rolandui paksui

Seime dar kartą žlugo bandymas įgyvendinant Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam europarlamentarui Rolandui Paksui atverti kelią į rinkimus. Ketvirtadienį per pirmąjį kandidatuoti po apkaltos leidžiančios Konstitucijos pataisos priėmimą už ją balsavo 78 Seimo nariai, tuo tarpu reikėjo ne mažiau kaip 94 balsų „už“. 15 parlamentarų buvo prieš ir keturi susilaikė.

Seimas ketvirtadienį balsuos dėl Konstitucijos pataisos, kuri per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui atvertų kelią į prezidento ir Seimo rinkimus. Ketvirtadienį vyks pirmasis balsavimas dėl Konstitucijos pataisos priėmimo – tam reikia ne mažiau kaip 94 balsų „už“. Dėl Konstitucijos pataisų priėmimo balsuojama du kartus su trijų mėnesių pertrauka, kiekvieną kartą reikia, kad „už“ balsuotų ne mažiau kaip du trečdaliai, t.y. 94 Seimo nariai.

Valdantieji su „tvarkiečiais“ registravo Konstitucijos pataisas, kurios per apkaltą pašalintam Rolandui Paksui atvertų kelią kandidatuoti ir į prezidentus. Pagal projektą, per apkaltą iš pareigų pašalintas asmuo praėjus dešimčiai metų galėtų būti renkamas Seimo nariu ir prezidentu, taip pat galėtų būti skiriamas ministru, premjeru bei, turėdamas reikiamą kvalifikaciją, turėtų teisę pretenduoti į teisėjo ar valstybės kontrolieriaus pareigas.

Kaltinimų prekybos poveikiu byloje sulaukę buvęs „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas, europarlamentaras Rolandas Paksas, „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupės vadovas Gedvydas Vainauskas, taip pat verslininkas Antanas Zabulis kaltės nepripažįsta. Tačiau parodymus teismui duos. „Kaltinimus supratau, kaltės nepripažįstu“, – vienas po kito pareiškė kaltinamieji, išklausę prokuroro paskelbto kaltinamojo akto.

Europos Parlamento (EP) pirmininkas Martinas Schulzas asmeniškai rūpinsis, kad „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkui Rolandui Paksui būtų leista dalyvauti rinkimuose, teigia europarlamentaras. „Schulzas besąlygiškai sako, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas turi būti įgyvendintas, ir jis kaip vienos iš svarbiausių Europos Sąjungos institucijų pirmininkas pats asmeniškai rūpinsis tuo klausimu“, – BNS sakė R.Paksas.

Seimas trečiadienį baigia eilinę rudens sesiją ir į plenarinius posėdžius grįš pavasarį - neeilinės sesijos šiemet neplanuojama, yra patvirtinusi Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Paskutiniame posėdyje trečiadienį numatytas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisos priėmimas, taip pat įtrauktas klausimas dėl šauktinių kariuomenės ateities.

Seimas ketvirtadienį preliminariai pritarė Konstitucijos pataisai, kuri partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui Rolandui Paksui leistų kandidatuoti Seimo ir prezidento rinkimuose. Už Konstitucijos pataisą balsavo 96 Seimo nariai, prieš buvo vienas ir 13 susilaikė. Kad projektas judėtų toliau, reikėjo ne mažiau kaip 94 parlamentarų balsų „už“. Konstitucijos pataisos turi būti svarstomos ir dėl jų balsuojama Seime du kartus, tarp šių balsavimų daroma ne mažesnė kaip trijų mėnesių pertrauka.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Konstitucijos pataisai, kuri atvertų kelią per apkaltą iš prezidento posto pašalintam partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui Rolandui Paksui dalyvauti Seimo ir prezidento rinkimuose.

Seimas antradienį svarstys Konstitucijos pataisą, kuri atvertų kelią per apkaltą iš prezidento posto pašalintam partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui Rolandui Paksui dalyvauti Seimo ir prezidento rinkimuose.

Seime žlugo dar vienas bandymas atverti kelią „tvarkiečių“ lyderiui Rolandui Paksui kandidatuoti į Seimą ir prezidentus. Partijos „Tvarka ir teisingumo“ lyderiai su opozicinėmis frakcijomis parlamente mėgino suderinti Konstitucijos pataisos projektą, pagal kurį per apkaltą pašalintas asmuo į Seimą negalėtų kandidatuoti dešimt metų.

 Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas paragino Lietuvą priimti Konstitucijos pataisas, kurios leistų per apkaltą pašalintam prezidentui Rolandui Paksui dalyvauti parlamento rinkimuose.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija balsuotų už Konstitucijos pataisą, kuri partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui Rolandui Paksui leistų kandidatuoti į Seimą, bet ne prezidentus. Tokią frakcijos poziciją trečiadienį laikinosios komisijos dėl R.Pakso teisių atstatymo posėdyje išsakė konservatorių vadovas Andrius Kubilius.

 Seimo valdyba trečiadienį patvirtino, jog neeilinė Seimo sesija vyks sausio 21-23 dienomis. "Yra surinkti parašai, valdyba patvirtino, kad neeilinė sesija šaukiama sausio 21-23 dienomis, pagrindiniai klausimai konstituciniai, dėl kurios kviečiama, bus balsavimas dėl konstitucinės pataisos, ir atitinkamai kiti teisės aktai, kuriuos teikia iniciatoriai ir Seimo nariai", - po valdybos posėdžio žurnalistams sakė Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė.

Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė nutarimą, kad Seimo rinkimų įstatymas, atvėręs kelią partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkui, europarlamentarui Rolandui Paksui kandidatuoti Seimo rinkimuose, prieštarauja Konstitucijai. Dalyvauti rinkimuose į Seimą jis negalės. Šis KT nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė, kuriomis apkaltos tvarka pašalintam asmeniui po 4 metų leidžiama kandidatuoti į Seimą.Tai leis „Tvarkos ir teisingumo“ lyderiui, europarlamentarui Rolandui Paksui rudenį dalyvauti Seimo rinkimuose. Dar pernai Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) paskelbė, kad uždrausdama per apkaltą pašalintam asmeniui visą gyvenimą būti renkamam į parlamentą Lietuva pažeidė Europos žmogaus teisių konvenciją.

Apie šimtą žemdirbių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos trečiadienį Briuselyje prie Europos Parlamento (EP) ir Europos Komisijos (EK) surengė piketą dėl naujos Europos Sąjungos (ES) finansinės perspektyvos 2013-2017 metams. Jie pareikalavo, kad tiesioginių ES išmokų suma visų ES šalių ūkininkams būtų apytikriai vienoda, o pereinamasis laikotarpis nuo dabartinės neteisingos sistemos neturėtų trukti ilgiau nei 2 metus.