swedbank

Sparčiai augantys atlyginimai atskaičius mokesčius ir sulėtėjęs būsto kainų augimas augino būsto įperkamumą visuose Lietuvos miestuose. Nepaisant aukšto būsto rinkos aktyvumo, būsto kainų augimą slopina didelė naujų butų pasiūla rinkoje, teigia „Swedbank“ ekonomistai. Būsto įperkamumas Vilniuje antrąjį šių metų ketvirtį pasiekė trečią rekordą iš eilės – pakilo iki 144 punktų ir beveik pasivijo Talino gyventojų galimybes įsigyti būstą, teigiama „Swedbank“ pranešime.

Rugsėjo 13 dieną nustos galioti paskutinės SEB banko išduotos slaptažodžių kortelės, kuriomis klientai jungdavosi prie interneto banko ir tvirtindavo kasdienės bankininkystės operacijas, rašoma banko išplatintame pranešime. „Dar prieš beveik dvejus metus pradėjome skatinti klientus pasikeisti slaptažodžių kortelę į kitą prisijungimo priemonę.

Nepraėjus nė metams po pastarosios mokesčių reformos, valdantieji, regis, visiškai pamiršo gyventojams duotus pažadus. Dėl pasikeitusių planų dirbančiųjų algos į rankas didės kur kas mažiau nei žadėjo premjeras ir finansų ministras. Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) – tai mėnesinė arba metinė pajamų suma, nuo kurios neskaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis (GPM). Šiuo metu NPD yra 300 eurų per mėnesį.

Per pirmąjį 2019 m. pusmetį „Swedbank“ su šalies įmonėmis pasirašė automobilių lizingo sutarčių už beveik 31 mln. eurų sumą, tai yra 7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. „Swedbank“ duomenimis, 4 iš 5 verslo įmonių lizingu įsigyjamų automobilių buvo nauji. Didžiausias automobilių finansavimo poreikio šuolis fiksuotas tarp smulkių ir vidutinių įmonių, rašoma banko pranešime spaudai.

Vyriausybės vadovas Saulius Skvernelis papildė savo privačių interesų deklaraciją, kurioje nurodė už keliasdešimt tūkstančių eurų nusipirkęs automobilį. Kaip nurodyta deklaracijoje, sandoris dėl automobilio įsigijimo įvykdytas rugpjūčio 30 d. – paskutinį praėjusio mėnesio penktadienį.

Pastaraisiais metais paskolą būstui imantys lietuviai bankams turi atseikėti vis daugiau pinigų palūkanoms. Tai Lietuvos gyventojams papildomai kainuoja dešimtis tūkstančių eurų. Šalies bankai nesikuklina taip pelnytis žmonių sąskaita, nors bendrai eurą turinčiose šalyse palūkanos vis mažėja. Palūkanos yra kaina, kurią tenka mokėti už galimybę ką nors įsigyti skolintais pinigais.

Emigracijoje gyvenantys lietuviai vis mieliau būstus gimtinėje perka ne iš pasiskolintų, o uždirbtų ir sutaupytų lėšų. Ankstesnė nekilnojamojo turto brokerių baimė, kad emigrantai mieliau investuos į būstus svetur, neišsipildė – rinka dabar ypač gyvybinga. Prieš dvejus metus šalies bankams įsigaliojo apribojimai išduoti paskolas užsienyje dirbantiems lietuviams, kurie pajamas gauna ne eurais. Nors ir sušvelninus įstatymą, emigravusių tautiečių būsto paskolos ne eurais beveik nevilioja.

Vyriausybės siūlymas nuosaikiau kitąmet didinti vaiko pinigus visoms šeimoms, o išmokas didinti nepasiturinčioms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms sulaukė ekonomistų nuostabos. Kol vieni baiminasi, kad tai užaugins išlaikytinių valstybę, kiti siūlo mažų pajamų šeimose problemą spręsti grąžinant jau panaikintas mokesčių lengvatas. Vyriausybė įregistravo siūlymą kitąmet vaiko pinigus didinti iki 60, o ne iki 70 eurų, kaip planuota anksčiau.

