raketos

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė sankcijas Šiaurės Korėjos mokslinių tyrimų organizacijai ir keturioms jai pavaldžiosioms įmonėms dėl jų vaidmens vystant tarpžemynines balistines raketas (TŽBR). Tokį žingsnį Vašingtonas atliko, branduolinį arsenalą turinčiai valstybei neseniai atlikus virtinę bandymų. Pchenjanas pareiškė kovo 24-ąją sėkmingai išbandęs „Hwasong 17“ – ilgojo nuotolio TŽBR. Pasak analitikų, tikėtina, kad ji pajėgi nešti iš karto kelias kovines galvutes.

Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas vėlai trečiadienį pranešė, kad jo šalis pasiųs dar 6 000 raketų ir skirs 25 mln. svarų (30 mln. eurų) finansinės pagalbos Ukrainos kariuomenei, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis. Pranešimas apie skiriamą finansavimą ir papildomą amuniciją, įskaitant prieštankinius ir sprogstamuosius ginklus, buvo paskelbtas NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) viršūnių susitikimų, per kuriuos bus diskutuojama apie Rusijos invaziją, išvakarėse.

Pietų Korėjos kariuomenė ketvirtadienį pranešė paleidusi virtinę raketų, atsakydama į anksčiau tą pačią dieną Šiaurės Korėjos įvykdytą naujos tarpžemyninės balistinės raketos bandymą. „Atsakydama į Šiaurės Korėjos tarpžemyninės balistinės raketos paleidimą mūsų kariuomenė vienu metu paleido raketų iš sausumos, jūros ir oro“, – sakoma Pietų Korėjos kariuomenės vyriausiojo štabo pranešime. Kariškiai nurodė, kad raketos buvo leidžiamos nuo 16 val. 25 min. vietos (9 val. 25 min.

Šiaurės Korėja sekmadienį iššovė iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų, pranešė Seulas. Tai yra naujausia iš pastarojo meto provokacijų, kurių branduolinį ginklą turinti valstybė ėmėsi tam, kad padidintų įtampą regione. Anksčiau šiais metais Pchenjanas iššovė kelis uždraustus ginkluotės elementus ir išbandė tai, kas, jo teigimu, yra „žvalgybinio palydovo“ komponentai, nors Seulas ir Vašingtonas tai pavadino nauja tarpžemynine balistine raketa.

Ukrainiečiai dalinasi vaizdais, kaip atrodo jų namai po atakų, kurios vyko Vasilkove. Vaizdo įrašu pasidalinęs ukrainietis prieraše teigė, kad tai suniokotas butas Vasilkove. „Ar jums to pakanka?“, – prieraše klausė pilietis.  Naujienų portalas tv3.lt primena, kad dėl atakų naktį iš šetadienio į sekmadienį Vasilkove užsidegė ir dujotiekis bei naftos terminalas.

Ukrainoje ir toliau griaudėja sprogimai. Lietuvos kariuomenės Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos karių reabilitacijos centro tarnautojas, Druskininkų šaulių kuopos vadas Ramūnas Šerpatauskas dalinasi draugų karininkų Ukrainoje užfiksuotais vaizdais. Ukrainos miestuose – Charkove ir Gostomelyje situacija ir toliau išlieka įtempta. Griaudėja bombų ir raketų sprogimai, aidi šūviai. Ukrainos kariams padedantis Lietuvos kariuomenės Dr.

Baltarusija siekia įsigyti arba gauti iš Rusijos trumpo nuotolio raketų „Iskander“, galinčių nešti branduolines kovines galvutes, ir kitokios modernios ginkluotės, ketvirtadienį pareiškė autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka. „Yra kelių rūšių perspektyvios [rusiškos karinės] technikos, kuri mums reikalinga – „Iskander“ ir ne tik jie.

