žvejai

Ledui vandens telkiniuose pasiekus pusmetrį, užkietėję meškeriotojai spurda pasimėgauti poledine žvejyba. Tačiau kai kurie kupiškėnai šiemet per karantiną ir šalčius meškerioja kaip tikri amerikiečiai – įsirengė specialius ledu stumiamus namukus žvejybai. Nedidelį keturvietį namuką ant Kupiškio marių ledo traukia elektrinė tempimo gervė.

Paspaudus šaltukui ir užšalus ežerams Lietuvoje – ant ledo patraukė poledinės žūklės išsiilgę žvejai. O štai Nyderlanduose – kai tik vandens telkinius užtraukia pakankamai storas ledo sluoksnis – olandai masiškai galanda pačiūžas. Tiesa, kai kurie per daug skuba džiaugtis žiemos pramogomis – pačiame Hagos centre gelbėtojams iš vandens spąstų teko gelbėti maždaug tuziną čiuožėjų.

Politikai kuria planus, kaip Lietuvoje priveisti ungurių. Tačiau įžuvinimo esą nepakanka, tad šnairuoja į žvejus verslininkus, kurie išgaudo ir parduoda per daug ungurių. Tad valdantieji ruošiasi verslinę ungurių žvejybą uždrausti. O kai kurie opozicijos atstovai siūlo draudimą taikyti ir mėgėjams meškeriotojams. Rusniškis Jurijus ruošia rūkymui delikatesą – ungurį.

Nuo pirmadienio prasidėjo akcija „Lydeka 2021“ ir įsigaliojo draudimas gaudyti šias žuvis iki balandžio 20 dienos, pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.  Pasak aplinkosaugininkų, kasmetine akcija siekiama užtikrinti lydekų apsaugą prieš jų nerštą ir neršto metu. Draudimas žvejoti šias žuvis galioja visuose Lietuvos vandens telkiniuose ir yra taikomas tiek mėgėjams, tiek verslininkams.

Atlydys neatbaidė poledinės žūklės mėgėjų. Vilkaviškio rajone ant netvirto ledo žvejojęs vyras per plauką nežuvo. Ugniagesiai gelbėtojai dar kartą perspėja meškeriotojus – šiuo metu ledas, ypatingai ant didelių vandens telkinių netvirtas ir apgaulingas. Sinoptikai žada vėl didesnius šalčius, tad gelbėtojai prašo palaukti ir nerizikuoti savo ir kitų gyvybe. Reportaže ir išskirtiniia vaizdai iš žvejo gelbėjimo operacijos.

Metai tik prasideda, o ugniagesiai gelbėtojai jau traukia ant vandens telkinių įlūžusius skenduolius. Specialistai perspėja – savaitgalį ledas bus tikrai apgaulingas – temperatūra kris žemiau 20 laipsnių, ledas gali atrodyti saugus, tačiau iš tiesų tik pradės formuotis.  Užkietėjęs žvejys Tomas šiais metais ant ledo užlipo pirmą kartą.

Prie Kuršių marių stintautojai gaudo stintas, o stintautojus ėmė gaudyti policininkai. Pareigūnai aktyviai vykdo reidus, stebėdami, ar meškeriotojai nepažeidžia karantino reikalavimų ir agurkais kvepiančių žuvelių ištraukti neatvyko iš kitų Lietuvos savivaldybių ar skirtingų namų ūkių. Jei tokius užtinka, skiria baudas ir liepia vyniotis meškeres namo. Tad pažeidėjai ne tik susimoka už kelionės kurą, o ir šalies biudžetą keliais šimtais eurų papildo.

Nuo pat Rusnės miestelio iki Jurbarko Nemuno pakrantėje laimę bando meškeriotojai. Vyrai ir moterys iš visos Lietuvos čia paromis laukia, kol ant jų meškerių užkibs delikatesu vadinama žuvis vėgėlė. Atšalus orui vėgėlės Nemunu keliauja neršti, tad dabar pats jų kibimo metas. Tiesa, šią atsargią žuvį ištraukti pavyksta ne kiekvienam. Naktis, liepsnoja laužas, o virš jo pamauti ant šakelės čirška lašiniai. Tačiau du vyrai ne iškylauti atvyko.

