lietuvos bankas
Lietuvos bankas yra Lietuvos Respublikos centrinis bankas, atsakingas už šalies pinigų politikos įgyvendinimą, finansų sistemos stabilumą ir sklandų mokėjimų sistemų veikimą. Jis taip pat prižiūri Lietuvos bankų sektorių, draudimo įmones ir kitas finansų rinkos dalyvius, siekdamas užtikrinti jų veiklos skaidrumą, patikimumą ir stabilumą. Lietuvos bankas išleidžia euro banknotus ir monetas, vykdo statistinius tyrimus, analizuoja ekonomikos raidą ir prognozuoja būsimas tendencijas. Kaip Euro sistemos narys, Lietuvos bankas aktyviai dalyvauja Europos Centrinio Banko veikloje, prisidedant prie bendros euro zonos pinigų politikos formavimo ir įgyvendinimo.
Teisėjas konstatavo: informacija apie Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovą buvo melaginga
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas konstatavo, kad byloje dėl prekybos poveikiu nerasta jokių Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovo Vytauto Valvonio pokalbių įrašų. Tariamas pokalbių įrašų „išklotines“ praėjusiais metais paskelbė „Lietuvos ryto“ grupės žiniasklaidos priemonės.
Piratų milijonai plaukia per „Payserą“?
Piniginių perlaidų bendrovė „Paysera“ vėl leidžia vykdyti operacijas piratinėms interneto svetainėms. Maža to, anot „Intelektinės nuosavybės apsaugos centro“, pinigai plaukia į Ukrainoje registruotą eskorto tinklalapį. Lietuvos bankas situaciją komentuoja vienu sakiniu. Tuo metu ekspertai griebiasi už galvų – prieš mūsų akis pinigus plaunasi nelegalus verslas.
Sukčiai randa vis daugiau būdų apgauti: ko imtis?
Pasaulis kuo toliau, tuo labiau keliasi į internetą. Vienas šio proceso lyderių, skiriantis bene didžiausias investicijas į įvairius IT sprendimus – bankininkystės sektorius, kiekvienais metais skaičiuojantis augančius elektroninės ir mobiliosios bankininkystės vartotojų skaičius. Deja, kartu su visomis skaitmeninės erdvės galimybėmis, nesnaudžia ir sukčiai.
LB: „Brexit“ pakirto trejus metus sparčiai augusį perlaidų srautą
Gyventojų perlaidų į Lietuvą iš kitų šalių suma pastaruosius pora metų yra stabili ir keitėsi nedaug, bet tokių pervedimų yra mažiau nei prieš trejus metus, rodo naujausi Lietuvos banko statistiniai duomenys. Nors dėl planų pasitraukti iš Europos Sąjungos pernai smarkiai sumažėjo pervedimų iš Jungtinės Karalystės suma, perlaidų iš šios šalies ir JAV pernai gauta daugiausia, pranešime spaudai teigė Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas Justinas Markauskas.
Smulkios euromonetos lietuviams plėšo ir pinigines, ir kišenes
Mesdami euro centus ar metalinius eurus į kiaulę taupyklę nepersistenkite, mat jei prikaupsite didelę krūvą monetų ir norėsite jas išsikeisti, į banką gali tekti vaikščioti ne vieną dieną. Maža to, dar ir laukti eilėse. Lietuvos bankas nutarė riboti priimamų monetų kiekį, tad prie jo kasų dabar driekiasi eilės, kai kurie žmonės pyksta sugaištantys čia ir po kelias valandas. Prie Lietuvos banko kasų Vilniuje buriuojasi klientai.
Septynios FinTech tendencijos šiais metais – ko tikėtis?
Turbūt dar niekada FinTech paslaugų rinka nebuvo tokiame pakilime kaip dabar. Lietuva su Lietuvos banku priešakyje, suprasdami FinTech įmonių potencialą, jau kurį laiką deda pastangas, siekdama sudaryti kuo palankesnes sąlygas šioms įmonėms ateiti į Lietuvą.