Lietuva tarp Baltijos valstybių gali didžiuotis ne tik didžiausiu minimaliu atlyginimu, bet ir sparčiai kylančiu vidutiniu uždarbiu. Tiesa, pastaruoju rodikliu dar nelenkiame Estijos, tačiau ekonomistai prognozuoja, kad Lietuvos ekonomikos augimas tarp trijų Baltijos valstybių šiemet bus didžiausias. Šių metų II ketvirtį vidutinis darbo užmokestis (VDU) Lietuvoje kilo iki 1289 eurų „ant popieriaus“ ir beveik 818 eurų „į rankas“ (atitinkamai 39,1 proc. ir 13,3 proc.

Nuo rugsėjo 1 d. „Swedbank“ klientams nebeliks galimybės prie interneto banko ir kitų elektroninių paslaugų prisijungti naudojantis kodų kortele, kuri 20 metų buvo pagrindinė klientų identifikavimo priemonė. Apie šiuos pokyčius bankas paskelbė dar praėjusių metų rudenį, ir per metus daugiau nei 670 tūkst. banko klientų kodų korteles iškeitė į saugesnes prisijungimo priemones.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teisme siekia panaikinti nepalankų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) sprendimą, jog jis supainiojo interesus skyręs lėšų Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU). Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį pranešė išnagrinėjęs skundą ir sprendimą žada skelbti rugsėjo 25-ąją. VTEK pernai gruodį pripažino, kad A. Veryga, 2017-ųjų spalį skyręs LSMU, t.y. savo ankstesnei darbovietei, daugiau nei 32 tūkst.

Nuo šių metų rugsėjo 1 d. „Swedbank“ klientams nebeliks galimybės prie interneto banko ir kitų elektroninių paslaugų prisijungti naudojantis kodų kortele, kuri 20 metų buvo pagrindinė klientų identifikavimo priemonė. Apie šiuos pokyčius bankas paskelbė dar praėjusių metų rudenį, ir per metus daugiau nei 670 tūkst. banko klientų kodų korteles iškeitė į saugesnes prisijungimo priemones.

Daugumai Lietuvos komercinių bankų netrukus ketinant atsisakyti kodų kortelių, jas kaip priemonę prisijungti prie internetinės bankininkystės ir atlikti mokėjimus dar naudoja dešimtys tūkstančių vartotojų. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vertinimu, didieji bankai dar turi nuo 50 iki 70 tūkst. kodų kortelių naudotojų, tačiau jų sparčiai atsisakoma – per savaitę korteles naujais įrankiais pakeičia vidutiniškai per 10 tūkst. klientų.

Daugumai Lietuvos komercinių bankų netrukus ketinant atsisakyti kodų kortelių, jas kaip priemonę prisijungti prie internetinės bankininkystės ir atlikti mokėjimus dar naudoja dešimtys tūkstančių vartotojų. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) vertinimu, didieji bankai dar turi nuo 50 iki 70 tūkst. kodų kortelių naudotojų, tačiau jų sparčiai atsisakoma – per savaitę korteles naujais įrankiais pakeičia vidutiniškai per 10 tūkst. klientų.

„Swedbank“ klientai galės vienoje vietoje matyti keliuose bankuose turimų sąskaitų duomenis. Nuo ketvirtadienio interneto banke jie jau turi galimybę stebėti SEB banko Lietuvoje sąskaitos informaciją, pranešė naują nemokamą paslaugą pasiūlęs „Swedbank“. Kituose bankuose turimų sąskaitų išrašai bei mokėjimų inicijavimas iš kitų bankų sąskaitų per „Swedbank“ interneto banką bus pristatyti artimiausioje ateityje.

Daugiausiai mokesčių į Lietuvos biudžetą, neįskaitant pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir akcizų, šių metų pirmąjį pusmetį sumokėjo valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“. Į trejetuką taip pat pateko Valstybinių miškų urėdija ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, rodo BNS pateikti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys. 100 įmonių, daugiausiai mokesčių sumokančių į biudžetą, neįskaitant PVM ir akcizų, per šešis mėnesius sumokėjo 517,116 mln. eurų mokesčių.

