miltonas friedmanas

Pasaulio finansų krizė jau siekia dugną, tačiau politinis susierzinimas auga. Taip yra todėl, kad, atrodo, žemiausias krizės taškas leidžia vykdyti didžiulius pokyčius, tačiau ši galimybė gali būti iššvaistyta. Praėjusiais metais JAV Prezidento Barako Obamos štabo viršininkas Rahmas Emanuelis pastebėjo, kad gera krizė niekuomet neturi būti iššvaistyta. Katastrofa yra galimybė atrasti naujus pasaulio tobulinimo būdus. Ir taip pat – galimybė atrasti būdus, kaip išvengti panašių krizių.

Ką tik lietuviškai pasirodęs Naomi Klein bestseleris „Šoko doktrina“ (leidykla „Kitos knygos“, 2009) – apie tai, kaip šokas paverčia mus mulkiais. Autorė parodo, kaip gimė ir brendo tie ekonominio šoko ir pelningo krizių valdymo metodai, kuriais šiandien sėkmingai naudojasi ir A.Kubiliaus Vyriausybė. Visose šalyse, kuriose per pastaruosius tris dešimtmečius buvo diegiama Čikagos ekonominė programa, tarp jų – ir Lietuvoje, padariniai buvo panašūs.

Didžiosios Britanijos centrinio banko (The Bank of England) sprendimas padidinti pinigų kiekį rinkoje dar kartą parodė, kad šalies bankams tenka imtis pačių netikėčiausių dalykų, siekiant išbristi iš krizės. Ekonomikos sektorių vadovai jaučiasi atsidūrę tokioje situacijoje, kad yra priversti imtis absoliučiai netradicinių priemonių, apie kokias vargu, ar kas anksčiau būtų drįsęs pagalvoti.

Ekonominės krizės akivaizdoje visų akys lieka nukreiptos į Jungtines Valstijas. Naujos Didžiosios depresijos baimė verčia imtis skubių ekonomikos gaivinimų darbų, tačiau vis dar nėra aišku, ar amerikiečiai įveiks savo įprastinį nepasitikėjimą valstybe.

Labai ilgas ir labai piktas V. Radžvilo rašinys „Aukštojo mokslo „reforma“: naikinantis globalizmo gūsis” palieka slogų įspūdį. Autorius pripažįsta, kad esama aukštojo mokslo sistema yra „atgyvenusi ir neefektyvi”, tačiau jis piestu stoja prieš mėginimus ją reformuoti artinant jos funkcionavimo būdą prie rinkoje vyraujančio principo. Tas principas yra visiškai paprastas: nori gauti paslaugą, mokėk jos kainą.

Lapkričio 16 d. mirė Miltonas Friedmanas (nuotraukoje). Harvardiškis profesorius Lawrence‘as Summersas, pats garsus ekonomistas, taip parašė apie įvykį: „Jei Johnas Maynardas Keynesas buvo įtakingiausias dvidešimtojo amžiaus pirmosios pusės ekonomistas, tai Miltonas Friedmanas buvo įtakingiausias antrojoje amžiaus pusėje.“Tai visiškai tiesa. Tie du XX a. ekonomikos mokslo gigantai padarė didžiulį poveikį ekonominei minčiai ir apskritai viešojo diskurso tematikai.

Per 2001-uosius Lietuvos ekonominės laisvės indeksas sumažėjo nuo 6,2404 punkto iki 6,2306 punkto, mūsų šalį palikdamas žemiausioje pozicijoje, palyginti su Latvija ir Estija. Mūsų šalis, kaip rodo Kanados "Fraser" instituto rengiamas ekonominės laisvės indeksas, minimu laikotarpiu smuktelėjo dviem vietomis į 70 vietą tarp 123 pasaulio šalių. Estija buvo 16-oje vietoje, o kaimyninė Latvija - 54-oje. "Ekonominės laisvės indekso pokyčiai būtų nereikšmingi, jei neturėtų pasekmių.