Keičiasi gyventojų įpročiai: svarbą įgauna elektroniniai mokėjimai
Pagal gyventojų mokėjimo įpročių apklausos rezultatus, 2016 m. mokėjimo sąskaitas turintys apklaustieji įmokas už paslaugas truputį dažniau mokėjo internetu ir šiek tiek rečiau – mokėjimo įstaigose. Kitus mokėjimo pavedimus beveik visi apklaustieji atliko internetu, o ne bankų ar kredito unijų skyriuose. Prekybos vietose buvo šiek tiek rečiau atsiskaitoma grynaisiais pinigais.
Prognozuoja šviesią ateitį draudimo rinkai
Lietuvos draudimo rinka, pagal draudimo įmokas pernai išaugusi dešimtadaliu, šiemet, palyginti su 2016 m., augs nuosaikiau ir padidės 6–7 proc. Sparčiau plėtosis ne gyvybės draudimo rinka, o gyvybės draudimo rinkos laukia kritimas, prognozuoja Lietuvos bankas. „Draudimo sektoriaus augimą užtikrins sparti ne gyvybės draudimo sektoriaus raida. Ne gyvybės draudimo rinkai teigiamą įtaką turės visos ekonomikos plėtra ir dėl to didėsiantis vidaus vartojimas bei augsianti infliacija.
Keičiasi būsto paskolų tvarka
Atnaujinęs Atsakingojo skolinimo nuostatus, Lietuvos bankas pranešė, kad priimtos naujos nuostatos susijusios su būsto paskolomis. Nauji reikalavimai įsigalios nuo 2017 m. liepos 1 d. Be to, iki šiol centrinis bankas neprižiūrėjo ne kredito įstaigų, teikiančių būsto paskolas. Tai pasikeis.
Aušros Maldeikienės prašymu LB aiškinasi „Agrokoncerno“ lizingo veiklą
Lietuvos banko (LB) vadovas pareiškė, kad „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio valdomas „Agokoncernas“ turi turėti vartojimo kredito davėjo statusą, jei jis teikia lizingo paslaugas. „Jeigu tai įprastinė įmonės veikla, tai, be jokios abejonės, ji turi turėti vartojimo kredito davėjo statusą, turi praeiti pro mūsų filtrą. Jeigu kalbama apie atsitiktinį sandorį, tai įstatymas čia neveikia“, - penktadienį Lietuvos televizijai teigė Vitas Vasiliauskas.
REKLAMA
REKLAMA
Aušra Maldeikienė dėl „Agrokoncerno“ kreipėsi į Lietuvos banką
Seimo narė Aušra Maldeikienė Lietuvos banko (LB) prašo išaiškinimo, ar bendrovė „Agrokoncernas“, kurio pagrindinis akcininkas yra daugumą Seime turinčių „valstiečių-žaliųjų“ lyderis Ramūnas Karbauskis, teikdamas automobilio lizingo paslaugas nepažeidžia Vartojimo kredito įstatymo. Su tokiu prašymu A.Maldeikienė į Lietuvos banko valdybos pirmininką Vitą Vasiliauską kreipėsi ketvirtadienį.
Apklausa: naudojimasis bankų paslaugomis ir pasitikėjimas auga
Lietuvos bankų asociacijos užsakymu atlikta gyventojų apklausa parodė, kad 2016 m. pasitikėjimas bankų sektoriumi padidėjo. Pasitikėjimą įvertinusiųjų 9-10 balų procentas pastebimai išaugo (2016 m. – 17 proc., 2015 m. – 11 proc.). Be to, apklausos rezultatai atskleidė, kad naudojimasis bankų teikiamomis paslaugomis kyla: šalies gyventojų, sakančių, kad naudojasi bankų paslaugomis, buvo net 96 proc. (2015-ųjų apklausos duomenimis – 94 proc.
Ar besiformuojantis NT burbulas Švedijoje atsiris iki Lietuvos?