Gera žinia mokyklinio amžiaus vaikų turintiems tėvams – minimalus mokyklinių prekių krepšelis, palyginti su praėjusiais metais, atpigo apie 20 procentų, skaičiuoja „Swedbank“ Finansų instituto ekspertai. Be to, didėjant pajamoms tėvai gali daugiau dėmesio skirti įsigyjamų mokyklinių prekių ir daiktų kokybei, rašoma pranešime spaudai.

Turbūt ne kartą teko girdėti kolegas ar draugus sakant, kad Lietuvos kurortuose atostogauti neverta, nes užsienyje tai daryti yra pigiau. Turkiją ir Egiptą, kaip nebrangias vietas poilsiui, lietuviai atrado jau seniai, teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Tačiau tai nėra vienintelės kryptys, kur bent apgyvendinimas kainuos pigiau, o kai kuriais atvejais pigiau atsieis ir visa kelionė.

Visi norime gyventi gerovės valstybėje, bet turbūt ne visi vienodai ją įsivaizduojame, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Naktį iš liepos 31 d. į rugpjūčio 1 d. „Swedbank“ atliks IT patikrinimo darbus, galimi trumpalaikiai paslaugų trikdžiai. Pranešime spaudai pabrėžiama, jog naktį iš liepos 31 d. į rugpjūčio 1 dieną tarp 00:00 ir 1:30 val. trumpam gali sutrikti bankomatų, elektroninių kortelių skaitytuvų veikla ir banko mokėjimo kortelių aptarnavimas. Minėti darbai bus vykdomi nakties metu, siekiant sukelti kuo mažiau nepatogumų klientams. Atliekant šiuos darbus tikėtini trumpalaikiai banko paslaugų trikdžiai.

Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų praneša apie naujus sukčių laiškus, kuriais platinama melaginga formacija ir „žvejojami“ nieko neįtariantys klientai. „Banką pasiekė informacija, kad „Swedbank“ klientai gauna el. pašto pranešimus, turinčius sukčiavimo požymių. Laiške nurodoma, jog mokėjimo pavedimas nebuvo įvykdytas ir prašoma atidaryti prisegtas bylas.

Nuo šiol už prekes ir paslaugas Lietuvoje jau galite atsiskaityti išmaniaisiais laikrodžiais bei apyrankėmis. Tiesa, kol kas naujove naudotis gali tik vieno komercinio banko klientai. Be to, išmaniųjų laikrodžių gamintojų atstovai skuba paneigti gandus dėl tokių atsiskaitymų nesaugumo. Laikrodžiai patys nustatys, ar moka jų šeimininkas.

Lietuvos bankas (LB) teigia neturintis faktų, galinčių patvirtinti Švedijos žiniasklaidos informaciją apie šalies finansų grupės „Swedbank“, įskaitant ir jos valdomą banką Lietuvoje, sąsajas su Sirijos cheminio ginklo programa.

Prezidento Gitano Nausėdos kanceliarijai pradeda vadovauti Algė Budrytė. G. Nausėdos potvarkiu A. Budrytė į pareigas paskirta nuo pirmadienio. Ji pareigose pakeitė buvusį ilgametį prezidentūros kanclerį Giedrių Krasauską, jis paskirtas vicekancleriu. A. Budrytė vadovavo G. Nausėdos rinkimų kampanijos štabui.

Per pastaruosius kelerius metus įvesta daug priemonių, kurios turėtų užtikrinti, kad mūsų atliekamos operacijos per bankus būtų saugios. Tačiau visai gali būti, kad nieko neįtardami pinigus jūs pervedate visiškai ne tam, ką įrašote į gavėjo laukelį. Kai kurie finansininkai įsitikinę, kad tai yra puiki landa sukčiams ir piktavaliams. Tačiau komerciniai ir centrinis bankas jokios problemos čia nemato ir tikina turintys pakankamai priemonių apsisaugoti.

