ūkininkai

Lietuvoje superkamų grūdų kainos rugpjūtį smuko. Pirmos klasės kviečių vidutinė supirkimo kaina pirmąją rugpjūčio savaitę, palyginti su pirmąja liepos savaite, sumažėjo 21,6 proc. iki 635,1 lito už toną, rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Antros klasės kviečių supirkimo kaina sumažėjo 19,9 proc. iki 518,4 lito už toną, antros klasės miežių - 11,1 proc. iki 514,6 lito už toną. Kvietrugiai buvo superkami po 468,6 lito - 11,7 proc. pigiau.

Šiųmetis grūdų derlius mažesnis ir pigesnis, tačiau ūkininkams neteks permokėti už trąšas – vieną svarbiausių žemės ūkio išteklių. Šiemet pigiau trąšas pirkę mūsų ūkininkai viliasi, kad jų kaina gali dar labiau smukti. To laukia ir kitų šalių žemdirbiai. Tam įtakos gali turėti dviejų stambių kalio trąšų gamintojų – Rusijos „Uralkalij“ ir Baltarusijos kompanijos, kartu eksportavusių trąšas, – nesutarimai.

Vitalija Dovydėnienė Pastarosiomis dienomis vis daugiau ūkininkų praranda kantrybę ir pasirašo grūdų pardavimo sutartis baimindamiesi, kad kainos gali dar labiau nukristi. Grūdų augintojai galutinį pelną skaičiuoja ištuštėjus aruodams, tačiau jau dabar akivaizdu, kad šįmet ūkininkai uždirbs mažiau nei pernai, nes ir derlius prastesnis, ir supirkimo kainos mažesnės.

 Europos Sąjungoje (ES) nuo kitų metų pradėsianti veikti jaunųjų ūkininkų papildomo skatinimo tvarka leis jiems gauti didesnes išmokas, sako Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto vicepirmininkas. "Europos Parlamento nariai siekia sukurti papildomą paramos sistemą jauniesiems ūkininkams", - teigė Czeslawas Adamas Siekierskis Lietuvos Seime vykstančiams ES valstybių narių parlamentų kaimo reikalų komitetų pirmininkų susitikime.

Išmokos senųjų ir naujųjų Europos sąjungos (ES) šalių narių ūkininkams turėtų būti suvienodintos kuo greičiau, mano ES Regionų komiteto Gamtos išteklių komisijos pirmininkas Rene Souchon. "Valstybių vadovai (ES) nesusitarė ir atidėjo sprendimą vėlesniam laikui. Klausimas, koks tas vėlesnis laikas. Sprendimas ne Komisijos rankose - spręs valstybių vadovai, o jiems šis klausimas per keblus (...). Regionų komitetas ragina nustatyti aiškų grafiką dėl išmokų suvienodinimo.

Ankstyvąsias bulves į Rusiją eksportavę mūsų augintojai turės dairytis kitų rinkų – nuo liepos 1 d. rusai laikinai uždraudė bulvių importą iš visų ES šalių. Apie trečdalį Lietuvoje išaugintų bulvių į Rusiją parduodantys ūkininkai nuogąstauja: jei eksporto apribojimai užsitęs, neišvengsime bulvių perprodukcijos. Aptiko kenkėjų „Naujienos blogos. Rusija buvo pagrindinė mūsų ankstyvųjų bulvių pirkėja. Dabar krausime derlių į saugyklas ir dairysimės kitų rinkų.

Teismas neleido bankrutuoti ūkininkų šeimai, nes įstatymai numato tik vieno asmens bankrotą. Šiaulių apygardos teismas pirmadienį atmetė Egidijaus ir Linos Pocių prašymą iškelti jiems bankroto bylą ir paliko nepakeistą Joniškio apylinkės teismo sprendimą, BNS pranešė Šiaulių apygardos teismo atstovas Vytautas Jončas. Joniškio apylinkės teismas gegužę nurodė Pociams atskirais pareiškimais kreiptis į teismą.

Seimas antradienį priėmė pataisas, kurios užkerta galimybes verslininkams įsigyti ir valdyti didesnius nei 500 hektarų žemės plotus. Už Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisas balsavo 103, susilaikė du Seimo nariai. Pataisos numato, kad daugiau nei leidžiama žemės negalės įsigyti susiję asmenys, jos nebus galima konsoliduoti, pasitelkiant trečiuosius asmenis.

