seimas
Lietuvos Respublikos Seimas
Tai vienarūšis parlamentas, atliekantis įstatymų leidybos funkcijas Lietuvoje. Jis sudarytas iš 141 nario, išrinktų ketverių metų kadencijai pagal mišrią rinkimų sistemą: dalis parlamentarų renkama vienmandatėse apygardose pagal daugumos sistemą, o kita dalis – pagal proporcinę sistemą iš partijų sąrašų.
Seimas priima įstatymus, tvirtina valstybės biudžetą, sprendžia vyriausybės sudėties klausimus ir atlieka kitas svarbias funkcijas, susijusias su valstybės valdymu ir politikos formavimu. Seimo veikla yra pagrindas demokratinės santvarkos veikimui šalyje, užtikrinant piliečių atstovavimą ir valdžios institucijų veiklos kontrolę.
2024 m. spalio 13 d. vyks Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai.
Teismas nusprendė: Seimas turi paskelbti paneigimą apie Šukį dėl VSD informacijos
Vilniaus apygardos teismas paliko galioti sprendimą, kuriuo Seimas įpareigotas paskelbti paneigimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) informacijos apie buvusį vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministrą Raimondą Šukį.
Antradienį trijų teisėjų kolegija atmetė Seimo, atstovaujamo Seimo kanceliarijos, ir VSD apeliacinius skundus, Vilniaus miesto apylinkės teismo sausio 11 dienos sprendimas paliktas galioti nepakeistas.
Seimo narė siūlo už ukrainiečių deportacijas atsakingus asmenis traukti į sankcijų sąrašus
Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė siūlo už ukrainiečių deportacijas atsakingus Rusijos pareigūnus traukti į sankcijų sąrašą, o tarptautinę bendruomenę telktis siekiant sustabdyti trėmimus.
Į Odesą skriejo pasenusios okupantų raketos – slėptis teko ir Europos Tarybos pirmininkui
JAV prezidentas Joe Bidenas pasirašė istorinį lendlizo Ukrainai įstatymą. O tai reiškia, kad nuo šiol į Ukrainą kur kas sparčiau keliaus amerikietiški ginklai. Istorinį parašą J. Bidenas po įstatymu padėjo tą pačią dieną, kai Vladimiras Putinas Raudonojoje aikštėje melavo apie Vakarų skriaudžiamą Rusiją.
Kasdieniai Putino melo įrodymai šiandien mus pasiekia iš Odesos – TV3 žinių bendradarbis Ukrainoje užfiksavo, kas po septynių Putino raketų smūgių miestui liko iš prekybos ir pramogų centro.
Seimas nusiteikęs pritarti elektros ir dujų kainų kompensavimui gyventojams ir verslui
Seimas linkęs pritarti Vyriausybės siūlymams iš biudžeto kompensuoti smarkiai išaugusias elektros ir gamtinių dujų kainas gyventojams ir verslui nuo šių metų liepos.
Numatoma subsidijuoti tarifą, kad jis būtų ne didesnis negu 23 centai už kilovatvalandę.
Numatoma, kad paramą gautų visi vartotojai – tiek perkantys elektrą iš visuomeninio, tiek iš nepriklausomų tiekėjų, tiek ir tie, kuriems užtikrinamas garantinis tiekimas.
Rusijos parlamentaras sureagavo į Lietuvos žingsnį: „Esame pasirengę nutraukti visus santykius“
Lietuvos Seimas antradienį vienbalsiai pripažino Rusiją teroristine valstybe, o rusų veiksmus Ukrainoje – genocidu. Rusijos Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Aleksejus Čepa pareiškė, kad po tokio sprendimo Rusija yra pasirengusi nutraukti visus prekybinius santykius su Lietuva.
„Esame pasirengę nutraukti visus santykius su Lietuva.
Seimo reakcija į Rusijos karą: ginklą turintys žmonės galės įsigyti naktinius taikiklius
Reaguodamas į Rusijos pradėtą karą prieš Ukrainą, Seimas antradienį priėmė pataisas, kurios teisę ginklą laikyti turintiems žmonėms leis įsigyti ir naktinius taikiklius.
Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos priimtos 90 parlamentarų balsavus už, penkiems buvus prieš ir dešimčiai susilaikius.
Numatyta, kad jos įsigalios nuo liepos.