Nors didžioji dalis lietuvių tradiciškai pageidauja gyventi nuosavame būste, lietuviai tėvų namus palieka vėliausiai Baltijos šalyse, atskleidžia „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Ketvirtadalis 26–35 metų amžiaus sulaukusių lietuvių vis dar gyvena tėvų namuose ar giminėms priklausančiame būste, kai Latvijoje ir Estijoje tokio amžiaus gyventojų dalis siekia, atitinkamai, 19 ir 10 proc., rašoma pranešime spaudai.

Dėl skolų areštuotų sąskaitų savininkai gali lengviau atsikvėpti. Nebeliko kliūčių pasinaudoti antstolių ir kitų institucijų ar pareigūnų nustatoma laisvai disponuojama suma (LDS), iš kurios skolos nėra išieškomos, rašoma pranešime. Kaip Lietuvos antstolių rūmus informavo bankai „Swedbank“, SEB, „Luminor“, „Citadele“ ir Šiaulių bankas, visi jie suteikia galimybes pasiimti LDS lėšas bankomate, išleisti atsiskaitant mokėjimo kortelėmis ir pasinaudoti kitais būdais.

„Swedbank“ pasiūlė sprendimą gyventojams nemokamai išsigryninti pinigų, perkant „Narvesen“ parduotuvėse ir „Lietuvos spauda“ kioskuose, nepriklausomai, kurio banko kortele besinaudotų. Tai padaryti bus galima perkant net ir mažiausius pirkinius, o vienu pirkimu bus galima išgryninti iki 100 eurų, rašoma pranešime spaudai.

Estijos bendrovė „Viridis Invest“ iš buvusio banko „Swedbank“ ir bendrovės „Teo“ vadovo Arūno Šikštos siekia atgauti daugiau nei 800 tūkst. eurų skolą. Antstoliai pernai liepą areštavo 100 proc. A. Šikštai priklausančių apskaitos bendrovės „Financial Management Group“ akcijų ir bandys jas parduoti varžytinėse. Registrų centrui pateiktame antstolės Astos Stanišauskaitės rašte nurodyta, kad išieškomos skolos ir vykdymo išlaidų suma tuomet siekė 849 tūkst. eurų.

Pagal prekių ir paslaugų įperkamumą 2018 metais Lietuva lenkia daugybę Europos Sąjungos valstybių, rodo naujausia Europos Sąjungos duomenys. Tačiau lietuviai tokia statistika džiaugtis neskuba ir teigia, kad svetur fiksuoja dar mažesnes maisto ir automobilių kainas. Tuo metu ekonomistai atkreipia dėmesį, kad gyvenimas Lietuvoje tikrai gerėja, o kainų skirtumai priklauso nuo to, kaip ir kur lyginsime. Europos Sąjungos (ES) tarnyba palygino kiekvienos šalies narės prekių ir paslaugų kainas.

Informacinių ir ryšių technologijų darbuotojai Lietuvoje uždirba vis daugiau, jų atlyginimai tolsta nuo kitų profesijų. Jau dabar IT specialistų atlyginimai visas kitas profesijas lenkia daugiau nei 2 kartus. Vilnietis Modestas kokybės užtikrinimo specialistu vienoje iš sostinės informacinių technologijų įmonių dirba penkerius metus. Jis neatskleidžia savo atlyginimo dydžio, tačiau Modestas neslepia, kad IT specialistai uždarbiu nesiskundžia.

Po kelių savaičių pasibaigsianti pensijų kaupimo reforma daugeliui dirbančiųjų iš tiesų fiksuos naujo etapo pradžią – pasirengimą finansiškai saugesnei senatvei. Užsitikrinti didesnes pajamas senatvėje kaupdami antroje pensijų pakopoje šiuo metu jau siekia daugiau nei 1,3 mln. lietuvių.

Plečiantis bekontakčiais atsiskaitymais, kai kurie banko kortelių savininkai pamiršta jų PIN kodus. Triskart suvedus klaidingą skaičių kombinaciją, kortelė paprastai blokuojama ir ją už papildomą mokestį reikia keisti. Tačiau ne visi žino, kad kartais to nereikia. „Savaitgalį su draugais vakarojome kavinėje. Užsisakiau gėrimą prie baro ir kadangi suma buvo nedidelė, pridėjau prie skaitytuvo bekontaktę kortelę.

