landsbergis

 Opozicinė partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai sekmadienį pradeda balsuoti antrajame partijos pirmininko rinkimų ture, kuriame rungiasi du daugiausiai balsų pirmajame surinkę kandidatai - dabartinis partijos lyderis ekspremjeras Andrius Kubilius ir buvęs partijos vadovas europarlamentaras Vytautas Landsbergis. Antrojo turo balsavimas vyks sekmadienį ir pirmadienį partijos skyriuose nuo 11 iki 20 valandos, pranešė konservatoriai.

Virginijus Savukynas, LRT laida „Aktualijų studija“, LRT.lt Kandidatas į didžiausios opozicinės partijos – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus prof. Vytautas Landsbergis sako, kad partijai reikia daug ką taisyti ir liautis problemas stumti į šoną.

Didžiausia opozicinė partija Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD)  pradeda tiesioginius partijos pirmininko rinkimus. Pirmadienį ir antradienį partijos skyriuose vyks balsavimas dėl TS-LDP pirmininko. Pasak partijos vykdomojo sekretoriaus Raimundo Aleknos, trečiadienį turėtų būti žinomi rinkimų rezultatai.

„Lietuvos SSR (LSSR) KGB padalinys 1988–1990 metais blaškėsi, neretai vadovavosi pasenusiomis instrukcijomis, tačiau vis tiek sudarinėjo sulaikytinų, sovietiniam režimui pavojingų asmenų sąrašus“, – teigia Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinė direktorė Teresė Birutė Burauskaitė. Pasak T. Burauskaitės, kol kas rasti juodraštiniai sąrašų variantai ir konkretūs nurodymai dėl kelių asmenų.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Margaret Thatcher kalbėjo labai aiškiai, tiksliai, tačiau nebuvo atšiauri, nesijautė, kad priimtų iš mandagumo – priėmimo metu elgėsi korektiškai, oriai ir dalykiškai. Taip teigia Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, prisimindamas M. Thatcher iš susitikimo, vykusio 1990-ųjų rudenį. Anot tuometinio valstybės vadovo, politikė rodė palankumą Lietuvos laisvės siekiams.

Europarlamentaras, prof. Vytautas Landsbergis kandidatuoja į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderius, o situaciją stebintys politikos analitikai nesutaria ar V. Landsbergio kandidatavimas yra tik noras inicijuoti diskusiją partijoje, ar rimtas iššūkis buvusiam premjerui Andriui Kubiliui. Imitacija ar kova? Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis mano, kad A. Kubilius vis tiek laimės.

V.Landsbergis ir I.Degutienė, mano manymu, TS-LKD nariams asocijuojasi su Sąjūdžio vertybėmis: idealizmu, viešumu, antikorupcija, tiesa, teisingumu, teise į mitingus, teise kritikuoti valdžią, socialiniu jautrumu, pagarba lietuvių istorijai, kalbai, kultūrai, krikščioniškomis vertybėmis. Kalbant alegorijomis - žalia spalva, ąžuolo lapai, Gedimino stulpai. A.Kubilius, mano galva, daugiau siejamas su modernumu, liberalumu, laisva rinka, turtingų, jaunų, sveikų žmonių interesais.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Europarlamentaro Vytauto Landsbergio sprendimas kandidatuoti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose gali būti susijęs su kitos europarlamentarės – Laimos Andrikienės – noru atsisėsti į partijos pirmininko kėdę. Taip tinklalapiui LRT.lt tvirtina politikos apžvalgininkas Rimvydas Valatka.

 Buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas lapkritį Maskvoje pristatė savo naujausią knygą – autobiografiją „Vienui vienas“, kuri „Knygų mugės“ metu bus pristatyta ir Lietuvos skaitytojams rašoma pranešime spaudai. Šis kontraversiškai vertinamas politikas Lietuvoje didžiosios dalies visuomenės priešiškumą pelnė dėl Sausio 13-osios įvykių.

 Septintus metus atliekamas Lietuvos saugumo karininko Vytauto Pociūno tragiškos žūties Breste tyrimas nutrauktas jau ketvirtą kartą. Tačiau jo našlė Liudvika Pociūnienė mano, kad byla smarkiai pasistūmėjo pirmyn vien dėl to, jog subliūško nelaimingo atsitikimo versija. Ir nors jokių įtariamųjų nėra, byla gali būti atnaujinta tik dėl V.Pociūno nužudymo.

