seimas
Lietuvos Respublikos Seimas
Tai vienarūšis parlamentas, atliekantis įstatymų leidybos funkcijas Lietuvoje. Jis sudarytas iš 141 nario, išrinktų ketverių metų kadencijai pagal mišrią rinkimų sistemą: dalis parlamentarų renkama vienmandatėse apygardose pagal daugumos sistemą, o kita dalis – pagal proporcinę sistemą iš partijų sąrašų.
Seimas priima įstatymus, tvirtina valstybės biudžetą, sprendžia vyriausybės sudėties klausimus ir atlieka kitas svarbias funkcijas, susijusias su valstybės valdymu ir politikos formavimu. Seimo veikla yra pagrindas demokratinės santvarkos veikimui šalyje, užtikrinant piliečių atstovavimą ir valdžios institucijų veiklos kontrolę.
2024 m. spalio 13 d. vyks Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.
Seimas: aplinką teršiančių įmonių vadovams grės didesnės baudos
Už į aplinką išleistus teršalus įmonių vadovai bus baudžiami griežčiau – Seimas kelis kartus padidino baudas.
Už neteisingą išgaunamo paviršinio vandens, nuotekų arba su nuotekomis išleidžiamų teršalų apskaitą ar ataskaitas įmonių vadovai ar kiti atsakingi asmenys bus baudžiami 600–900 eurų bauda. Dabar baudos siekia 110-300 eurų.
Tiek pat didinamos baudos už neteisingai naudojamus vandens išgavimo ar nuotekų įrenginius.
Seimas po svarstymo pritarė 2022 metų „Sodros“ biudžeto projektui
Parlamentarai antradienį be jokių diskusijų po svarstymo pritarė Valstybinio socialinio draudimo fondo („Sodros“) biudžeto 2022 metų projektui.
Dėl dokumento net nebuvo balsuojama, jam pritarta bendru sutarimu.
„Matyt, diskutantams viskas aišku. Susirgo pagrindinis diskutantas (socialdemokratas Algirdas Sysas – BNS). Manau, kad būtų įžiebęs diskusijas“, – BNS teigė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė.
Ingrida Šimonytė apie privalomus skiepus darbuotojams: toks reikalavimas gali būti labai pagrįstas
Valdžia grįžta prie idėjos įvesti privalomus skiepus kai kuriems darbuotojams. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad tokia priemonė gali būti skirta ateities pandemijos bangoms valdyti.
Profsąjungos į privalomus skiepus žiūri skeptiškai, kadangi, pavyzdžiui, medicinos sektoriuje dauguma darbuotojų ir taip pasiskiepiję.
„Šiuo metu išties, ypač sveikatos srityje, aukštajame moksle galima pasidžiaugti, kad imunizacijos lygis yra labai aukštas.
Šimonytė už Dulkį stoja mūru: nepažįstu žmogaus, kuris nedaro klaidų
Opozicija kelia interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad interpeliacija – normalus politinis žanras, o ministru, kaip tikino Vyriausybės vadovė, ji pasitiki.
„Interpeliacija vyksta vienam ar kitam ministrui kiekvienoje Seimo kadencijoje. Jeigu dėl to, kad yra surinkti parašai interpeliacijai, kiekvienas ministras turėtų trauktis, tai, man atrodo, čia kažkoks įdomesnis supratimas apie interpeliaciją.
Monika Navickienė apie privalomus skiepus darbuotojams: turime svarstyti visus siūlymus
Valdžia grįžta prie idėjos įvesti privalomus skiepus kai kuriems darbuotojams. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė teigė, kad reikia svarstyti visas idėjas, kurios kuo labiau padėtų saugoti žmonių sveikatą.
„Turime svarstyti visas opcijas, kurios padėtų kuo labiau saugoti žmonių sveikatą. Ir darbo vietoje, ir apskritai. Nes nuo to priklauso kaip galės funkcionuoti šita valstybė pandemijos akivaizdoje.
Seimas balsuos dėl senatvės pensijų didinimo
Seimas apsispręs, ar didinti senatvės pensijas tiek, kad vidutinė pensija nuo kitų metų didėtų 51 euru iki 465 eurų, o su būtinuoju stažu – 48 eurais iki 489 eurų.
