kad turiu daug veiklos, nes man yra malonu žinoti, jog galiu būti kažkam naudinga. Ir ne tik darbuose, bet ir leisdama laiką su vaikaičiais, galėdama jiems padėti, pasikalbėti, kur nors nuvežti. Dažnai skiriu tam specialų laiką, mes susikuriame įvairių pramogų ir aš tuo labai džiaugiuosi.
O laiko visada trūks, bet vėlgi – ką tai reiškia? Jau išmokau suprasti, kad tokio dalyko kaip laikas nėra, yra tik mūsų reakcija į tai. Viskas priklauso nuo to, kaip reaguosime – ar galvosime, kad nieko nespėjame, ar imsime ir padarysime tai, ką galime šią sekundę“, – kalbėjo pašnekovė.
Prisiminė pirmuosius metus televizijoje
L. Kybartienę drąsiai galima vadinti televizijos legenda – juk joje moteris dirba jau beveik keturis dešimtmečius. Prisiminusi savo karjerą, moteris atskleidė, kad labiausiai jai atmintyje yra įstrigę pirmieji diktorės darbo metai.
„Atrodo, kad prisimenu kiekvieną dieną, kiekvieną išėjimą į eterį. Nors buvau globojama savo uošvio Vytauto Kybarto, pirmuosius metus tai buvo didžiulis stresas. Tačiau tie metai labai įsiminę, nes gavau daug pamokų – kaip elgtis eteryje, kaip nesijaudinti padarius klaidą, ką akcentuoti per daug nekalbant, visi grimo ir drabužių dalykai. Tas laikas mane labai paveikė ir buvo itin džiuginantis“, – tikino 14 metų diktore dirbusi L. Kybartienė.
Pasidomėjus, ar dažnai yra užkalbinama aplinkinių gatvėje ar parduotuvėje, Laima teigė, kad žmonės šiais laikais kultūringi – tik pasižiūri ir nusisuka. Tiesa, pašnekovė užsiminė, kad būnant viešu žmogumi pasitaiko įvairių situacijų – ne visada žmonės atkreipia dėmesį su gera intencija.
„Aš tuos žvilgsnius pastebiu ir viskas su tuo yra gerai. Anksčiau žmonės buvo labiau linkę užkalbinti, pasakyti, kad atpažino mane. Prisimenu, labai juokiausi, kai viena moteris atėjo ir pasakė: „Pone Laimute, mes sekame jus, labai mylime, viską žinome apie jūsų gyvenimą.“
Tai ir paprašiau, kad papasakotų, ką žino apie mano gyvenimą, – juokėsi televizijos veidas. – Bet viskas gerai, jei žmonės prieina su gera intencija, nes yra buvę ir atvirkščiai. Esu girdėjusi, kaip jaunimas parduotuvėje apšnekinėja, net pradeda keiksmažodžius vartoti. Tokiais atvejais aš atsisuku ir atkertu atgal. Žinoma, su humoru ir šypsodamasi.“
Atskleidė, kaip prižiūri savo išvaizdą
66-erių Laima žavi ne tik savo energija, pozityvumu, bet ir neblėstančiu grožiu. Moteris pripažino, kad tam skiria daug dėmesio – ne tik renkasi kokybišką kosmetiką, sportuoja, bet ir kiekvieną rytą palepina save trumpučiu veido masažu, kurį pasidaro pati.
„Liūdniausia, kad kuo toliau, tuo daugiau laiko reikia skirti išvaizdai, bet man tai teikia malonumą. Nors kartais tingisi, užsiimu sportu, labai mėgstu tą nuovargį po treniruotės – jis mane įkvepia. Mėgstu išbandyti įvairią kosmetiką, bet neleidžiu sau pirkti pigių dalykų. Nesu tokia turtinga, kad galėčiau gadinti veido odą prastais produktais, be to, tai juk siejasi su mano darbu. Skiriu laiką ir kursams, pavyzdžiui, kaip teisingai maitintis, koks yra mūsų kūnas ir kokia mankšta sveikatina, – apie savo grožio ritualus pasakojo L. Kybartienė.
Pokalbio pabaigoje pasiteiravus apie svajones, Laima atskleidė turinti norų, tačiau jokių didelių tikslų sau nekelianti, nes, kaip sako pati, per daug dažnai tenka nusivilti.
„Man patinka kelionės, todėl noriu pamatyti kai kurias pasaulio šalis, pavyzdžiui, nuvykti į Braziliją ar Afriką. Po truputį link to einu, domiuosi, kaip galėčiau ten keliauti. O visa kita aš jau turiu – namus, šeimą, mylimus žmones, saugumo jausmą savyje. Mokausi ramybės, lėtumo, džiaugsmo. Tai ir yra mano gyvenimo tikslai – tobulinti save, kad galėčiau ir toliau džiaugtis gyvenimu pati ir to išmokyti savo artimuosius“, – kalbėjo L. Kybartienė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