 Pritaikius griežtas sankcijas gyvulių nelaikantiems vadinamiesiems sofos ūkininkams, ES tenka grąžinti dešimtis milijonų litų išmokų, todėl Žemės ūkio ministerija švelnina kovos su jais būdus. Šiemet susigriebta, kad buvo per smarkiai užsimota baudžiant „sofos“ ūkininkus. Dėl griežtų sankcijų už Geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų pažeidimus už pernykščius metus ES būtų tekę grąžinti apie 40 mln. Lt, o už 2013-uosius – dar didesnę sumą.

Lietuvos ūkiai kol kas neišnaudoja suteiktos 1,7 mln. tonų kvotos – per metus primelžiama mažiau, penktadienį informuoja „Lietuvos rytas”. Pasak žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos, perdirbėjams ūkininkų tiekiamo pieno kiekis pastaruosius kelerius metus nesumenko tik todėl, kad pastarieji atsirinko didesnio produktyvumo gyvulius. Bet karvių skaičius per pastaruosius ketverius metus sumažėjo kone penktadaliu. „Jeigu niekas nesikeis, pieno pradės trūkti. Iš užsienio daug jo neatsivešime.

Europoje sklinda nerimas, kad tam tikrų pesticidų naudojimas žemės ūkyje gali išnaikinti bičių populiaciją. Mokslininkų teigimu neonicinoidinių chemikalų naudojimas pesticiduose kenkia bitėms, taigi dabar viskas priklausys nuo Europos Komisijos, praneša BBC.  Tačiau dauguma ūkininkų ir pasėlių ekspertų teigia, kad duomenų dar neužtenka. Už draudimą balsavo 15 ES šalių, tačiau to nepakako kvalifikuotai daugumai pasiekti.

Ūkininkai jau nesitiki rekordinio žieminių kultūrų derliaus. Daugelyje rajonų dėl sniego stokos iššalo dalis rapsų, kviečių. Tik atšilus orams žemdirbiai galės tiksliai įvertinti nuostolius. Manoma, kad žieminių javų ir rapsų augintojams gali tekti atsėti nemažus pasėlių plotus. Skaičiuos nuostolius Pasak Kretingos rajono savivaldybės žemės ūkio skyriaus vedėjos Ženetos Seniūnienės, ūkininkai dar nepradėjo vertinti žieminių kultūrų nuostolių, tačiau akivaizdu, kad jų neišvengs.

Leikiškių sąvartyne presuojamos plėvelės dažnai „neklauso“: skrieja į atokiausią sąvartyno kampelį, perlekia aukštą apsauginę tvorą ir, nusiritusios per kliūtį, nusėda aplink plytinčiose ūkininkų pievose. Tiek sąvartyno, tiek Tauragės regiono atliekų tvarkymo centro (TRATC) vadovai aiškina, kad suvaldyti vėjyje skraidančių plastmasinių atliekų neįmanoma. Nutirpus sniegui esą išskriejusios atliekos surenkamos ir grąžinamos atgal, į sąvartyną.

Vieniems tai kainuos pigiau, o kitiems nereikės drebėti, kaip pasiaiškins per patį darbų įkarštį užgriuvusiai Darbo inspekcijai. Taip žemdirbiai vertina atsivėrusią galimybę trumpalaikiams darbams samdyti nekvalifikuotus darbuotojus atsiskaitant su jais pagal kvitus. Ne darbus organizuodavo, o popierius pildė Kaišiadorių rajone ūkininkaujantis Saulius Stirna pavasarį samdo žmonės akmenims rinkti, vėliau –bulvėms sodinti. Ūkininkai samdo žmones ir braškėms ravėti, krūmams kirsti, šienui vežti.

Vyriausybei siūloma svarstyti galimybę atnaujinti derybas su Europos Sąjungos (ES) institucijomis dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo bendrijos piliečiams pereinamojo laikotarpio pratęsimo iki bus suvienodintos tiesioginės išmokos visų ES valstybių narių žemdirbiams. Atitinkamą Seimo nutarimą priimti siūlo buvęs žemės ūkio ministras konservatorius Kazimieras Starkevičius. Parlamentaras Seimo posėdžių sekretoriate užregistravo atitinkamo nutarimo projektą.