Tam papildomai reikės 138 mln. eurų, iš jų apie 70 mln. eurų – papildomam individualios pensijų dalies, priklausančios nuo sumokėtų įmokų, indeksavimui, ir 68 mln. eurų – bazinei pensijos daliai.
Pasiūlė daugiau saugiklių, kad prekės ženklai neklaidintų pirkėjų
Seimo narys siūlo nustatyti daugiau prekių ir paslaugų ypatybių, kad jos neklaidintų visuomenės. Dabar jų numatytos tik trys.
Į šį sąrašą siekiama įtraukti ir prekės pobūdį, tapatumą, savybes, gamybos ar ruošimo būdus. Nesant šių apibūdinimų būtų galima prekės ženklo neregistruoti ar registraciją atšaukti.
Tokias Prekių ženklų įstatymo pataisas Seime registravo Sveikatos reikalų komiteto narys Remigijus Žemaitaitis.
Kitąmet žada 65 eurais didesnę minimalią algą, profsąjungos atkerta: to negana
Valdantieji kitąmet žada 65 eurais didesnę minimalią algą ir iki dešimtadalio didesnius atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams. Tačiau profsąjungos ir opozicija jau perspėja, kad to nebepakanka. Infliacija jau muša rekordus, ir grasina sugraužti valdančiųjų žadamus algų padidinimus.
Marijampolės krašto muziejuje dirbanti Dalia Naujalienė turi 40 metų darbo muziejuose stažą. Darbas valstybinis, tačiau, sako, ne prestižinis, vidutinė alga siekia apie 800 eurų į rankas.
Po dviejų nokdaunų – Laisvės partijos nuoskaudos: „Nesulaukiame palaikymo iš partnerių“
Laisvės partijoje – apmąstymų dienos. Garsiai apie narkotikų dekriminalizavimą ir partnerystės įteisinimą kalbanti partija atsimušė į sieną, kai nei vienas, nei kitas projektas nesulaukia reikiamų balsų. Laisviečiai palaikymo nesulaukia ne tik iš opozicijos, bet ir iš koalicijos partnerių – liberalų ir konservatorių.
Seimas suvaržė su Astravo AE susijusių įmonių veiklą Lietuvoje
Seimas sugriežtino sąlygas strateginiuose šalies energetikos projektuose dalyvauti užsienio ir Lietuvos įmonėms, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusioms su Astravo atomine elektrine (AE) Baltarusijoje.
Energetikos įmonės vyriausybinei strateginių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai privalės pačios pranešti ne tik apie ketinamus sudaryti sandorius, bet ir esminius jau pasirašytų sutarčių pakeitimus.
REKLAMA
REKLAMA
Seime – idėja prekybos centruose uždrausti nemokamus plastikinius maišelius
Nemokamų itin lengvų plastiko maišelių siūloma nebedalinti prekybos vietose. Taip siekiama mažinti šių atliekų patekimą į aplinką.
Prekybininkai tokius maišelius turėtų apmokestinti, o už neatlygintiną jų dalijimą grėstų baudos.
Čmilytė-Nielsen apie Vakarų derybas su Lukašenka: kiekvienas toks žingsnis legitimizuoja diktatorių
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučius Baltarusijos neteisėtam vadovui Aliaksandrui Lukašenkai ir Europos Komisijos sprendimą pradėti technines derybas su Baltarusija. Pasak parlamento vadovės, kiekvienas toks žingsnis legitimizuoja neteisėtai išrinktą Baltarusijos diktatorių.
Anušauskas: kad ir kokius tikslus kelia Merkel, Lukašenka tai išnaudoja propagandai
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad kol kas sunku pasakyti, ar Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Baltarusijos nelegetimaus prezidento Aliaksandro Lukašenkos pokalbiai virs realiais veiksmais ir migrantai bus atitraukiami nuo išorinės Europos Sąjungos sienos. Ministras taip pat tikino, kad jei iš sankcijų paketo būtų išbrauktos baltarusiškos avialinijos „Belavia“, pačios sankcijos prarastų prasmę.
„Tai yra šalys, kurios siekia skirtingų tikslų.
Armonaitė: partija ir toliau sieks savo prioritetų įgyvendinimo
Nepaisant to, kad Seime šiemet buvo atmesti Laisvės partijai svarbūs įstatymų projektai, ji ir toliau sieks savo prioritetų įgyvendinimo, teigia partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
Jos teigimu, gruodį šaukiamoje taryboje bus sprendžiama, kaip sėkmingiau įgyvendinti partijos programą.
