stebėjimai

Dideliu mastu, daug didesniu nei galaktikos, visatos medžiaga yra išsidėsčiusi į gijas primenančias struktūras, kurias vadiname „kosminiu tinklu“. Tai milžiniškas susitelkusių galaktikų tinklas, kurį jungia tarpžvaigždinės dujos. Stebėti šias dujų gijas tikrai nėra lengva, o ir galimybė jas studijuoti atsirado tik visai neseniai. Dabar, pirmą kartą istorijoje, astronomai stebėjo kelias kosminio tinklo gijas vienu metu.

2019-ieji metai Lietuvoje buvo šilčiausi per visą stebėjimų istoriją, o tai lėmė globalinė klimato kaita, ketvirtadienį paskelbė meteorologai. Pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, vidutinė metinė oro temperatūra šalyje pernai siekė 8,8 laipsnio pagal Celsijų ir 1,9 laipsnio viršijo daugiametę 1981-2010 metų oro temperatūrą.

Mėgėjai pasidairyti po naktinį dangų artimiausiomis naktimis neturėtų praleisti neeilinės progos pamatyti geriausią per artimiausius 12 metų Jupiterio vaizdą. Juolab kad pastarosios naktys – nuostabiai giedros ir vaiskios. Nuo kovo 1 d. Saulės sistemos planetų karaliumi vadinamas Jupiteris ir keturi didžiausi jo palydovai (Ijo, Ganimedas, Kalista, Europa) giedrame naktinio dangaus skliaute iš bet kurio Lietuvos taško turėtų būti matomi ir pro žiūronus.

Tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad varnos daro išvadas apie tam tikrus dalykus, pavyzdžiui, jeigu savo aplinkoje jos pamato žmogų, tai įdeda daugiau pastangų toje vietoje ieškodamos maisto, rašo BBC. Iki dabar gebėjimas daryti išvadas, remiantis kokiomis nors priežastimis, buvo įvardijamas kaip žmonėms, bet ne gyvūnams būdingas elgesys. Tyrimą atliko mokslininkai iš Naujosios Zelandijos Aucklando universiteto, Didžiosios Britanijos Kembridžo universiteto ir Vienos universiteto.

Šiąnakt pro Žemę pralėks vos prieš 2 dienas atrastas maždaug 5–7 futbolo aikščių skersmens asteroidas, kurį bus galima tiesiogiai stebėti internetu. Smitsono astrofizikos observatorijos (JAV) Mažųjų planetų centras pranešė apie užvakar atrastą naują potencialiai Žemei pavojingą asteroidą 2012 LZ1. Tai ryškus dangaus objektas (atradimo metu jo ryškis buvo 15,1 magnitudės), skriejantis Žemei galimą pavojų keliančia orbita.

Japonijos atominės energetikos agentūra ir šalies kosmoso agentūra antradienį paskelbė apie bendrą projektą, kurio tikslas – sukurti nepilotuojamą lėktuvą, galintį matuoti radioaktyvumą aplinkoje. Po 2011 metų kovą šalį supurčiusio 9 balų žemės drebėjimo ir cunamio, Fukušimos atominėje elektrinėje sukėlusių vieną didžiausių pasaulyje branduolinių krizių, Japonija buvo priversta kurti arba tobulinti sistemas, skirtas radioaktyviajai taršai matuoti.

Šių metų birželio 5 dieną danguje bus galima stebėti reiškinį, kurio žmogaus akys neregės iki pat XXII amžiaus, o tiksliau – iki 2117 metų. Tą dieną Venera praskries priešais Saulę. Šią žiemą ir pavasarį Venera pamažu danguje kops vis aukščiau ir taps vis ryškesnė, o galiausiai taps „vakariniu žibintu“ skubantiems namo po darbo ar pamokų. 2012 metų gegužės pabaigoje Venera greitai artės prie Saulės ir galiausiai pradings, kai vėl pereis į rytinį dangų. Ta tranzito diena bus birželio 5-ąją.

Mokslininkai pastebėjo, kad milžiniškas dujų debesis artinasi prie mūsų galaktikos centre esančios juodosios skylės, informuoja BBC. Nors jau žinoma, kad juodosios skylės į save siurbia viską, kas atsiduria netoliese, tai bus pirma galimybė tai stebėti.

