ūkininkai

Ekstremali padėtis dėl pernykščių liūčių Lietuvoje tęsiasi jau ištisą pusmetį. Tik kitą savaitę Vyriausybė rengiasi ją atšaukti. Tuo metu milijoninius nuostolius patyrę ūkininkai iki šiol nesulaukia kompensacijų. Nors ūkininkai skaičiuoja, kad nuostoliai siekia apie 100 mln. eurų, Vyriausybė žada kompensuoti vos 18 mln. – per pusę iš EK paramos ir vyriausybinio fondo. Štai taip su ašaromis akyse ūkininkams pernai teko stebėti, kaip skęsta ir žūva jų derlius.

  Vyriausybinė komisija penktadienį pasiūlė Ministrų kabinetui atšaukti pernai spalį paskelbtą ekstremalią situaciją dėl didelių liūčių ir jų sukeltos žalos ūkininkams.   „Žemės ūkio ministerija teikė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijai (pasiūlymą – BNS) dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos atšaukimo ir komisija mūsų pasiūlymui pritarė“, – žurnalistams sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento direktorė Virginija Žoštautienė.

Meldinė nendrinukė savo išvaizda primena lietuviams puikiai pažįstamą žvirblį, tačiau tai anaiptol ne tas pats paukštelis. Tai yra rečiausias giesmininkas visoje Europoje, net 95 proc. visos jo populiacijos išperiama vos keturiose šalyse: Ukrainoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Lietuvoje. XX a. šiems paukščiams beveik išnykus, dabar jiems išsaugoti skiriama itin daug dėmesio. Galima sakyti, meldinė nendrinukė – tai nuo žmogaus priklausantis paukštis.

Jonavoje po penkerių metų pertraukos susirinkę visos šalies žemdirbiai lieja ašaras dėl jiems nepalankios valstybės politikos. Esą ūkininkai žlugdomi ir Lietuvos žemdirbystei ateina galas ir tam nepasipriešina net ūkininkus suprasti turintys valdantieji valstiečiai. Visgi, ir pati valdžia šalies žemdirbiams negaili karčių replikų. Dalgį besigalandanti giltinė Jonavoje vykstančiame Lietuvos žemdirbių suvažiavime ne veltui. Tai puiki proga nušienauti likusius paskutinius šalies ūkininkus.

Vietoje kelių šimtų eurų, sąskaita už komunalinių atliekų tvarkymą išaugo iki daugiau nei pusantro tūkstančio eurų. Visa tai – dėl pasikeitusios skaičiavimo tvarkos. Piktintis ėmė ūkininkaujantys ar gamybine veikla užsiimantys gyventojai Tauragėje, Šilalėje, Jurbarke, Pagėgiuose.

Praėjusį trečiadienį centrinėje Kėdainių miesto turgavietėje – štilis. Dažnas atėjęs į turgų tik pakraipė galvą, apsisuko ir nuėjo savo reikalais, mat prekybininkų čia buvo vos keletas. Daržovėmis prekiauti skirtame sektoriuje buvo prekybininkus galėjai suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Ūkinėmis prekėmis, naudotais ir naujais drabužiais, avalyne prekiaujančiųjų irgi buvo vos keletas, bet ir jie nesulaukė pirkėjų. Trečiadienį jų atėjo tik vienas kitas. „Visiškas štilis. Taip dar nėra buvę.

Visą gyvenimą dirbi, moki mokesčius, tačiau praradus darbą – galimybės gauti nedarbo išmoką nėra. Su tokia įstatymo kliūtimi susidūrę žmonės teigia, kad ne jie pirmieji dėl metų metus nekeičiamo įstatymo lieka nuskriausti. Naujienų portalas tv3.lt gavo skaitytojos Deimantės laišką, kuriame ji dalinasi istorija. Pasirodo, dar 2010 metais išleistas įstatymas numato, kad „bedarbio pašalpos“ ūkininkai negali gauti.

Seimas svarstys pataisas, kuriomis siekiama ateityje šiek tiek sumažinti daliai ūkininkų socialinio draudimo mokesčius, kuriuos jie moka norėdami gauti pensiją, ligos, motinystės išmokas, sveikatos draudimą. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimais siūloma dvigubai pakelti dabar galiojančias „Sodros“ įmokų „lubas“, tačiau įmokas skaičiuoti ne nuo visų, kaip yra dabar, o nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų.