Vos ledui užtraukus dalį smulkių ežerų, žvejai „kamikadzės“ suskubo mėgautis poledine žūkle. Gelbėtojai perspėja nerizikuoti. Ledas dar per silpnas, o jau prasidėjęs atšilimas jį dar paplonins ar privers eižėti. Gelbėtojams penktadienį jau teko skubėti nuo ledo vyti pavojingai žaidusius vaikus.

Kuršių mariose žvejai aptiko naują žuvų rūšį. Į jų tinklus įkliuvo Atlanto vandenyne prie Maroko krantų gyvenanti žuvis ramada. Laimikį dabar tiria Klaipėdos mokslininkai, o žvejai pasakoja, kad šylant klimatui prie mūsų krantų vis dažniau pasirodo anksčiau tik dokumentiniuose filmuose ar kelionėse užsienyje matytos vandenynų ar tolimųjų jūrų gyventojų rūšys. Klaipėdos universiteto mokslininkas rodo pirmą kartą į Kuršių marias atklydusią žuvį. Tai – ramada, viešnia iš pietų.

Žuvininkystės tarnyba pradeda rudeninį lašišų ir šlakių dirbtinį veisimą. Sugavę neršti pasirengusias po 10 kilogramų ir daugiau sveriančias žuvis, specialistai paima jų ikrus, kuriuos augins specialiuose inkubatoriuose. Jau pavasarį žada iki 4 tūkstančių užaugintų lašišinių žuvų paleisti į Lietuvos upes. Žuvivaisininkas Linas pradeda lašišų ir šlakių dirbtinį veisimą: „Dabar gaudau šlakio patiną. Išlaikyti nemigdytą sunku. Šlakio patinas nuo patelės skiriasi.

Skirta 26 tūkst. eurų baudų už 9 žuvis. Tačiau net ir tokios tūkstantinės baudos brakonierių neatbaido. Kaip tik šiuo metu aplinkosaugininkams itin karštas metas, mat prasidėjus nerštui draudžiama žvejoti lašišas. Tačiau kone kasdien įvairiausiose šalies vietose jie sulaiko brakonierius, kurie tinklais, durklais ir kitaip žvejoja neršiančias žuvis. Nudurtą lašišą aplinkosaugininkai rado Ukmergės rajone, prie Siesarties upės.

Baltijos jūroje žvejojančių Lietuvos žvejų verslas griežtės – kitąmet bus leidžiama 70 proc. mažesnė rytinių menkių priegauda, daugiau nei trečdaliu mažės strimelių žvejybos kvota, tačiau šprotų ir lašišų kvota kiek didės.  Tai pirmadienį vakare sutarta Europos Sąjungos (ES) Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje.

Didžiulę protesto akciją Danės upės žiotyse Klaipėdoje surengė žvejai mėgėjai. Jie reikalauja Kuršių mariose visiškai uždrausti verslinę žvejybą. Mėgėjai piktinasi, kad tinklais žvejojantys asmenys ne tik nepaiso reikalavimų, žeriasi pinigus, bet ir daro didžiulę žalą gamtai – dėl jų veiklos nyksta žuvys. Verslininkai atkerta, kad mėgėjai iš vietos gyventojų nori atimti duonos kąsnį. Danės upės žiotys ir pakrantė šalia jos vidurdienį aidėjo nuo žvejų mėgėjų pasipiktinimo šūksnių.

Beprotišku greičiu lankstantys kateriai, užterštas vanduo ir žvejams nepritaikytos krantinės. Tai tik dalis problemų, kurias garsiai įvardijo per Klaipėdą tekančia Danės upe valdininkus ir politikus pakvietę paplaukioti ekologai, jūrininkai ir žvejai. Valstybės tarnautojai žada padėtį taisyti, tačiau kai kurių, net elementarių problemų sprendimo žvejai laukia jau kone trisdešimt metų.

