Leidinys pastebi, kad didelį nerimą kelia tai, kad D. Trumpas Ukrainai gali primesti „pražūtingą“ sandorį. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sako, kad galbūt norėtų įšaldyti fronto linijas, nors Rusija užima vos 70–80 proc. keturių jos aneksuotų Ukrainos sričių. Tačiau jis taip pat reikalauja, kad Vakarai panaikintų sankcijas, Ukraina atsisakytų narystės NATO, kad ji būtų demilitarizuota, formaliai neutrali ir „denacifikuota“, išstumdama savo lyderius, taip pat kad būtų ginamos rusakalbių teisės.
Trumpo ambicijos
Jei D. Trumpas tai paremtų, V. Putinas būtų pasiekęs daugumą savo karo tikslų, o Ukraina patirtų katastrofišką pralaimėjimą. Be to, Rusijos prezidentas tikėtųsi, kad pokario Ukraina, išvarginta vidaus kovų ir priekaištų Vakarams, kris jam į glėbį. Todėl būdamas „Ukrainos rusakalbių globėjas“, jis galėtų lengvai sugalvoti pretekstą užgrobti daugiau teritorijų.
Ši baimė nėra ne tik neišvengiama, o net ir gana tikėtina konflikto baigtis. Tačiau išsipildžius tokiam scenarijui, tai būtų viešas D. Trumpo pralaimėjimas. JAV priešai Azijoje galėtų tapti agresyvesni, o sąjungininkai gali prarasti pasitikėjimą ir imtis suktis į Kiniją. D. Trumpas tikrai norėtų išvengti pažeminimo ir nenorėtų tapti žmogumi, praradusiu Ukrainą, nes V. Putinas jį kai buvo žinomas kaip žmogus, praradęs Ukrainą, nes nesugebėjo derėtis su V. Putinu. Todėl jo paties interesas yra sudaryti susitarimą, kuriuo Ukraina būtų saugi bent ketverius jo kadencijos metus. Per tą laiką Ukraina gali daug nuveikti.
D. Trumpas turi svertų prieš Rusiją, jei nori jais pasinaudoti. Kadangi jis yra nenuspėjamas, jis gali grasinti eiti pilna koja su Ukraina, atsiųsdamas jai daugiau ir galingesnių ginklų, o V. Putinas bus priverstas į jį žiūrėti rimtai. Be to, kenčia Rusijos ekonomika, smunka rublis, o rusai pavargo kovoti. Nors V. Putinas galėtų išlaikyti karą dar metus ar ilgiau, jam taip pat gali būti naudinga padaryti pertrauką.
Koks tikslas?
Ko tuomet turėtų būti siekiama susitarimu? 1991 m. sienų atkūrimas yra svajonė. Moraliai ir teisiškai visa ta žemė priklauso Ukrainai, tačiau ji neturi nei karių, nei ginklų, nei amunicijos jai atgauti. Vietoj to, turėtų būti siekiama sudaryti sąlygas Ukrainai klestėti teritorijoje, kurią dabar kontroliuoja.
Tam reikės stabilumo ir rekonstrukcijos, kurios priklausytų nuo to, ar bus apsaugota nuo Rusijos agresijos. Štai todėl derybų esmė ir bus apie tai, kaip sukurti patikimą ir veiksmingą Ukrainos saugumo sistemą.
„The Economist“ teigimu, geriausias būdas apsaugoti Ukrainą būtų jos įstojimas į NATO. Narystė padėtų jai netapti pažeidžiama V. Putino pasirinkimo siekiant savo galutinio tikslo – destabilizuoti ir dominuoti Europoje. Tai taip pat į Aljansą įtrauktų didžiausią, novatoriškiausią ir mūšiams atspariausią Europos kariuomenės ir gynybos pramonę. Dėl to D. Trumpas galėtų džiaugtis, nes tuomet NATO reikėtų mažiau amerikiečių karių.
Narystė kelia sunkių klausimų dėl Aljanso vadinamojo 5 straipsnio, kuriuo puolimas prieš vieną narę laikomas puolimu prieš visas. Tačiau ši garantija nebūtinai turi apimti Ukrainos dalis, kurias dabar užgrobė Rusija – lygiai taip pat, kaip ji neapėmė Rytų Vokietijos, kai Vakarų Vokietija įstojo 1955 m. Gali būti, kad kitų NATO šalių kariams taikos metu nereikės bazuotis Ukrainoje, kaip tada, kai prie Aljanso prisijungė Norvegija 1949-aisiais.
Tačiau tam, kad Ukraina būtų NATO narė, reikalingas visų 32 jos narių, įskaitant Vengriją ir Turkiją, kurios atidėjo Švedijos ir Suomijos įstojimą, parama.
Yra planas B, tačiau su išimtimis
„Kaip rodo mūsų pranešimai, kai kurios šalys, įskaitant rytines NATO sienos šalis, taip pat Britaniją, Prancūziją ir Vokietiją, gali būti atviros dvišaliams susitarimams, pagal kuriuos jos perkeltų savo kariuomenę į Ukrainą. Tokiu būdu jie siektų atgrasyti V. Putiną, kad tolesni Rusijos veiksmai gali įvesti juos į karą“, – rašo „The Economist“.
Atrodo patraukli idėja, tačiau tai prilygtų 5 straipsniui, tik tai turėtų kitą pavadinimą. Todėl šalys negali duoti tokio pažado Ukrainai, nebent jos būtų pasirengusios jo laikytis, nes įsitraukimas į ugnį su Rusija pakenktų joms kaip NATO narėms – tokiu būdu V. Putinas turėtų galimybę ieškoti silpnųjų vietų. Todėl tam, kad taika būtų užtikrinta, reikėtų D. Trumpo paramos, nes Europa vis dar priklauso nuo JAV kariaujant, ypač prieš tokį didelį priešą kaip Rusija.
Leidinio teigimu, tam tikslui taip pat reikėtų pakeisti požiūrį Europoje, ypač Vokietijoje – signalas V. Putinui turi būti aiškus, turi didėti parama Ukrainai pademonstruojant, kad Europa – nejuokauja. Tai galėtų apimti didžiulę pagalbą šalies atstatymui ir ginklams, taip pat demonstruodama Ukrainos pažangą dėl stojimo į Europos Sąjungą. Norėdami signalizuoti V. Putinui, kad jie atlaikytų, jei jis imtųsi puolimo, jiems reikės smarkiai padidinti savo išlaidas gynybai ir pertvarkyti ginklų pramonę. D. Trumpas, kuris jau seniai ragino didinti Europos gynybos biudžetus, galėtų džiaugtis tokiu rezultatu.
Ука-дезертиры - пи3дуйте домои !
