seimas
Lietuvos Respublikos Seimas
Tai vienarūšis parlamentas, atliekantis įstatymų leidybos funkcijas Lietuvoje. Jis sudarytas iš 141 nario, išrinktų ketverių metų kadencijai pagal mišrią rinkimų sistemą: dalis parlamentarų renkama vienmandatėse apygardose pagal daugumos sistemą, o kita dalis – pagal proporcinę sistemą iš partijų sąrašų.
Seimas priima įstatymus, tvirtina valstybės biudžetą, sprendžia vyriausybės sudėties klausimus ir atlieka kitas svarbias funkcijas, susijusias su valstybės valdymu ir politikos formavimu. Seimo veikla yra pagrindas demokratinės santvarkos veikimui šalyje, užtikrinant piliečių atstovavimą ir valdžios institucijų veiklos kontrolę.
2024 m. spalio 13 d. vyks Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.
Seimo komitetas – prieš sumažintų pareigūnų ir karių pensijų kompensacijas
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pirmadienį nepritarė siūlymui kompensuoti pareigūnų ir karių pensijas, kurios buvo sumažintos dėl 2009-2010 metų krizės.
Už tai, kad tam būtų numatyta lėšų kitų metų biudžete, buvo penki komiteto nariai, prieš balsavo trys, o susilaikė keturi.
Grąžinti iki šiol nekompensuotas pareigūnų ir karių pensijas paprašė pilietis Vytautas Jurgis Kadžys, dėl sumažintos išmokos negavęs beveik 1704 eurų.
Seimas Gitanas Nausėda apdovanotas medaliu
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį apdovanotas Baltijos Asamblėjos (BA) medaliu.
Medalis jam įteiktas Seime per BA posėdį.
BA pirmininkaujantis parlamentaras Andrius Kupčinskas teigė, kad medalis G. Nausėdai skirtas „už savo šalies ir Baltijos valstybių vienybės ir bendradarbiavimo skatinimą“.
„Noriu išreikši viltį, kad mūsų santykius visada lems savitarpio supratimas, pagarba ir pasitikėjimas.
Įtarimai dėl riaušių prie Seimo pareikšti 85 asmenims
Įtariamųjų dėl riaušių prie Seimo skaičius išaugo iki 85, penktadienį pranešė prokuratūra.
Tyrimo metu atliekant kratas įtariamųjų gyvenamosiose patalpose, pas kelis riaušių dalyvius rasta, manoma, nelegaliai laikomų šaunamųjų ir nešaunamųjų ginklų.
„Jiems pareikšti įtarimai ir dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis bei dėl neteisėto disponavimo nešaunamaisiais ginklais“, – nurodoma pranešime.
DIENOS PJŪVIS. Nausėdos ir valdančiųjų karas: kas kaltas, kad žmonės nesiskiepija?
Prezidentas vetavo mokamą nepasiskiepijusių darbuotojų testavimą. Šis projektas ketvirtadienį grįžta į Seimą ir tam, kad parlamentarai atmestų šalies vadovo veto, jiems reikia bent 71 balso.
Seimas įteisino naują sporto finansavimo modelį
Seimas pakeitė loterijų organizatorių apmokestinimo tvarką – nuo kitų metų liepos jie turės mokėti 13 proc. išplatintų bilietų vertės mokestį į valstybės biudžetą.
Lietuvos tautinis olimpinis (LTOK) ir Lietuvos paralimpinis komitetai bus finansuojami tiesiogiai iš biudžeto, o loterijų organizatoriams nebeliks prievolės sportui tiesiogiai skirti 8 proc. pajamų už išplatintus bilietus.
Čmilytė-Nielsen: tikiuos, kad Seimas atmes Nausėdos veto
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako besitikinti, kad Seimas atmes prezidento veto dėl mokamų COVID-19 testų nepasiskiepijusiems darbuotojams.
„Kažkokių naujų argumentų nebuvo pateikta iš prezidento pusės, tai aš nematau, kodėl valdančioji dauguma turėtų balsuoti kitaip nei balsavo, kai buvo priimtas šis įstatymas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė parlamento vadovė.
Ji teigė, kad galimybė veto atmetimui yra.
„Yra galimybė, kad šis veto bus atmestas.
