siūlai

Pietinėje Bruklino dalyje galima rasti mašiną, kuri yra panaši į permatomą karstą, tačiau ūžia kaip pramoninis ventiliatorius. Viduje esančios metalinės detalės nesustodamos slankioja, kol, po maždaug valandos, iš mašinos apačioje esančios angos, lyg koks kiaušinis, iškrenta maudymosi kostiumėlis. Tai aukštųjų technologijų procesas, kuris atrodo labai paprastai: norint gauti beveik pabaigtą maudymosi kostiumėlį, užtenka spustelti mygtuką.

Vilniaus dailiųjų amatų asociacija kartu su didžiausiu kultūrinės istorijos muziejumi Norvegijoje „Norsk Folkemuseum” prieš metus pradėjo įgyvendinti tarptautinį projektą „Gaminu ir augu: tradicijos tarp pluošto ir struktūros”, kurį jau šį pavasarį vainikuos gyva, atvira ir edukacinė paroda - „Siūlo kelias“. „Mes labai džiaugiamės pristatydami gyvosios parodos grafinį ženklą „Siūlo kelias“ lietuvių, anglų ir norvegų kalbomis.

Siūlų pardavėjai sako, kad atšalus orams sulaukia vis daugiau pirkėjų. Moterys esą parduotuvėse ieško šiltų, natūralaus pluošto siūlų, ketina megzti kojines, šalikus, pirštines. Vienos Kauno siūlų parduotuvės pardavėja Kristina Vizbarienė teigia, kad labiausiai domimasi įvairių rūšių vilna.  „Kai nebuvo tų šalčių, tai ir prekyba nebuvo tokia. Kai pašalo, jaučiamas pagyvėjimas. Tai kojinėms reikia siūlų, tai kepurėms, šalikams.

Tautodailininkės Genovaitės Varaneckienės siuvinėtomis vardinėmis servetėlėmis džiaugiasi Prezidentas Valdas Adamkus, o jos išpuoštą togą iškilmingomis progomis apsivelka Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka. Siūlų ritės moterį supa nuo vaikystės. Siuvinėtos skarelės, pagalvėlės, servetėlės, staltiesės, kilimėliai – tokie buvo G. Varaneckienės namai. „Mama kartu su močiute buvo apsiuvinėjusios visus namus“, – vaikystės prisiminimais dalijasi moteris.