Birželio 27-ąją žvejai visame pasaulyje šventė tarptautinę žvejų dieną. Šiemet Lietuvoje ji švęsta Smiltynėje.  Žvejys Virginijus žvejoja jau 30 metų ir nė kiek nesigaili pasirinkęs šią profesiją. Anot jo, kai darbas kartu yra ir hobis – gyventi gera. „Kas atbėgo pasipelnyti, jau seniai išėjo. Likom tik mes, kuriem čia pašaukimas, o ne darbas. Pirmas išėjimas į jūrą toks sunkus buvo. Žiemą. Geras. Bangos, šalta.

Baltijos jūros priekrantės žvejai ir mokslininkai išbando naujovę. Į bangas jie panardino Švedijoje sukurtą žuvų gaudyklę, iš kurios išdraskyti bei ištraukti laimikio negali ruoniai. Iki šiol šie žinduoliai dažnai įsipainioję į tinklus ir žūdavo, o dėl pomėgio vogti žuvį tapdavo ir žvejų verslininkų taikiniu. Naujoje gaudyklėje šių bėdų nutikti negali. Jei eksperimentas pasitvirtins, žvejai planuoja ieškoti lėšų ir tokias žuvų gaudykles naudoti plačiau. Tiesa, vienos kaina net 15 000 eurų.

Žvejai iš Suvalkijos nepagailėjo į savo upę Šešupę suleisti 2000 upėtakių. Ir leidžia šias žuvis žvejoti visiems. Tik yra viena sąlyga. Pagavai riebų upėtakį – paleisk atgal į upę. Užkietėję žvejai įsitikinę, kad žvejyba neturi būti dėl maisto. Prie Marijampolės esančios Šešupės žvejai, įmerkę meškeres, susikaupę laukia. Vienam štai užkimba nemenkas laimikis. Ir ne bet koks – stambus upėtakis. Žvejas ištraukė maždaug kilogramą sveriantį upėtakį.

Ukrainoje vieno vandens telkinio nuomininkas praeitą naktį nušovė septynis vyrus, atvažiavusius pažvejoti, penktadienį pranešė vidaus reikalų ministro pavaduotojas Antonas Heraščenka. Pasak viceministro, grupė žvejų atvyko iš Kijevo prie ežerėlio miške šiaurinės Žytomyro srities Popilnios rajone. Tyrėjai nustatė, kad šią grupę sudarė iš viso devyni žmonės, įskaitant ežerėlio nuomininką, gimusį 1962 metais.

Dėl rekordiškai šiltos žiemos Lietuvoje atšaukus pasaulio poledinės žūklės čempionatą, mūsų šalies meškeriotojų rinktinė vyko rungtis į Suomiją. Deja, svetimoje šalyje vilioti svetimą žuvį lietuviams sekėsi ne taip gerai kaip pernai, tad aukso iškovoti nepavyko. Kaip jiems sekėsi ir kas garantavo gerą laimikį? Pasaulio poledinės žūklės čempionato dalyviai eina užsiimti vietas ant  Valvato ežero Suomijoje.

Penktadienį aplinkos ministro Kęstučio Mažeikos įsakymu nustatytos dar dvi dienos per metus, kai visi galės žvejoti nemokamai – vasario 16-ąją, Valstybės atkūrimo dieną, ir kovo 11-ąją, Nepriklausomybės atkūrimo dieną.

Lietuvoje pirmadienį įsigalioja draudimas žvejoti lydekas. Įprastai šis draudimas įsigalioja nuo vasario pirmos dienos, tačiau šiemet ši diena – savaitgalį, dėl to draudimas įsigalios vasario trečią dieną. Šis draudimas galios iki balandžio 20 dienos. Aplinkos ministerija primena, kad iki šios dienos nuo sausio pirmosios taip pat draudžiama žvejoti masalui naudojant žuvelę, tačiau šis draudimas netaikomas žvejojantiems Kuršių mariose.