„Valdyba nusprendė šaukti politinę tarybą, gruodžio pradžioje tikriausiai tai bus padaryta.
Netyla vertinimai dėl Vytauto Juozapaičio dainavimo „Traviatoje“: „Čia mėginimas gudrauti“
Kadencija kita, o daina ta pati – beveik tiesiogine prasme. Seimas ir Konstitucijos žinovai vėl šurmuliuoja dėl konservatoriaus Vytauto Juozapaičio dainavimo scenoje. Jau šį vakarą politikas taps Žoržu Žermonu jubiliejinėje operoje „Traviata“. O tokia veikla, pasak Konstitucijos, nesuderinama su Seimo nario darbu, nes, pasak įstatymo raidės, nėra originali kūryba.
Pats nacionalinės premijos laureatas atšauna, kad ne visi supranta, ką kalba. Honoraro už vaidmenį jis neims.
Ekonomikos komitetas: mažos daryklos galėtų gaminti iki 0,5 mln. litrų sidro
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, leidžiančioms nuo kitų metų sausio Lietuvoje pradėti vietinio sidro gamybą.
Parlamentarų grupė siūlo nuo 2022-ųjų leisti veikti privačioms ne masinės gamybos natūralios fermentacijos sidro gamyklėlėms, kurios, kaip ir aludariai, gamintų iki 0,5 mln. litrų arba 5 tūkst. hektolitrų (pirminiame variante siūlyta iki 10 tūkst. litrų arba 100 hektolitrų) šio gėrimo.
Komitetas atmetė visus Seimo narių siūlymus 2022-ujų biudžetui
Parlamentinis Biudžeto ir finansų komitetas nepritarė nė vienam Seimo narių siūlymui kitų metų biudžete numatyti papildomų lėšų įvairioms reikmėms. Komitetas nutarė vertinti tik komitetų pasiūlymus.
„Jeigu pritarsime vieniems, teks ilgai aiškintis, kodėl nepritariame kitiems. Matydami reikšmingą deficitą, negalime likti abejingi. Turime didelį deficitą, didelę skolą, lėtėjančią ekonomiką, augančią infliaciją“, – teigė komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas.
Lietuvos verslas: skaidrumui teisėkūroje neturėtų būti jokių išimčių
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pateikė Seimui ir Vyriausybei pasiūlymus dėl teisėkūros procesų Lietuvoje tobulinimo ir suinteresuotų asmenų dalyvavimo teisėkūroje skaidrinimo.
„Mūsų kaip verslo atstovų tikslas, kad teisėkūra būtų maksimaliai skaidri ir kokybiška, todėl tikimės, kad mūsų pasiūlymai paskatins LR Seimą ir LR Vyriausybę esminiams teisėkūros pokyčiams.
Seimo komitetas – už automobilių paveldėtojų atleidimą nuo taršos mokesčio
Automobilių paveldėtojai turėtų būtų atleisti nuo taršos mokesčio, mano Seimo Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl to valstybės biudžetas netektų apie 0,5 mln. eurų pajamų kasmet.
Komitetas trečiadienį pritarė tokioms Motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio įstatymo pataisoms, leidžiančioms mokesčio nemokėti turto paveldėtojams.
Jas inicijuojantis parlamentaras Algirdas Butkevičius sako, kad pakeitimą paskatino gyventojų skundai.
Seime kelią skinasi 32 eurų vienišo asmens išmoka
Iki 32 eurų vienišo asmens išmokos įteisinimo Seime liko vienas balsavimas. Nuo šių metų liepos ji siekia 28,63 euro, o nuo sausio, jei Seimas galutinai pritars, sieks 32 eurus.
Seimas antradienį bendru sutarimu po svarstymo pritarė, kad tokia išmoka nuo kitų metų siektų 32 eurus ir kasmet būtų indeksuojama.
Nuo 2023 metų tokia išmoka būtų lygi vienam našlių pensijos baziniam dydžiui – tai reiškia, kad vienišo asmens išmoka didės tiek, kiek bus indeksuojama našlių pensija.
Seimas imasi pataisų dėl sąvartynų mokesčio didinimo 5 kartus
Vyriausybei norint sumažinti komunalinių atliekų gabenimą į sąvartynus, Seimas imasi jos siūlymo penkis kartus didinti mokestį už jų šalinimą sąvartynuose.