Stebint Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinkos suaktyvėjimą ir atsigavimą dažnai pasigirsta nuogąstavimų, ar nesprogs dar vienas NT burbulas. Kol ekonomistai tvirtina, kad lietuviai dėl gimtinėje esančios situacijos gali būti ramūs, derėtų žvilgtelėti ir į Švediją, su kuria mes itin susiję. Būtent švediški bankai įsikūrę Lietuvoje, tad sprogus NT burbului ten, pokyčius pajustume ir čia.
Apklausa: dalį pajamų sutaupyti pavyksta kas antram namų ūkiui
Apie pusė namų ūkių sutaupo dalį pajamų, paskelbė Lietuvos bankas. Naujausios Lietuvos banko užsakymu atliktos namų ūkių apklausos rezultatai atskleidė, lietuvių taupymo ypatumus. Dažniausiai per mėnesį buvo atidedama nuo 31 iki 150 Eur – tokią sumą įvardijo apie pusė namų ūkių, kuriems 2016 m. pirmąjį pusmetį pavyko bent šiek tiek sutaupyti. Padaugėjo tai sugebančių padaryti 18–29 m. amžiaus gyventojų. Ketvirtadalis tokio amžiaus gyventojų savo finansinę padėtį vertino kaip gerą.
Lietuvos bankas atskleidė, kiek litų dar neiškeista į eurus
Lietuvos gyventojai praėjusių metų pabaigoje į eurus nebuvo iškeitę 492 mln. litų. Daugiausia tai mažesnio nominalo banknotai ir monetos, kurių didžioji dalis, pasak Lietuvos banko, niekada nebegrįš į saugyklas. „Dauguma litų gyventojai išsikeitė, likus keliems mėnesiams iki euro įvedimo ir iškart po to. Tačiau dar ir dabar į Lietuvos banką kasdien kreipiasi po keliasdešimt gyventojų, norinčių išsikeisti litus.
Lietuvos banką padės išlaikyti daugiau finansų įmonių
Finansų rinkos priežiūros sistemą nuo kitų metų liepos išlaikys daugiau įmonių - įvairių kreditų teikėjai ir tarpininkai, tarpusavio skolinimo platformos operatoriai. Seimas ketvirtadienį juos įtraukė į šį sąrašą. Už Lietuvos banko įstatymo pataisas balsavo 72, prieš - 3, o susilaikė 19 parlamentarų. Seimas nustatė, kad kredito davėjai, išskyrus kredito įstaigas ir jų filialus, turės mokėti 0,0125 proc. vidutinės metinės paskolų likučio sumos, bet ne mažiau kaip 100 eurų.
Lietuvos bankas: šalies ūkio plėtra šiemet neįsibėgėjo
Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, trečiąjį šių metų ketvirtį siekęs tik 1,6 proc., šių metų pabaigoje tikriausiai plėtosis panašiu tempu, o pagyvėjimo galima tikėtis 2017-aisiais, teigia Lietuvos banko ekonomistas. „Dabartinė BVP plėtra nėra itin sparti – esame pripratę prie gerokai spartesnio ūkio augimo.
Prezidentė atleido Ingridą Šimonytę iš užimamų pareigų
Prezidentė Dalia Grybauskaitė iš Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko pavaduotojos pareigų atleido į Seimą išrinktą Ingridą Šimonytę. Konservatorių kandidatė išrinkta vienmandatėje Antakalnio apygardoje pirmajame rinkimų ture. Prezidentūra pranešė, kad Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teikimu pasirašė dekretą, kuriuo nuo spalio 31 dienos atleido I.Šimonytę iš pareigų. Buvusi finansų ministrė I.Šimonytė LB pirmininko pavaduotoja pradėjo dirbti 2013 metų liepą.