Armonaitė iš Nausėdos tikisi daugiau palaikymo: veto nepaskatins žmonių skiepytis
Aušrinė Armonaitė tikina, kad skiepijimas yra vienintelis kelias išvengti karantino, o prezidento veto mokamam darbuotojų testavimui tikrai nepaskatins žmonių gauti vakcinos. Politikė tikisi, kad parlamente užteks balsų atmesti šalies vadovo veto.
„Manau, kad šitas veto nepaskatins žmonių skiepytis. Mūsų tikslas yra kuo didesnis pasiskiepijimas. Ir pačios įvairiausios paskatos turi būti. Dabar mes subsidijuojame tą nesiskiepijimą. Nėra taip, kad žmonės negalės testuotis.
Seimas balsuos dėl naujo sporto finansavimo modelio
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl dviejų įstatymų pataisų, pakeisiančių loterijų organizatorių apmokestinimą – nuo kitų metų liepos jie turėtų mokėti 13 proc. išplatintų bilietų vertės mokestį į valstybės biudžetą.
Lietuvos tautinis olimpinis (LTOK) ir Lietuvos paralimpinis komitetai būtų finansuojami iš biudžeto, o loterijų organizatoriams nebeliktų prievolės sportui tiesiogiai skirti 8 proc. pajamų už išplatintus loterijų bilietus.
Taromatai priimtų dar daugiau pakuočių, butelių: siūlo plėsti taros surinkimą
Seimui teikiamas siūlymas nuo 2023-ųjų išplėsti taros surinkimo apimtis – jei jam būtų pritarta, taromatai priimtų visas iki trijų litrų talpos gėrimų pakuotes, įskaitant stipraus alkoholio stiklo butelius.
Seimui ketvirtadienį ketinama pristatyti tokias Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas.
Dabar taromatai dalies tokios taros nepriima.
Kam politikai išleido parlamentines lėšas? Dalis jų atseikėta automobiliams, gėlėms ir suvenyrams
Paviešintos ataskaitos, kam politikai išleido virš milijono jų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Tradiciškai tūkstančiai plaukė automobiliams, gėlėms ir suvenyrams. Kai kurie tūkstančius išleido taksi paslaugoms ir net pašto skyriuose. Dalis parlamentarų sako, kad Seimo narių algos apskritai yra per mažos, todėl net kai kurie valdančiųjų atstovai atstovai svarsto, kad jas reikėtų kelti.
REKLAMA
REKLAMA
Seimo komitetas pritarė: didėtų valstybės tarnautojų, politikų, teisėjų algos
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) bendru sutarimu pritarė, kad kitąmet bazinė pareiginė alga, pagal kurią skaičiuojamas politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų darbo užmokestis, didėtų keturiais eurais iki 181 euro. Tiek didinti siūlo ir Vyriausybė.
Tačiau BFK siūlo Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetui apsvarstyti galimybę šį dydį padidinti šiek tiek daugiau – iki 183 eurų.
Valdantiesiems – atviras kelias: politologai nebemato galimybės opozicijai susivienyti, dėl to kaltina ir visuomenę
Opozicija išgyvena nesutarimo kupinas dienas, kuomet atrodo, kad visos opozicinės frakcijos it įpykę paaugliai išsiskirstė po atskirus kambarius. Jei dar šiemet bent pora frakcijų sugebėjo susiburti į koaliciją, galbūt tam dar yra vilties? Tiesa, politologai abejoja, kad opozicionieriai dar mėgins burtis, nes jiems tam esą visiškai nėra prasmės.
Rugsėjį Saulius Skvernelis paskelbė buriantis naują frakciją ir taip iš esmės suskaldė ir taip sunkiai tuo metu susivienijusią opoziciją.
Įvertino sunkius valdančiųjų darbo metus: rekordiškai žemi reitingai ir sudaužytos žmonių viltys
Nuo Seimo narių priesaikų davimo praslinko beveik metai, paženklinti iš karto kelių krizių: pandemijos ir migrantų antplūdžio. Per šį laiką išryškėjo nemažai valdžios liapsusų, tarp jų pasitaikė ministrų nesusikalbėjimo atvejų, pasimatė opozicijos neveiklumas ir susiskaldymas, sakė tv3.lt kalbinti pašnekovai. Viso to atspindys – rekordiškai žemyn nusiritę reitingai ir visuomenės sabotažas valdžios sprendimų atžvilgiu, tvirtino politologas Bernaras Ivanovas.
