kometos

Per kelias pastarąsias dienas į Saulę nukrito išsyk net dvi kometos. Jų agoniją nufilmavo astronomijos observatorijos, informuoja „Space.com“. Keistas kometų lietus, turint omenyje, kad jau po 6 savaičių suartėjimą su Saulę mėgins išgyventi ir ilgus mėnesius laukta, „šimtmečio kometa“ galimai virsianti uodeguotoji ISON. Viena Saulėje savo egzistenciją baigusi kometa (tiksliau, jos branduolys) buvo maždaug 10 metrų skersmens.

Mokslininkų iš Pietų Afrikos Respublikos grupė skelbia pirmą kartą radusi į Žemę atsitrenkusios kometos liekanas, informuoja „LiveScience.com“. Atlikę seriją tyrimų, mokslininkai priėjo išvadą, kad prieš kelerius metus Egipto dykumose rastas mįslingas juodas akmuo yra kometos branduolio fragmentas. Tokių iki šiol Žemėje nėra pavykę aptikti.

NASA oficialiai pripažino savo kosminį aparatą „Deep Impact“ nebeveikiančiu ir nutraukė bandymus jį atgaivinti. Ryšys su „Deep Impact“, kuris pagal EPOXI kometų ir asteroidų mokslinę programą vykdė šių dangaus kūnų tyrimus, nutrūko dar tarp rugpjūčio 11 ir 14 dienos.

Tomas Asminavičius Visatos platybėse plaukioja daugybė įvairių objektų, ir gali būti įdomu, kokie gi pagrindiniai jų skirtumai. Vis dėl to, ne visi kosmoso objektai tėra paprasčiausi akmens gabalai (nors tokių taip pat yra nemažai). Ypač dažnai maišomi meteorų, meteoritų, asteroidų ir kometų pavadinimai.

Kolumbijos astronomai tarp Marso ir Jupiterio besidriekiančiame Asteroidų žiede atrado kometų „kapines“. Ne mažiau įdomu ir tai, kad ten snaudžiančios „uodeguotosios pabaisos“ gali periodiškai atgyti ir virsti „kometomis-lozoriais“. Jos taip pavadintos biblijinio herojaus garbei, rašoma straipsnyje, kuris publikuotas žurnale „Monthly Notices of the Royal Astronomical Society“. Šiose kometų kapinėse „palaidotos“ dešimtys ar šimtai amžinu miegu „miegančių“ kometų.

Vienas iš seniausių klausimų, neduodančių ramybės žmonijai, yra apie gyvybės kilmę. Naujas eksperimentas, imitavęs gilaus kosmoso sąlygas, įrodė, kad pagrindiniai gyvybės komponentai galėtų būti sukurti ir ledo dulkėse, skriejančiose tarpplanetinėje erdvėje ir iš ten patekti į Žemę.

Kometas kai kurios senosios kultūros vadino pavojų lemiančiais Visatos ženklais, lemtingų įvykių pranašėmis.Net dvi įspūdingas kometas turėtume išvysti jau 2013 metais.

Viena vilnietė kolekcionuoja degtukus, jų dėžutes ir net etiketes nuo dėžučių. Ši aistra galiausiai virto į pomėgį iš degtukų statyti namelius. Kolekcininkės vizijose – degtukų muziejus. Krepšiai su keliasdešimt tūkstančių degtukų, dėžučių krūvos ir albumai su etiketėmis. Taip atrodo Jelenos Markūnės kolekcija. Pastaruosius penkerius metus renkanti degtukus ir dėžutes kolekcininkė sako, kad šis pomėgis iš tiesų atsirado dar vaikystėje. „Pradžioje buvo trys degtukai.

Nors Jupiterio trauka saugo Žemę nuo jos pusėn skriejančių ilgo periodo kometų, paaiškėjo, kad ši apsauga nėra įvairiapusė: Jupiteris į mus nukreipia asteroidus. Dar XIX amžiuje prancūzų matematikas Pierre'as Simonas Laplace'as buvo apskaičiavęs, kad kometos labai dažnai priartėja prie Jupiterio. Iki šiol buvo manoma, kad Jupiterio trauka saugo Žemę nuo kometų, „išmesdama“ daugelį jų iš Saulės sistemos.

Naudodamiesi nauja technologija, NASA mokslininkai nuo šiol galės medžiagos mėginius imti tiesiai iš kometų branduolių – iš bet kurios pageidautinos vietos kometoje. Godardo kosminių skrydžių centro ekspertai sukūrė sistemą, kuria naudojantis bus galima į kosminį zondą ar Žemę pargabenti kometos grunto ar branduolio mėginių. Kometinis harpūnas – tvirtas stačiakampis konteineris atviru galu, kurį kosminis zondas turėtų iššauti į kometą.

Pirmą kartą besiformuojančioje saulės sistemoje astronomai aptiko vandens garų debesį, kuris yra pakankamai šaltas kometoms susiformuoti. Laikui bėgant šios kometos gali atgabenti vandenį į sistemos planetas. Šis vandens garų debesis yra TW Hydra žvaigždės sistemoje Hidros žvaigždyne, 176 šviesmečių atstumu nuo Žemės. Tyrėjai pasinaudojo Heršelio Kosmoso Observatorijoje esančiu heterodino tolimųjų infraraudonųjų spindulių instrumentu (HIFI) bei aptiko cheminius vandens pėdsakus.

Vanduo į mūsų planetą galėjo atkeliauti iš kometų, tvirtina mokslininkai naujame žurnale „Nature“ skelbiamame tyrime. Vanduo yra būtinas gyvybei Žemėje palaikyti – gyvi organizmai mūsų planetoje randami beveik visur, kur tik yra vandens. Tyrėjai jau keletą dešimtmečių ginčijasi iš kur Žemės vanduo ir kitos svarbiausios gyvybės sudedamosios dalys atkeliavo. Ankstesni tyrimai leido manyti, kad ankstyvoji Žemė buvo sausa, joje nebuvo vandens ir taip vadinamų lakių medžiagų.