Beveik 30 parlamentarų inicijuotos pataisos naktinius taikiklius išbraukė iš A kategorijos ginklų, kurie civilinėje apyvartoje iki šiol yra draudžiami.
Seimas linkęs uždegti žalią šviesą užimtumo sistemos pokyčiams
Seimas nusiteikęs nuo liepos pakeisti sąlygas, kada gali būti suteiktas bedarbio statusas.
Seimas antradienį po svarstymo pritarė tokiems Užimtumo įstatymo pakeitimams: už balsavo 111, o susilaikė 6 parlamentarai.
Lietuvos Seimas rusų veiksmus Ukrainoje pripažino genocidu, Rusiją – teroristine valstybe
Kremliaus režimas siekia sunaikinti ukrainiečių tautą, todėl tokie veiksmai turi būti pripažįstami genocidu, o Rusija yra terorizmą remianti ir vykdanti valstybė, antradienį paskelbė Lietuvos Seimas.
Už tokią rezoliuciją parlamentarai balsavo vienbalsiai – 128 „už“ .
Rezoliucija buvo priimta po Vilniuje viešinčios Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkės Olenos Kondratiuk kreipimosi į Seimą.
Seime – siūlymas įteisinti atlygį už studentų praktiką
Visose valstybės arba savivaldos įstaigose, viešųjų paslaugų įmonėse praktiką atliekantiems studentams siūloma už darbą atlyginti, o privačiam sektoriui tai daryti būtų rekomenduojama.
Seime pradėtos svarstyti tai numatančios Mokslo ir studijų įstatymo pataisos. Jas pristatęs demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius pabrėžė, kad siūloma darbdaviams apmokėti ne visą praktiką, o tik privalomą.
Vyriausybė apsvarstė tikslinamo biudžeto projektą ir teikia jį Seimui
Vyriausybė pirmadienį šešias minutes trukusiame posėdyje pritarė Finansų ministerijos pakoreguotam tikslinamo šių metų valstybės biudžeto projektui ir teikia jį Seimui. Parlamentarai jį svarstys antradienį.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pranešė, kad tikslinamas biudžetas teikiamas su keliais pataisymais, kurie, pasak jos, deficito nekeičia – jis lieka 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Projektas grąžinamas Seimui beveik nepakeistas.
REKLAMA
REKLAMA
Vyriausybė pritarė Seime svarstomam Rinkimų kodeksui
Vyriausybė šią savaitę pritarė Seime svarstomam Rinkimų kodekso projektui, tačiau siūlo iš jo braukti procedūrinius klausimus ir technines detales, paliekant esmines konstituciškai svarbias nuostatas.
„Pati Vyriausybės išvada neatneš kardinalių pokyčių tam, dėl ko susitarė politinės partijos Seime, nors ir yra pakankamai ilga“, – per Vyriausybės posėdį sakė teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.
Seimo narių komandiruotės: kas, kur ir už kiek važinėjo
Nors metai dar nė neįpusėjo, parlamentarai komandiruotėms į užsienį išleido jau beveik du trečdalius numatytų Seime pinigų – apie 200 tūkstančių eurų iš 300 tūkst. Visgi Seimo vicepirmininkas Andrius Mazuronis sako, kad seimūnai dažnai kelti sparnus nori toli gražu ne į pirmojo būtinumo keliones, esą jų išlaidas galėtų padengti iš savo parlamentinių lėšų, o ne svarbioms komandiruotėms skirto Seimo pinigų kapšo.
Parlamentarai Seime renkasi į posėdį.
Karbauskis: valdžiai nesilaikant susitarimo dėl švietimo, nėra prasmės pasirašyti kitų
Didžiausios opozicinės Seime valstiečių partijos lyderis teigia, kad valdantieji nesilaiko rugsėjį pasirašyto nacionalinio susitarimo dėl švietimo, todėl jis nemato prasmės pasirašyti kitų šiuo metu rengiamų partijų susitarimų.
„Toks vaizdas, kad švietimo sistemoje bandoma eiti link privataus švietimo įstaigų kūrimo. (...) Sprendimai dėl profesinių mokyklų tinklo yra tokie labai keisti, todėl mes šnekame, kad pasitrauksime iš susitarimo.
Seimo komitetas – už pokyčius užimtumo sistemoje
Seime skinasi kelią tvarka, nuo liepos keičianti bedarbio statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas.