Aplinkos ministras valstietis Kęstutis Mažeika siūlo maždaug euru branginti žvejybos leidimus, taip pat leisti nemokamai žvejoti iki pilnametystės. Mėgėjų žvejybos įstatymas šiuo metu nemokamai žvejoti leidžia asmenims iki 16 metų, pensininkams ir neįgaliesiems. K. Mažeika siūlo, kad jaunuoliai tokią teisę turėtų iki 18 metų. „Jaunuoliai iki 18 dažnai dar neturi savo pajamų, yra moksleiviai.

Netikėtumas Mesinos sąsiauryje. Žvejai nustebo, kai plaukiodami išvydo tris orkas. Tai yra pirmas kartas, kai gyvūnai pastebėti pietinėje Viduržemio jūros dalyje tarp Italijos pusiasalio ir Sicilijos salos. Viskas prasidėjo, kai 25 metų žvejys Simone Vartuli išvydo išlindusius žinduolių pelekus. Žvejai dar nebuvo matę nieko panašaus, o juos sukaustė baimė. Orkos buvo dvigubai didesnės nei jų valtis. Tai yra pirmasis užfiksuotas kartas, kai orkos keliauja iš Islandijos į Italiją.

Lietuvos žvejai grasina supjaustyti savo laivus. Laikinai apribojusi menkių žvejybą Baltijos jūroje, Europos Komisija šį draudimą pratęsė net penkeriems metams. Už tai žvejams nebus kompensuojama nė cento. Menkes gaudyti Europos valdininkai uždraudė dėl sumenkusios jų populiacijos, tačiau mokslininkai įsitikinę – kol žuvies ištekliai atsikurs, praeis daugiau nei dešimtmetis, tad draudimas menkes žvejoti gali būti dar pratęstas. Klaipėdoje ant bangų liūdnai sūpuojasi žvejybiniai laivai.

Žvejys Joshua Phillips užfiksavo neįtikėtiną vaizdelį viename Vašingtono valstijos Olimpijos miesto vandens telkinyje ir juo pasidalijo interneto platybėse. Plaukdamas kateriu vyras įamžino, kaip ant jachtos gulėjo net du didžiuliai jūrų liūtai. Įraše matyti, kad jachta vos išlaiko du sunkiasvorius žinduolius. Vaizdelį filmavęs Joshua juokavo, kad jei vienas iš jūrų liūtų būtų suvalgęs dar bent vieną žuvį, tai jie kartu su jachta būtų nuskendę į vandens gelmes.

Pasalą Alytaus rajone surengusiems Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspektoriams įkliuvo ne tik žuvis masiškai gaudantys brakonieriai, bet ir jų užsakovas. Savo valdose jis suko visą nelegalų versliuką – sugautas žuvis šaldė ir rūkė, o paruošęs galimai pardavinėjo. Jo namuose aptikta ir įvairių kontrabandinių prekių. Juos aptiko Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspektoriai gavę žinių apie brakonierių darbelius ir ankstyvą rytmetį čia su policijos pareigūnais surengę pasalą.

Kuršių nerijoje gali nebelikti rūkytos žuvies. Valdininkai užsimanė žuvies rūkyklas išguiti, esą jų dūmas kenkia aplinkinių sveikatai. Jau skiriamos ir baudos. Bijantys netekti vienintelio pragyvenimo šaltinio, Neringos žvejai šiandien šturmavo savivaldybę. Juodkrantiškis žvejys Romas rodo savo pragyvenimo šaltinį – žuvies rūkyklas. Kiekvieną vasarą jis čia užsiima darbu, kurio jį išmokė tėvas, o šį, jo tėvas ir taip karta į kartą.

Anglijoje, Derbišyro rezervuare, šeštadienį buvo užfiksuoti žvejai, kurie pavojingai arti plaukiojo šalia taip vadinamos „skylės“. Įvykį, pasivaikščioti išėjusi moteris, nufilmavo ir paviešino norėdama įspėti, kad toks elgesys – pavojingas ir neatsargus.