Seimas antradienį priėmė svarstyti tai numatančias Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisas. Jei jos bus priimtos, vadinamasis sąvartynų vartų mokestis didės nuo 10 iki 50 eurų už toną.
Už pakeitimų svarstymą antradienį balsavo 75 parlamentarai, penki buvo prieš, o susilaikė 32. Toliau pataisas Seimas svarstys gruodį.
Seimas nesvarstys siūlymo šildymo PVM sumažinti iki 5 proc.
Seimas nepriėmė svarstyti „darbiečių“ siūlymo laikinai – iki 2022 metų gegužės – šilumai taikyti 5 proc. lengvatinį pridėtinės vertės mokestį (PVM). Dabar jo tarifas yra 9 proc.
Už Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisų svarstymą antradienį balsavo 56 parlamentarai, 19 buvo prieš, o susilaikė 50.
Kaip sakė pakeitimus pristačiusi „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, lengvatinis tarifas būtų taikomas ne tik centralizuotam daugiabučių, bet ir individualių namų šildymui.
Premjerė: turiu nuliūdinti manančius, kad dėl 100 eurų pasiskiepijo didelė dalis žmonių
Seime pasigirsta siūlymai plėsti 100 eurų už skiepą nuo koronaviruso. Tiek valdančiųjų, tiek opozicijos gretose šios idėjos vertinimai skirtingi. Premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, kad didelė dalis vyriausios amžiaus grupės gyventojų pasiskiepijo be jokių raginimų ir išmokų, tad turi nuliūdinti tuos, kurie mano, kad 100 eurų padarė proveržį vakcinacijos kampanijoje.
Ingrida Šimonytė apie galimybių paso pakeitimus: pabrėžė esminę detalę
Vyriausybė trečiadienį ketina apsispręsti dėl galimybių paso išdavimo ir galiojimų pakeitimų. Ketinama sutrumpinti galimybių paso galiojimo laiką, taip pat apibrėžti, kad jis būtų taikomas ir vaikams nuo 12 metų. Visgi premjerė Ingrida Šimonytė akcentuoja, kad vaikams galimybių paso prireiks tik norint pramogauti, neformaliam ir pagrindiniam ugdyme jis nebus taikomas.
Premjerė pristatė sprendimus dėl pandemijos valdymo, kuriuos trečiadienį ketina priimti Vyriausybė.
Seimo komitetas – prieš siūlymą kompensuoti daugiau naujų vaistų
Seimo Sveikatos komitetas nesutinka, kad kitais metais būtų skiriama daugiau nei numatyta lėšų naujų inovatyvių vaistų kompensavimui.
Svarstydamas 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektą, komitetas pirmadienį atmetė Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) siūlymą didinti išlaidas naujų vaistų kompensavimui nuo 13,6 mln. iki 20 mln. eurų.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovė siūlo uždrausti laikyti gyvūnus dėl kailių
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovė konservatorė Aistė Gedvilienė siūlo uždrausti laikyti gyvūnus dėl kailių.
Seimo narė parengė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kad ūkinė veikla laikant ir veisiant kailinius žvėrelius specializuotose fermose būtų uždrausta nuo 2025 gruodžio 31 dienos.
Komiteto vadovė argumentuoja, kad kailinių gyvūnų ūkiuose neįmanoma užtikrinti gyvūnų gerovės, gyvūnų auginimui dėl kailių nepritaria didžioji dalis Lietuvos gyventojų.
Seimas svarstys siūlymą keisti Probacijos tarnybos pavaldumą
Seimas svarstys siūlymą Probacijos tarnybą iš Kalėjimų departamento perduoti Teisingumo ministerijai.
Pataisų paketą Seime šią savaitę pristačiusi teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska teigė, jog sustiprinus probacijos sistemą ji taps efektyvesnė, mažiau žmonių nusikals pakartotinai.
„Projektų tikslas yra Probacijos tarnybai suteikti daugiau autonomiškumo, pakeičiant jos pavaldumą.
Įtarimai dėl riaušių prie Seimo pareikšti 91 asmeniui
Ikiteisminiame tyrime dėl rugpjūtį prie Seimo vykusių riaušių įtariamai pateikti 91 asmeniui, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra.
Šią savaitę pranešimai apie įtarimą įteikti šešiems asmenims, jiems skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti.
