Vis dėlto, specialistai pastebi, kad daugelis atliekų, kurias neatsakingai nuleidžiame į kanalizaciją, kaupiasi vamzdžiuose, ilgainiui juos užkemša, gadina infrastruktūrą ir gali atnešti nemenkų finansinių nuostolių, rašoma pranešime žiniasklaidai.
„Per metus išvalome apie tūkstantį tonų stambių atliekų – popierinių, vatos gaminių, sauskelnių, higieninių įklotų, taip pat riebalų, maisto atliekų. <...>
Papildomos išlaidos atsiranda, kai į kanalizaciją patenka atliekos, kurių vieta yra šiukšlių dėžėje. Jos ne tik teršia gamtą, bet ir užkemša vamzdynus, sukelia avarijas, kurių šalinimas kainuoja tiek gyventojams, tiek mums“, – pranešime cituojamas Viktoras Matonis, „Vilniaus vandenų“ Gamybos tarnybos direktorius.
Ko į kanalizaciją mesti jokiu būdu negalima
V. Matonis teigia, kad apklausos duomenys patvirtina ir „Vilniaus vandenų“ specialistų pastebėjimus – popierinis rankšluostis ir kitos higienos priemonės pirmauja tarp dažniausiai į kanalizaciją patenkančių netinkamų produktų.
„Servetėlės ar vienkartiniai rankšluosčiai ilgainiui kaupiasi vamzdžiuose, ypač kai jų sunaudojama dideliais kiekiais. Šios atliekos sukelia rimtas problemas, nes netirpsta vandenyje, susivynioja aplink įrangą ir galiausiai blokuoja vamzdžius“, – pastebi pašnekovas.
Ekspertas pastebi, kad šaltuoju metu laiku ypač daug bėdų sukelia riebalai, kurie šaltyje kietėja ir nusėda ant vamzdžių.
„Šaltuoju metų laiku tarp nuotekų „blogiukų“ pirmauja riebalai, nes nusėdę ant vamzdžių jie kaupiasi tol, kol susidaro savotiški riebalų kamščiai. Ilgainiui tokie kamščiai visiškai užkemša vamzdžius, kurių buitinėmis priemonėmis atlaisvinti nebepavyksta, į pagalbą tenka kviesti specialistus“, – sako V. Matonis.
Nors daugeliui maisto atliekų, ypač jei jos smulkios, patekimas į nuotekas atrodo nereikšmingas, itin didelių problemų gali sukelti net daugelio į kriauklę ar tualetą išpilami kavos tirščiai.
Žinoma gali atrodyti, kad tai mažytės dalelės, tačiau jos linkusios kauptis vamzdžiuose, formuoti kietus kamščius ir ilgainiui visiškai blokuoti nuotekų srautą.
Ką gyventojai išpila į kriauklę ar klozetą
„Vilniaus vandenų“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta šalies gyventojų apklausa parodė, kad net 41 proc. respondentų į nuotekas išpila kepimo aliejų ir kitus riebalus, trečdalis išmeta pasenusias maisto atliekas (32 proc.), plaukus (32 proc.), ketvirtadalis – popierinius rankšluosčius (24 proc.).
Be to, 6 proc. apklaustųjų teigė į kanalizaciją pilantys net nebenaudojamus namų apyvokos ar automobiliams skirtus skysčius, pavyzdžiui, tepalus, degalų likučius ar dažus bei tirpiklius ir kt. panašias medžiagas.
Netinkamas atliekų šalinimas į kanalizaciją sukelia dideles problemas visai nuotekų tvarkymo sistemai. Užsikimšimai, remontai ir priežiūra sudaro nemenkas išlaidas, kurios laikui bėgant tik didėja.