Lietuvos bankų rinkoje pagal sukauptą turtą, konsoliduotais duomenimis, kovo pabaigoje pirmavo „Swedbank“. Jis taip pat buvo pritraukęs ir daugiausiai indėlių, tuo metu pagal suteiktų paskolų portfelį lyderio pozicijos atiteko SEB bankui. Lietuvos banko duomenimis, „Swedbank“ kovo pabaigoje buvo sukaupęs 9,233 mlrd. eurų turto ir pagal šį rodiklį valdė 32,7 proc. šalies bankų rinkos. Antroje vietoje buvo SEB bankas – jis buvo sukaupęs 7,933 mlrd. eurų turto ir valdė 28,1 proc. rinkos.

Jei jūsų vaikui šešeri ar daugiau, yra nemaža tikimybė, kad jis jau yra laikęs rankose vokelį su pinigais. Tai greičiausiai nutiko per jo gimtadienį, ir labiausiai tikėtina, kad viename vokelyje buvo 20 eurų.

Penktadienio rytą vienos Šiaulių įmonės direktoriui, gimusiam 1969 m., paskambinę sukčiai iš jo išviliojo 22 tūkst. eurų, praneša Šiaulių policija. Vyrui sukčiai prisistatė Vilniaus miesto policijos pareigūnu ir banko „Swedbank“ darbuotoju ir apgaule išviliojo įmonės elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis. Pasinaudoję jais, sukčiai iš įmonės sąskaitos pasisavino 22 tūkst. eurų.

Pirmąjį šių metų ketvirtį vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius buvo 9,4 proc. didesnis nei prieš metus. Dar įspūdingiau atrodo atlyginimų augimas atskaičius mokesčius – dėl sumažėjusios mokestinės naštos daugeliui dirbančiųjų atlyginimas išaugo net 14,6 procento.

Saugumas bankams yra ypatingai svarbi sritis. Juk tai – viena svarbiausių sąlygų klientų pasitikėjimui išlaikyti ir sėkmingai veiklai vykdyti. Klientai savo pinigus ar kitą brangų turtą bankams patikėdavo dėl to, kad jų storos sienos ir seifų durys buvo neįveikiamos piktadariams.

„Swedank“ informuoja, kad toliau mažina gyventojų atliekamų pinigų pervedimų, kurie tvirtinami kodų kortele, dienos limitai. Nuo gegužės 23 d. taip bus galima pervesti iki 30 Eur per dieną. Klientams bankas rekomenduoja nedelsti ir pasikeisti savo identifikavimo priemonę jau dabar. Nuo šių metų pradžios su kodų kortelėmis negalima jungtis prie „Swedbank“ interneto banko bei atlikti kitų bankinių operacijų.

Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį (gegužės 23 d.) „Swedbank“ planuoja vykdyti reguliarų IT sistemų atnaujinimą. Dėl atnaujinimo darbų gali trumpam sutrikti kai kurios banko teikiamos paslaugos, rašoma banko pranešime. Duomenų bazių atnaujinimo metu „Swedbank“ išduotos mokėjimo kortelės gali būti aptarnaujamos su trumpalaikiais trikdžiais nuo 00:00 iki 4:30 val. Interneto bankas ir privatiems, ir verslo klientams duomenų bazių atnaujinimo metu tarp 00:00 ir 4:30 val.

Lietuvos ekonomika nuo krizės laikų tapo dar atviresnė, o dėl to – dar labiau pažeidžiama išorės veiksniams, sako banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. „Mes tapome dar labiau atviri ir dar labiau pažeidžiami išorės šokams. Tai, kad eksportas išauga, reiškia, jog mes sugebėjome eksportuoti daugiau prekių ir paslaugų. Tai yra gerai, bet tuo pat metu tai kuria pažeidžiamumą“, – „Swedbank“ ekonomikos konferencijoje antradienį sakė N. Mačiulis.

Iš Lietuvos pasitraukiantis Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“ vienam didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ parduoda tarptautines startuolių bendruomenes jungiantį technologijų centrą „Rise Vilnius“. Sandorį, kurio suma nenurodoma, planuojama užbaigti iki liepos 1 dienos, pranešė įmonės. Pasak „Barclays“ operacijų centro vadovo Mariano Andrade Gonzalezo, ieškoti naujo „Rise Vilnius“ savininko pradėta nusprendus stabdyti operacijų centro veiklą Lietuvoje.