Vartojimo kreditų įmonės vėl apdalintos baudomis
Netinkamai vartotojų mokumą vertinusioms keturioms vartojimo kreditų įmonėms už neatsakingą skolinimą skirtos baudos, kurių bendra suma siekia 15,6 tūkst. eurų. Bendrovių pavadinimai kol kas neskelbiami - jeigu sprendimai nebus apskųsti teismui, jos bus atskleis praėjus 30 dienų po sprendimo priėmimo, pranešė Lietuvos bankas. Vienai bendrovei skirta 0,1 proc. 2015 metų bendrųjų metinių veiklos pajamų dydžio bauda, sudaranti 9,1 tūkst. eurų.
Lietuvos bankas patvirtino kredito unijų kokybės vertinimo tvarką
Rengiantis kredito unijų sektoriaus pertvarkai, kuria siekiama užtikrinti jo tvarią plėtrą, iki šių metų pabaigos bus atliktas visų Lietuvoje veikiančių kredito unijų turto kokybės vertinimas. Vertinimo tvarką nustatė Lietuvos banko valdyba, patvirtinusi Lietuvos banko organizuojamo kredito unijų ir Centrinės kredito unijos turto kokybės vertinimo aprašą, pranešė centrinis šalies bankas.
Aiškėja bankinių mokėjimo paslaugų krepšelio sudėtis ir kainos
Šiandien Lietuvos bankas pradėjo viešą konsultaciją dėl mokėjimo paslaugų, kurių kaina bus ribojama, krepšelio sudėties ir jo galimos didžiausios kainos nustatymo metodikos. Nuo 2017 m. vasario 1 d. gyventojai bankuose ir kredito unijose galės turėti pagrindinę mokėjimo sąskaitą su tokiu krepšeliu, todėl mokėjimo paslaugos taps labiau prieinamos gyventojams.
Kredito unijų sektoriaus pertvarka prasidės skaidrumo testu
Iki šių metų pabaigos bus atliktas visų Lietuvoje veikiančių kredito unijų turto kokybės vertinimas, iki kitų metų pabaigos bus sustiprintas jų kapitalas, savireguliacija ir kooperacija, o nuo 2018 m. startuos nauja sistema. Ji skatins tvarią kredito unijų plėtrą, bendruomenių, smulkiojo ir vidutinio verslo finansavimą, kad kredito unijos galėtų tapti svaria alternatyva komerciniams bankams, informuoja Lietuvos bankas.
Lietuvos bankas: būtiniausių mokėjimo paslaugų įkainiai bus apriboti kitų metų pradžioje
Būtiniausių mokėjimo paslaugų, vadinamojo paslaugų krepšelio, įkainiai bus apriboti nuo kitų metų vasario pradžioje. Kainos ribą ir krepšelio sudėtį nustatys Lietuvos bankas. „Pagrindinė mokėjimo sąskaita turėtų iš esmės pakeisti mokėjimų rinką. Gyventojai turės daugiau galimybių rinktis ir pigiau naudotis būtiniausiomis mokėjimo paslaugomis, todėl jos taps labiau prieinamos ir dažniau naudojamos“, – panešime spaudai sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.
Po Seimo verdikto – pigesnių bankų paslaugų viltis
Seimas priėmė atnaujintą Mokėjimų įstatymą, kuris turėtų atpiginti bankų ir kitų kredito įstaigų pagrindinių paslaugų įkainius. Įstatyme įtvirtinamas mokėjimo paslaugų "krepšelis", kurio maksimalią kainą nustatys Lietuvos bankas. Už naujos redakcijos Mokėjimų įstatymą ketvirtadienį balsavo 72 Seimo nariai, balsuojančių prieš nebuvo, susilaikė 11 parlamentarų. "Pakeistas Mokėjimų įstatymas leis Lietuvos gyventojams pigiau naudotis būtiniausiomis mokėjimo paslaugomis.