 Europos Parlamentas užsimojo drausti Lietuvos ir viso pasaulio ūkininkų plačiai naudojamą vadinamąjį raundapą ir kitus glifosato turinčius herbicidus, naudojamus piktžolėms naikinti. Parlamentarai priėmė rezoliuciją, tiesa, kol kas neįpareigojančią, kad glifosatų naudojimą reikėtų palaipsniui mažinti ir per penkerius metus galutinai uždrausti.

Žemės ūkio ministerijai iki lapkričio 1-osios laukiant žemdirbių ir savivaldybių informacijos apie sunaikintų pasėlių plotus, ministerijos atstovė sako, kad tai tėra pirmas etapas, kai paaiškės tik dalis žemės ūkiui padarytų nuostolių. Žemės ūkio rūmų laikinasis vadovas teigia, jog galutinių duomenų tikimasi tik sausio mėnesį. „Mes dabar prašome skaičiuoti tik plotus, kur yra žuvę pasėliai, o kur neapsėti, dar neskaičiuojame.

Indonezijoje plinta pelėdų auginimo karštinė. Ūkininkai šiuos naktinius paukščius ėmė veisti, kad apsaugotų laukus nuo graužikų, tačiau labai greitai pelėdos tapo geidžiamiausiais namų augintiniais. Gamtosaugininkai dėl to kaltina net ir knygas apie Harį Poterį. Indonezijos fermeriams pelėdos – geriausia jų laukų apsauga nuo kenkėjų. Juos mėginta išrūkyti ir išnuodyti, bet veiksmingiausia pasirodė pelėdų veisimas.

Anykštėnai pasitelkę naujausias technologijas pasiryžo įrodyti, kad prisirpusias lietuviškas braškes Marijos žemėje galima auginti iki pat žiemos. Jau kelios savaitės, kaip skinamos pirmosios rudeninės braškės. Ūkininkai viliasi, vasara kvepiančių uogų sezoną Lietuvoje pratęsti iki pat Kalėdų. Įsibėgėjus rudeniui, kai obelų ir kriaušių šakos svyra nuo prinokusių vaisių, anykštėnų šiltnamiuose sirpsta rudeninės braškės. Pasirodo, lietuviškos uogos čia raškomos jau kelios savaitės.

Skęstantys ūkininkai skaičiuoja ne tik milžiniškus derliaus nuostolius, bet ir keliskart labiau nei kainos parduotuvėje kylančius žemės mokesčius. Tiesa, ūkininkus labiau pykdo ne jų dydis, bet panaudojimas. Esą kasmet savivaldybės surenka dešimtis milijonų eurų žemės mokesčio, o šuos pinigus iššvaisto kitoms, visiškai su žeme nesusijusioms reikmėms.

Atėjusi nauja lietaus banga Lietuvai grasina naujais potvyniais ir naujais nuostoliais - derlius tiesiog pūva laukuose. Žemdirbiams tai dvigubas smūgis į paširdžius. Neviltyje jau atsidūrę žemdirbiai nebežino, kaip teks ne tik nuimti jau prarandamas daržoves, bet ir kaip laukus paruošti kitiems metams. Dėl nesibaigiančių liūčių jau vandenyje gyvenantys Pamario krašto gyventojai priversti ruoštis dar didesniam potvyniui.

Valstybė negali padengti dėl lietaus ūkininkų patirtų didelių nuostolių, nes Vyriausybės rezerve nėra pakankamai pinigų, sako Saulius Skvernelis. Anot jo, rezerve šiuo metu tėra 1,5 mln. eurų - juos būtų galima panaudoti, apmokant teisines konsultacijas ūkininkams. Premjeras neatmeta, kad gali būti skelbiama ekstremali situacija visoje šalyje. Žemės ūkio ministras žada, kad ji bus paskelbta jau pirmadienį. „Jei paimtume grynai Vyriausybės rezervą, apie 1,5 mln.

Vyriausybė nutarė skirti 33,9 mln. eurų paramos šalies ūkininkams. Parama iš valstybės biudžeto bus skiriama pienininkams, gyvulių augintojams ir žemdirbiams. Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas žurnalistams teigė, jog sprendimas priimtas Vyriausybės posėdyje.   B.Markausko atstovas spaudai Remigijus Bielinskas BNS sakė, kad pereinamojo laikotarpio nacionalinė parama gali būt paskirstyta maždaug per savaitę.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas įspėja, kad šalyje tęsiantis smarkioms liūtims, žemdirbiai patirs nuostolių. „Dar sunkoka prognozuoti (orų įtaką derliui - BNS), bet jau galime kalbėti apie žieminį rapsą, kadangi jis jau bręsta ir už savaitęs prasidės javapjūtė. Tie krituliai pavojingi žieminio rapso ankštims, kurios sudrėkusios pradeda skilinėti ir sėklos byra ant žemės.