Jungtinės Valstijos galėtų būti pasirengusios sudaryti susitarimą su Rusija, kad sumažintų įtampą dėl raketų dislokavimo Europoje, jei Maskva atsitrauktų nuo karo slenksčio Ukrainoje, teigiama trečiadienį Ispanijos žiniasklaidos paskelbtame nutekintame dokumentu. Dienraštis „El Pais“ praėjusią savaitę paskelbė du dokumentus, kurie tariamai yra Jungtinių Valstijų ir NATO raštiški atsakymai į Rusijos siūlymus dėl naujo saugumo modelio Europoje.

Kariuomenės Generolo Silvestro Žukausko poligone Pabradėje pirmąkart išbandytos pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“ prieštankinės sistemos „Spike“ raketos. Kaip antradienį pranešė kariuomenė, Izraelio gamybos ginklų sistema išmėginta sausio 14-18 dienomis, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotojo pėstininkų bataliono kovinio šaudymo pratybų metu, prieš tankus imituojančius taikinius.

Šiaurės Korėja paleido neatpažintą sviedinį, penktadienį pranešė Pietų Korėjos kariškiai. Tikėtina, kad šis incidentas yra jau trečias branduolinių ginklų turinčios valstybės raketų bandymas per kiek daugiau nei savaitę. „Šiaurės Korėja paleido neatpažintą sviedinį rytų kryptimi“, – sakoma Pietų Korėjos kariuomenės Jungtinio štabų vadų komiteto pranešime.

Lietuva už 86 mln. eurų iš Jungtinių Amerikos Valstijų įsigys papildomų prieštankinių raketų sistemų „Javelin“, BNS trečiadienį patvirtino Krašto apsaugos ministerija (KAM). Anot jos, Gynybos resursų agentūra su JAV vyriausybe artimiausiu metu pasirašys sutarties papildymą dėl vidutinio nuotolio prieštankinės ginkluotės „Javelin“ įsigijimo. Šiuo dvišaliu susitarimu papildomai bus perkama raketų, paleidiklių ir kitos sistemos įrangos už 97 mln. JAV dolerių (beveik 86 mln.

Kaune susitikę Baltijos šalių ministrai antradienį sutarė vystyti bendras salvinės raketų ugnies sistemas. Bendrame ministrų pareiškime parašyta, jog ministrai „deklaravo savo intenciją dalyvauti vystant bendrą regioninę salvinių raketų ugnies sistemą“. Pasak Lietuvos krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, tai – tolimesnės ateities projektai. „Mėginame laike šiek tiek sinchronizuoti.

Teheranas ketvirtadienį atsiųstame laiške JT Saugumo Tarybos vadovui įspėjo Izraelį susilaikyti nuo bet kokios atakos prieš Irano branduolinius objektus, šiitiškos respublikos nesutaikomam priešininkui pareiškus, kad jis turi teisę panaudoti jėgą.

Šiaurės Korėja plečia karinį arsenalą ir vėl į orą leidžia raketas. Šiandien režimas paleido dvi balistines raketas, o prieš tai paskelbė sėkmingai išbandęs ir naujausią savo ginklą – ilgojo nuotolio sparnuotąsias raketas, galinčias nuskrieti 1,5 tūkst. km. Šiaurės Korėjos režimas dvi balistines raketas paleido iš centrinės šalies dalies. Abi raketos nuskriejo į jūrą Korėjos pusiasalio rytuose.

Afganistano televizija užfiksavo dramatiškus vaizdus – sostinėje Kabule sprogimai pasipylė kaip tik tuo metu, kai prezidentas su aukšto rango pareigūnais susirinko malda paminėti musulmonams šventos dienos. Net kilus mirtinai grėsmei niekas nenutraukė maldų. Tai momentas, kai Afganistano prezidentui ir šalies elitui malda pradedant musulmonams itin svarbią Aukojimo šventę, aplink prezidentūrą ima aidėti raketų sprogimai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad raketų sistemų judėjimo Baltarusijoje nevertina kaip išskirtinio. Taip jis reagavo į ankstesnius žiniasklaidos pranešimus, kad prie Baltarusijos sienos su Lietuva pastebėtas šalies karinių dalinių su priešlėktuvinėmis raketomis S-300 judėjimas.

