mastrichto kriterijai

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas ir skola pernai, Eurostato duomenimis, atitiko Mastrichto kriterijus. Deficitas šiek tiek viršijo 2 procentus Bendrojo vidaus produkto, skola nesiekė 40 procentų BVP. Eurą įsivesti siekiančioms šalims keliami kriterijai numato, kad valdžios sektoriaus deficitas neturėtų būti didesnis kaip 3 proc., o skola – kaip 60 proc. BVP.

„Tarptautinės organizacijos Lietuvoje įžvelgė tvarios ekonomikos prielaidas“, – reaguodamas į premjero Algirdo Butkevičiaus žodžius savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“ rašo banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas. Premjeras antradienį Seime pristatydamas 16-osios vyriausybės 2013 metų veiklos ataskaitą, sakė, kad „Tarptautinis valiutos fondas (TVF) savo išvadoje taip pat įvertino gerus Lietuvos ekonomikos rodiklius.

Baltijos valstybių ekonomika ir toliau augs sparčiau už kitų Europos Sąjungos šalių ekonomiką, prognozuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Pristatydamas pasaulio ir Lietuvos ekonomikos apžvalgą jis sakė, kad nors ,,Swedbank“ mažina Lietuvos ekonomikos augimo prognozę, tačiau nemano, jog Rusijos ekonomikos stangacija yra pagrindinis Lietuvos įmonių iššūkis. Šių ir 2015 metų BVP augimo prognozė mažinama tik keliomis dešimtosiomis procentinio punkto iki 3,3 ir 4,0 proc.

Šį rytą „Laisvosios bangos“ eteryje kalbėjęs Finansų ministras Rimantas Šadžius apie Lietuvos pinigines aktualijas ir euro intergraciją, pasidžiaugė, kad sulaukė vieningo palaikymo iš kitų Eurupos Sąjungos šalių narių dėl Lietuvos siekio 2015 m. įsivesti eurą. „Man pačiam buvo didelė garbė būti pirmuoju ne Euro zonos šalies atstovu, kuriam buvo leistą dalyvauti uždaros Euro grupės posėdyje.

Edvardas Špokas, LRT radijas, LRT.lt Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje liepą tenkino Mastrichto kriterijų. „Eurostat“ duomenimis, ji siekė 2,3 proc. Liepą, palyginti su birželiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 0,5 proc. Liepą metinė infliacija buvo 0,6 proc. ir tai gerokai mažiau nei ES vidurkis – 1,7 proc. Graikijoje skaičiuojama defliacija, tuo metu Bulgarijoje ir Danijoje kainos išliko stabilios.

Lietuvoje stebima išskirtinai žema infliacija, o siekiamus Mastrichto rodiklius galėtų sugadinti tik valdžios planai kelti akcizus, sako didžiausio Lietuvos komercinio SEB banko analitikė Vilija Tauraitė. "Apskritai, pirmąjį šių metų pusmetį infliacija buvo labai maža - jei išimtume to baisaus nuosmukio periodą 2009 metais (per finansų krizę - BNS), reikėtų žiūrėti dar kokį dešimtmetį atgal, kad rastume tokią mažą infliaciją.

Banko „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad gyventojų nuogąstavimai, jog įvedus eurą Lietuvoje kils kainos, mažės gyventojų perkamoji galia, o iš mūsų vargano biudžeto teks atseikėti nemenką dalį į bendrą katilą, ir dėl to kai kam Lietuvoje sumažės finansavimas, yra nepagrįstas, o neigiama gyventojų nuomonė rodo , kad mes turime nepakankamai informacijos apie prisijungimo prie euro zonos privalumus ir trūkumus.