Finansų ministerijai keičiant poziciją dėl smulkiųjų ūkininkų apmokestinimo, premjeras to nevadina atsitraukimu. Anot Sauliaus Skvernelio, kol kas diskutuojama dėl kai kurių mokesčių pakeitimų, išklausant suinteresuotas puses, tačiau jis pabrėžė, kad mokesčius turi mokėti visi. „Mes nesitraukiame niekur, mes, kai paskelbėme gaires mokestinės pertvarkos, pasakėme labai atvirai, kad laukiame diskusijų, pasiūlymų.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad Vyriausybei siūlant pertvarkyti mokesčių sistemą, mokesčiai smulkiesiems ūkininkams nedidės. Be to, anot jo, mokesčiai neturėtų didėti ir individualia veikla užsiimantiems asmenims. „Vyriausybė pasiūlė tam tikrus sprendimus ir mes juos nagrinėsime. Jeigu tuose sprendimuose bus kažkoks mokesčių kėlimas ūkininkams, ypatingai stambiems, tai, aišku, tam bus pritarta.

Seime galima suskaičiuoti kaip niekad daug parlamentarų, turinčių šeimos ūkius. Nors Konstitucija draudžia Seimo nariams gauti kitą algą, nei parlamentaro, tačiau speciali darbo grupė siekia leisti seimūnams užsiimti ūkininkų veikla. Negana to, pasigirdo ir siūlymas padidinti parlamentinei veiklai skiriamas lėšas. Anot valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio, ūkininko statuso panaikinti neįmanoma.

Gyvenimo svetur atsikandę ir į Lietuvą sugrįžę, emigrantai tautiečius ragina sekti jų pavyzdžių – grįžti namo. Esą tiems, kas nori užsidirbti, tai galima padaryti sėkmingai kuriant ir savo verslą tėvynėje. Tam pritardama šalies valdžia taip pat ima sukti galvą, kaip susigrąžinti svetur laimės ieškančius. Ir pirmiausia, kaip sako šalies vadovė, žmonėms reikia daugiau informacijos, kaip grįžti namo, kad netektų griebtis ubago lazdos.

Smulkieji ir stambieji ūkininkai neturėtų būti traktuojami vienodai - jiems galėtų būti taikomi skirtingi mokesčiai, teigia valdančiųjų „valstiečių“ deleguotas premjeras Saulius Skvernelis. „Žemės ūkio sektorius visoje Europos Sąjungoje yra subsidijuojamas, tačiau vėl klausimas turi būti, koks sektorius, kokie ūkiai, kas yra ūkininkas, kas yra smulkus ūkis, kas jau yra stambaus verslo mastu veikiantis ūkis. Čia mes turime pažiūrėti.

Vyriausybės siūlymai dėl dviejų dešimčių lengvatų ūkininkams likimo paaiškės iki vasaros, o rudenį jie bus teikiami Seimui, žada finansų ministras. „Visos lengvatos, įskaitant ir taikomas ūkininkams, bus peržiūrėtos. Per pavasarį bus įvertinta visų lengvatų kaina visuomenei, ar buvo pasiekti tikslai, kokie buvo iškelti (įvedant lengvatas - BNS), ar ne, kurios iš lengvatų yra socialiai teisingos, kurios turi teigiamą poveikį produktyvumo augimui.

„Lietuva turi mokesčių pakankamai. Mokesčių mokėtojai ir taip kiekvienais metais sumoka vis daugiau, nauji mokesčiai yra visiškai nereikalingi, žalingi žmonėms ir nei vienos problemos neišspręstų“, - mano Žilvinas Šilėnas. Pasak finansų ministro V.Šapokos, dėl įvairių lengvatų, leidžiančių iš viso nemokėti kai kurių mokesčių arba juos mokėti mažesnius (išskyrus „Sodros“ įmokas), negautos pajamos siekia virš 1 mlrd. eurų.