Balandžio 29 d. Kinija į kosmosą paleido pirmąjį modulį, kuris vėliau taps planuojamos Tiangongo kosminės stoties šerdimi. Tai žymi Kinijos kosminės stoties statybų pradžią. Tačiau raketa, nugabenusi modulį į kosmosą, nebuvo visiškai sėkmingas projektas. Panašu, kad didelė raketos „Long March 5B“ dalis neišsilaikys orbitoje ir gali nekontroliuojamai grįžti į Žemę, kur nukristų dar nenustatytoje vietoje.

Palestinos ir Izraelio konfliktui liepsnojant jau penktą dieną, aukų skaičius šventojoje žemėje perkopė šimtą. Per islamistų kovotojų antskrydžius ir Izraelio kariuomenės smūgius žuvo jau 120 palestiniečių ir 8 izraeliečiai.  Sirenos, perspėjančios izraeliečius slėptis nuo atskriejančių palestiniečių islamistų kovotojų raketų, šalies miestuose kaukia jau penkias dienas. Tačiau net ir moderniausia perspėjimo sistema negali apsaugoti šimtu procentu.

Apie 1 500 raketų buvo paleista iš Gazos Ruožo Izraelio miestų link nuo šios savaitės pradžios, kai eskalavosi smurtas tarp palestiniečių kovotojų ir žydų valstybės, ketvirtadienį pranešė kariuomenė.

Klimato pokyčius galima kaltinti ne tik dėl „zombių“ juodligės protrūkio Vakarų Sibire, bet ir dėl to, kad apleistas ir palaidotas Šaltojo karo branduolinių raketų įrenginys, po ledu slėpęsis 50 metų, atsidengė ir teršia regioninę aplinką. Bazę, kurioje buvo biologinės, branduolinės ir cheminės medžiagos, galima rasti šiaurės vakarų Grenlandijoje. Tačiau ne taip jau ir lengvai – komanda turėjo pasinaudoti galingu, į žemę besiskverbiančiu radaru iš NASA operacijos „IceBridge“, kad ją surastų.

Šiaurės Korėja praeitą savaitgalį išbandė dvi raketas, praėjus porai dienų po aukšto rango JAV gynybos ir diplomatijos pareigūnų vizito šiame regione, antradienį pranešė Baltieji rūmai ir Seulas. Dvi mažo nuotolio nebalistinės raketos buvo paleistos sekmadienį, nurodė JAV administracija.

Į JAV ambasadą Irako sostinėje Bagdade pirmadienį buvo paleistos mažiausiai trys raketos, naujienų agentūrai AFP sakė vietos saugumo šaltiniai. Ambasada yra itin saugomoje Bagdado „žaliojoje zonoje“. Viena iš raketų nukrito „žaliojoje zonoje“, o kitos – aplinkiniuose gyvenamuosiuose rajonuose, sakė šaltiniai. Tai trečia per vieną savaitę ataka prieš Vakarų diplomatinius, karinius ar komercinius objektus Irake. Prieš tai kelis mėnesius padėtis šiuo atžvilgiu buvo palyginti rami.

Naujausias NASA marsaeigis jau pakeliui į Raudonąją planetą. Iš Floridos pakilęs toną sveriantis aparatas Marsą pasiekti turėtų kitąmet, o pagrindinis jo tikslas bus išsiaiškinti, ar šioje planetoje egzistavo gyvybė.

Japonija „negali toliau judėti į priekį“ dėl brangios JAV raketinės gynybos sistemos, antradienį sakė premjeras Shinzo Abe, paremdamas sprendimą sustabdyti šios prieštaringai vertinamos programos vykdymą. Diena anksčiau Japonijos gynybos ministras Taro Kono netikėtai paskelbė, kad sistemos „Aegis Ashore“ dislokavimas bus sustabdytas dėl kainos ir laiko nulemtų apribojimų. Sh.