Lietuvoje veikiantiems bankams nereikės kaupti papildomo kapitalo rezervo
Lietuvoje veikiantiems bankams ir toliau nereikės kaupti papildomo kapitalo rezervo, kuris turėtų padėti apsisaugoti nuo galimo kredito rinkos „perkaitimo“. Lietuvos banko valdyba nustatė, kad nuo birželio 30 dienos anticiklinio kapitalo rezervo norma šalyje bus 0 procentų. Nulinis šio kapitalo reikalavimas taikomas nuo praėjusių metų birželio pabaigos, pranešė centrinis bankas.
Svarbios Lietuvos banko naujienos: laukia momentiniai mokėjimai?
Lietuvos bankas (LB) siekia palengvinti ir padaryti visuomenei labiau prieinamus elektroninius mokėjimus. Centrinis bankas parengė Nacionalinę mokėjimų strategiją, kurios principai, anot LB specialistų, turėtų padidinti šalies konkurencingumą. „Lietuvoje dominuoja grynieji atsiskaitymai, kurie buvo ir išliks pagrindine atsiskaitymo priemone ilgus metus. Mūsų dėmesys sukoncentruotas į elektroninius mokėjimus, pasistengiant juos padaryti pigius, patogius ir prieinamus.
Kokios didžiausios rizikos Lietuvos finansų sistemai?
Lietuvos bankas atliko Apklausą dėl rizikų Lietuvos finansų sistemai. Atsakydamos į klausimus, finansų įstaigos kaip didžiausią riziką Lietuvos finansų sistemai nurodė ilgai trunkančio mažų palūkanų laikotarpio galimą neigiamą poveikį pelningumui. Pasak finansų sistemos dalyvių, rizikos dėl geopolitinės padėties Europos Rytuose galimas poveikis yra sumažėjęs, tačiau yra išaugusi kibernetinių nusikaltimų tikimybė.
Turtingas pirmasis ketvirtis: bankai džiaugiasi išaugusiu pelnu
Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai pirmąjį šių metų ketvirtį uždirbo 61 mln. eurų pelno - 7,5 proc. daugiau nei 2015-ųjų sausio-kovo mėnesiais, kai jis buvo 56,8 mln. eurų. Šiemet pelningai veikė 11 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolį patyrė 2 rinkos dalyviai, pranešė Lietuvos bankas.
Pavojaus varpai finansų sistemoje: gijos veda į Šiaurės šalis?
Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas apžvelgęs Lietuvos finansinę sistemą konstatavo, kad Lietuvos finansų sistema turi tvirtą stuburą. Bankai atlaikytų indėlininkų paniką ar staigų skolininkų būklės pablogėjimą. Vis dėlto rizikų finansų sistemai yra, ir pagrindinės jų sietinos su galimu nekilnojamojo turto kainų burbulu Šiaurės šalyse bei besitęsiančiu mažų palūkanų laikotarpiu.
Perspėjimas gyventojams: Lietuvos banko vardu platinami melagingi elektroniniai laiškai
Gyventojai raginami netikėti piktavalių, prisidengiančių Lietuvos banko vardu, siunčiamuose elektroniniuose laiškuose skelbiama tikrovės neatitinkančia informacija apie SEPA sistemos užkrėtimą virusu. Melagingais elektroniniais laiškais bandoma iš gyventojų išvilioti saugotinus mokėjimo kortelių duomenis (kortelės numerį, galiojimo datą, saugos kodą CVV/CVV2), kurių reikia mokėjimams internetu atlikti.
Lietuvos Bankas: kredito unijų sektoriui būtina reforma
Per kelerius pastaruosius metus bankrutavus penkioms kredito unijoms, jų sistemą būtina pertvarkyti, sako Lietuvos banko atstovai. Anot jų, reforma turėtų apimti stipresnę integraciją ir kooperaciją, nustatant privalomą narystę Centrinėje kredito unijoje. „Reikia sistemiškai išspręsti kredito unijų problemą. Iki šiol bandėme gydyti ligonį mažais pleistriukais, tačiau šitas laikas jau baigėsi ir problemą reikia išspręsti sistemiškai.