Šiame tyrime nukentėjusiaisiais pripažinti 26 asmenys, du iš jų – Seimo nariai.
Riaušės prie parlamento rūmų Vilniuje kilo rugpjūčio 10-osios vakarą.
Tą dieną apie 5 tūkst.
DIENOS PJŪVIS. Kuo baigsis Laisvės partijos įsiūtis: paliks koaliciją ar ras sutarimą?
Seimas ketvirtadienį atmetė net tris prezidento veto, taip valdančioji koalicija parodė savo vienybę. Visgi iškart sekęs balsavimas dėl narkotikų dekriminalizavimo – vieno svarbiausių klausimų Laisvės partijai – tiek palaikymo nesulaukė. Laisvės partijos nariai iškart po balsavimo neslėpė nusivylimo ir teigė, kad bus kalbama apie ateitį valdančiojoje koalicijoje.
Vilija Blinkevičiūtė įvertino Seimo metus: tokio valdymo pasekmė – chaotiški, sveikam protui prieštaraujantys sprendimai
Apžvelgdami pirmuosius Seimo kadencijos metus, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderiai sako, kad valdantieji „pavertė parlamentą šiuo metu nereikalingos ir net žalingos priešpriešos įkaitu“, rašoma LSDP pranešime spaudai.
„Konservatoriai ir liberalai didžiausiu savo priešu ir taikiniu pasirinko Prezidentą. Taip, neklystančių nėra.
Neeilinė diena Seime – atmesti trys Gitano Nausėdos veto
Seime – seniai regėtas sujudimas. Atšaukus kai kurių komandiruotes, o kai kurias sutrumpinus, į salę susirinko visi koalicijos nariai, o viskas tam, kad valdantieji atmestų prezidento veto ir nuo gruodžio neskiepyti darbuotojai už testus turėtų mokėti patys. Prezidentūra prabilo apie atsakomybę, kurią valdantieji dėl tokio sprendimo ir jo rizikų turės prisiimti.
Solidarumo iš koalicijos pasigendanti Laisvės partija: ne mes esame silpnoji grandis
Laisvės partijos atstovai po dar vieno jiems nesėkmingo balsavimo Seime sako pasigendantys koalicijos partnerių solidarumo, nors patys jį rodo valdančiajai daugumai svarbiais klausimais.
Seimas ketvirtadienį atmetė įstatymo projektą, kuriuo būtų dekriminalizuotas nedidelio kiekio narkotinių medžiagų įsigijimas ir turėjimas.
Projekto neparėmė keliolika valdančiųjų.
Lietuvos Seimas pareiškė palaikymą Lenkijai, ginant ES sieną
Lietuvos Seimas ketvirtadienį specialia rezoliucija išreiškė palaikymą kaimynei Lenkijai, ginant savo teritoriją ir išorinę Europos Sąjungos (ES) sieną.
Už tokią rezoliuciją balsavo 96 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, vienas parlamentaras susilaikė.
Ketvirtadienį Lenkija mini Nepriklausomybės dieną.
Rezoliucijoje taip pat akcentuotas poreikis intensyvinti Europos Komisijos ir Lenkijos institucijų dialogą, siekiant pragmatiškai spręsti kylančius iššūkius.
Kviečia Seimo narius ir darbuotojus paaukoti kraujo
Nacionalinio kraujo centro (NKC) mobili ekspertų komanda šiandien, lapkričio 11 d., nuo ryto įsikurs Seime, kur parlamentarus ir šios institucijos darbuotojus kviečia aukoti kraujo ir tapti donorais, gelbstint žmonių gyvybes. Gydymo įstaigose nuolat pritrūksta kraujo, tad politikai kviečiami prisidėti skatinant neatlygintiną kraujo donorystę.
Valdančiųjų smūgis Nausėdos veto – nuo gruodžio darbuotojai mokės už savo COVID-19 testus
Seimas atmetė prezidento Gitano Nausėdos veto, kuriuo jis nepritarė, kad neskiepyti darbuotojai už COVID-19 testus nuo gruodžio turėtų mokėti savo arba darbdavio lėšomis. Atmetus veto priimtos pataisos, kuriomis įtvirtinta prievolė darbuotojams už savo testus susimokėti patiems.