Paaiškėjo mažiausiai ir daugiausiai parlamentinių lėšų panaudojančių Seimo narių pavardės: du politikai neišleido nė cento
Nuo liepos Vyriausybei atšaukus karantiną Seimo nariai ėmė intensyviau leisti parlamentinei veiklai skirtas lėšas.
Liepos–rugsėjo mėnesiais jie panaudojo 437,3 tūkst. eurų, o per devynis šių metų mėnesius iš viso išleido 1,1 mln. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos ataskaita.
Trečio ketvirčio parlamentinės išlaidos – didžiausios šiemet, pirmą ketvirtį panaudota 275 tūkst., antrą – 393 tūkst. eurų.
Keturios dešimtys parlamentarų išnaudojo po daugiau nei 10 tūkst.
Teismas: šeimų sąjūdžio mitingas galėjo vykti prie Seimo, savivaldybė grėsmės neįrodė
Lietuvos šeimų sąjūdžio mitingas rugsėjo 10-ąją galėjo vykti prie Seimo – Vilniaus apygardos administracinis teismas nusprendė, kad sostinės savivaldybė neįrodė realios grėsmės.
Teismas ketvirtadienį patenkino Šeimų sąjūdžio atstovo Raimondo Grinevičiaus skundą ir panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, kuriuo buvo anuliuotas ankstesnis sprendimas suderinti rugsėjo 10 dieną planuotą mitingą prie Seimo.
Seime skinasi kelią idėja viešinti paramos gavėjus ir davėjus
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas žada parengti įstatymų pataisas, kurios įpareigos Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) visuomenei atskleisti įmonių ir organizacijų gaunamą paramą bei jos davėjus.
„Ar nederėtų visuomenei atskleisti visus juridinius asmenis, kurie teikia labdarą ir paramą, bei jos gavėjus.
Seime – pirmieji siūlymai 2022-ųjų biudžetui, prašoma 111 mln. eurų
Seime įregistruoti pirmieji siūlymai 2022 metų biudžete rasti papildomų lėšų. Seimo nariai įvairiems reikalams prašo beveik 111 mln. eurų.
Papildomų lėšų prašoma Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK), kelių priežiūrai, labdaros reikalams, ligoninių remontui. Į daugelį parlamentarų siūlymų Seimas paprastai neatsižvelgia arba siūloma dėl jų apsispręsti Vyriausybei.
Siūloma kelti mokslo darbuotojų, mažiausiai uždirbančių švietimo darbuotojų algas
Seimui šią savaitę pateikti siūlymai kelti mokslo darbuotojų, taip pat mažiausiai uždirbančių švietimo darbuotojų atlyginimus, projektai toliau bus svarstomi komitetuose.
Parlamentas po pateikimo pritarė Mokslo ir studijų įstatymo pataisoms, kuriomis mokslo darbuotojams siūloma 10 proc.
Vyriausybė siūlo naikinti draudimą dirbti vidaus tarnyboje dėl bet kokio nusikaltimo
Vyriausybė siūlo naikinti draudimą dirbti vidaus tarnyboje padarius bet kokį tyčinį nusikaltimą. Ministrų kabinetas šią savaitę pritarė tokioms Vidaus reikalų ministerijos parengtoms pataisoms, jos teikiamos Seimui.
Vidaus tarnybos statutą siūloma keisti, nes Konstitucinis Teismas draudimą visam gyvenimui būti vidaus tarnybos sistemos pareigūnu padarius bet kokį tyčinį nusikaltimą pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai.
Priimta svarbi pataisa, susijusi su Stambulo konvencija: nuo šiol persekiotojai turės problemų
Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisą, leisiančią bausti persekiotojus, kurie baugina savo aukas, nors ir nebūtinai imasi fizinio smurto. Ši pataisa labai aktuali santuoką ar santykius su smurtaujančiu partneriu nutraukusioms moterims, nes smurtautojai retai susitaiko su mintimi, kad yra palikti, todėl ima persekioti: be perstojo skambinėja ir tiesiogiai ar netiesiogiai grasina, seka buvusią partnerę, netikėtai pasirodo prie namų, darbo ar vaikų mokymo įstaigos, siuntinėja įvairias žinutes.
36 Seimo nariai dėl galimybių paso kreipėsi į Konstitucinį Teismą
Grupė opozicijai priklausančių parlamentarų kreipėsi į Konstitucinį Teismą (KT) prašydami įvertinti, ar Vyriausybės nutarimas dėl galimybių paso neprieštarauja Konstitucijai.