Taivane į vandenį ir ant apačioje prišvartuotų laivų nugarmėjo kone pusantro šimto metrų ilgio tiltas. Kritusios konstrukcijos prispaudė laivus su žvejais. Akimirką užfiksavo stebėjimo kameros.  Dar kelios akimirkos ir tiltu važiavusio benzinvežio vairuotojas galėtų girtis, jog gimė po laiminga žvaigžde. Bet likus keliems metrams iki išsigelbėjimo – benzinvežis kartu su tilto konstrukcijomis krenta ant apačioje prišvartuotų žvejybinių laivų ir netrukus užsiliepsnoja.

Lietuvoje pamažu įsibėgėja karališkomis žuvimis vadinamų lašišų žvejybos sezonas, tai reiškia ir brakonierių gaudymo sezono pradžią aplinkosaugininkams. Nepaisant baudų, lašišų brakonieriavimas populiarėja. Aplinkosaugininkai jau sugalvojo naujų apynasrių žvejams. Tiesa, žvejybos taisyklių griežtinimas užkliūva eiliniams – plūdinės žūklės mėgėjams. Rudenėjant ir vėstant upių vandeniui, lašišos pradeda kilti mūsų upėmis ir upeliais bei ruošiasi nerštui.

Gelbėtojų pavasarinis galvos skausmas – ant plono ledo vis dar lipantys poledinės žūklės mėgėjai. Savaitgalį per plauką žūties išvengta Vilkaviškio rajone. Vidury ežero įlūžo meškeriotojas. Gelbėtojai rizikavo ir savo gyvybe – bėgdami prie skęstančiojo, patys porą kartų įlūžo. Vilkaviškietis Algimantas, parą praleidęs Vilkaviškio ligoninės reanimacijoje, perkeltas į vidaus ligų skyrių. Pavojaus gyvybei jau nebėra. Vyras vakar po pietų įlūžo prie Vilkaviškio esančiame Paežerių ežere.

Uostamiesčio pareigūnai jau ruošiasi drąsiems meškeriotojams, kurie dėl menkos žuvelės lipa ant nesaugaus Kušių marių ledo. Tokius nelaimėlius traukiantys ugniagesiai gelbėtojai ir pasieniečiai uostamiestyje surengė bendras pratybas. Netrukus išvysite, kaip skęstančių žvejų kailyje atsidūrusiems pareigūnams sekėsi patiems išsiropšti iš ledinio vandens. Prie Malūno tvenkinio – sujudimas, išsirikiavę ne tik ugniagesiai-gelbėtojai, bet ir pasieniečiai.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Utenos valdybos Utenos Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai pirmadienio vakarą prie Juodųjų Lakajų ežero sulaikė tris Molėtų rajono gyventojus, neteisėtai žvejojusius statomais tinklais. Prieš savaitę spustelėjęs šaltukas šiems piliečiams sukėlė nepatogumų – pastatyti tinklai atsidūrė po plonu ledu, todėl patekti prie jų buvo neįmanoma nei valtimi, nei pėsčiomis.

Lietuvos žvejai savo „Facebook“ paskyroje, kuri vienija daugiau nei 48 tūkstančius vartotojų, pasidalino ne itin gražiu savo pačių kolegų elgesiu. Užfiksuota, kaip su kateriu plaukiojantys žvejai lėkė į kormoranų koloniją dideliu greičiu ir net keletą jų numušė. „Vienas yra, numušėm. Nupi**m vieną“, - necenzūriniais žodžiais džiaugėsi vienas žvejys. Netrukus po pasidalintu vaizdo įrašu pasipylė kitų žvejų vertinimai, o daugelis jų netgi buvo palankūs jiems.

 Taivano žvejas Lu Jingvai užfiksavo neįtikėtiną vaizdą. Liepos 20 dieną filmuotame vaizdo įraše matosi, kaip žvejų laivą atakuoja tūkstančiai sardinių, o žiūrint iš šono atrodo, kad žuvys iš jūros šokinėja tarsi iš verdančio vandens puodo. Tokį neįprastą vaizdelį išvydę žvejai puolė filmuoti šią situaciją mobiliaisiai telefonais. Spėjama, jog tokį sardinių elgesį galėjo lemti jas puolančios stambesnės žuvys. Vėliau žvejai surinko ant jų laivo užšokusias žuvis ir išmetė atgal į jūrą.