NATO šalių gynybos ministrai per trečiadienį vyksiančią konferenciją aptars naujas Rusijos branduolines raketas ir galimą Aljanso atsaką į Maskvos sprendimą didinti raketinį potencialą, antradienį pareiškė generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Taip pat aptarsime augančio Rusijos raketų, pajėgių nešti branduolinį užtaisą, arsenalo reikšmę saugumui“, – sakė jis per trumpą spaudos konferenciją.

Jungtinėse Valstijose išaušo ilgai visų amerikiečių laukta diena. Kompanijos „SpaceX“ raketos su dviem NASA astronautais pradės naują pilotuojamų kosminių skrydžių erą ir jau šią naktį kils į kosmosą, jei tam nesutrukdys oro sąlygos. Pilotuojami kosminiai skrydžiai Amerikoje nevyko ištisus devynerius metus. NASA astronautai Bobas Behnkenas ir Dougas Hurley’is ruošiasi skrydžiui į Tarptautinę kosminę stotį.

Netoli Jungtinių Valstijų ambasados Irako sostinėje sekmadienį sprogo kelios raketos, naujienų agentūrai AFP pranešė du šaltiniai iš saugumo institucijų. Pastaruoju metu prieš JAV diplomatinę ir karinę infrastruktūrą vykdomi panašūs išpuoliai, už juos niekas neprisiima atsakomybės. AFP žurnalistai sekmadienį išgirdo garsų triukšmą, sklidusį iš vakarinio Tigro upės kranto, kur įsikūrusios daugelis užsienio šalių ambasadų.

Irano bandymas smogti JAV pajėgoms Irake buvo specialiai surengtas taip, kad būtų kuo mažiau nuostolių, rašoma „The Washington Post“. Irano raketų paleidimo tikslas – „išsaugoti veidą“, tuo pačiu nesukeliant didelių pasekmių. Tą iš esmės vėliau patvirtino ir JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pažymėjęs, kad ši ataka rodo Irano norą deeskaluoti konfliktą.

Palydovinės nuotraukos parodė, kokių išties nuostolių patyrė Jungtinių Valstijų karinės bazės Irake po vakar naktį joms smogusių Irano režimo raketų. Subombarduoti pastatai ir angarai. Lietuva šiandien skelbia vis dėlto patraukianti dalį karių iš Irako. Beje, Irako sostinėje ir šią naktį buvo neramu – netoli Amerikos ambasados nukrito kelios rusų gamybos raketos. Naujausiose palydovinėse nuotraukose – vakar naktį Irano režimo atakuota Al-Asado bazė.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pasmerkė Irano atakas raketomis prieš irakiečių bazes, kur dislokuota JAV ir jų sąjungininkų karių.

Iranas antradienį paleido keliolika balistinių raketų į dvi bazes Irake, kur dislokuotos JAV ir koalicijos pajėgos, informavo Pentagonas. Po atakos į Irano gyventojus trečiadienio ryte kreipėsi aukščiausiasis šalies lyderis ajatola Ali Khamenei. Jis sakė, kad JAV turi atitraukti visas pajėgas iš regiono, o Teherano raketų išpuolį prieš JAV karių bazes pavadino „antausiu“ Amerikai, skelbia aljazeera.com. „Tokie kariniai veiksmai nėra pakankami.

Sirijos oro erdvės gynybos sistemos sekmadienį numušė vieną iš raketų, paleistų iš Izraelio teritorijos, pranešė valstybinė naujienų agentūra SANA ir pridūrė, kad numušta raketa nukrito šalia Damasko.  „Priešo raketos buvo paleistos iš okupuotų teritorijų“, – nurodė SANA, turėdama galvoje Izraelį. Agentūra pridūrė, kad viena raketa nukrito Damasko pietrytiniame Akrabos priemiestyje.

Europos valstybės, kur dislokuotos JAV vidutinio nuotolio raketas, potencialaus konflikto su Rusija metu galėtų tapti taikiniais, pirmadienį pareiškė rusų Strateginių raketinių pajėgų (RVSN) vadas Sergejus Karakajevas.