Seimo narių grupė kreipimesi teigia, kad galimybių pasas ne tik segreguoja žmones, diskriminuoja atskiras jų grupes, bet ir varžo asmens teises į mokslą, teisę laisvai pasirinkti darbą, susirinkimų teisę, ūkinės veiklos laisvę, teisę gauti paslaugas.
Už testus darbuotojai mokės patys: per mėnesį gali tekti pakloti ir 90 eurų
Nepasiskiepiję, nepersirgę darbuotojai už profilaktinius COVID-19 testus nuo gruodžio mokės patys. Tokį sprendimą priėmė Seimas. Balsavimo vos nesužlugdžiusi opozicija sako, kad žmonės trauksis į pogrindį, išeis iš darbo, o virusą suvaldyti bus dar sunkiau. Tokie testai vienam darbuotojui galėtų atseiti nuo 60 iki 90 eurų per mėnesį, todėl profsąjungos įsitikusios – verslas susidurs su sunkumais dėl darbuotojų stygiaus.
Vilnietis Vilius dirba sargu.
Seimas ėmėsi prezidento siūlymo kelti kartelę viduriniam išsilavinimui
Seimas antradienį ėmėsi prezidento Gitano Nausėdos inicijuotų pataisų kelti kartelę viduriniam išsilavinimui.
Seimas antradienį 63 balsais „už“, vienam parlamentarui balsavus prieš ir 34 susilaikius pritarė prezidento pateiktoms Mokslo ir studijų bei Švietimo įstatymų pataisų projektams. Toliau juos svarstys Seimo komitetai.
Vienu jų būtų nustatoma, kad brandos atestatas būtų išduodamas tik išlaikiusiems du egzaminus, iš kurių vienas privalo būti valstybinis.
Seimas – prieš sąlygų lengvinimą su paslaugų kvitais dirbantiems žmonėms
Seimas antrą kartą nesutiko svarstyti pataisų, kurios ūkininkams būtų leidusios lengviau prisivilioti darbuotojų sezoniniams darbams porai mėnesių.
Parlamentarai antradienį nepradėjo svarstymų, ar nuo 1,75 tūkst. eurų iki šešių minimalios mėnesinės algos dydžių (nuo 2022 metų iki 4,38 tūkst. eurų) didinti neapmokestinamas pajamas su paslaugų kvitais dirbantiems žmonėms.
Seime liko paskutinis balsavimas dėl energetikos kainų augimo stabdymo
Seimas linkęs pritarti Vyriausybės planui amortizuoti nuo kitų metų smarkiai didėjančias dujų, elektros ir šilumos kainas gyventojams.
Seimas antradienį po svarstymo pritarė penkių įstatymų pakeitimams, kurie leistų energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau negu jos kiltų nieko nedarant.
Už balsavo 66 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė 50.
Dujų kainų augimą vartotojams siūloma išdėstyti iki penkerių metų.
Įtariamųjų dėl riaušių prie Seimo – jau 76, pas įtariamuosius rastas ginklas ir šaudmenų
Įtariamųjų dėl riaušių prie Seimo skaičius išaugo iki 76, pas du asmenis buvo rastas šaunamasis ginklas ir šaudmenys.
„Naujausia informacija yra tai, kad yra 76 įtariamieji. Jiems skirtos kardomosios priemonės labai įvairios, vienam yra skirta intensyvi priežiūra, kitiems pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas“, – antradienį žurnalistams Seime sakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė.
Dėl sporto finansavimo keitimo liko paskutinis balsavimas
Seime skinasi pataisos, pakeisiančios loterijų organizatorių apmokestinimą – nuo kitų metų liepos jie turėtų mokėti 13 proc. išplatintų bilietų vertės mokestį į valstybės biudžetą.
Lietuvos tautinis olimpinis (LTOK) ir Lietuvos paralimpinis komitetai būtų finansuojami iš biudžeto, o loterijų organizatoriams nebeliktų prievolės sportui tiesiogiai skirti 8 proc. pajamų už išplatintus loterijų bilietus.
Skiepadienių idėja grįžta – Seimas pradės balsavimą
Kasdien didėjant užsikrėtusiųjų COVID-19 virusu skaičiams, šiandien į Seimo politinę darbotvarkę grįžta Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo Tomo Tomilino inicijuotas skiepadienio projektas, rašoma pranešime spaudai.
