taivanas

Fotografas, leidėjas, verslininkas, „Neregėtos Lietuvos“ autorius ir 4 vaikų tėtis Marius Jovaiša įstrigo Taivane dėl teigiamo covid19 testo rezultato. Nors vyras jaučiasi visiškai sveikas ir nejaučia jokių ligai būdingų simptomų, vis tik jis turi būti uždarytas viešbučio kambaryje be galimybės iš ten išeiti. Atskridęs į Taivaną M.Jovaiša kerusias dienas praleido uždarytas viešbutyje dėl sugriežintos koronaviruso plitimo tvarkos.

Taivanas pirmadienį pradėjo transliuoti savo pirmąjį televizijos kanalą anglų kalba, norėdamas pasiekti didesnę tarptautinę bendruomenę, Pekinui darant intensyvesnį spaudimą. Tačiau „TaiwanPlus“ kol kas bus prieinamas tik saloje, todėl jo tarptautinė aprėptis bus ribota. Savarankiškai valdomam Taivanui nuolat gresia Kinijos, tvirtinančios, kad sala yra vieną dieną užimsima jos teritorijos dalis, įsiveržimas.

JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas sekmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos padės Taivanui „išvystyti gebėjimą apsiginti“ nuo Kinijos invazijos, tačiau nepakartojo prezidento Joe Bideno pažado atsiųsti karių į salą. „Esame pasiryžę padėti Taivanui išvystyti gebėjimą apsiginti“, – sakė L. Austinas interviu CNN. Vašingtonas istoriškai laikėsi „strateginio dviprasmiškumo“ politikos dėl to, ar imtųsi karinės intervencijos, jei Taivaną užpultų Kinija.

Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi šeštadienį Jungtiniuose Tautose perspėjo dėl kišimosi į Taivano reikalus ir pareiškė, kad Pekinas imsis „ryžtingų veiksmų“, kad užkirstų kelią bet kokiai išorinei paramai šios salos nepriklausomybei. „Turime kuo griežčiau kovoti su Taivano nepriklausomybę remiančių separatistų veikla ir imtis itin ryžtingų žingsnių, kad pasipriešintume išoriniam kišimuisi“, – savo kalboje JT Generalinėje Asamblėjoje pabrėžė kinų diplomatijos vadovas.

Su kolega iš Kinijos penktadienį susitikęs JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas paragino laikytis ramiai dėl Taivano, atsirandant ženklų, kad pastaruoju metu augusi įtampa slūgsta. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke A. Blinkenas surengė pusantros valandos trukusį susitikimą su Kinijos užsienio reikalų ministru Wang Yi, o vienas JAV pareigūnas šias derybas apibūdino kaip „itin atviras“ ir sakė, kad daugiausia dėmesio jose skirta Taivanui.

Taivanas kitą mėnesį vėl visiškai atvers savo sienas ir panaikins privalomo COVID-19 karantino reikalavimą atvykstantiems asmenims, ketvirtadienį pranešė šalies vyriausybė. Koronaviruso pandemijos laikotarpiu sala buvo uždariusi savo sienas ir taikė griežtas karantino taisykles, todėl užsikrėtusiųjų skaičius buvo nedidelis. Balandžio mėnesį vyriausybė ėmė atsisakyti nulinės COVID-19 tolerancijos strategijos ir laikyti pandemiją endemija.

JAV eskadrinis minininkas ir Kanados fregata antradienį praplaukė Taivano sąsiauriu per naujausią bendrą operaciją, kuria siekiama sustiprinti šio maršruto, kaip tarptautinio vandens kelio, statusą. Savo teritorija Pekinas laiko ir demokratinį Taivaną, ir siaurąjį vandens ruožą, skiriantį salą nuo žemyninės Kinijos – vieną judriausių pasaulyje laivybos kanalų.

JAV prezidentas Joe Bidenas sekmadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos gintų Taivaną per potencialią Kinijos invaziją, nors Baltieji rūmai patikino, jog Vašingtono politika šiuo klausimu išlieka nepakitusi.

Lietuva tikisi, kad planuojami bendri jos ir Taivano projektai netrukus įgaus pagreitį. Šią savaitę Taivane lankęsis ekonomikos ir inovacijų  viceministras Karolis Žemaitis sako, jog tokie projektai galėtų būti įgyvendinti puslaidininkių, lazerių technologijų, informacinių ryšių, biotechnologijų, startuolių ekosistemos srityse.