Jeigu Seimas pritars, ateityje darbo ieškantiems žmonėms darbas bus pasiūlomas iš karto, o Užimtumo tarnybos klientai, kurių įsidarbinimo galimybės būtų ribotos, įgytų darbo rinkai besirengiančio asmens statusą. Tai įgalintų darbdaviams siųsti tik motyvuotus darbo ieškančius žmones.
Rusijos karo akivaizdoje – diskusijos dėl sostinės Venclovų muziejaus likimo
Rusijos agresijos prieš Ukrainą akivaizdoje Seimo nariai, Vilniaus savivaldybės politikai vėl imasi diskusijų dėl Venclovų muziejaus tolesnio likimo.
Rašytojo ir sovietinio veikėjo Antano Venclovos bei jo šeimos namai Pamėnkalnio gatvėje yra vienas iš septynių sostinės savivaldybės muziejų.
Įstaiga skirta reprezentuoti visai šeimai, o ekspozicija apima ir jo sūnaus, sovietmečio disidento, Jeilio universiteto profesoriaus, rašytojo Tomo Venclovos istoriją bei kūrybą.
Siūlo vietoje gegužės 1-osios švente skelbti gegužės 3-iąją: Lietuvos istorijoje tai itin svarbi diena
Grupė parlamentarų siūlo vietoje Tarptautinės darbo dienos gegužės 1-ąją šventine skelbti gegužės 3-iąją minimą Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Konstitucijos dieną.
Darbo kodekse į šventinių dienų sąrašą siūloma įtraukti gegužės 3-ąją – 1791 metų pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje dieną. Iniciatoriai iš sąrašo taip pat siūlo išbraukti gegužės 1-ąją, kuri minima kaip Tarptautinė darbo diena.
Už greičio viršijimą motociklininkai ir automobilininkai bus baudžiami taip pat
Už greičio viršijimą automobilių vairuotojams ir motociklininkams bus skiriamos vienodos baudos.
Šią savaitę Seimas priėmė atitinkamas Administracinių nusižengimo kodekso pataisas.
Už jas balsavo 117 parlamentarų, nė vienas nebuvo prieš, trys susilaikė.
Pataisą inicijavęs konservatorius Mindaugas Skritulskas teigė, kad juo siekiama panaikinti motociklų vairuotojų diskriminavimą.
Seime – svarstymai įpareigoti restoranus duoti klientams vandens iš čiaupo
Valdžia norėtų įpareigoti viešojo maitinimo įstaigas klientams duoti vandens iš čiaupo, jei jie to pageidauja – Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė tokioms Geriamo vandens įstatymo pataisoms ir dėl jų apsispręs gegužę.
Pakeitimai numato, kad vanduo būtų įpiltas iš čiaupo, o ne iš butelių.
Parlamentarai nesutiko atsisakyti dalies išeitinės kompensacijos
Parlamentarai nesutiko atsisakyti dalies išeitinės kompensacijos, kurią gauna neperrinkti į Seimą politikai.
Grupė konservatorių siekė panaikinti galimybę, kad į Seimą nepatekę asmenys gautų ir išeitinę kompensaciją, ir atlyginimą.
Tokios Seimo statuto pataisos grąžintos iniciatoriams tobulinti – už jas balsavo 45 parlamentarai, du buvo prieš ir 54 susilaikė.
Seimas imasi pataisų dėl atsinaujinančios energetikos plėtros
Seimas antradienį priėmė svarstyti įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama spartinti atsinaujinančios energetikos plėtrą.
Kaip pristatydamas Seimui pataisas teigė energetikos ministras Dainius Kreivys, 2030 metais Lietuva, naudojant atsinaujinančius išteklius, galėtų pasigaminti 93 proc. šaliai reikalingos elektros.
„Siekiame energetinio saugumo, žemesnių elektros kainų bei žaliųjų tikslų, taip pat perkant išteklius nefinansuoti agresorių“, – teigė jis.
Seimas linkęs drausti atsiskaitymus grynaisiais virš 3 tūkst. eurų
Seime skinasi kelią pataisos, ribojančios atsiskaitymus grynaisiais. Jei jos bus priimtos, nuo lapkričio tiek įmonėms, tiek gyventojams būtų draudžiama atlikti sandorius grynaisiais virš 3 tūkst. eurų.