Planuoja stabdyti elektros ir dujų kainų didėjimą: pateikė planą
Seimas antradienį svarstys Vyriausybės planą, kaip amortizuoti nuo kitų metų smarkiai didėjančias dujų, elektros ir šilumos kainas gyventojams.
Penkių įstatymų pakeitimai leistų energijos kainas nuo sausio padidinti mažiau negu jos kiltų nieko nedarant.
Dujų kainų augimą vartotojams siūloma išdėstyti iki penkerių metų.
Šilumos gamintojams siūloma leisti didesnę dalį gamtinių dujų įsigyti ne per biržą, o tiesiogiai iš dujų tiekėjo.
Skvernelį lygina su politiniu chameleonu: įvardijo, nuo ko priklausys jo ateitis
Naujoji Sauliaus Skvernelio kuriama politinė jėga gali įnešti nemažai sumaišties į Lietuvos politinių partijų gretas, teigia politologai. Vis dėlto jie neskuba nurašyti naujojo kūrinio, nepaisant to, kad partija, panašu, neturi vieningų politinių pažiūrų. Atvirkščiai, politologai įžvelgia, kad būtent pažiūrų amorfiškumas gali būti S. Skvernelio sėkmės receptas.
Pirmadienį Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ paskelbė, kad buriasi į partiją.
Seimas nustatė baudžiamąją atsakomybę už žmogaus persekiojimą
Seimas nustatė baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą žmogaus persekiojimą.
Seimo šią savaitę priimtos Baudžiamojo kodekso pataisos numato, kad persekiojimas būtų laikomas baudžiamuoju nusižengimu ir už tai baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Lietuvoje jau imamasi pokyčių dėl LGBT teisių: universitete tektų kreiptis kitaip
Vilniaus universitetas keičia tradicijas. Tiek dėstytojams, tiek studentams rekomenduoja vengti bendrinių žodžių, kuriais apibrėžiamos žmonių lytys – esą tai gali ką nors įžeisti. Tuo metu studentų atstovybė žengia dar toliau – prašo universiteto ne tik lyčiai neutralių tualetų, bet ir pripažinti lytines tapatybes.
Taip pat nori, kad translyčiai būtų vadinami vardais, kuriais jie nori būti vadinami, o ne kokie įrašyti dokumentuose.
Seimo nariai savo pašto dėžutėse rado neįprastą tyrimą: tai pasieks ir prezidentą
Penktadienį Seimo narių pašto dėžutes pasiekė Lietuvos žmogaus teisių centro inicijuotas tyrimas apie tos pačios lyties šeimų ir porų gyvenimą Lietuvoje. Spausdintą tyrimo medžiagą planuojama perduoti ir prezidentui Gitanui Nausėdai.
Mokamas darbuotojų testavimas toliau skinasi kelią – Seime liko tik 1 žingsnis
Seime toliau kelią skinasi idėja, kad dėl koronaviruso testuotis privalantys darbuotojai už testus mokėtų patys arba tai darytų darbdavys, valstybė šių testų nebekompensuotų. Parlamentarai po svarstymo pritarė šiam sprendimui.
Vyriausybės parengtose pataisose norima įtvirtinti, kad sveikatos patikrinimas dėl užkrečiamosios ligos, dėl kurios paskelbta ekstremali padėtis arba karantinas, esant vakcinos prieinamumui, būtų finansuojamas darbuotojo arba darbdavio lėšomis.
Gitanas Nausėda pasirašė naują viešųjų pirkimų tvarką
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pasirašė Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kuriomis didinamos mažos vertės viešųjų pirkimų „lubos“ nuo 10 tūkst. iki 15 tūkst. eurų, o žodinių sutarčių – nuo 3 tūkst. iki 5 tūkst. eurų. Be to, savivaldybėms leidžiama lanksčiau centralizuoti pirkimus.
Seimas šias pataisas priėmė rugsėjo pabaigoje.
Seimas pritarė lošimų verslo pertvarkai
Nuo 2022 metų liepos lošimų verslas bus pertvarkomas – reikės mokėti vienkartinį mokestį už licenciją, įmonių įstatinis kapitalas bus diferencijuotas, nuotolinių lošimų organizatoriai galės neturėti ir fizinio tinklo.
Lošimų priežiūros tarnyba veiklos leidimą išduos arba jį pratęs tik tuomet, kai bendrovė turės savivaldybės tarybos sutikimą.