Kaltindamas „Lietuvos rytą“ šmeižtu, į prokuratūrą kreipėsi ir V.Valvonis
Lietuvos banko Priežiūros tarnybos vadovas Vytautas Valvonis dėl galimo „Lietuvos ryto“ šmeižto praėjusią savaitę kreipėsi į Generalinę prokuratūrą. Tokį pat kreipimąsi prokurorams nusiuntė ir centrinis bankas - anot jo, žiniasklaidos grupė paskelbė „išgalvotų arba suklastotų“ V.Valvonio pokalbių išklotines. „Taip, kreipiausi į prokuratūrą dėl šmeižto pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį, prašydamas, kad prokūratūra pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl viešojo intereso gynimo“, - BNS sakė V.Valvonis.
Lietuvos banko vadovas: Rusijos oligarchų sąskaitų netvarkiau
Žiniasklaidai paskelbus informaciją apie buvusias galimas Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Vito Vasiliausko sąsajas su ofšorine kompanija, susijusia su Rusijos oligarchu Nikolajumi Cvetkovu, centrinio banko vadovas antradienį iškviestas pasiaiškinti į Seimą.
Bankų apklausa: norintiems gauti vartojimo kreditą turėtų griežtėti sąlygos
Lietuvoje veikiantys bankai įmonėms skolina gausiau ir ilgesniam laikui. Būstui besiskolinantiems gyventojams sąlygų bankai iš esmės nekeitė ir nenumato to daryti artimiausiu metu, o norintiems gauti vartojimo kreditą, sąlygos turėtų šiek tiek griežtėti, rodo Lietuvos banko atlikta bankų apklausa. „Bankai šiek tiek sušvelnino reikalavimus smulkiam ir vidutiniam verslui, todėl 2016 m. pirmąjį ketvirtį įmonės galėjo gauti didesnes ir ilgesnio termino paskolas.
Lietuvos bankas prašys „Lietuvos ryto“ paneigti melagingą informaciją
Lietuvos bankas vienos didžiausių šalyje žiniasklaidos grupių „Lietuvos rytas“ prašys paneigti melagingą informaciją apie Priežiūros tarnybos viršininką Vytautą Valvonį, kuris neva galėjo dalyvauti nusikaltime, reikalaujant kyšio iš kredito unijos.
Naujų butų pasiūla augs Vilniuje, biurų – Kaune
Nekilnojamojo turto rinkos dalyviai prognozuoja, kad per ateinančius 12 mėnesių augs naujų butų pasiūla Vilniuje, nors paklausa išliks stabili. Kaune ir Klaipėdoje tiek naujų butų pasiūla, tiek jų paklausa bus stabili, rodo Lietuvos banko apklausos duomenys. Biurų rinkoje tikimasi pasiūlos augimo sostinėje bei Kaune, o Klaipėdoje išliks stabili. Paklausos augimas buvo prognozuojamas Kauno biurų rinkai, o Vilniuje ir Klaipėdoje laukiama stabilumo.
Lietuvos bankas pradeda teikti naujas grynųjų pinigų paslaugas
Lietuvos bankas pradeda teikti naujas grynųjų pinigų paslaugas - banko kasose Vilniuje ir Kaune gyventojai galės nemokamai smulkinti arba stambinti eurų banknotus bei atlikti kitas operacijas, pranešė Lietuvos radijas. Anot centrinio banko, nemokamai keisti eurų banknotus į monetas ir atvirkščiai nuspręsta atsižvelgus į gyventojų prašymus.
Tačiau paslaugos bus ribotos - smulkinant arba stambinant banknotus dienos operacijos limitas yra 500 eurų asmeniui.