Žvejų tinklai kelia pavojų poilsiautojams. Į juos įsipainiojęs vyras pasakoja, kad tinklus jūroje pastebėti itin sunku. Neva jie arti kranto, mažame gylyje ir nepažymėti. Išplaukti įsipainiojus į juos – sudėtinga, o gelbėtojai įspėja, kad taip galima ir nuskęsti. Tarp Palangos ir Šventosios esančiame Monciškių paplūdimyje maudęsis vyras į žvejų tinklus įsipainiojo jau ne kartą. Esą tinklai užmesti netoli kranto, mažame gylyje.

Penktadienį Panevėžio policijos pareigūnai surengė trumpą konferenciją, kurioje atskleidė naujausių detalių apie 2-mečio paieškų atomazgą. Patvirtinta, kad rastas 2-mečio kūnelis. „Kūnas buvo užsikabinęs ant akmens, o dingimo metu toje vietoje buvo dvigubai daugiau vandens. Noriu padėkoti piliečiams, kurie tikrai ieškojo to vaiko, taip pat kariškiams. Paiešką sunkino vanduo“, - sakė pareigūnas. Anot jo, kūną rado žmogus, kuris išėjo žvejoti. Tyrimas perkvalifikuotas į ikiteisminį tyrimą.

Ant vandens telkinių vis dar esantis ledas vilioja smalsuolius bei žiemos pramogų mėgėjus. Tačiau ugniagesiai įspėja, jog šios pramogos jau gali kainuoti gyvybę. Esant pliusinei dienos temperatūrai, ledo storis greitai mažėja ir ant jo lipti yra pavojinga. Sinoptikai prognozuoja oro atšilimą, jau įžvelgiami ir pirmieji ledo tirpimo požymiai. Ugniagesiai skaičiuoja, jog per šią žiemą nuskendo 11 žmonių.

Šiauliuose net dvi dienas žvejai rungėsi, kas gudresnis ir sėkmingesnis – vyko poledinės žūklės čempionatas. Taisyklės paprastos – sugauti kuo daugiau žuvies. Bet sėkmė lydi ne visus, sako, auksažvynės nuplaukia nuo tų, kurie nežino paslapčių. Štai iš eketės suboluoja žvynai. Sėkmė aplankė Šiauliuose ant Talkšos ežero vykstančio Lietuvos poledinės žūklės čempionato dalyvį. Keli jo draugai irgi giriasi sėkme, žuveles traukia vieną po kitos.

Ledas ant Kuršių marių, praėjusį savaitgalį priviliojo minias žvejų. Gaudančiųjų stintas daugiausiai buvo ties Nida ir Preila. Anot žvejų, čia ledas jau buvo saugus: apie 15-20 centimetrų. Tačiau specialistai įspėja, jog ties Juodkrante ant ledo lipti dar negalima. Taip pat primenama, jog šiuo metu pramogos ant ledo vis dar pavojingos. Vandens telkiniai nėra tinkamai užšalę. Per 2 pirmas šių metų savaites dėl neatsargaus elgesio vandens telkiniuose jau nuskendo 7 žmonės.

Spaudžiant šaltukui ir vandens telkiniams po truputį dengiantis ledu, gelbėtojai perspėja žmonės nelipti ant tik ką susidariusio ledo. Arba bent jau prieš tai labai gerai patikrinti jo storį. Pirmiausia įspėjami žvejai - žvejoti jie raginami ne po vieną. Mat žiemą iš ledinio vandens savarankiškai išsiropšti ypač sunku arba net neįmanoma. Vien šiemet per pirmąsias metų dienas gelbėtojai ieškojo 9 nuskendusių žmonių, keturių gyvybių išgelbėti nepavyko.