Net praėjus daugiau kaip 20 metų nuo nepriklausomybės atkūrimo, į Seimą išrinkti parlamentarai naudojasi privilegijomis ir taip pabrėžia, kad yra pranašesni už paprastus Lietuvos piliečius. Vis dėlto kartkartėmis kildavęs visuomenės nepasitenkinimas, skandalai ir ekonomikos krizės privertė Seimą atsisakyti dalies privilegijų. Parlamentarams kiekvieną mėnesį mokamas atlyginimas, priklausantis nuo pareiginės algos koeficiento ir Seimo nario darbo stažo.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Iš trijų gausiausiai Seime atstovaujamų partijų pirmininkų greičiausiai netekti vadovo kėdės gali Andrius Kubilius, labiausiai užtikrinta padėtimi kol kas gali džiaugtis Algirdas Butkevičius, o Viktoro Uspaskicho pasitraukimą lemtų veikiau ne partijos valia, o jo vienasmenis sprendimas. Taip tinklalapiui LRT.lt teigia politologai Vytautas Dumbliauskas ir Lauras Bielinis.

Savaitraštis „Veidas“ išrinko įtakingiausius lietuvius. Įtakingiausio tautiečio nominaciją pelnė prezidentė Dalia Grybauskaitė. Antrą ir trečią vietas užėmė konservatorių lyderis Andrius Kubilius ir premjeras Algirdas Butkevičius. Penktekuką užbaigia buvę valstybės vadovai – Valdas Adamkus ir Vytautas Landsbergis. D. Grybauskaitė pirmą vietą šiame sąraše užima ketvirtus metus iš eilės. Įtakingiausiu Lietuvos verslininku išrinktas Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis.

Frankfurto knygų mugėje ketvirtadienį bus skelbiamas 2013 metų Astridos Lindgren premijos nominantų sąrašas. Tapti tryliktuoju šios premijos laureatu, išankstiniais duomenimis, pretenduoja ir rašytojas Jeronimas Laucius. Premijos laureatas bus skelbiamas 2013 m. pavasarį A. Lindgren gimtajame Vimerbio mieste Švedijoje. 2002 m. įsteigta A. Lindgren atminimo premija yra didžiausias apdovanojimas pasaulyje už nuopelnus vaikų ir jaunimo literatūrai bei jos populiarinimą. 5 mln.

Kai jau buvo paskelbtas tekstas, kuriame teko garbė priminti jūsų žygdarbius, prisiminiau, ko dar jūs nenorite prisiminti. Arba bijote – bet motyvai nėra svarbūs. Svarbesnis yra dar vienas cinizmo įrodymas iš jūsų paties teksto. Jame, kaip tamstai ir būdinga, demonstruojate rafinuotą cinizmą, pagriebdamas velionio Vytauto Pociūno lavoną ir naudodamas jį, kaip vėzdą politiniams oponentams mušti. Arba savo sutręšusiam autoritetui paramstyti.

Savo pirmąją pasakų vaikams ir suaugusiems knygą „Rudnosiuko istorijos“ rašytojas ir režisierius Vytautas V. Landsbergis perkelia į teatro sceną. Sekmadienį Vilniaus teatre „Lėlė“ įvairiausio amžiaus žiūrovų laukia intriguojanti V. V. Landsbergio režisuoto muzikinio monospektaklio „Atėjau, pamačiau, negalėjau“ (arba - „Visiškas Rudnosiukas“) premjera. „Šita knyga kiek paradoksali. Ją rašiau būdamas studentu Vilniaus universitete savo kurso draugams.

Penktadienį Vilniuje, Signatarų namuose, europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis pristatė jau septintąją savo knygą „Europos Parlamente VII, 2010 m. sausis - gruodis“. Knygoje - svarbiausi V. Landsbergio pasisakymai, straipsniai, pareiškimai, apimantys opiausius 2010 m. įvykius - Smolensko tragediją, laivo „Mistral“ pardavimą Rusijai, dujotiekio „Nord Stream“ tiesimą ir kita.

Kažkada Vytautas Landsbergis kalbėjo, jog Lietuvoje egzistuoja teisėjų partija. Jis buvo tikrai arti tiesos. Jeigu mūsų partijas įsivaizduoti kaip ypatingas organizuotas grupuotes  valdžiai užgrobti, o ją gavus nebaudžiamai tenkinti savo asmeninius (ne visos partijos, o tik jos viršūnės) siauros grupės interesus. Toks apibrėžimas labai tinka ir visoms šalies teisėsaugos institucijoms. Jeigu pasitaiko gražių pavyzdžių, tai tik retos išimtys.

Man vadovaujant Seimo NSGK žinomam (2006 metų) parlamentiniam tyrimui ir vėliau bendraujant su buvusiais ir esamais teisėsaugos pareigūnais tapo žinoma arba pasitvirtino senesni faktai, kad Lietuva nuo pat nepriklausomybės atkūrimo pradžios tapo nuožmios įvairių užsienių specialiųjų tarnybų kovos arena. Ir toli gražu ne tik Rusijos, nors reikia pripažinti, kad pastarieji įsitvirtinę stipriausiai, turint mintyse legaliai veikiantį Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos pareigūną, aktyvų politiką.