Už Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo pakeitimo įstatymo projektą antradienį balsavo 60 parlamentarų, devyni buvo prieš, o susilaikė 39. Galutinis balsavimas vyks, kai Seimas dėl pataisų gaus Vyriausybės išvadą.
Seime skinasi kelią pensijų indeksavimas, paskutinis balsavimas – ketvirtadienį
Seimas antradienį po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, pagal kuriuos nuo birželio papildomai 5 proc. bus indeksuojamos senatvės ir valstybinės pensijos.
Už Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymo projektą balsavo 118 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Galutinis balsavimas premjerės Ingridos Šimonytės prašymu, numatytas ketvirtadienį.
Taip pat pritarta patikslintam 2022 metų „Sodros“ biudžeto projektui.
Parlamentarai kelionėms išleido daugiau nei pusę metams numatytos sumos – 193 tūkst. eurų
Seimo nariai kelionėms jau išleido daugiau nei pusę metams numatytos sumos – 193 tūkst. eurų, antradienį skelbia naujienų portalas „15min“.
Seimo narių ir juos lydinčių parlamento kanceliarijos darbuotojų komandiruotėms 2022 metams yra numatyta 300 tūkst. eurų.
Per tris mėnesius Seimo nariai parlamentinei veiklai išleido beveik 400 tūkst. eurų
Per pirmąjį šių metų ketvirtį Seimo nariai išleido daugiau kaip 395 tūkst. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų.
Seimo Etikos ir procedūrų komisijos duomenimis, tai yra maždaug 120 tūkst. eurų daugiau nei pernai per tą patį laiką.
Tiesa, praėjusių metų pradžioje dėl COVID-19 pandemijos šalyje buvo įvestas karantinas, todėl politikai neturėjo galimybių susitikti su rinkėjais, dalyvauti renginiuose, nors Seimo posėdžiai vyko.
Veryga kritikuoja sumažintą amžiaus cenzą parlamentarams: „Jaunam žmogui labiau aktualu pasilinksminti, pasisvaiginti“
Seimas pakeitė Konstituciją ir vėl įteisino tiesioginius merų rinkimus. Parlamentarai taip pat nusprendė, kad į Seimą galės patekti jaunesni nei iki šiol – nebe 25, o 21 metų sulaukę asmenys. Seimo ir Prezidento rinkimuose vėl galės kandidatuoti per apkaltą iš prezidento posto pašalintas Rolandas Paksas.
Merus ir toliau galėsime rinkti tiesioginiuose rinkimuose. Seimas papildė Konstituciją ir įrašė, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per savivaldybių tarybas, bet ir per merus.
Į Seimą sugrįžo „Romuvos“ klausimas: ar senovės baltų bendrija yra atitinkanti religinius reikalavimus?
Į Seimą sugrįžo senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ klausimas. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas, Laisvės frakcijos narys Tomas Vytautas Raskevičius ketvirtadienį inicijavo diskusiją dėl valstybės pripažinimo šiai religinei bendrijai, kurį 2019 metais atsisakė suteikti parlamentas.
Pagal įstatymus bendruomenė vėl kreiptis dėl pripažinimo gali tik po dešimtmečio. Tačiau teisininkai teigia, kad toks reikalavimas neatitinka Konstitucijos.
Seimas pratęsė nepaprastąją padėtį iki birželio pabaigos
Tebevykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, Seimas ketvirtadienį pratęsė nepaprastąją padėtį iki birželio 29-osios.
Už šio teisinio režimo pratęsimą balsavo 124 parlamentarai, susilaikė šeši, balsavusiųjų prieš nebuvo.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė, kad tai reikalinga, nes praėjus dviem mėnesiams nuo nepaprastosios padėties įvedimo „brutali Rusijos karinė agresija“ Ukrainoje tęsiasi ir grėsmė nemažėja.
Nausėdos kirtis Vyriausybei: kaltina marinuojant jo idėją
Seimui ketvirtadienį priėmus keturis Konstitucijos pakeitimus, prezidentas Gitanas Nausėda pasveikino juos visus. Visgi prezidentūra nepagailėjo kritikos Vyriausybei. Anot šalies vadovo patarėjo, G. Nausėda siūlė, kad savivaldybės turėtų daugiau finansinių resursų, kad galėtų atliepti žmonių rūpesčius, tačiau jo pasiūlyti projektai sustojo ir yra „marinuojami Vyriausybėje“.