Naujos baudos už greitį: Seime ketina keisti nuobaudų dydžius už greičio viršijimą motociklininkams
Ketvirtadienį Seimui ketinama pateikti Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis siūloma suvienodinti administracinę atsakomybę už greičio viršijimą motociklininkams ir automobilių vairuotojams.
Tokį statymo projektą registravo grupė Seimo narių: Mindaugas Skritulskas, Mykolas Majauskas, Andrius Kupčinskas, Audrius Petrošius, Simonas Gentvilas, Laurynas Kasčiūnas, Algirdas Stončaitis, Jonas Pinskus.
Seimo komitetas: lošikai galės veikti tik pritarus savivaldai
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo suteikti platesnes galias savivaldybėms sprendžiant dėl lošimo vietų steigimo ir jų skaičiaus. Lošimų priežiūros tarnyba veiklos leidimą išduotų arba jį pratęstų tik bendrovei gavus savivaldybės tarybos sutikimą.
Gaižauskas. Po vakar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio esu šokiruotas
Po vakar Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio esu šokiruotas. Dalis informacijos yra įslaptinta, tad ji liks istorijai. Tačiau net ir tai, kas yra viešoje posėdžio dalyje, sukrečia.
Pirma. Vakar komitete, kurio uždaras posėdis netikėtai buvo pavadintas „bryfingu“, nors tokio žanro nenumato joks teisės aktas, buvo aiškiai pasakyta, kad sulaikyti į Lietuvos teritoriją prasmukę migrantai nuvežami prie pasienio ir jiems liepiama grįžti į Baltarusijos teritoriją.
Šimonytė apie kylančias kainas: reikia mažiau „nervuotis“
Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kylančios degalų kainos – visiškai normalus dalykas atsigaunant pasaulio ekonomikai ir augant naftos kainai. Vyriausybės vadovė taip pat ramino, kad Finansų ministerijos parengti akcizų pakeitimai laukia tikrai ne nuo sausio 1-osios.
„Turbūt reikia mažiau „nervuotis“, nes reikia suprasti, kokios yra fundamentalios priežastys. Naftos kainos kritimas ar augimas paprastai visada seka pasaulio ekonomikos konjunktūrą.
Nausėda kreipėsi į Seimą dėl Višinskienės ir Varanauskaitės skyrimo LAT teisėjomis
Prezidentas Gitanas Nausėda, gavęs Teisėjų tarybos patarimą, trečiadienį kreipėsi į Seimą dėl Dalios Višinskienės ir Jūratės Varanauskaitės skyrimo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) teisėjomis.
Trečiadienį prezidentas dėl šio kreipimosi pasirašė dekretą.
„Pagrindiniai argumentai yra tokie, kad tai – profesionalios teisėjos, kurių reputacijoms nėra abejonių. Jos yra gana žinomos teisėjos“, – Prezidentūroje žurnalistams sakė šalies vadovo vyriausioji patarėja Jūratė Šovienė.
Parlamentarai ėmėsi taisyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą
Antradienį Seimas pradėjo taisyti Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, atsisakant amžino embrionų saugojimo ir didinant valstybės finansavimą nevaisingumui gydyti.
Už projektą po pateikimo procedūros balsavo 70 parlamentarų, prieš buvo devyni, susilaikė 28. Toliau jį svarstys Seimo komitetai.
Opozicijos elgesį balsuojant dėl 100 eurų išmokos Seimo pirmininkė vadina demaršu
Opozicijos siekis sužlugdyti įstatymo, leidžiančio pasiskiepijusiems senjorams nuo 75 metų sumokėti vienkartinę 100 eurų išmoką, priėmimą Seimo pirmininkė vadina demaršu.
„Išėmus korteles, kas yra opozicijos vienas iš veikimo būdų, gali pritrūkti balsų iki 71. Tikrai nieko ypatingo čia nevyksta, tai įprastas Seimo darbo dalykas, tam tikras ir opozicijos demaršas, bet tai vienas iš naudojamų dalykų“, – antradienį Seime žurnalistams sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Nausėda ėmėsi sportininkų apdovanojimų: pateikė pataisas, pagal kurias visi būtų vertinami vienodai
Prezidentas Gitanas Nausėda Seimui tekia Sporto įstatymo pataisas, kuriomis siekiama įtvirtinti asmenų lygiateisiškumo principą taip, kad atitinkamo rango varžybos ir jose dalyvaujantys sportininkai būtų vertinami vienodai pagal jų pasiektus rezultatus, o ne pagal turimą galią.