Taivanas penktadienį pasmerkė stiprėjančius Rusijos ir Kinijos ryšius, pavadindamas juos grėsme pasaulinei taikai ir stabilumui, ir pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė turi priešintis „autoritarizmo plėtrai“. Taibėjaus pareiškimas pasirodė po ketvirtadienį įvykusio šių dviejų autoritarinių valstybių lyderių susitikimo akis į akį Uzbekistano Samarkando mieste.

JAV Senato komitetas trečiadienį žengė pirmą žingsnį, kad Jungtinės Valstijos tiesiogiai suteiktų milijardus dolerių karinės pagalbos Taivanui ir užmegztų oficialesnius ryšius, taip padidindamas paramą augant įtampai su Pekinu. Jungtinės Valstijos dešimtmečius pardavinėja ginklus Taivanui, tačiau naujuoju teisės aktu siekiama daugiau – per ketverius metus JAV suteiktų 4,5 mlrd. dolerių paramą saugumo reikmėms. Šis žingsnis įsiutino Pekiną.

Kinija ketvirtadienį pareiškė, kad JAV įstatymo projektas, pagal kurį Taivanui būtų siunčiama tiesioginė karinė pagalba, „siunčia rimtus klaidingus signalus Taivano nepriklausomybės ir separatistinėms jėgoms“. Jei įstatymo projektas ir toliau bus svarstomas, „tai smarkiai sukrės Kinijos ir JAV santykių politinį pagrindą ir turės labai rimtų pasekmių taikai ir stabilumui Taivano sąsiauryje“,  sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Mao Ning.

Leidusi Vilniuje atidaryti Taivano vardo atstovybę, Lietuva nuvilnijo per visą pasaulį: tai buvo pasaulinio lygmens status quo išjudinimas, smūgis šlapiu skuduru į Kinijos komunistų vedlio Xi Jinpingo veidą. Kinija į tai sureagavo itin jautriai, nes iki tol niekas pasaulyje nedrįso taip pasielgti, nors toks veiksmas, kaip pasakoja su procesu susipažinę asmenys, buvo suderintas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, bet ne su Europos Sąjunga.

Lietuvos atstovybė Taivane bus atidaryta, „kai tik būsime tam pasiruošę“, sako saloje šiuo metu viešintis ekonomikos ir investicijų viceministras Karolis Žemaitis. Anksčiau planuota, jog atstovybė savo veiklą pradės šį pirmadienį. „Paskirtasis atstovas (Paulius Lukauskas – BNS) atvyko praėjusią savaitę, tik prieš kelias dienas išėjo iš karantino, todėl dabar ruošiasi atstovybės atidarymui (...) Kai tik būsime tam pasiruošę, tada ir atidarysime“, – BNS teigė K. Žemaitis.

Taivane pirmadienį lankosi ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis su Lietuvos verslo delegacija, pranešė šios salos užsienio reikalų ministerija. Vizitas vyksta prieš Vilniui atidarant savo atstovybę Taibėjuje. Kaip BNS informavo Lietuvos Inovacijų agentūra, kartu su jos atstovais verslo misijai į Taivaną išvyko 17 įmonių, jos atstovauja lazerių bei biotechnologijų sektorius.

Taivane trečiadienį nusileido Prancūzijos parlamentarų grupė – pirmoji aukšto lygio Europos delegacija, atvykusi po didžiulių Kinijos karinių pratybų, surengtų Pekinui protestuojant prieš JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi (Nensi Pelousi) vizitą Taibėjuje. Kelionė prasidėjo Taivanui surengus dviejų dienų trukmės mokymus, per kuriuos strategiškai svarbioje saloje, esančioje tarp jo pakrantės ir Kinijos, buvo šaudoma koviniais šoviniais. Demokratiškai valdomas Taivanas, turintis 23 mln.

Valstybinė verslo finansavimo agentūra „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) teiks paskolų garantijas Lietuvos mažoms ir vidutinėms įmonėms, perkančioms taivanietiškas prekes, o Taivano eksporto ir importo bankas („Eximbank“) garantuos iki 70 proc. paskolos sumos. Tai numato šių Lietuvos ir Taivano institucijų rugpjūčio 23 dieną pasirašytas susitarimas dėl paskolų garantijų, trečiadienį pranešė naujienų portalas „Taiwan Times“, remdamasi vietos Ekonomikos ministerija.

Kinijos karinis žvalgybinis dronas pirmadienį įskrido į salos oro gynybos zoną, pareiškė Taibėjus. Tai galėjo būti naujausias pažeidimas, užfiksuotas tvyrant aštriai įtampai tarp abiejų kaimynių. Dronas, kurį Taivano gynybos ministerija įvardijo kaip BZK-007, kartu su aštuoniais Kinijos karo lėktuvais kirto salos oro gynybos identifikavimo zonos (ADIZ) pietvakarinį kampą.