Lapkričio 8 dieną prie Žemės priartės beveik keturių futbolo aikščių dydžio asteroidas 2005 YU55, kuris ateityje gali kelti pavojų mūsų planetai. Pasak mokslininkų, toks didelis dangaus kūnas taip arti Žemės pralėks pirmą kartą. Artimiausiame Žemei savo orbitos taške ši maždaug 400 metrų skersmens kosminė uola atsidurs lapkričio 8 dieną, antradienį, 22.28 val. GMT laiku. Tuo metu ji bus už maždaug 325 000 kilometrų nuo Žemės, praneša „Space.

Nuo ultravioletinių spindulių Žemę saugančiame ozono sluoksnyje virš Arkties vandenyno pirmą kartą per visą stebėjimų istoriją užfiksuota didžiulė skylė. Apie tai žurnale „Nature“ pranešė tarptautinė tyrėjų grupė iš Europos ir Šiaurės Amerikos šalių, išnagrinėjusi 30 stebėjimo stočių Arktyje ir šiek tiek į pietus nuo jos duomenis. Skelbiama, kad ozono sluoksnio properšos virš Arkties plotas siekė apie 2 milijonus kvadratinių kilometrų.

Artimiausiomis dienomis naktiniame Lietuvos danguje bus galima pamatyti ne dažnai pasitaikantį reiškinį – už 21 mln. šviesmečių esančią supernovą. Stebėti užteks mėgėjiško teleskopo Anot astronomo Algirdo Kazlausko, sprogstanti žvaigždė bus ryškiausiai matoma rugsėjo 9–12 dienomis. „Sprogimas ypatingas tuo, kad įvyko palyginti netolimoje galaktikoje – už 21 mln. šviesmečių. Todėl supernova bus gana šviesi“, – lrt.

Netoli Žemės skriejančius asteroidus „medžiojantys" astronomai birželio pradžioje atrado iki šiol nežinomą kometą, kuri prie Žemės labiausiai priartės 2013 metais. C/2011 L4 (PANSTARRS) pavadinta kometa buvo pastebėta naktį iš birželio 5 į 6 dieną Havajuose (JAV) esančiu „Pan-STARRS 1„ teleskopu, naudojamu netoli Žemės skriejančių asteroidų paieškoms, praneša „Space.com“. Praėjus dienai šį atradimą patvirtino ir kitos pasaulio observatorijos, sakoma pranešime.

Inovacijos, moksliniai tyrimai užima vis didesnę žmonijos veiklos dalį. Vienas iš šiuo metu plačiai naudojamų tyrimo metodų gamtos, tiksliųjų, socialinių mokslų srityse yra matematinis ir kompiuterinis modeliavimas, kuris skatina pažvelgti į skirtingas mokslo šakas iš šalies. Stebėjimas – neatsiejama kompiuterinio modeliavimo dalis Norint sudaryti kompiuterinį modelį, reikia tiriamą reiškinį ar objektą ilgą laiką stebėti, o stebėjimo rezultatus – registruoti.

Tyrimai rodo, kad Šiaurės pašvaistės šiuo metu pasitaiko rečiausiai per 100 metų laikotarpį Antrąją šio dešimtmečio pusę Šiaurės pašvaistės stebimos vis rečiau, dabar jų užfiksuojama mažiausiai per visą šimtmetį, teigia Suomijos meteorologai. Specialistai tokį reiškinio pasireiškimo dažnio sumažėjimą sieja su Saulės aktyvumo kaita.

Praėjusią savaitę akis į dangų smaigstę smalsuoliai dėl nepamatytos Šiaurės pašvaistės nusivilti neturėtų. Artimiausiais metais toks reiškinys Lietuvoje neturėtų būti retas, nes didės Saulės aktyvumas. Šiaurės pašvaistė, dar vadinama Aurora Borealis, susidaro, kai Saulės vėjas pasiekia Žemę, įelektrintų dalelių srautas Žemės magnetinio lauko linijomis ima lėkti planetos ašigalių pusėn. Šio proceso metu dalelės Žemės atmosferoje susiduria su azoto ir deguonies atomais ir sukelia švytėjimą.

Visoje Šiaurės Europoje pastarosiomis dienomis sutemus danguje stebimi vadinamieji „šviečiantys“, arba sidabriškieji debesys, pranešė „SpaceWeather.com“. Jie patys ryškiausi per visus metus. Pasak leidinio, birželio 27 dieną virš Szubino Lenkijoje pasirodę tokie debesys buvo itin ryškūs. Juos galima pamatyti fotografo Mareko Nikodemo padarytose nuotraukose. Birželio 28-ąją švytintys debesys buvo užtraukę pusę dangaus virš Vilniaus, informuoja „SpaceWeather.