Valdantieji ketvirtadienį balsų dauguma atmetė G. Nausėdos veto ir priėmė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas. 73 Seimo nariai balsavo už, 57 – prieš, 4 susilaikė.
Ingrida Šimonytė apie mokamą testavimą: žmonės už savo pasirinkimus turi patys susimokėti
Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad valdantiesiems nėra svarbu pasipriešinti prezidento valiai ir atmesti jo veto dėl mokamo testavimo, Vyriausybei svarbiausia yra, kad žmonės skiepytųsi. Ministrų kabineto vadovės teigimu, testų kompensavimas turi būti panaikintas dėl to, kad vakcinos yra prieinamos visiems, o jų gauti nesutinkantys, turėtų už tokį savo pasirinkimą susimokėti iš savo kišenės.
Gabrielius Landsbergis: prezidentas yra jau seniai supykęs ant tų, kurie ragina skiepytis
Seimas ketvirtadienį spręs, ar atmesti prezidento veto ir įvesti mokamą testavimą skiepytis atsisakantiems darbuotojams. Užsienio reikalų ministras ir konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis teigia, kad vakcinacija yra vienintelis kelias užbaigti pandemiją, o testavimas nėra skiepų alternatyva. Jis taip pat nemano, kad valdantiesiems atmetus G. Nausėdos veto, tai dar labiau pablogins ir taip jau netobulus valdančiosios koalicijos ir šalies vadovo santykius.
Aušrinė Armonaitė tikisi priimti mokamą testavimą: tai yra ne apie prezidentą
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl prezidento Gitano Nausėdos veto pataisoms, kad nevakcinuoti ar COVID-19 nepersirgę darbuotojai nuo gruodžio patys mokėtų už testus. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė tikisi, kad valdantiesiems užteks balsų pasipriešinti prezidento valiai. Jos teigimu, tai yra teisingiausias kelias šiuo metu valdant pandemiją, o valdančiųjų noras atmesti veto nesusiję su asmeniškumais.
Seimui ketinama pateikti siūlymą naikinti ULAC ir dar kelias sveikatos įstaigas
Ketvirtadienį Seimui planuojama pateikti projektą naikinti keturias Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžias įstaigas, jų funkcijas perduodant kitoms tarnyboms.
Grupė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narių siūlo naikinti Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centrą (ULAC), Valstybinį psichikos sveikatos centrą, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centrą.
Seime – siūlymas naikinti ULAC ir dar kelias sveikatos įstaigas
Grupė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narių siūlo naikinti keturias Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) pavaldžias įstaigas, jų funkcijas perduodant kitoms tarnyboms.
Tarp norimų naikinti institucijų – Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), Valstybinis psichikos sveikatos centras, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras.
Seimo pirmininkė patvirtino: valdantieji telkia balsus atmesti veto dėl mokamų testų
Valdantieji telkia balsus siekdami atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto dėl mokamų testų nepasiskiepijusiems darbuotojams, patvirtino Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Jos teigimu, pagrindinė priežastis atmesti veto yra siekis suvaldyti pandemiją, o ne noras laimėti politinę kovą.
„Taip, šitas klausimas yra svarbus mūsų daugumai, bet svarbus yra pandemijos valdymo klausimas, ir mes stengiamės užtikrinti, kad pakaktų balsų.
Valdantieji telkia pajėgas balsavimui dėl veto: atšaukia ir trumpina komandiruotes
Valdantieji telkia pajėgas balsavimui dėl prezidento veto nepasiskiepijusių darbuotojų mokamiems testams: norėdami dalyvauti svarbiame balsavime, kai kurie valdančiosios koalicijos atstovai atšaukia bei trumpina komandiruotes.
Kaip skelbia naujienų portalas „15min“, iš užsienio komandiruočių anksčiau grįžta užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, aplinkos ministras Simonas Gentvilas, o Seimo Žmogaus teisių komiteto vadovas Tomas Vytautas Raskevičius atšaukė komandiruotę.
Seimas sprendžia dėl nepaprastosios padėties įvedimo: seimūnams nerimą kelia, kaip tai lies civilius
Seimas antradienį svarsto Lietuvoje iki šiol dar nenaudotą priemonę – Vyriausybės siūlymą nuo vidurnakčio dalyje Lietuvos mėnesiui įvesti nepaprastąją padėtį. Dalis Seimo narių nerimauja, ar ribojimai palies gyventojus, kurie gyvena ir dirba teritorijose, kurios papuola į nepaprastosios padėties teritoriją.
