nature genetics

Rusijos Šiaurės Rytų federalinio universiteto mokslininkų atradimas gali patvirtinti teoriją, jog kadaise egzistavusių mamutų kraujas pasižymėjo savybe neužšalti, informuoja „RIA Novosti“. Pranešama, kad mokslininkams Mažojoje Liachovo saloje (Naujojo Sibiro salos, Rusija) pavyko rasti mamuto patelės palaikus su išlikusiu skystu krauju. Gerai išsilaikiusius mamutės palaikus Naujojo Sibiro salyne aptiko minėto universiteto tyrėjų ekspedicija.

Mokslininkai nustatė, kad kiekvieno žmogaus genuose yra apie 60 skirtingų mutacijų. Anot jų, tai stulbinantys rezultatai. „Wellcome Trust Sanger“ instituto Kembridže ir dar dviejų institutų Kanadoje ir JAV tyrėjai atrado, kad visi mes su genomu iš tėvų gauname ir iki 60 mutacijų.

Mokslininkai aptiko genetinius „stabdžius“, galinčius sulėtinti ar net visai sustabdyti tokių pavojingų ligų, kaip išsėtinė sklerozė ir vėžys, raidą. Edinburgo universiteto (D. Britanija) mokslininkų teigimu, jų tyrimo rezultatai taip pat gali padėti sukurti naujus tokių ligų gydymo būdus, praneša „Daily Telegraph“. Pasak tyrėjų, jie nustatė, kad ligų raidą pristabdo ne pavieniai, o šimtai genų, kurie įvairiai sąveikauja tarpusavyje.

Atrodo, jog naujų genų atradimo maratonas tęsiasi. Šį kartą aptiktas genas, kuris įtakoja širdies dydį bei stipriai didina širdies priepuolių riziką. Negana to, tuo pat metu buvo atrastas dar vienas genas, kuris gali lemti inkstų uždegimą. Šį mėnesį žurnalo „Nature Genetics“ paskelbtame straipsnyje mokslininkai aiškina, jog genas, pavadintas Ogn (angl. osteoglycin), yra svarbus širdies augimo reguliavimui. Iki šiol buvo manoma, jog Ogn genas yra visai nesusijęs su širdies funkcijomis.