Seimas ištaisė savo padarytą klaidą.
Paksas neatskleidžia, ar po Seimo sprendimo planuoja grįžti į politiką
Per apkaltą nušalintas prezidentas Rolandas Paksas džiaugiasi Seimo pagaliau priimtomis Konstitucijos pataisomis, kurios jam atveria kelią grįžti į politiką, tačiau neatskleidžia, ar tai darys.
„Džiaugiuosi, kad Seimas galų gale pasiryžo žengti tą žingsnį, kad Seimo nariai nežiūrint visų politinių nuotaikų arba, sakykime, pasirinkimų politinių priėmė tą sprendimą“, – BNS ketvirtadienį sakė R. Paksas.
4 darbo dienų savaitė palaiminta ir Lietuvoje: dalis tėvų dirbs kur kas trumpiau
Seimas ketvirtadienį pritarė siūlymui tėvams, dirbantiems viešajame sektoriuje, sutrumpinti darbo savaitę iki keturių dienų. Vis dėlto, kai kurių parlamentarų teigimu, šios pataisos, kurios leis tėvams lengviau derinti darbą ir įsipareigojimus šeimai, nesąžiningos privačiame sektoriuje dirbančių tėvų atžvilgiu, todėl mano, kad šį principą reiktų taikyti visoms šeimoms.
Veryga abejoja dėl kandidatavimo į Seimą nuo 21-erių: jaunam žmogui galbūt aktualiau pasilinksminti, pasisvaiginti
Seimas ketvirtadienį priėmė net tris Konstitucijos pataisas – įteisino tiesioginius merų rinkimus, priėmė vadinamąją Rolando Pakso pataisą, atveriančią jam kelią į nacionalinę politiką, ir leido į Seimą kandidatuoti nuo 21-erių. Pastarasis sprendimas kelia daugiausiai diskusijų. Valdantieji ramina, kad tai nereiškia, jog Seimą užplūs jaunimas. Tuo metu Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad norint tapti Seimo nariu, reikia daugiau gyvenimiškos patirties.
Seimas ištaisė savo padarytą klaidą.
Nuo 21 metų – į Seimą: parlamentarai sumažino amžiaus kartelę kandidatuojantiems į Seimą
Seimas ketvirtadienį galutinai apsisprendė, ar leisti į Seimą galės kandidatuoti 21 metų sulaukusiems Lietuvos piliečiai. Iki šiol Konstitucija leidžia Seimo nariu rinkti ne jaunesnį kaip 25 metų asmenį. Seimas uždegė žalią šviesą ir nuleido rinkimuose norinčiųjų dalyvauti amžiaus kartelę.
Už balsavo 101 Seimo narys, prieš – 4, susilaikė 22 parlamentarai.
Paksas galės grįžti: priimta Konstitucijos pataisa leidžianti jam kandidatuoti į Seimą ar prezidentus
Seimas ketvirtadienį užbaigė daugiau nei dešimtmetį trunkančias diskusijas dėl Rolando Pakso galimybės grįžti į Lietuvos politiką. Parlamentarai pakeitė Konstitucijos pataisą, kuri atveria kelią R. Paksui į Seimą, prezidentūrą ar savivaldą.
Už balsavo visi balsavime dalyvavę 135 Seimo nariai. Kad pataisos būtų priimtos, už jas turėjo balsuoti ne mažiau kaip po 94 Seimo narius iš 141.
Po apkaltos R. Paksui užsivėrė kelias į nacionalinę politiką.
Seimas ištaisė savo klaidą: Konstitucijoje įteisinti tiesioginiai merų rinkimai
Seimas ištaisė savo padarytą klaidą. 2014 metais parlamentarai įvedė tiesioginius Seimo rinkimus, tačiau Konstitucinis Teismas nusprendė, kad jie neteisėti, nes nebuvo pakeista Konstitucija. Parlamentarai didele balsų persvara pakoregavo svarbiausią šalies dokumentą ir nuo 2023 metų tiesioginiai merų rinkimai galės vykti teisėtai.
Už balsavo visi balsavime dalyvavę 135 Seimo nariai.
Vyriausybė siūlo Seimui atnaujinti nepaprastąją padėtį nuo penktadienio
Trečiadienį baigiant galioti prieš du mėnesius dėl karo Ukrainoje paskelbtai nepaprastajai padėčiai, Vyriausybė siūlo Seimui ją atnaujinti nuo penktadienio.