Kol Vyriausybė gąsdina lietuvius naujais mokesčiais, politikai ragina susirūpinti senais. Dalis Seimo narių ėmė piktintis ūkininkų lengvatomis. Esą dabar turtingi ūkininkai uždirba šimtus tūkstančių ar net milijonus, o moka daug mažiau mokesčių nei kiti. Lietuvos ūkininkai iš viso gali naudotis 25-iomis mokesčių lengvatomis. Žemdirbiai ir gyvulių augintojai moka mažesnius pridėtinės vertės, gyventojų pajamų, pelno, nekilnojamojo turto, žemės mokesčius.

Milžiniškos skėrių gvardijos, kokių nebuvo net ketvirtį amžiaus, užpuolė Bolivijos ūkininkų pasėlius. Per mažiau nei savaitę jie jau nusiaubė daugiau nei pustrečio šimto hektarų įvairių augalų. Tai spiečius skėrių, kurie milžinišku būriu nuklojo pietų Boliviją. Migruodami skėriai jau spėjo suryti visą augaliją 250-ies hektarų plote. Skėrių antplūdį pirmą kartą po ketvirčio amžiaus išgyvenantys ūkininkai sako, kad skėriams nusiaubus laukus, jiems gresia badas.

Naujoji valdžia žada permainų ūkininkams. Žemės ūkio ministras pasišovęs ūkininkus suvaryti į kooperatyvus. Esą taip dirba viso pasaulio ūkininkai, o Lietuva čia beviltiškai atsilieka. Ministro nuomone, dirbti drauge žmonėms trukdo prisiminimai apie kolūkius. Tad ūkininkus reikia netgi prievarta versti kooperuotis – papildoma parama ir mokesčių lengvatomis. Visgi dalis smulkiųjų ūkininkų į kooperatyvus žiūri kaip į priešą.

Įpykę prancūzų ūkininkai ir sunkvežimių vairuotojai pirmadienį užblokavo pagrindinius kelius į Kalė uostą, reikalaudami, kad būtų uždaryta vis labiau besiplečianti migrantų stovykla, praminta Džiunglių stovykla. Apie 70 sunkvežimių itin lėtai judėdami A16 greitkeliu, pagrindine prekinio ir keleivinio transporto magistrale, vedančia į tunelį po Lamanšu arba prieplaukas, iš kurių keltai kursuoja per sąsiaurį į Didžiąją Britaniją.

Aukštos kokybės produktus gaminantys ūkininkai gali dalyvauti žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemose ir įgyti teisę žymėti savo pagamintus produktus specialiais ženklais ar nuorodomis, kurie informuoja apie išskirtinę šių produktų vertę.

Šalies ūkininkai šiemet stveriasi už galvų - nesibaigiantys rugpjūčio lietūs niekais verčia javų derlių. Ūkininkai laukuose spėjo nukulti vos trečdalį viso derliaus, o šlapias varpas jau puola ligos. Panevėžio rajono ūkininkas Rimas Girštautas tikrindamas kviečių lauką iš rankų nepaleidžia nedidelio aparato. Tai - grūdų drėgmės matuoklis. „17,9 proc. - ankščiau tokių grūdų nekuldavom. Laukdavom, kol saulė pradžiovins iki 15 proc.“, – sakė ūkininkas.

Dėl nepalankių oro sąlygų šiais metais šalies žemdirbiai grūdų gali prikulti mažiau, o delius būti prastesnės kokybės, įspėja žemės ūkio ministrė. Tačiau Virginija Baltraitienė tikisi, kad dėl išaugusių grūdų kainų, pajamų sumažėjimo ūkininkai nepatirs. „Pasaulinė rinkos rodo, kad kainos šiek tiek kyla.

Šiemet žirnių prisėję dvigubai daugiau nei pernai, ūkininkai šiuo metu juos kerta visu smarkumu, o po poros savaičių į Indiją iš Klaipėdos uosto išplauks pirmieji jų prikrauti laivai, rašo "Lietuvos rytas". Antroje rugpjūčio pusėje į Indiją iš Klaipėdos bus išplukdyta pora laivų su 25 tūkst. tonų žirnių. Pasak dienraščio, žirnių supirkimo kaina šiemet keliais procentais didesnė nei pernai.

Lietuvoje prasidėjo javapjūtė – vis daugiau kombainų pasirodo žieminių pasėlių laukuose. Ūkininkai užsiėmę grūdų nuėmimo, transportavimo ir saugojimo darbais. Tuo pat metu kyla klausimai, kiek grūdų iškart parduoti supirkėjams ir kokiam kiekiui nustatyti pardavimo kainą. Dar liepos pradžioje grūdų supirkimo kaina Lietuvoje buvo žemiausia, palyginti su to paties laikotarpio kaina per pastaruosius šešerius metus. Ūkininkų nuotaika ėmė gerėti tik prieš savaitę.