Įsigyti šviežios, ką tik sugautos žuvies nėra taip paprasta net ir gyvenant vieninteliame šalies uostamiestyje – Klaipėdoje. Šviežia žuvimi patys žvejai neprekiauja net ir tam skirtuose, specialiai pastatytuose paviljonuose. Tad klaipėdiečiai, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai, žuvį pirkdami turguje arba prekybos centruose, už ją sumoka 3 ar net 4 kartus daugiau, negu ją pirktų tiesiai iš žvejų.

Palangoje atostogaujantys žmonės nustėro išgirdę, kiek tektų pakloti už kilogramą stintų. Žvejai už šią žuvį paprašė 23 eurų. Tuo patikėti negali turgaus atstovai. Esą prieš šventes stinta Palangoje kainavo apie 8 eurus. Tačiau patys žvejai tokia išaugusia žuvies kaina nesistebi. Anot jų, dabar pagauti stintą - tolygu sužvejoti auksinę žuvelę. „23 eurai. Pamaniau, gal ne taip išgirdau, perklausiau. Atsakė – 23 eurai,” - portalui tv3.lt pasakojo vilnietė Vita.

Nuo penktadienio visoje šalyje draudžiama žvejoti vėgėles, nes prasidėjo jų nerštas. Anot Aplinkos ministerijos pranešimo, šis draudimas galios iki sausio 15 dienos. Pagrindinėse šių žuvų nerštavietėse – Nemune nuo Gėgės upės žiočių iki Jurbarko tilto ir Nevėžyje nuo jo žiočių iki Babtų tilto – naktį apskritai draudžiama bet kokia žvejyba. Vėgėlės yra labai vislios – patelė išneršia apie 1 mln.

Palangos tiltas yra viena lankomiausių poilsiautojų vietų šiame kurorte. Čia užsukama tiek karštą dieną, tiek Palangai paskendus romantiškose vakaro šviesose. Bet yra žmonės, kurie šį tiltą padaro dar ypatingesniu. Ypač vakare, kai žvejybos entuziastai tiesiog gulte nugula šią išskirtinę Palangos vietą. Pamatykite, kaip viskas atrodo – nuotraukų galerijoje. O toliau pateikiame ir žvejų įspūdžius.

Palangos tiltą nugulė žvejai. Jie čia pilnais kibirais gaudo invazinius grundalus ir vieną kitą jau užkimbančias įspūdingai atrodančias vėjažuves. Kai kurie dėl šių retai kimbančių žuvų į pajūrį traukia net iš kito Lietuvos galo - Vilniaus ar Druskininkų. Grundalus vieni valgo,o kiti net jais tręšia pomidorus. Žvejys savo meškerę patiki mums ir iš Baltijos jūros į kibirą keliauja nedidelis grundaliukas. Žvejai šias žuvis jau kelinta diena pernelyg daug pastangų neįdėdami gaudo pilnais kibirais.

Vilniaus pakraštyje, sovietmečio laikų apgriuvusiame nuotekų vamzdyje žaliai vanduo nusidažė ne Airijos globėjo šventojo Patriko dienos garbei. Ir tai ne maistiniai dažai, o neapsakomo dvoko ir šleikštumo birzgalas. Teršalus Vokės hidrografiniame draustinyje aptiko žvejys. Jis greičiausiai žvalgė upę, ar čia yra upėtakių. Jeigu čia ir buvo švarų vandenį mėgstančių žuvų, tai jos jau greičiausiai žemiau upe plaukia pilvais į viršų.

Įjungę švyturėlius ir garsinius signalus gelbėtojai Estijoje skuba prie Harku ežero. Pavasario saulė ir pliusinė temperatūra jau senokai aptirpdė vandens telkinius užtraukusį ledą. Neįtikėtina, bet, pasirodo, dar yra žvejų, dėl laimikio rizikuojančių ne tik savo gyvybe, bet ir šeimos bei artimųjų gerove. Matyti, kad ežero pakraštys visai atitirpęs, o ir toliau ledas plonutėlis.