Šis režimas galiotų nuo balandžio 22-osios iki birželio 29-osios imtinai. Vienos dienos pertrauka siūloma padaryti, kad būtų galima ketvirtadienį priimti Konstitucijos pataisas.
Siūlo uždrausti atsiskaitymus grynaisiais virš 3 tūkst. eurų
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas siūlo nuo šių metų lapkričio sugriežtinti atsiskaitymus grynaisiais, jei jie viršija 3 tūkst. eurų. Šis reikalavimas būtų taikomas visiems sandoriams – tiek įmonių, tiek gyventojų.
Tokį sprendimą komitetas priėmė trečiadienį. Už Atsiskaitymų grynaisiais pinigais ribojimo įstatymo projektą jo nariai balsavo bendru sutarimu.
Institucijos turės daugiau galių riboti karo propagandą
Seimas antradienį patvirtino pataisas, suteiksiančias daugiau galimybių žurnalistų etikos inspektoriui bendradarbiaujant su kitomis institucijoms riboti karo propagandą.
Kultūros ministerijos rengtoms Visuomenės informavimo įstatymo pataisomis inspektoriui suteikta galimybė duoti privalomus nurodymus interneto tiekėjams pašalinti arba panaikinti galimybę pasiekti draudžiamą informaciją, kreiptis į teismą dėl Viešosios informacijos rengėjų veiklos stabdymo.
Čmilytė-Nielsen optimistiška prieš nuosprendį politinės korupcijos byloje: tikiu, kad jis bus teigiamas Liberalų sąjūdžiui
Vilniaus apygardos teismas antradienį skelbs nuosprendį koncerno „MG grupės“, anksčiau besivadinusio „MG Baltic“, politinės korupcijos byloje. Joje kaltinimai pateikti ir Liberalų sąjūdžiui. Partijos vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikisi palankaus teismo sprendimo savo vadovaujamai politinei jėgai ir tikina, kad Liberalų sąjūdis ištvėrė didžiulę žalą jam padariusį politinį skandalą.
„Liberalų sąjūdis nuo pat pradžių sakė, kad mes laukiame greito sprendimo.
Seimas svarstys siūlymą siaurinti privalomą notaro dalyvavimą
Seimas svarstys siūlymą siaurinti privalomą notaro dalyvavimą dėl tėvystės pripažinimo, hipotekos išregistravimo ir kitais atvejais.
Šią savaitę 88 balsais „už“ ir 26 parlamentarams susilaikius po pateikimo Seimas pritarė tokioms Vyriausybės inicijuotoms pataisoms. Toliau jas svarstys komitetai, o svarstymas Seimo salėje numatytas birželį.
Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska teigia, kad pakeitimai leis gyventojams greičiau atlikti sandorius, gauti kitas paslaugas.
Žvejoti nemokamai siūloma leisti iki 18 metų, naikinti lengvatą Rusnės gyventojams
Seimas svarstys pataisas, kurios leistų iki 18 metų žvejoti be žvejo bilieto, taip pat naikintų Rusnės gyventojams taikomą lengvatą nemokamai žvejoti Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose.
Šią savaitę po pateikimo už tokius Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimus balsavo 75 Seimo nariai, prieš buvo keturi ir susilaikė 41 parlamentaras. Toliau projektą svarstys Aplinkos komitetas, Seimo posėdyje jis turėtų būti svarstomas gegužę.
Seime – idėja leisti tabako gamintojams remti kovą su kontrabanda
Seime pradedamos diskusijos, ar leisti tabako gamintojams remti valstybės kovą su rūkalų kontrabanda ir nelegalia prekyba.
Seimas šią savaitę priėmė svarstyti tokias Lietuvos regionų frakcijai priklausančio Remigijaus Žemaitaičio parengtas Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pataisas, leidžiančias teisėsaugos institucijoms gauti papildomus resursus tokiai kovai.
Seimo pirmininkė vietoj Taikos vėliavos siūlo kelti Ukrainos vėliavą
Penktadienį minint Kultūros dieną, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen siūlo kelti naują Taikos vėliavos simbolį – Ukrainos vėliavą.
Jos teigimu, pastaruoju metu Taikos vėliava dažnai plevėsavo Donecko karo zonoje kaip Naujosios Rusijos ženklas.