Taivano kariai mažoje salelėje prie pat Kinijos žemyninės dalies ketvirtadienį numušė „neatpažintą civilinį droną“, kai šis įskrido į draudžiamą zoną, pranešė taivaniečių kariuomenė. Tai pirmas kartas, kai Taivano pajėgos numušė bepilotį orlaivį, ir tai įvyko tvyrant didžiausiai per pastaruosius dešimtmečius įtampai tarp Pekino ir Taibėjaus.

Taivano kariuomenė paleido perspėjamųjų šūvių į dronus, atskridusius iš Kinijos prie taivaniečių priešakinių postų netoli Kinijos žemyninės dalies pakrantės, trečiadienį pranešė kariškiai. Šis incidentas pabrėžė įtampą, tvyrančią tarp Taibėjaus ir Pekino bei autonominės salos ryžtą atsakyti į naujas provokacijas. Taivano pajėgų pranešime sakoma, kad kariai ėmėsi veiksmų antradienį, aptikę dronus, skraidančius virš ginčijamų Dzinmeno salų.

Taivanas trečiadienį pareiškė, kad pasinaudotų savigynos teise ir „kontratakuotų“, jei Kinijos naikintuvai ar karo laivai įsibrautų į jo teritorinę jūros ar oro erdvę.  Taibėjus tai pareiškė po beprecedenčio masto Kinijos karinių pratybų aplink salą.  Taivanas, turintis 23 mln. gyventojų, gyvena nuolatinės Kinijos invazijos grėsmės sąlygomis. Kinija autonominę, demokratiškai valdomą salą laiko savo teritorijos dalimi ir ne kartą sakė, kad kada nors ją susigrąžins, prireikus – jėga.

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen antradienį paragino savarankiškos salos kariuomenės dalinius išlaikyti ramybę, nepaisant Kinijos karo laivų ir lėktuvų kasdien netoliese atliekamų manevrų. Prezidentė taip pat pažadėjo neleisti Pekinui išprovokuoti atvirą konfliktą. Kinijos kariuomenė spaudžia Taivaną po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito Taibėjuje šio mėnesio pradžioje. Pekinas atsakė beprecedenčio masto karinėmis pratybomis vandenyse ir oro erdvėje šalia Taivano.

Pekinas jau ne vieną dešimtmetį taikosi į Taivaną – autonomiją turinčią salą, kuri, Kinijos teigimu, priklauso jai. Kinija stiprina Liaudies išlaisvinimo armiją, kad galėtų užimti Taivaną, jeigu taikaus susijungimo planai nepasiteisintų.

Taivano prezidentė Tsai Ing-wen antradienį pareiškė, kad Kinijos surengtos didžiulės karinės pratybos šalia Taivano nepakirto taivaniečių ryžto ginti savo salą.  Taivano sąsiauryje šiuo metu tvyro didžiausia per daugelį metų įtampa, Pekinui surengus iki šiol didžiausias savo karines pratybas, kai saloje apsilankė JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi.

Vienas iš Jungtinių Valstijų gubernatorių pirmadienį susitiko su Taivano prezidente, Vašingtonui prieš kelias dienas paskelbus apie planuojamas prekybos derybas su Taibėjumi ir taip pademonstravus jam paramą po Kinijos karinių grasinimų autonomiją turinčiai salai. Indianos valstijos gubernatorius respublikonas Ericas Holcombas sekmadienį atvyko į Taivaną aptarti „ekonominės plėtros“ klausimų.

Kaip parodė Rutgers universiteto pirmadienį paskelbtas tyrimas, kilus branduoliniam karui tarp Rusijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų iš bado mirtų maždaug du trečdaliai pasaulio gyventojų, rašo „The Washington Post“.  Branduolinis konfliktas sukeltų „katastrofiškus“ maisto tiekimo trikdžius, o dėl suodžių ir pelenų, kurie užstotų saulės šviesą, nuvystų viso pasaulio pasėliai, teigiama kitų ekspertų įvertintame tyrime, kuris buvo publikuotas moksliniame žurnale „Nature Food“...

Šiomis dienomis Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos nuomonės dažnai išsiskiria. Tačiau kalbant apie Taivaną, bent jau vienu aspektu, jų požiūriai sutampa. Abiejų valstybių pareigūnai sutinka, kad šios savivaldą turinčio salos status quo pavojingai kinta, nors Kinija toliau Taivaną laiko savo teritorija, o salos demokratijos klestėjimą palaiko JAV.