Dėl plano įsivesti eurą 2015 m. jokių abejonių negali būti, pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo sakė premjeras Algirdas Butkevičius. Pasak premjero, jau patvirtintos euro įvedimo stebėsenos darbo grupės, kurioms vadovaus Lietuvos bankas, Ūkio ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Už euro įvedimą atsakingi bus ministras pirmininkas, finansų ministras bei Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Argumentai prieš euro įvedimą Latvijoje – emociniai, o ne ekonomiškai pagrįsti, Rygos konferencijos sesijoje „Kodėl reikia kovoti už eurą?“ pareiškė Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis. Komentuodamas paskutinės apklausos rezultatus, kurie skelbia, kad prisijungimą prie euro zonos palaiko tik 13 proc. Latvijos gyventojų, jis pareiškė, jog tai susiję su krize euro zonoje, apie kurią mes girdime daug ir dažnai.

Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės, tačiau recesijos turėtume išvengti, prognozuoja „Nordea" banko ekonomistai. Jie sako, kad Lietuvos  bendrasis vidaus produktas (BVP) šįmet augs 2,7 proc., nedarbas sieks 14 proc., o infliacija sudarys 3 proc. Būtent pastarasis rodiklis gali tapti svarbiausia kliūtimi link euro įsivedimo.

Euras – ne stebuklinga lazdelė, ir nereikia tikėtis, kad įvedus bendrąją Europos valiutą iškart situacija pasikeis į gera, sakė interviu portalui Nozare.lv vyriausioji „Swedbank“ ekonomistė Lija Strašunia. Ir vis dėlto euro įvedimas - ir ne bilietas į „Titaniką“. Euras - tai instrumentas, kuriuo reikia mokėti naudotis, pabrėžė ji.

Siaučiant euro zonos skolų krizei blokui nepriklausančios Europos Sąjungos šalys euro įsivedimą vertina vis atsargiau, informuoja „EUobserver“. Bulgarijos finansų ministras Simeonas Djankovas „The Financial Times Deutschlan“" sakė, kad, nors jo šalis ir atitinka narystei euro zonoje keliamus reikalavimus, reikia palaukti ir įsitikinti dėl bloko taisyklių veiksmingumo ir ateities. „Mes nusprendėme palaukti“, – sakė S. Djankovas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuva neketina kuo greičiau įsivesti eurą, ir pabrėžia griežtos ir atsakingos fiskalinės šalies politikos laikymąsi. „Lietuvoje nenustatyta datos, kada įsivesime eurą. Tai gali būti naudinga, kad pasirengtume viduje. Neketiname kuo greičiau įsivesti euro.

Gegužę vartotojų kainos padidėjo 0,1 proc., o metinė infliacija sumažėjo iki 2,5 proc. „Swedbank“ prognozuoja, kad šiemet infliacija ir toliau mažės, o visą vasarą netgi bus fiksuojama defliacija - kainų mažėjimas. „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, labiausiai gegužę pabrango avalynė, drabužiai, tabako gaminiai ir komunalinės paslaugos, o dauguma maisto produktų ir transportas atpigo.

Graikijos skolų krizė ir lėtesnis pasaulio ekonomikos augimas gali pagerinti Lietuvos galimybes įsivesti eurą 2014 metais, mat mažėjančios prekių kainos mažina infliaciją, „Bloomberg“ teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, bet kuo blogesnė padėtis pasaulyje, mažesnė naftos kaina, tuo tokia šalis kaip mūsų turi daugiau šansų atitikti infliacijos kriterijus“, – teigė I. Šimonytė. Pasak ministrės, euro įsivedimas 2014 metais – realus tikslas.

Latvija nuo liepos ketina mažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM): taip kaimynai tikisi pažaboti infliaciją ir įsivesti eurą. Lietuvoje tai net nesvarstoma. Nuo 2014 metų eurą ketinantys įsivesti latviai pradėjo rūpintis, kad atitiktų keliamus reikalavimus, rašo „Lietuvos rytas“. Mūsų šalis taip pat siekia įstoti į euro zoną, tačiau PVM mažinimo scenarijus atmetamas: baiminamasi, kad tai išpūs biudžeto deficitą ir užkirs kelią įsivesti eurą.