Lenkijoje lakūnų S. Dariaus ir S. Girėno žūties vietoje paminėtos jų skrydžio per Atlantą 78 metinės. Lakūnų žūties vietą nuo šiol primins ir trys lietuviški koplytstulpiai. Laisvė ir Tėvynė – pagrindiniai žodžiai skambėję šiandien Pščelniko (buvusio Soldino) miške, prie paminklo legendinio skrydžio per Atlantą didvyriams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui.

Penktadienį Europos Parlamento nariai iš Lietuvos laišku kreipėsi į ES Tarybos pirmininką Hermaną von Rompuy, Europos Komisijos pirmininką Jose Manuelį Barroso bei ES pirmininkaujančios Vengrijos Ministrą Pirmininką Viktorą Orbaną dėl lenkų tautinės mažumos teisių apsaugos Lietuvoje. Šio laiško kopija išsiųsta ir Europos Parlamento pirmininkui prof. Jerzy Buzekui.

Po skyrybų būna ir vestuvių?. Artūras Paulauskas vėl nesibaido Viktoro Uspakich. Yra keistumo, o yra ir dėsningumo. „Naujoji sąjunga (socialliberalai) priėmė sprendimą jungtis su Darbo partija. Darbo partija šį klausimą svarstys kitą savaitgalį“, praneša tie, kas turi pranešti. Lyg ir nieko įdomaus, bet šiek tiek skatina nusišypsoti tuos, kam dar nereikia atmintį skatinančių preparatų.

Replika V. Landsbergiui: perversmininkų ir bailių verčiau paieškokite savo aplinkoje. Sausio 13 –osios minėjime V.Landsbergis, neminėdamas pavardžių kalbėjo apie „politinę asmenybę“- „ponią“, ,agitavusią „sukilti prieš budintį ir kovojantį Parlamentą“ , „pasiskirti vykdomosios valdžios galva“, „bendrauti su agresoriumi“ bei parlamentarus, išsilaksčiusius po kaimus ar lindusius „Draugystės“ viešbutyje po lova“. Yra politikų, kuriems vietos istorijoje vis per maža, todėl jiems nuolat reikia ku...

Lietuvos valdantysis politinis sluoksnis neturi tautinės ir valstybės sąmonės, – konstatuoja politologas Vytautas Radžvilas. Jo nuomone, per 20 metų, prabėgusių nuo Sausio 13–osios nepasikeitė viena – pareiga kovoti už savo valstybę ir ją ginti. – Sukanka 20 metų sausio 13–osios įvykiams.

Stovėti tėvynės sargyboje – garbinga ir kilnu. Jei saugai ją nuo išsigalvotų priešų – tai dar ir labai lengva. Gali būti net ir pelninga. Su krištolinėmis ašaromis veizoluose, lyg tie lietuviški beržai ar liepos su plieno dalgiais ar šakėmis ant pečių, į valdžią žengė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vyrai ir damos. Žengė ir nužengė, patogiai atsisėdo ir nutarė – su dalgiu prieš mešką strikinėti pavojinga ir visai neapsimoka, nes dalgis pasirodė besąs butaforinis.

Budrusis profesorius Vytautas Landsbergis, kurį be ironijos laikau iškiliu politiku, kartais imasi nebūdingų funkcijų ir ima kelti keistas problemas. Viena iš jų – „du klane gėrę portalai“, kurie išdrįso pranešti tai, kas nėra labai didelė paslaptis: kad rusai nemano Lietuvai esą skolingi už okupaciją ir savaip demagogiškai varto istoriją bei skaičiuoja žalą atvirkščiai. Neparašius apie tai, tų skaičiavimų ir pozicijos nebūtų? Kažin, bet gal geriau apie tai nežinoti? Bet man įdomiau kitkas.

Juk reikia sugalvoti kažkokį žingsnį, prilygstantį Landsbergio bėgimui į Paryžių. Aiškinu, ką turiu omeny. 2002-jų lapkritį, kada Vilniuje lankėsi JAV prezidentas Džordžas Bušas (George‘as Bushas), Vytautas Landsbergis išvyko berods į Paryžių dalyvauti Jurgiui Mačiūnui skirtame renginyje. (Jei ką pripainiojau, malonėkite apie tai parašyti komentaruose.

Vytautas Landsbergis paskelbė mistišką tekstuką apie žaltvyksles. Priskirčiau tai gūžčiojimų ir pamurmėjimų žanrui. Kalba vaizdinga. Antai liaudis sako „ir arkliui aišku“, o prof. V. Landsbergis – „suprastų net Vyčio žirgas“. Pasak profesoriaus, kanopiniams suprantamas dalykas yra toks: „Nežinomam kariui – simboliškai už visus – tinka ugnelė ir visą laiką.