Nausėda gerbs Seimo sprendimą dėl mokamų testų: šioje srityje mums reikia sutarimo
Prezidentas Gitanas Nausėda tikina, kad gerbs Seimo sprendimą, net jei šis atmes jo vetuotą mokamą darbuotojų testavimą. Šalies vadovas taip pat ketina vienyti politikus kovoje su pandemija ir kviesis juos į S. Daukanto aikštės rūmus tam, kad būtų apsikeista nuomonėmis dėl koronaviruso situacijos valdymo.
Prezidentas tikino, kad į pandemijos valdymą reikia žiūrėti mažiausiai iš trijų taškų: vakcinacija, testavimas ir atvejų atsekamumas.
Šimonytė ramina gyventojus: nepaprastoji padėtis jų paliesti neturėtų
Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ramina, kad dalyje Lietuvos įvedus nepaprastąją padėtį, aplinkiniams gyventojams neteks patirti kokių nors apribojimų.
„Yra dvi grupės reikalavimų, kurios yra numatytos nutarimo projekte. Tai tie reikalavimai, kurie yra taikomi žmonėms, neteisėtai kritusiems sieną, ir tas režimas galioja pasienio ruože, plius dar penkis kilometrus nuo pasienio ruožo.
Seime į priekį juda Konstitucijos pataisa dėl Rolando Pakso kandidatavimo
Seime juda į priekį Konstitucijos pataisa, kuri per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui leistų kandidatuoti į pareigas, kurioms reikia konstitucinės priesaikos.
Konstitucijos 74 straipsnio pataisa nustatytų, kad per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu susijusias pareigas galėtų užimti nuo pašalinimo praėjus ne mažiau kaip dešimt metų.
Seime – suvaržymai energetikos projektuose dalyvauti su Astravo AE susijusioms įmonėms
Seime baigiami svarstymai, kaip dar labiau suvaržyti galimybes strateginiuose šalies energetikos projektuose dalyvauti užsienio ir Lietuvos įmonėms, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusioms su Astravo atomine elektrine (AE) Baltarusijoje.
Siekiama, kad energetikos įmonės vyriausybinei strateginių įmonių sandorius tikrinančiai komisijai privalėtų pranešti ne tik apie ketinamus sudaryti sandorius, bet ir esminius jau pasirašytų sutarčių pakeitimus.
Seimo pirmininkė tikisi, kad nutarimas dėl nepaprastosios padėties bus priimtas antradienį
Vyriausybės siūlymas dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasienyje bus teikiamas antradienį popiet, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi, kad jis bus ir priimtas.
„Planas būtų laikytis to sprendimo, kuris buvo priimtas per seniūnų sueigą – šiandien popietinėje darbotvarkėje turėti nutarimą dėl nepaprastosios padėties paskelbimo ir tikiuosi, jį ir priimti“, – antradienį po susitikimo su Seimo frakcijų seniūnais žurnalistams sakė V. Čimlytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė: nepaprastosios padėties įvedimas pasienyje būtų logiškas žingsnis
Didėjant įtampai pasienyje su Baltarusija nepaprastosios padėties įvedimas Lietuvos pasienio savivaldybėse būtų logiškas žingsnis, sako Seimo vadovė.
„Tai galėtų būti logiškas žingsnis, matant tam tikrą antrąjį etapą hibridinės A. Lukašenkos atakos, nes pirmasis etapas buvo sėkmingai atremtas ir Lietuvos, ir Latvijos, ir Lenkijos, todėl dabar ieškoma naujų būdų. Natūralu, kad Lietuva savo ruožtu taip pat turi svarstyti įvairias reakcijas“, – pirmadienį BNS sakė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Seime skinasi kelią pataisos, kad biudžetininkų bazinės algos didėtų iki 181 euro
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė, kad kitąmet bazinė pareiginė alga, pagal kurią skaičiuojamas politikų, teisėjų, pareigūnų, tarnautojų ir biudžetininkų darbo užmokestis, didėtų keturiais eurais iki 181 euro. Tiek didinti bazinės algos dydį siūlo ir Vyriausybė.
Už tai buvo devyni komiteto nariai, prieš nebalsavo niekas, o susilaikė du parlamentarai. Dabar šią komiteto išvadą svarstys Seimas.