Smulkiems ūkininkams nuo kitų metų tikriausiai nereikės mokėti,„Sodros“ įmokų – jas tektų mokėti tik stambiems žemdirbiams. Kai kurie parlamentarai sako, jog dėl tokio sprendimo sumažės „Sodros“ pajamos. Svarstydamas „Sodros“ reformą, Seimas ketvirtadienį pritarė žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės siūlymui nuo 2017 metų įmokas „Sodrai“ įpareigoti mokėti tik tuos ūkininkus, kurių ūkiai būtų didesni kaip 8 ekonominių dydžių.

Žemės ūkio ministrė sako, jog viena sunkios padėties pieno sektoriuje priežasčių yra ir tai, jog perdirbimo įmones Lietuvoje valdo kelios šeimos, o ne patys pieno gamintojai. Virginija Baltraitienė mano, jog ūkininkai turėtų kooperuotis, nes kitaip perdirbėjai ir toliau šantažuos valdžią. „Yra labai blogai, kad valdo (pieno perdirbimo įmones - BNS) kelios šeimos.

Naują pieno gamintojų rėmimo schemą, kai už laikiną jo gamybos mažinimą ar nedidinimą būtų mokama papildoma parama, tikimasi parengti per tris savaites. Pasak Žemės ūkio ministerijos atstovo, kol kas nėra aišku, kiek pinigų nacionalinei paramai, kurią jau leido Europos Komisija, reikės iš valstybės biudžeto ir kaip konkrečiai ji bus skirstoma. Ūkininkų atstovė baiminasi, kad ši schema gali pastūmėti žmones visiškai trauktis iš pieno gamybos.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos, kuri trečiadienį Vilniaus centre surengė žemdirbių protesto akciją, vadovas, susitikęs su Seimo pirmininke, pareiškė, kad valdžia nieko nepažadėjo pieno gamintojams. Seimo vadovės atstovas sako, jog susitikimas nebuvo planuotas. „Ką ji gali pažadėti, kad nieko negali. Ateina į ministeriją, pavyzdžiui, irgi dirbti žmonės, kurie to darbo neišmano“, - po susitikimo su Loreta Graužiniene BNS teigė Jonas Vilionis.

Seimo sprendimas nustatyti minimalias pieno supirkimo kainas prieštarauja šalies Konstitucijai bei konkurencijos laisvei ir gali paskatinti perdirbėjus žaliavą pirkti iš užsienio, mano Konkurencijos tarybos vadovas. Pasak Šarūno Keserausko, norint padėti smulkiesiems ūkininkams, reikia skatinti juos kooperuotis, o ne reguliuoti kainas. Pieno kainų reguliavimui pareiškė nepritariantys ir pieno perdirbėjai bei dalis ūkininkų, kuriuos jis esą turėtų ginti.

Seimas leido nustatyti minimalias pieno supirkimo kainas, kurios galiotų nuo pataisų įsigaliojimo iki 2017 metų.Jos įpareigoja pieno supirkėjus ir perdirbėjus mokėti ne mažiau kaip 165 eurus už toną pieno, o tarpininkus - ne mažiau kaip 130 eurų. Dabar, pasak „darbiečių“, minimali kaina siekia apie 147 eurus už toną. Seimas neatsižvelgė į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Teisės departamento įspėjimą, kad pataisos prieštarauja Konstitucijai.

Žemdirbiams kitą savaitę žadant surengti streiką, Seimui ketvirtadienį teikiamos „darbiečių“ pataisos, kuriomis siekiama nustatyti minimalias pieno supirkimo kainas. Taip pat bus pristatytas „tvarkiečių“ siūlymas apriboti Europos Sąjungos paramą ūkininkams ar žemės ūkio bendrovėms, kurios valdo daugiau kaip 500 hektarų žemės. „Abu paleisime“, - BNS sakė Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.

Europos Komisija Lietuvos pieno gamintojams prašytų 75 mln. eurų tiesioginės paramos skirti neketina. Pasak žemės ūkio ministrės, kol kas svarstoma tik apie ilgalaikes priemones, tačiau jų, anot Virginijos Baltraitienės, nepakanka. V.Baltraitienė BNS sakė, kad pirmadienį Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdyje EK pasiūlė stebėti rinką ir dėl paramos spręsti birželį, įvertinus pokyčius.