  Šiaurės Korėjai didinant spaudimą Vašingtonui dėl įstrigusių branduolinių derybų, Pchenjanas sekmadienį pareiškė savo raketų leidimo komplekse atlikęs „labai svarbų bandymą“. Apie Sohė raketų leidimo komplekse šeštadienį surengtą bandymą buvo pranešta praėjus vos kelioms valandoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė „nustebsiąs“, jeigu Šiaurės Korėja imtųsi kokių nors priešiškų veiksmų.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis norėtų įsigyti amerikiečių gamybos raketų kompleksų „Patriot“, bet neatsisakys rusiškų raketų sistemų S-400. Prezidentas kalbėjosi su žurnalistais savo lėktuve grįždamas iš Vašingtone vykusio susitikimo su JAV vadovu Donaldu Trumpu. R. T. Erdoganas sakė, kad JAV lyderis „nuoširdžiai stengiasi“ išspręsti ginčus tarp NATO sąjungininkių. Turkija supykdė JAV anksčiau šiemet įsigijusi S-400 sistemų.

Mokslininkai atliko karo tarp JAV ir Rusijos simuliaciją. Buvo paskaičiuota, kad panaudojus tradicinę ginkluotę šiame branduoliniame kare žūtų arba būtų sužeista daugiau nei 90 mln. žmonių. Vien per pirmąsias kelias valandas žūtų 34 mln.

Izraelio premjero rinkiminis pažadas aneksuoti dalį Jordano slėnio Vakarų krante kursto aistras. Po šio pareiškimo Izraelio link iš Gazos ruožo ėmė skrieti palestiniečių raketos. Dėl jų grėsmės iš vieno rinkiminio renginio Izraelio premjerą net teko evakuoti. Taip Gazos link skrieja raketos. Izraelio kariškiai tvirtina, kad smogė iš viso net penkiolikai „Hamas“ taikinių, įskaitant ginklų sandėlius.

Šiaurės Korėja trečiadienį paleido dvi balistines raketas, pranešė Pietų Korėjos kariškiai. Naujausias bandymas buvo surengtas praėjus kelioms dienoms po panašaus paleidimo, kurį branduolinių ginklų turintis Pchenjanas vadino perspėjimu Seului dėl planuojamų bendrų karinių pratybų su Jungtinėmis Valstijomis. Raketos paryčiais buvo paleistos iš Vonsano apylinkių rytinėje pakrantėje ir nuskriejo apie 250 km apie 30 km aukštyje, informavo Pietų Korėjos kariuomenės Jungtinis štabų vadų komitetas.

Šiaurės Korėja ketvirtadienį paleido dvi trumpo nuotolio raketas į Japonijos jūrą, taip pat vadinamą Rytų jūra, pranešė vienas Seulo Jungtinio štabų vadų komiteto (JCS) pareigūnas. „Patvirtinome, kad tai buvo raketos. Viena raketa nuskriejo 430 km, o kita, kaip manoma, nuskriejo šiek tiek toliau“, – naujienų agentūrai AFP sakė tas pareigūnas.

Ukrainoje minint separatistų iš Rusijos atsivežtomis raketomis numušto MH17 lėktuvo tragedijos metines – nauji faktai apie Kremliaus palaimintą lėktuvą numušusios sistemos kelionę į Donbasą. Ukrainos saugumas skelbia sulaikęs vieną iš raketų kompleksą Ukrainos teritorijoje vežusių separatistų.

Turkija penktadienį paskelbė, kad į šalį atkeliavo pirmoji rusiškų raketinės gynybos sistemų S-400 siunta. „Turkija praneša, kad šiandien pradėtas S-400 pristatymas“, – paskelbė naujienų agentūra „Bloomberg“. Tuo metu Turkijos Anatolijos naujienų agentūra remdamasi šalies Gynybos ministerija pranešė, kad pirmoji siunta – S-400 komponentai – penktadienį buvo pristatyta į Ankaros oro uostą.