Vytautas RUŠKYS Vakar į Akmenės rajono savivaldybę susitikti su vietos žemdirbiais atvykęs žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna patyrė netikėtumų. Iš maždaug dešimties šalies rajonų suvažiavę jaunieji ūkininkai įteikė prašymą su 200 parašų dėl jaunųjų ūkininkų interesų. Prašymas su 200 parašų Žemės ūkio ministrui V. Juknai skirtą laišką perskaitė vienas iš Lietuvos jaunųjų ūkininkų iniciatyvinės grupės lyderių Vytautas Buivydas.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Už kilogramą šiltnamiuose užaugintų ilgavaisių agurkų beveik šešis litus gaunantys augintojai sako, kad pirmasis šių metų derlius – geras, tačiau daugiau neturintys kuo pasigirti. Vėliau nei norėtųsi „Kietaviškių gausos“ šiltnamiuose užderėjo pirmieji agurkai ir salotos. „Prieš trejus metus pirmus agurkus skindavome apie vasario 16 dieną, dabar tik apie kovo 8–10 dieną. Tam įtakos turėjo brangstanti energija.

Kokios problemos labiausiai jaudina rajono ūkininkus, antradienį savivaldybėje surengtame susitikime turėjo progą pasiaiškinti ir Kauno rajono vadovai. Didžiausią nerimą ūkininkams kelia nauji žemės mokesčių tarifai, kelių remontas, melioracija, pasėlių deklaravimas. Kol dar neprasidėjo sėja ir kiti didieji darbai, pasitarti į savivaldybės salę žemdirbius sukvietė Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Genutė Staliūnienė.

Panevėžietis pensininkas milijonieriumi tapo nepajudinęs nė piršto ir net nenusipirkęs loterijos bilieto. Turtuoliu senjorą pavertė įsigaliojusios žemės mokesčio pataisos. Registrų centrui pervertinus sklypus pagal rinkos kainas, dauguma iš jų tapo kone aukso vertės. Kodėl gyventojai nesidžiaugia turtu? Praturtėjo per naktį Panevėžietis pensininkas milijonieriumi tapo nepajudinęs nė piršto ir net nenusipirkęs loterijos bilieto.

Tauragės ir Rokiškio rajonuose baigiami montuoti pirmų dviejų biomasės granulių gamyklų įrenginiai, likusios keturios gamyklos Marijampolės, Molėtų, Šakių ir Šiaulių rajonuose pilnu pajėgumu pradės veikti jau liepą. Šešios Lietuvos įmonės planuoja gaminti biomasės granules iš šiaudų. Per metus planuojama pagaminti iki 42 tūkstančių tonų produkcijos, kuri bus eksportuojama į Europos Sąjungos šalis.

Susitikime su rajono Ūkininkų sąjungos atstovais dalyvavusi Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės skyriaus vedėja Danutė Puidokienė ne tik pateikė nemažai informacijos, bet sulaukė ir klausimų. Žemdirbiai domėjosi žemės reforma, kelių apsaugos zonomis. Kelių apsaugos zonose darbai derintini su kelininkais Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės skyriaus vedėja Danutė Puidokienė supažindino su Vyriausybės nutarimu nustatytomis kelių apsaugos zonomis, kurios priklauso nuo kelių pobūdžio.

Žemės ūkio ministerija kartu su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), paskatinta prekybos tinklo "Iki", pradeda projektą, kuriuo siekiama supaprastinti ūkininkų produkcijos patekimo į parduotuves procedūras ir užtikrinti sklandų ilgalaikį bendradarbiavimą. Prekybos tinklas "Iki" tikisi, kad, supaprastinus sutartis, sutrumpinus procesus ir teikiant Lietuvos ūkininkams reikalingą informaciją, sutarčių su "Iki Ūkio" tiekėjais skaičius šiemet pasieks šimtą.

Trečiadienį posėdyje Vyriausybė pritarė projektui ūkininkams 2012 m. skirti papildomų nacionalinių tiesioginių išmokų už pieną, gyvulius ir pasėlius. Žemdirbius papildomos nacionalinės tiesioginės išmokos pasieks vasarį. Papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms už 2012 m. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) išmokėta asignavimų suma sudarys 106 mln. litų – tiek pat, kiek ir praėjusiais metais. Nors 2013 m. biudžete papildomoms nacionalinėms tiesioginėms išmokoms buvo numatyta 75 mln.

