Nuo 2013 m. Lietuvoje pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą atnaujinta daugiau nei 2600 daugiabučių. Rezultatai rodo, jog šių daugiabučių renovacija ne tik padėjo sumažinti jų energijos sąnaudas bei šildymo sąskaitas gyventojams, tačiau ir prisidėjo prie jaukesnės ir patogesnės gyvenamosios aplinkos kūrimo, bendro miesto vaizdo pokyčių, įtakos aplinkosaugai.
Renovuotas daugiabutis Druskininkuose.Šiandien jau šimtas tūkstančių šeimų gyvena atnaujintuose daugiabučiuose, kuriuose vidutiniškai sutaupoma 50 – 70 proc. šiluminės energijos.
Atnaujintų daugiabučių bendrai pasiektas skaičiuojamasis sutaupytas šiluminės energijos kiekis sudaro daugiau nei 750 GWh per metus, o CO2 emisijos sumažėjo daugiau nei 180 tūkst. tonų per metus.
Daugiau informacijos apie renovacijos rodiklius rasite Lietuvos renovacijos žemėlapyje. Spauskite ir sužinokite ar jūsų namas tinkamas dalyvauti programoje ir gauti valstybės paramą renovacijai.
Renovuotas daugiabutis RadviliškyjeVis daugiau šalies savivaldybių, išnaudodamos sukauptą patirtį ir įgytas kompetencijas, įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, pereina nuo pavienių pastatų atnaujinimo – prie kompleksinių energinio efektyvumo didinimo priemonių ir gyvenimo kokybę kvartale gerinančių priemonių diegimo.
Kvartalinė daugiabučių renovacija Vilniuje.Šiuo metu jau 39 šalies savivaldybės yra pasirengusios kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas. Du trečdaliai iš jų programas pasirengusios daugiau nei vienam kvartalui. Iš viso į parengtas Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas yra įtraukta beveik 120 kvartalų, kuriuose planuojama atnaujinti 3420 daugiabučių, 315 viešųjų pastatų bei daugiau kaip 500 kitų pastatų.
Kas toliau?
Klimato kaita yra viena didžiausių aplinkosauginių, socialinių ir ekonominių grėsmių,
prie kurios reikšmingai prisideda energetiškai neefektyvūs pastatai.
Šiuo metu Europoje net 75 proc. pastatų yra energiškai neefektyvūs, jie sunaudoja 40 proc.
visos energijos ir į atmosferą išleidžia 36 proc. šiluminį efektą visų sukeliančių dujų.
Šiuo metu, atsižvelgiant į ilgalaikį Europos Sąjungos tikslą, jog didžioji dalis pastatų ne vėliau kaip iki 2050 m. turi tapti neutralūs anglies dioksido išmetimui ir ekonomiškai efektyviai pertvarkyti į beveik nulinės energijos, t.y. beveik nevartojančius energijos pastatus, Lietuvoje ruošiama Ilgalaikė pastatų renovacijos strategija. Joje bus numatytos būsto sektoriaus bei negyvenamosios paskirties pastatų energinio efektyvumo didinimo pagrindines kryptis.
Renovuotas daugiabutis Marijampolėje.Kiekvienas gyventojas pasirinkdamas modernizuoti savo daugiabutį gali prisidėti prie kovos su klimato kaita – tam ypatingai reikšmingas atsinaujinančių energijos šaltinių kaip saulės elektrinių, saulės kolektorių ar šilumos siurblių įsirengimas. Šios priemonės didina energinį efektyvumą ir padeda ženkliai sumažinti į orą išmetamų kenksmingų CO2 dujų kiekį.
Renovuotas daugiabutis MarijampolėjePlanuojama, kad daugiabučių renovacijos tempai iki 2050 m. turėtų išaugti trigubai. Šiuo metu keliamas tikslas per metus renovuoti beveik 500 daugiabučių, palaipsniui šis skaičius turėtų didėti ir po 5 m. planuojama renovuoti 100 namų daugiau, o 2031-2040 m. laikotarpiu – po 1000 kasmet. Tuo tarpu 2041-2050 m. daugiabučių renovacijos tempas pasiektų 1400.
Numatytu laikotarpiu planuojama atnaujinti apie 30 tūkst. daugiabučių. Po renovacijos jų energinis efektyvumas vidutiniškai padidės daugiau nei 60 proc., o CO2 emisijos sumažės daugiau nei 80 proc.
Renovuotas daugiabutis Klaipėdoje.Daugiabučių pastatų renovacijos tempų prognozė paremta tuo, kad atnaujinimas ir toliau bus vykdomas vadovaujantis kvartalinės renovacijos principais. Tai rodo dabartinių renovacijos tendencijų tęstinumą. Senų daugiabučių modernizacija yra svarbus žingsnis siekiant kurti tvaresnę ir švaresnę aplinką, todėl išlieka svarbiu valstybės bei visos Europos sąjungos prioritetu.
Renovuotas daugiabutis Elektrėnuose.