Turkija bus pasirengusi priimti Rusijos oro erdvės gynybos sistemas S-400, kai Maskva pradės jas tiekti, penktadienį žurnalistams pareiškė užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu. „Kai tik Rusija bus pasirengusi perduoti jas mums, mes būsime pasirengę jas priimti“, – sakė Turkijos diplomatijos vadovas Europos Tarybos Ministrų Komiteto posėdžio kuluaruose, atsakydamas į klausimą, ar iš tiesų yra numatyta pradėti tiekti raketų sistemas šių metų liepą.

Krasnojarske (Rusija) penktadienį užsiliepsnojo vienos didžiausių šalyje gynybinės gamyklos „Krasmaš“ pastatas, skelbiama „RIA Novosti“. Gamykloje yra surenkamos balistinės raketos tir naujosios tarpkontinentinės raketos „Sarmat“, kurios ateityje turės pakeisti Rusijos ginkluotėje dabar naudojamas „Voevode“ („Satan“). Maža to, gamykla kuria raketų „Zenit“ ir „Proton“ dalis. Anksčiau būtent šioje gamykloje buvo išlieti 2014-ųjų Sočio olimpinių žaidynių fakelai.

Šiaurės Korėjos ilgojo nuotolio raketų bandymų poligonas, panašu, vėl veikia „įprastu režimu“, sparčiai atstačius šią paleidimo aikštelę, perspėjo JAV ekspertai.

Mieste automobilių spūstyje ir balistinės raketos. Skamba neįtikėtinai, tačiau Rusijoje tai realybė. Nustėrę nuo vaizdo maskviečiai per piką filmavo, kaip kamštyje, kartu su srautu lėtai juda ir milžiniškos karių vežamos tarpkontinentinės raketos. O viso šio absurdo metu rusai giriasi ir naujais savo žudymo įrankiais.

Lietuvą pasiekė dar viena įsigytų amerikietiškų vidutinio nuotolio prieštankinių raketų sistemų „Javelin“ siunta, antradienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Šioms raketoms buvo skirta daugiau nei 20 mln. eurų Jungtinių Valstijų dolerių (apie 17,5 mln. eurų). Penktadalį šios sumos kaip paramą skyrė JAV. Sistemomis „Javelin“ bus papildomai aprūpinti Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų padaliniai. Ministerija saugumo sumetimais neatskleidžia įsigytų sistemų skaičiaus.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas ketvirtadienį pareiškė darysiantis viską, kad JAV nedislokuotų Baltijos šalyse trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų, Maskvai ir Vašingtonui pasitraukus iš svarbaus Šaltojo karo laikų nusiginklavimo susitarimo. „Dėsiu visas pastangas, kad užkirsčiau kelią viskam, ką paminėjote“, – per spaudos konferenciją pareiškė S. Riabkovas, paklaustas, ką darytų Rusija, jeigu JAV dislokuotų raketas Baltijos valstybėse, ypač Estijoje.

 Rusijos karinių jūrų pajėgų korvetė „Stoikij“ ateinančios savaitės pradžioje dalyvaus raketų leidimo pratybose Baltijos jūroje, pranešė Gynybos ministerija. „Baltijos jūros akvatorijoje korvetės „Stoikij“ įgula treniruosis vykdyti kovos veiksmus prieš antvandeninius ir jūrinius taikinius. Per juos jūrininkai surengs raketų leidimo pratybas, naudojant priešlaivinį kompleksą „Uran“, – sakoma ministerijos pranešime. Ministerija pažymėjo, kad šios pratybos numatytos ateinantį pirmadienį.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė, kad Vašingtonui yra žinoma apie Šiaurės Korėjos nedeklaruotas bazes mobilioms, branduolinį užtaisą nešti galinčioms raketoms slėpti, apie kurias išvakarėse pranešė amerikiečių tyrėjai, ir tvirtino, kad nieko bloga dėl to nevyksta.