Lietuvos bankas: ribota konkurencija stabdo mokėjimo paslaugų plėtrą
Lietuvos mokėjimų rinkoje pastarąjį dešimtmetį susiklostė vartotojams nenaudingos tendencijos - didėjo rinkos koncentracija, dalis mokėjimo paslaugų tapo prieinamos tik daliai klientų, šiuolaikinės mokėjimų inovacijos – bekontakčiai atsiskaitymai, momentiniai mokėjimai – nėra diegiami plačiam vartojimui. „Nepakankama mokėjimo paslaugų plėtra ir ribota konkurencija lemia didesnius nei kitose Baltijos šalyse mokėjimo paslaugų įkainius vartotojams ir didesnes sąnaudas verslui.
Lietuvos didieji bankai sumokėjo baudas
AB SEB ir „Swedbank“, AB sumokėjo Lietuvos banko kovo mėn. skirtas baudas po 4 488 eurus už didesnius, nei leidžiama, kai kurių tarptautinių pervedimų įkainius. AB DNB bankas pats ėmėsi iniciatyvos pašalinti pažeidimą, todėl šiam bankui skirta švelnesnė poveikio priemonė – įspėjimas. Šių bankų klientai, kurie atliko mokėjimo operacijas Švedijos kronomis ir Rumunijos lėjomis, dėl patirtų nuostolių atlyginimo turėtų kreiptis į savo bankus.
Vitas Vasiliauskas Lietuvos bankui vadovaus antrą kadenciją
Centrinio banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas Lietuvos bankui (LB) vadovaus dar penkerius metus. Už, kad jis liktų vadovauti centriniam bankui, ketvirtadienį per slaptą balsavimą pasisakė 59 parlamentarai, prieš - 23, susilaikė 17. Trys biuleteniai pripažinti negaliojantys. „Svarbiausias darbas - finansinio stabilumo užtikrinimas. Tikiuosi, kad taip ir bus“, - po balsavimo žurnalistams sakė V. Vasiliauskas.
Bankai už 2015 metus sumokės daugiau pelno mokesčio
Lietuvoje veikiantys bankai, pernai uždirbę daugiau pelno, turėtų sumokėti daugiau pelno mokesčio, sako centrinio banko vadovas. „Kalbat apie finansinį rezultatą, galiu pasakyti, kad taip, 2015 metai buvo pelningi ir, lyginant trejus krizinio laikotarpio metus ir po to sekusius trejus metus, įskaitant ir 2015 metus, bankai jau konsoliduota prasme viršijo tą (per krizę - BNS) patirtą nuostolį.
Vitas Vasiliauskas sulaukė paramos iš Prezidentūros
Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Renaldas Vaisbrodas tikisi, kad Seime balsuojant dėl Vito Vasiliausko kandidatūros antrai Lietuvos banko valdybos pirmininko kadencijai lems objektyvūs kriterijai, o ne įtempta situacija tarp šalies vadovės ir valdančiosios daugumos. „Tikimės objektyvaus vertinimo, pasiekimų ir patirties, įdirbio, kurį parodė V.Vasiliauskas esamame poste.
Prezidentė įvertino jo profesionalumą: Vitas Vasiliauskas siūlomas antrai kadencijai
Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui pateikė Vito Vasiliausko kandidatūrą antrai Lietuvos banko valdybos pirmininko kadencijai, pranešė prezidentūra. V.Vasiliauskas, kurio pirmoji 5 metų kadencija baigiasi balandžio 15 dieną, sako sutikantis antrą kartą vadovauti centriniam bankui.
Prognozuojamas algų didėjimas, tačiau ir lėtas kainų augimas
Mažėjantis nedarbas ir darbuotojų trūkumas kai kuriuose sektoriuose kartu su padidinta minimalia alga lemia vidutinio darbo užmokesčio augimą, teigia Lietuvos bankas (LB). O sparčiau nei tikėtasi mažėjančios energijos išteklių kainos paskatino LB beveik tris kartus sumažinti šių metų infliacijos prognozę. Naujausiomis LB prognozėmis, vidutinis darbo užmokestis šalyje šiemet ir kitais metais turėtų augti po 5,3 procento.