„Swedbank“ saugumo ekspertai fiksuoja naują sukčiavimo būdą, kuris įgauna pagreitį − pasinaudodami žinomo laidų vedėjo Andriaus Tapino vardu sukčiai ragina investuoti į kriptovaliutas. Patikėję tokia suaktyvėjusia melaginga reklama interneto erdvėje, raginančia gyventojus pasinaudoti automatine kriptovaliutų prekybos programa, klientai rizikuoja patirti finansinių nuostolių, skelbiama pranešime spaudai.

Iki šiol savaitgalį ar šventiniu laikotarpiu gauti pinigus ir pervesti juos tarp skirtingų šalies bankų buvo neįmanoma. Tačiau dabar naujovė jau pradėjo veikti realiai – pinigai adresatą kitame banke pasiekia akimirksniu. Kiek tai kainuoja? Antradienį SEB bankas pranešė, kad klientai gali atlikti momentinius mokėjimus eurais į sąskaitas kituose bankuose.

„Swedbank“ pradeda siūlyti mažesnes palūkanas sudarantiems ekologiško automobilio lizingo sutartį. Palankesnes lizingo sutarčių sąlygas „Swedbank“ taikys tiek įmonėms, tiek fiziniams asmenims, jei jų įsigyjamų automobilių anglies dioksido emisija neviršys 95 g/km. Tokių aplinkai draugiškų automobilių modelių pirkėjams „Swedbank“ siūlys lizingo palūkanas, kurias sudarys nuo 1,89 proc. marža ir 6 mėnesių EURIBOR dydis. Nuolaidų žaliųjų automobilių pirkėjams jau 8 metus siūlo bankas SEB.

2004 m. Lietuvai stojant į ES, šalies BVP, tenkantis vienam gyventojui atsižvelgus į kainų skirtumus, siekė vos 49 proc. ES vidurkio. 2017 m. šis rodiklis pakilo iki 78 proc. ES vidurkio ir panašu, kad pernai pasiekė 80 proc. kartelę. Net jei ne visiems šis rodiklis yra įdomus, daugelis kitų „žemiškesnių“ ekonominių ir socialinių rodiklių rodo tą patį − jokia kita valstybė, prisijungusi prie ES drauge su Lietuva, per 15 metų nesugebėjo pasiekti tokio progreso.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomikos nesustabdė nepalankūs pasauliniai vėjai – BVP augimas išliko spartus ir siekė 3,9 procento. Tačiau turėdama atvirą ekonomiką Lietuva negali ignoruoti to, kas vyksta už šalies ribų – pastaraisiais mėnesiais pasaulinė prekyba traukėsi sparčiausiu tempu per dešimtmetį, teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas dr. Nerijus Mačiulis.

Pirmajam automobiliui gyventojai dažniausiai skolinasi iki 30-ies, būstui vidutiniškai 35-erių, o jo remontui perkopę 40 metų, rodo „Swedbank“ duomenys, savo komentare rašo  „Swedbank“ vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius Tomas Pulikas. Galima pastebėti, kad vartojimo finansavimui galioja ir sezoniškumas, nes vartojimo paskolų suteikimas suaktyvėja šiltuoju metu − pavasarį ir vasarą.

„Facebook“, „Google“ ar „Apple“ – tai tik kelios tarptautinės kompanijos, nuo kurių rezultatų priklauso ir Lietuvos pensininkų ateitis. Į jas netiesiogiai investuoja lietuviški pensijų fondai, kas mėnesį papildomi kaupiančiųjų pinigais. Lietuvos banko duomenimis, metų pradžioje buvo per 1,3 mln. gyventojų, dalyvaujančių antrosios pakopos pensijų kaupime. Bendra jų sukaupto turto vertė – daugiau nei 3,11 mlrd. Eur. Taigi vienam kaupiančiam teko vidutiniškai apie 2 366 Eur vertės turto.