JAV vyriausybė surengs derybas dėl prekybos su Taivanu, taip išreikšdama paramą demokratijai saloje, kurią Kinija laiko savo teritoriją, nors Pekinas ketvirtadienį perspėjo, kad prireikus imsis veiksmų „savo suverenitetui apsaugoti“. Apie prekybos derybas paskelbta po Taivaną siekiančio įbauginti Pekino raketų paleidimo į jūrą šalia salos po to, kai Taivane apsilankė JAV Atstovų Rūmų pirmininkė Nancy Pelosi (Nensi Pelouzi) – aukščiausio rango JAV pareigūnė, surengusi vizitą saloje per pastaruos...

Jungtinės Valstijos mano, kad Kinija didins savo karinę, diplomatinę ir ekonominę prievartą Taivano atžvilgiu, ketvirtadienį pareiškė Vašingtono vyriausiasis pasiuntinys Rytų Azijoje, Pekinui surengus beprecedenčio masto pratybas aplink salą, kurią jis laiko savo teritorija. Po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi ir Kongreso delegacijos vizitų Taibėjuje kinų kariuomenė surengė kelių dienų trukmės pratybas aplink Taivano sąsiaurį.

Kinijos reakcija į susisiekimo viceministrės vizitą Taivane praėjusią savaitę yra apmaudi, sako prezidento vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Pekinas po vizito pranešė įvedantis sankcijas Agnei Vaiciukevičiūtei ir nutraukiantis bendradarbiavimą su ministerija bei apskritai su Lietuva susisiekimo srityje. „Kinijos reakcija (...) buvo apmaudi ir, mūsų galva, neverta tų žingsnių, kurie buvo padaryti“, – lrt radijui ketvirtadienį sakė patarėja.

Taivanas, reaguodamas į virtinę naujų grėsmingų Kinijos manevrų, rengia savo paties karinius mokymus, norėdamas parodyti gebėjimą atremti Kinijos spaudimą pripažinti Pekino politinę kontrolę šioje savarankiškoje saloje. Pratybos, vykstančios trečiadienį prie pietrytinės Hualiano apygardos krantų, rengiamos po kelias dienas trukusių Kinijos raketų paleidimų į akvatorijas prie Taivano, taip pat po Liaudies išlaisvinimo armijos (PLA) įsibrovimų į salos oro erdvę ir vandenis.

Rugsėjį Taivane planuojamoje atidaryti Lietuvos atstovybei vadovauti paskirtas Paulius Lukauskas, šiuo metu dirbantis ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės patarėju. Apie tai trečiadienį BNS patvirtino vadovo atranką vykdžiusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija. P. Lukauskas šiuo metu dirba premjerės patarėju strateginių reformų klausimais, anksčiau buvo Vyriausybės vicekancleris.

Aukšto rango JAV jūrų pajėgų vadas antradienį pareiškė, kad Kinija tarsi „gorila kambaryje“ neseniai nusprendė paleisti raketų virš Taivano teritorijos, ragindamas nesitaikstyti su tokiais veiksmais. Pekinas šį mėnesį surengė didžiules oro ir jūrų pajėgų pratybas aplink salą, protestuodamas prieš JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi  ir Kongreso delegacijos vizitus Taibėjuje.

Pekinui pareiškus apie nutraukiamus ryšius transporto srityje su Lietuva po susisiekimo viceministrės vizito į Taivaną, Lietuvos vadovai sako, kad šalis turi teisę rinktis ekonominius partnerius nepriklausomai nuo to, ar tai būtų valstybė, ar regionas.

Trylika Vokietijos karinių lėktuvų antradienį išskrido į Australiją, Berlynui siekiant stiprinti savo dalyvavimą Indijos ir Ramiojo vandenyno regione didėjant įtampai su Kinija.

Kinija pirmadienį pranešė, kad aplink Taivaną surengė naujas karines pratybas, kurias Pekinas pavadino Vašingtono ir Taibėjaus „atgrasymo priemone“, saloje lankantis JAV Kongreso narių delegacijai.

Praėjus vos 12 dienų po JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito, kuris papiktino Kiniją, Taivane sekmadienį lankosi Amerikos įstatymų leidėjų delegacija. Penkių narių delegacijai, kuri Taivane viešės sekmadienį ir pirmadienį, vadovauja senatorius demokratas Edas Markey, pranešė Amerikos institutas Taivane.