„Taikos vėliava, kurios baltame fone tris rubino spalvos taškus juosia tokios pat spalvos žiedas, daugybę dešimtmečių buvo Kultūros dienos simbolis. Jis reiškė įsipareigojimą saugoti meno, mokslo ir kultūros vertybes.
Seimas svarstys siūlymą papildomai didinti senatvės ir valstybines pensijas
Seimas pradėjo svarstyti finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatytą Papildomo socialinio draudimo pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimo 2022 metams įstatymo projektą, kuriuo siekiama nustatyti papildomą senatvės pensijų ir valstybinių pensijų indeksavimą. Pateiktas projektas leistų senatvės pensijas padidinti 5 proc.
Seimui pristatytas siūlymas NPD didinti iki 540 eurų
Seimas pradėjo svarstyti finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatytus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) padidinti 80 eurų – iki 540 eurų gyventojams, uždirbantiems iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU), rašoma pranešime spaudai.
Šimonytės atsakas Kepeniui: prieš pusmetį jūsų globojami protestuotojai siūlėsi mane pakarti
Dainius Kepenis premjerės Ingridos Šimonytės klausė, kodėl Lietuvoje pastaruoju metu yra engiami žmonės, kurie turi kitą nuomonę. Vyriausybės vadovė parlamentarui priminė, kad prieš pusmetį jo palaikomi protestuotojai ragino susidoroti su valdančiaisiais ir siūlė pagarbos ir kultūringos diskusijos standartus taikyti ne tik kitiems, bet ir sau.
„Pastaruoju metu matome tendenciją, kada žmonės, turintys kitą nuomonę, kai net nesvarbu, kam ji naudinga ar nenaudinga, tampa ostrakizuojami.
Šimonytė apie Rusijos grasinimus Baltijos jūros regione dislokuoti branduolinį ginklą: nieko naujo
Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi Suomijos ir Švedijos ketinimais tapti narėmis. Rusija pagrasino, kad šioms Šiaurės šalims tapus Aljanso dalimi, dislokuotų branduolinį ginklą Baltijos jūros regione, tačiau I. Šimonytė teigia, kad šiuose Kremliaus grasinimuose nieko naujo nėra.
„Game changeris, yra toks žodis.
Mykolas Majauskas: Lietuvos antiinfliacinis paketas – didžiausias Europos Sąjungoje
Mykolas Majauskas tikina, kad Lietuvos planas kovoje su kainų šuoliu – didžiausias Europos Sąjungoje. Politiko nuomone, nors dabar nėra tinkamas laikas vykdyti mokesčių reformą, smulkius pakeitimus atlikti galima.
„Biudžetas atliepia esminį poreikį, kuris susideda iš dviejų dalių – suvaldyti kainų augimą ir amortizuoti, švelninti kainų augimą labiausiai pažeidžiamiems.
Lietuvoje – didžiausia infliacija Europos Sąjungoje, Šimonytė siūlo to labai nesureikšminti
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nors Lietuvoje fiksuojama didžiausia infliacija Europos Sąjungoje, to sureikšminti nevertėtų. Vyriausybės vadovė paaiškino, kodėl mūsų šalyje matuojamas rekordinis kainų šuolis.
Lietuvoje šiuo metu fiksuojama didžiausia infliacija Europos Sąjungoje, tačiau premjerė I. Šimonytė to nesureikšmina.
Čmilytė-Nielsen įsitikinusi – priemones sušvelninti kainų šoką pajus kiekvienas
Seimas ketvirtadienį imasi pakoreguoto šių metų biudžeto. Juo siekiama sušvelninti kainų šuolį. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad valdžios sprendimų naudą pajus kiekvienas gyventojas, tačiau neatmeta galimybės, kad biudžetą koreguoti gali tekti dar kartą.
Seimo pirmininkė: Olševskis atleido Jedinskį iš pareigų dėl įrašo apie Rusiją
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovas Seime Česlavas Olševskis atleido savo patarėją Zbignevą Jedinskį dėl įrašo feisbuke, jog Lenkija turėtų palikti NATO ir megzti ryšius su Rusija, trečiadienį pranešė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
„Č. Olševskis informavo, kad jis atleido Jedinskį. Teisingas žingsnis, o kiek tai paveiks Z. Jedinskio įtaką partijoje, pamatysime“, – feisbuke parašė parlamento vadovė.