„Valstybė turi vadovautis lygiateisiškumo principu ir neskirstyti sportininkų pagal jų galią, o skatindama Lietuvos vardą garsinančius atletus, vertinti juos pagal jų pasiekimus“, – cituojamas šalies vadovas.
Seimo narys Gintautas Paluckas susirgo COVID-19
Visiškai pasiskiepijęs Seimo socialdemokratas Gintautas Paluckas susirgo koronavirusu. Tai antradienį 15min.lt patvirtino politikas.
Ligos simptomus G.Paluckas teigė pajutęs ketvirtadienį. „Atsirado nedideli peršalimo požymiai, nedidelė sloga. Ketvirtadienį pasidariau testą, buvo neigiamas“, – pasakojo politikas.
Bet vėliau, anot jo, atsirado daugiau koronavirusui būdingų simptomų – dingo kvapas, skonis, pakilo temperatūra.
Valstiečių pasiūlymui dėl migrantų – griežtas Raskevičiaus atsakas: siekiate sukurti getų sistemą
Seimo valstiečiai siūlė ilginti nelegalių migrantų sulaikymo terminą. Vietoje šiuo metu nustatytų 6 mėnesių, valstiečiai siūlo terminą ilginti iki 12 mėnesių ir šiuo laikotarpiu nesuteikti jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje. Visgi parlamentas balsų dauguma šį opozicijos siūlymą atmetė.
Projekto autoriai – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos nariai Jonas Jarutis, Dainius Gaižauskas ir Giedrius Surplys.
Seimas po pateikimo atmetė šį projektą.
Seimas ypatingos skubos tvarka svarstys siūlymą mokėti 100 eurų išmoką už skiepus
Seimas ypatingos skubos tvarka svarstys teisės akto projektą, kuriuo siūloma naujai pasiskiepijusiems 75 metų ir vyresniems asmenims skirti po vieną vienkartinę 100 eurų išmoką.
Vienkartinės išmokos pasiskiepijus vakcina nuo COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) įstatymo projekte Nr. siūloma reglamentuoti vienkartinės išmokos dydį, teisę ją gauti turinčius asmenis, jos mokėjimo tvarką.
„Matome dvigubą šuolį, dvigubai daugiau mirčių ištinka žmones, kurie yra 75 plius amžiaus grupėse.
Šimonytė apie vangią vaikų vakcinaciją: imunizacija įvyks sunkiuoju būdu – per užsikrėtimus
Vaikams grįžus į mokyklas, koronaviruso židiniais neretai tampa klasės arba ištisos mokyklos. Visgi vaikų tėvai nėra linkę skiepyti savo atžalų. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad persirgusių koronavirusu vaikų sparčiai daugėja, tad jų neskiepijant, jauniausių šalies gyventojų imunizacija įvyks sunkiuoju būdu – persirgus koronavirusu.
„Už vaikus iki 16 metų sprendimus priima tėvai ir čia yra tam tikras tėvų požiūrio klausimas. Aš siūlyčiau pasižiūrėti į statistiką.
Merų klausimas kelia rietenas Seime: „Esame už tiesioginius rinkimus, bet ne už fantazijų merą“
Seime sprendžiamas valdančiųjų parengtų Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų likimas. Tiesa, opozicija pasigenda aiškumo iš valdančiųjų – jie piktinasi, kad kartu su Konstitucijos pataisomis nebuvo įregistruoti įstatymai, kuriuose būtų aiškiai matyti, koks mero statusas bus po rinkimų.
Seimas antradienį svarsto Konstitucijos pataisą, kad būtų įteisinti tiesioginiai merų rinkimai.
Šimonytė apie 100 eurų išmoką: jei nors kelias gyvybes taip pavyks išgelbėti, būsiu tuo patenkinta
Seimas antradienį spręs dėl 100 eurų išmokos nepasiskiepijusiems senjorams, taip norint juos paskatinti vakcinuotis. Išmoka būtų skiriama 75 metų ir vyresniems gyventojams. Premjerė tikina, kad ši grupė pasirinkta neatsitiktinai – paskiepytųjų skaičius šioje grupėje mažiausias, o mirtingumas bene didžiausias.
Seimui siūloma svarstyti įstatymo projektą, kuriuo iki gruodžio suskubsiantiems pasiskiepyti nuo COVID-19 vyresniems nei 75 metų žmonėms būtų skiriama 100 eurų išmoka.