Baudos Lietuvos bankams: taikyti per dideli mokėjimų įkainiai
Lietuvos bankas už per didelius mokėjimų įkainius dviem bankams skyrė baudas, vieną įspėjo Lietuvos bankas atliko tyrimą ir nustatė, kad trys šalyje veikiantys bankai pažeidė Europos Sąjungos (ES) teisės reikalavimus dėl tarptautinių mokėjimų. Šie trys bankai už tarptautinius pervedimus Švedijos kronomis taikė didesnius įkainius, nei leidžiama. Dviejuose bankuose pažeidimai nustatyti ir dėl tarptautinių pervedimų Rumunijos lėjomis.
Kokie pokyčiai laukia banko klientų?
Lietuvos banko vadovas mano, kad reguliuojama komercinių bankų paslaugų kainodara galėtų padidinti jų klientų skaičių. Pasak Vito Vasiliausko, bazinių bankų paslaugų kaina turėtų siekti dabartinį jų vidurkį - 1,5 euro per mėnesį. „Mes manytumėm, kad iš tikrųjų krepšelis galėtų padėti tolimesnei plėtrai elektroninės erdvės ir padidintų prieinamųmą. Praeitų metų rudenį padarėme tyrimą dėl sąskaitų turėjimo bankuose, ir įdomi tendencija, kad palyginti su 2013 metais, kai 6 proc.
Vitas Vasiliauskas neatskleidžia, ar nori likti Lietuvos banko vadovu
Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas, kurio kadencija netrukus baigiasi, neatskleidžia, ar sieks likti poste antrai kadencijai. „Matote, šiuo klausimu kažkokių svarbių naujienų aš neturiu, ir kolegos, kaip ne kartą esate įsitikinę, kai turime svarbių naujienų, jas pranešdavome“, - antradienį paklaustas, ar norėtų, kad prezidentė jį vėl siūlytų Seimui skirti į šį postą, sakė centrinio banko valdybos pirmininkas V.Vasiliauskas.
Bankų skolinimas – didžiausias per pastaruosius septynerius metus
Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų filialų paskolų portfelis padidėjo 3,9 % ir pasiekė 16,3 mlrd. eurų. Tai didžiausias skolinimo prieaugis nuo 2008 m., tačiau bankai turi ruoštis naujiems iššūkiams, kurių gali kilti ateityje. „Po laikinų blykstelėjimų, kuriuos fiksavome pastaruosius kelerius metus, 2015-ieji yra tie metai, kai bankų skolinimas grįžo į tvaraus augimo vėžes.
Lietuvos bankas įpareigojo „Nordea Bank“ taikyti neigiamas palūkanas
Didžiausia Šiaurės ir Baltijos šalių finansų grupė „Nordea“ savo klientams Lietuvoje turi taikyti neigiamas palūkanas, kai neigiama bazinė palūkanų norma tampa didesnė už jiems taikomą banko maržą, konstatavo Lietuvos bankas. Tokį sprendimą Lietuvos banko Priežiūros tarnyba, išnagrinėjusi vartotojų ginčus su „Nordea Bank“. Tačiau Lietuvos banko sprendimas yra rekomendacinio pobūdžio, o „Nordea Bank“ jau pareiškė, kad juo vadovautis neketina.
Greitųjų kreditų rinka tampa tvaresnė ir atsakingesnė
Praėjusių metų pabaigoje greitųjų kreditų rinkoje užfiksuoti pirmieji ženklai, leidžiantys teigti, kad ši rinka tampa tvaresnė, taigi ir atsakingesnė, skelbia Lietuvos bankas (LB). Pernai per paskutinį ketvirtį dešimtadaliu sumažėjo vartojimo kredito davėjų suteikiamų naujų vartojimo kreditų skaičius ir suma, lėčiau augo pradelsti mokėjimai. „Akivaizdu, kad greitųjų kreditų rinka pradeda suprasti jau kurį laiką siunčiamą aiškią žinutę – neatsakingas skolinimas nebuvo ir nebus toleruojamas.