Praėjusią savaitę Lietuvoje vėl vyko diskusijos apie prisijungimą prie euro zonos, buvo prisimintas net aukso standartas. Tad argumentai „už“ ir „prieš“. Nesibaigiant euro zonos šalių skolų krizei verslininkų pasitikėjimas euru blėsta. Audito, mokesčių ir verslo konsultacijų bendrovės KPMG atlikta apklausa parodė, kad per metus nuo 34 iki 21 proc. sumažėjo Baltijos šalių verslininkų, teigiančių, kad euras 2020 metais bus viena stipriausių pasaulio valiutų. Be to, daugiau jų (39 proc.

Artėjant momentui, kai bus vertinami Lietuvos pažanga ir pasiruošimas įstoti į euro zoną, verta prisiminti, kodėl kuo greitesnė narystė Ekonominėje ir pinigų sąjungoje (EPS) mūsų šalies gyventojams, įmonėms ir valstybei yra itin svarbus strateginis prioritetas. Nemaža dalis šalies gyventojų abejoja euro privalumais, kai kurie ekspertai siūlo palaukti, o kai kurios interesų grupės tam atvirai prieštarauja.

Šiais metais turėtume gerokai priartėti prie galimybės įsivesti vieningą Europos Sąjungos (ES) valiutą. Europos Komisija ir Europos centrinis bankas šiemet vertins Lietuvos atitiktį Mastrichto kriterijams, rašo „Lietuvos žinios“. Kai kurių ekonomistų vertinimu, realu, kad Lietuva juos atitiks dar šiemet, taigi jau 2014-aisiais galėtume įsilieti į euro zoną. Neviršijus reikiamo biudžeto deficito lygio ir aprimus infliacijai formalių kliūčių tam gali nebelikti.

Nors Europoje daugiausiai problemų keliančia šalimi vienbalsiai būtų išrinkta Graikija,  tokių „nuodėmingai švaistūniškų“  sąjungos narių yra kur kas daugiau.   Remdamiesi 2010 metų šalies skolos ir bendrojo vidaus produkto (BVP) santykiu, pateikiame jums Europos Sąjungos (ES) šalis - skolų rekordininkes. 1 vieta. Graikija Šalies skolos ir BVP santykis 2010 metais viršijo 140 proc. (144,9 proc.) Tai buvo aukščiausias rodiklis visoje ES. 2 vieta.

Graikijos situacija atrodo dramatiška, pripažįsta SEB banko prezidento patarėjas, ekonomistas Gitanas Nausėda. „Šiandien, ko gero, net ir tos valstybės donarės, kurios buvo pasirengusios Graikijai besąlygiškai teikti finansinę paramą, jau nebetiki tuo, kad Graikija išsikapstys. Dėl šios priežasties buvo iki spalio mėnesio pristabdyta ir 8 mlrd. eurų finansinė parama, kuri buvo numatyta išmokėti.

Yra tikimybė, kad kitąmet Lietuva atitiks visus Mastrichto kriterijus, bet įsivesti eurą gali sutrukdyti visuomenės nuomonė, kuri pastaruoju metu yra gana neigiama, teigia „Swedbank Markets“ vadovas Tomas Andrejauskas. „Problemos kyla dėl skolų. Jas iš esmės matome visur, tame tarpe ir valstybės lygyje. Euras, toks, koks jis yra dabar, akivaizdu, kad ilgai gyvuoti negali“, - neabejojo analitikas, skaitydamas pranešimą Nacionalinėje ekonomikos mokytojų konferencijoje.

Latvija ir Lietuva rodo vis mažiau entuziazmo pasekti savo kaimynės Estijos pavyzdžiu ir tapti euro zonos nare, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas trečiadienį sakė, kad „euras nėra tas dalykas, dėl kurio būtų verta žudytis“. Latvijos banko prezidentas Ilmaras Rimševičius taip pat neseniai teigė, kad euras neturi būti įvestas „bet kokia kaina“. Anksčiau Lietuva ir Latvija žadėjo pasekti Estijos pavyzdžiu. Pastaroji eurą įsivedė šiemet.