Atvėsusią grūdų rinką jau kaitina grūdų supirkėjai, atakuodami ūkininkus raginimais pasirašyti išankstines produkcijos supirkimo sutartis. Žemdirbių organizacijų lyderiai pataria nepasiduoti jų vilionėms ir palaukti pavasario, kai paaiškės, kaip peržiemojo pasėliai.

 Žemdirbių susitikime, Šiaulių krašto ūkininkų sąjungos organizuotame užeigoje šalia apskrities centro, aptartas šio krašto žemdirbių savivaldos organizacijų vaidmuo, formuojant ir įgyvendinant kaimo politiką regione ir šalyje. Krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Raimundo Juknevičiaus teigimu, susitikimą paskatino naujosios Vyriausybės visuomenei pristatyta 2012-2016 metų programa, žemdirbiams sukelianti įvairių klausimų.

Rajono miškuose medžiotojai pastebi labai smarkiai padidėjusias žvėrių bandas. Atskiruose medžioklės plotuose matomos šernų bandos po 40, 50, 60 ir net 70 žvėrių. Šernai – ūkininkų galvos skausmas. Žvėrys be gailesčio knisa pievas, gadina pasėlius. Nuo briedžių, nuskabančių jaunuolynus, kenčia miškininkai. Mažiau tik plėšrūnų – lapių, usūrinių šunų.

Žygaičių seniūnijoje sparčiai mažėja gyventojų. Per 2010 m. pavasarį vykusį gyventojų surašymą seniūnijoje aptikta 200 negyvenamų namų ir butų. Negyvenami namai užkaltais langais stūgso netgi šalia Draudenių ežero įsikūrusioje Draudenių gyvenvietėje. Dėl mokinių trūkumo gali tekti uždaryti Sartininkų pagrindinę mokyklą, kurioje 2008 m. mokėsi 116 vaikų, o dabar beliko 56. Visgi yra seniūnijoje ir priešingų pavyzdžių, kai miestiečių šeimos atvyksta į kaimą ūkininkauti.

Vaduoja nuo sniego Ne vienoje kaimo bendruomenėje jau susiklosčiusios ilgametės tradicijos, kai ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės remia ne tik bėdai prispaudus, bet ir organizuojant bendruomenių šventes bei kitus renginius. Tačiau daugelis jų nelinkę garsiai didžiuotis savo labdaringais darbais. „Dalytis su kitais, padėti – natūralus dalykas, todėl garsiai skelbtis nėra reikalo. Svarbu, kad turėtume kuo pasidalyti“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė kalbinti ūkininkai.

Loreta Mačiulienė, Tomas Kavaliauskas / LRT televizijos naujienų tarnyba Nuo kitų metų sausio 1 dienos planuojama didinti privalomųjų pieno mėginių tyrimo įkainius. Daugiausiai už tyrimus teks mokėti valstybei ir supirkėjams. Mažiausia finansinė našta guls ant pieno gamintojų pečių, tačiau net ir tokio pabrangimo ūkininkai kratosi. Kaip praneša „Panorama“, pieno tyrimų įkainiai susideda iš trijų dalių.

Žemės ūkio produkcijos supirkėjai su ūkininkais neretai elgiasi nesąžiningai – vėluoja atsiskaityti, nemoka delspinigių, vengia sudaryti sutartis arba siūlo pasirašyti ūkininkams nenaudingas sutartis. Liko tik miražas Žemdirbiai seniai siūlė griežtinti Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymą, bet reikalai pajudėjo tik šįmet, kai Europos Parlamentas priėmė direktyvą dėl kovos su pavėluotais mokėjimais.

Apleistos žemės plotai pastaraisiais metais traukiasi, bet ne taip sparčiai, kaip norėtųsi. Šabakštynai dar želia maždaug 280 tūkstančių hektarų. Jų savininkų laukia prasta žinia: kitąmet mokestis už apleistą žemę padidės tris kartus ar dar daugiau, rašo „Lietuvos rytas“. Žemdirbiai ir norėdami nebegali nusipirkti žemės. „Visa valstybinė žemė yra išpirkta, o smulkesni savininkai nenori jos parduoti“, – sakė Utenos rajone ūkininkaujantis Vygantas Labanavičius.