Šeštadienį paryčiais didžiulis gaisras Vilniuje suniokojo turgų. Ūkininkai ir prekeiviai patyrė milžiniškų nuostolių. Bendrasis pagalbos centras 04.21 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, Ukmergės g. 259, atvira liepsna dega vieno aukšto medinis pastatas. Ugnis žaibiškai išplito visame turguje. Jo nebebuvo įmanoma išgelbėti. Liudininkai praneša, kad griaudėjo ir sprogimai, būtent po jų ugnis labai staigiai pradėjo plisti. Pirminiais duomenimis, užsidegė turgelyje esanti alkoholio parduotuvė.

Dėl 2003 metais vykdytos kelių blokados nuteisti Lietuvos ūkininkai ketvirtadienį pralaimėjo bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme, teisėjų kolegijai Strasbūre nusprendus, kad arešto bausmės jiems skirtos pagrįstai.

Italijos pietuose – nuožmi kova su alyvmedžius naikinančiomis bakterijomis. Deja, kol kas vienintelis efektyvus būdas – naikinti medžius. Tai siutina ūkininkus, mat medžius kirsti pradėta prieš nuimant derlių. Alyvmedžiai , kuriuos čia Italijos ūkininkai sodino prieš maždaug šimtmetį, naikinami, o paskui ir deginami. Tokių priemonių prieš alyvmedžių giraites imtasi, kadangi pastebėta, jog nemažai medžių serga raupsais.

Užsitęsę rugpjūčio karščiai pastaruoju metu džiugina nebent atostogaujančius, o štai šalies ūkininkams kaip reikiant gadina nervus, nes sausra išdžiovino laukus. Daržovių augintojai dejuoja, kad šiemet užaugo kur kas mažesnis derlius, todėl kainos ne kris, o kils. Tačiau vasara nepalanki ne tik daržininkams, dėl sausros nuseko upės, o dėl gaisrų pavojaus draudžiama lankytis ir miškuose.

 Istorijos apie plėšrūnų nudobtas avis ar veršelius pilasi viena po kitos. Ūkininkai nebežino, ką daryti. „Ne tik, kad nesuėda, „nedapjauna”. Bliaut – nebliauna, jos tysiasi link žmogaus... – Griebia net ir už dūšios“, - pasakojo ūkininkas, kuris po vilkų puotos prarado 34 avis. Gyvulius vilkai dorojo ir Šiaulių, Kelmės rajonuose. O Kupiškio rajone prieš porą dienų moterys į akistatą su vilkais stojo apsiginklavusios šakėmis ir prožektoriumi. Priekaištų turi ir medžiotojai.

 Ūkininkai raitojasi rankoves ir skina pirmąjį lietuviškų šilauogių derlių. Dėl permainingų orų ir sausos vasaros uogos šiemet gerokai smulkesnės, ir jų bus mažiau nei pernai. Skaičiuojami ir dėl sausros patirti nuostoliai. Tačiau ūkininkai pabrėžia, kad ne itin palankūs orai šilauogių nepabrangins. Karališka uoga praminta šilauogė kainuos maždaug tiek pat kiek ir pernai.

Pačios pirmosios lietuviškos bulvės ant prekystalių nugulė jau prieš šv. Antaną. Vieni pirmųjų ankstyvąsias „Solist“ veislės bulves šią savaitę ėmė kasti Kėdainių rajono ūkininkai. Ūkininkai bulvių sodininkus į žemę sukišo dar kovo pradžioj, tačiau šiemet kasa panašiu laiku kaip ir pernai. Dėl šaltos gegužės ankstyvų bulvių negausu. Todėl ir kaina pačių pirmųjų bulvyčių bus kiek didesnė - ne mažiau kaip euras už kilogramą.

Jurgita Kasperavičiūtė Šiltnamyje triūsianti Kėdainių rajono ūkininkė Ugnė Tvaravičienė apie braškes kol kas tūpčioja lyg apie lepius augalus. Lietuviškos uogos dar tik po truputį sirpsta, o gausesniam uogų derėjimui kol kas trukdo po debesimis besislapstanti saulė ir šilumos stoka. Dėl permainingų lietuviškų orų ūkininkė kol kas smarkiai nedejuoja ir žada po keliasdešimt kilogramų braškių į turgų atvežti jau po kelių dienų. O išsiilgę lietuviškų uogų pirmiausiai jų gali dairytis Kaune.