Tarptautinis LGBT suvažiavimas Taivane penktadienį buvo atšauktas, organizatoriams pareikalavus, kad autonominės salos vardas būtų pašalintas iš 2025 metų renginio pavadinimo. Kinija, laikanti Taivaną savo teritorija, stengiasi trukdyti salai dalyvauti tarptautiniuose renginiuose ir varžyti Taibėjaus oficialius diplomatinius ryšius.

Kinija, surengusi beveik savaitę trukusias karines pratybas netoli Taivano, ketvirtadienį atnaujino grasinimus pulti  autonominę salą, o Taibėjus savo ruožtu Pekino pretenzijas pavadino „nepagrįstais lūkesčiais“ ir pradėjo savo karinius manevrus.

Elektrinių autobusų gamintoja „Vėjo projektai“ ir didžiausia Taivano keleivinių ir krovininių transporto priemonių gamintoja „Tangeng Advanced Vehicles Co“ ketina kurti bendrą įmonę su gamybos padaliniu Lietuvoje – ji tobulintų elektrinio transporto bei baterijų modulių technologijas.

Taivano kariuomenė ketvirtadienį surengė dar vienas pratybas, per kurias naudojami koviniai šaudmenys, Pekinui baigus didžiausius istorijoje manevrus aplink salą ir pakartojus grasinimus susigrąžinti savarankiškos demokratinės salos kontrolę.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako bandysianti sutelkti didesnę Europos Sąjungos (ES) parlamentų vadovų delegaciją vizitui į Taivaną. „Esu gavusi kvietimą iš spykerio, kuris neseniai lankėsi Vilniuje su delegacija, buvau susitikusi, vakarieniavome, kalbėjome ir apie situaciją Taivane, apie kultūrinį, ekonominį bendradarbiavimą.

Kinija trečiadienį pareiškė netoleruosianti „separatistinės veiklos“ Taivane ir dar kartą patvirtino, kad prireikus savarankišką salą užims jėga. Kinija, kuri Taivaną laiko savo teritorija, tokį perspėjimą paskelbė po kelias dienas trunkančių precedento neturinčių karinių pratybų aplink salą, surengtų po prieštaringai vertinamo JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizito į tą teritoriją.

Kinijos laikinasis reikalų patikėtinis Vilniuje Qu Baihua sako, kad bet koks Lietuvos ar kitų valstybių pareigūnų apsilankymas Taivane „pažeidžia vienos Kinijos politiką“, ir paragino ateityje susilaikyti nuo tokių vizitų. Taip jis kalbėjo susisiekimo viceministrei Lietuvos Agnei Vaiciukevičiūtei ir verslo delegacijai šią savaitę lankantis Taivane.

Taivane viešintis Klaipėdos uosto vadovas Algis Latakas sako, kad pe trejus pastaruosius metus krovinių srautas iš Taivano į Klaipėdą sumenko maždaug perpus, tačiau tikimasi, kad jų vėl padaugės.  Pasak uosto vadovo, 2019 metais Klaipėdos uoste perkrauta apie 70 tūkst. sąlyginių konteinerių (TEU), o paskutiniu metu jų sumažėjo iki 40 tūkst.

Taivano užsienio reikalų ministras Josephas Wu antradienį pareiškė, jog Pekinas vykdo oro ir jūrų pratybas aplink salą, kad pasirengtų invazijai ir pakeistų status quo Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį sakė esąs susirūpinęs dėl Kinijos pratęstų karinių pratybų šalia Taivano, bet pridūrė nesitikintis, kad padėtis toliau eskaluosis. Anksčiau pirmadienį Pekinas pranešė surengęs naujų karinių pratybų netoli autonominės salos, nepaisydamas raginimų baigti jau kelias dienas vykdomus manevrus, kurie yra atsakas į JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitą Taivane, išprovokavusį Kinijos įtūžį.

Jau daugiau nei dešimtmetį, pirma kaip viceprezidentas, o dabar kaip prezidentas, Joe Bidenas sakė Kinijos valdžiai, kad vienintelis dalykas, baisesnis už tyčinį konfliktą, yra netyčinis konfliktas.

Kinijos komunistų partijos leidinys „Global Times“ pirmadienį išleistame straipsnyje sukritikavo Lietuvos išsakytą paramą JAV Atstovų Rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitui Taivane ir pasiūlė taikyti šaliai sankcijas. Straipsnyje kritikuojamas Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio įrašas „Twitter“ paskyroje, Lietuvos politikų pozicija JAV atstovės vizito klausimu.