Mūsų žemdirbiai, matydami, kaip jų kolegos iš Belgijos piene ir dūmuose skandino Europos Parlamentą, svarstė, kuo baigtųsi tokios akcijos Lietuvoje – didelėmis baudomis ar guminėmis kulkomis. Vakarų Europos šalių ūkininkai drastiškai reiškia savo reikalavimus. Lietuvos žemdirbiai kur kas atsargesni. Prieš dešimtmetį ryžtingai stoję kovoti už savo išlikimą ir kelių blokadas surengę pieno gamintojai dar neužmiršo skaudžios pamokos – ne vienas iš jų buvo nuteistas kaip riaušininkas.

Avių augintojai sako, kad avys galėtų užimti nuolat mažėjančių  karvių bandų vietą, nes aviena labai paklausi Europoje. Tačiau augintojams reikalinga didesnė valstybės parama, nes kontraktus užsieniečiai linkę pasirašyti su didelių avių bandų savininkais. Pasak avių augintojų, jų šalyje yra apie 3,5 tūkst., visi jie laiko vos 60–70 tūkst. avių. O dideles bandas, po 1,5–2 tūkst. avių augina vos šeši ūkininkai. Jeigu avininkystės ūkiai būtų stambesni, jiems būtų lengviau išgyventi.

Draudimo bendrovė BTA praneša, kad auga susidomėjimas specializuotos  technikos draudimu. Jau gerą pusmetį kompanija draudžia specializuotą techniką pagal atnaujintas ir konkrečiai tam pritaikytas draudimo sąlygas. Pastebima, kad šiemet šios draudimo rūšies apimtys augo beveik du kartus, lyginant su pernai metais. „Specializuotos technikos draudimu draudžiama mobili technika, kuri „juda“ ne tik keliais.

„Kai kurie medžiotojai laukuose elgiasi kaip savo kieme – atvažiuoja visureigiais, darosi čia stovėjimo aikšteles. Kuldamas lauką penkias tokias aikšteles radau“, – sako Kauno rajone ūkininkaujantis Vytautas Žilinskas. Pašnekovas pripažįsta jau pavargęs kalbėtis su medžiotojais, kad jie neišvažinėtų pasėlių ir nepadarytų nuostolių.

Bankų atstovai, suskaičiavę, kad šiemet žemdirbiai dėl gausaus derliaus ir gerų kainų gaus papildomą milijardą litų, siūlosi jiems patarti, kaip efektyviau suvaldyti pinigų srautus. Ūkininkai sako, kad skaičiuojami jų uždirbti milijardai tėra muilo burbulas – esą jie turi daugiau skolų nei pelno. O patarimų jiems labiau reikėtų iš žemės ūkio srities mokslininkų, o ne bankininkų.

Siekdami padidinti pelną, naujos žemės ūkio technikos pardavėjai konkuruoja naujais rinkodaros triukais ir nevengia pardavinėti net naudotų mašinų. Dveji artimiausi metai žemės ūkio technikos pardavėjams gali būti itin sudėtingi, nes neaišku, kaip ES rems Lietuvos žemės ūkį 2014–2020 m. Finansavimo gairės paaiškės lapkritį Šiuo metu kol kas neaišku, kokio dydžio ES paramos portfelis bus patvirtintas naujojoje ES fi nansavimo perspektyvoje, apimančioje 2014– 2020 m. laikotarpį.

Nederlingų žemių naudotojai be paramos neišgyventų, todėl tikisi, kad naujoji Vyriausybė dar kartą peržiūrės kitas žemės ūkio programas ir nederlingų žemių naudotojų nepaliks likimo valiai, skelbia „Respublika“. Nenašiuose regionuose ūkininkaujantys žemdirbiai siūlo derėtis su Europos Sąjunga, kad išmokos iš ES už 2013 metus būtų mokamos iš naujojo 2014-2020 metų laikotarpio. Žemės ūkio ministerija tam pritaria.

Šalyje išaugintuose rapsuose aptikti genetiškai modifikuotų augalų pėdsakai užminė mįslę: ar tai tėra atsitiktinis atvejis, ar genetiškai pakeistos kultūros jau pradeda plisti po Lietuvą? Specialistai nuogąstauja, kad jei genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kontrolė nebus sustiprinta, po 10 metų šalies laukuose ir pakelėse karaliaus genetiškai pakeistos kultūros ir chemikalais nesunaikinamos piktžolės.