Kinijos mokslininkai nagrinėja galimybę „atitempti“ į Žemės orbitą dar vieną dangaus kūną, kuris taptų antruoju natūraliu mūsų planetos palydovu. Tsinghua universiteto Pekine (Kinija) mokslininkų grupė, vadovaujama Hexi Baoyino, siūlo nukreipti į orbitą aplink Žemę vieną iš netoliese skriejančių asteroidų ir net yra parinkę tinkamiausią kandidatą, praneša „Technology Review“. Paprastai netoli Žemės skriejantys asteroidai yra diskusijų apie galimą pavojų mūsų planetai objektas.

Vasarį stebėtą netikėtą meteorų lietų greičiausiai sukėlė kosminiai „trupiniai“, kuriuos pažėrė dar neatrasta kometa, teigia astronomai. Anot jų, šis dangaus kūnas gali būti potencialiai pavojingas Žemei, praneša SPACE.com. Mažyčiai meteroidai, kelias valandas vasario 4-ąją kritę į Žemės atmosferą, buvo iki tol nežinomas meteorų lietus, teigia tyrėjai. Atrodo, kad nuolaužų pažėrė ilgo periodo kometa.

Kai mūsų Saulei ateis paskutinioji, ji „išspjaus“ daugumą savo kometų į tarpžvaigždinę erdvę, rašo NewScientist.com. Po apytiksliai 5 milijardų metų, nebelikus vandenilio, degančio jos šerdyje, Saulė išsiplės ir taps didžiule raudona žvaigžde. Raudonoji milžinė nusipūs savo amosferą ir beliks tik į karštus pelenus panėšėjanti šerdis, vadinama baltąja nykštuke.

Kosminis infraraudonųjų spindulių teleskopas WISE užbaigė NEOWISE tyrimų projektą. Atliktų stebėjimų metu Saulės sistemoje buvo aptikta 20 nežinomų kometų, daugiau nei 33 000 asteoridų, skriejančių pagrindiniame asteroidų žiede, ir 134 Žemei artimi objektai. Taip vadinami asteroidai ir kometos, kurių orbitos yra ne daugiau nei už 45 mln. kilometrų nuo Žemės orbitos aplink Saulę, pranešė NASA. Kosminis teleskopas WISE buvo paleistas į orbitą 2009 m. gruodį.

Daugėja įrodymų, kad gyvybė Žemėje susiformavo ne savaime, o buvo „pasėta“ iš kosmoso atkeliavusių asteroidų ir kometų, praneša BBC. Ankstesnių tyrimų metu paaiškėjo, kaip amino rūgštys – esminės gyvybės sudedamosios medžiagos – galėjo susiformuoti kitose kosmoso vietose. Amino rūgštys yra į dešinę arba į kairę pusę susuktos spiralės formos molekulės.

Gali būti, jog mūsų gimtoji žvaigždė turi „kompanionę“ – planetą, trikdančią Saulės sistemos pakraščiuose skriejančių kometų orbitas. Astronomai kelia hipotezę, jog planeta turėtų būti gigantiška, savo mase daugiau kaip keturis kartus lenkianti Jupiterį. Praėjusiais metais į orbitą iškeltas NASA teleskopas artimiausioje ateityje gali aptikti šį paslaptingą objektą, jei, žinoma, jis iš tiesų egzistuoja.

Dauguma žinomiausių kometų galėjo susiformuoti už Saulės sistemos ribų, tvirtina naują teoriją iškėlę mokslininkai. Astronomai, mano, kad kai Saulė dar buvo jauna žvaigždė, jos traukos jėgos galėjo pritraukti Oorto debesies kometas, kurios susiformavo kitose galaktikos vietose, rašo BBC. Tokie teiginiai prieštarauja ligi šiol gyvavusiai teorijai, kad daugelis kometų susiformavo Saulės protoplanetiniame diske.

Centrinė Paukščių Tako dalis dėl intensyvaus kometų bombardavimo mažiau tinka gyvybei formuotis ir vystytis, nei mūsų galaktikos pakraščiai, kur yra ir Saulės sistema, tvirtina Italijos astronomai. Žemei ir kitoms mūsų sistemos planetoms taip pat nepavyksta išvengti susidūrimų su kometomis, kai šios dėl kaimyninių žvaigždžių ar dujų debesų gravitacijos poveikio ima keisti savo orbitas.

Slovakijos mokslininkas J. Klacka atliko skaičiavimus, iš kurių matyti, jog „galaktikos potvyniai“ – vadinamieji gravitacinės jėgos impulsai iš Paukščių tako galaktikos centro- gali stipriai veikti Orto debesyje esančių kometų orbitas. 1932 metais estų astronomas Ernstas Öpikas pasiūlė mintį, kad ilgų periodų kometos atsiranda iš debesies, esančio tolimiausiame Saulės sistemos pakraštyje.

Mokslininkai įsitikinę, jog dalis Žemės atmosferos, o ir vandenynų, davusių pradžią gyvybei, atkeliavo iš kosmoso, greičiausiai – kartu su meteoritais ir kometomis. Anksčiau buvo manoma, jog atmosfera kartu su vandenynai atsirado didžiulių vulkaninių išsiveržimų metu, kuomet į paviršių iškilo giliai Žemės plutoje buvusios dujos, mineralai ir kitos medžiagos. Vėliau, Žemės atmosferą ėmė formuoti atsiradę gyvieji organizmai – tiek augalai, tiek ir gyvūnai.