Ūkininkus piktina ne tiek laukinių gyvūnų jų pasėliams daroma žala, kiek šios atlyginimo tvarka. Panevėžio rajonas – žemdirbių kraštas, tačiau netrūksta jame ir miškų. Taigi į ūkininkų laukus puotauti užklystantys laukiniai žvėrys pridaro nemenkų nuostolių, jau kelerius metus iš eilės siekiančių maždaug 100 tūkstančių litų.

Įsigaliojus Žemės pirkimo ir spekuliacijos įstatymo projektui, sumažėtų, o gal net išnyktų galimybė perkant žemės ūkio paskirties žemę plauti šešėlinius pinigus. Biržų r. ūkininkaujantis Henrikas Bertulis sulaukė ne vieno nemėgstančių viešumo uždarųjų akcinių bendrovių pasiūlymo už jų nustatytą kainą parduoti savo žemę.

Nuo spalio 16 d. ūkininkams pradėtas mokėti tiesioginių išmokų už 2012 m. deklaruotus plotus avansas. Spalio 22 d. duomenimis avansinės išmokos pervestos 32 415 pareiškėjų, jiems išmokėta suma siekia 129 mln. Lt.

Kol visuomenė morališkai rengiama neva neišvengiamam produktų brangimui, ūkininkai ir pieno kooperatyvai reikalauja, kad Žemės ūkio ministerija ir Vyriausybė gelbėtų neva nykstantį pieno sektorių.

Už GM augalų auginimo kontrolę atsakinga Valstybinė augalininkystės tarnyba (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos pirmą kartą Lietuvoje aptiko genetinės modifikacijos pėdsakų šalies šiaurinėje dalyje išaugintų rapsų derliuje. Iš pradžių manyta, kad ūkininkas modifikuotais rapsais GT73 užterštų sėklų įsigijo iš bendrovės „Lytagra“, tačiau papildomi tyrimai parodė, kad šios sėklos buvo švarios. Šiuo metu VAT tiria iš gretimų ūkių paimtus rapsų mėginius - galbūt GT73 užkratas pateko iš ten.

Lietuvoje javų derlius šiais metais bus itin didelis. Pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozes, jis viršys 4 mln. tonų, t. y., bus 25,5 proc. didesnis nei prieš metus. Tokį augimą nulėmė šiemet beveik 9 proc. išaugęs javų pasėlių plotas ir net 14,5 proc. didesnis derlingumas. Daugiau kaip pusė visų javų derliaus yra kviečiai – atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje kviečių supirkimo kaina buvo 13 proc.

Spalio 10 dieną viešoje erdvėje pasirodė Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nario Algirdo Butkevičiaus raginimas žemės ūkio ministrui Kaziui Starkevičiui atsisakyti daugelį ūkininkų diskriminuojančio sprendimo. „Žemės ūkio ministerija, nederinusi su ūkininkais, priėmė diskriminacinį sprendimą dėl avansų mokėjimo pagal 2012 m. paramos už žemės ūkio ir kitus plotus paraiškas.

Priemiestinių ūkių savininkai nuogąstauja, kad išaugę žemės mokesčiai juos privers atsisakyti žemės. Ūkininkai viliasi, kad naujoji valdžia imsis taisyti pakeistą Žemės mokesčio įstatymą, kuriame įteisintas mokestis nuo vidutinės žemės rinkos vertės, o savivaldybėms sudarytos sąlygos didesniu tarifu apmokestinti žemę ir taip užlopyti savo biudžetų skyles. Kai kurios savivaldybės jau padidino žemės mokesčius 2013 metams.

Šių metų daržovių derlius – gausus, todėl pardavimo kainos – tos pačios, kaip ir pernai. Savų pirkėjų turintys ūkininkai sakė, kad žmonės dažniausiai perka mažiau daržovių, bet dažniau. Ekologiškos produkcijos mėgėjai vis dažniau atvyksta tiesiai į ūkininkų kiemus. Čia daržovės įsigyjamos kur kas pigiau.

Nedidelių miestelių, kaimų gyventojai nori ne ūkininkauti, o gauti pašalpas. Ūkinės paskirties sklypai jau imti pardavinėti pusvelčiui vien tam, kad greičiau jų būtų atsikratyta ir įgyta teisė į socialinę paramą. Seime tokią problemą siūloma spręsti leidžiant pašalpą gauti ir ūkininkaujantiems. Seime įregistruotas Piniginės ir socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo pakeitimo projektas.