karantinas

Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad karantinas sausio 31 d. nebus panaikintas, nors dalis apribojimų gali būti atlaisvinti. Vyriausybės vadovės teigimu, nors situacija ir šviesėja, atsipalaiduoti nevalia. Ji siūlė pažvelgti į kitų šalių pavyzdžius, kurios puikiai tvarkėsi su pandemija, kol jų neužklupo naujos viruso mutacijos. Premjerė teigė, kad nebūtinai po sausio 31 d. visi apribojimai privalo išlikti. Visgi, anot I. Šimonytės, vis tiek reikia atidžiai stebėti situaciją.

Premjerė Ingrida Šimonytė pripažįsta, kad artimiausiu metu Lietuvoje gyventojams ir verslams taikomi karantino ribojimai nebus atšaukti. Ji leido suprasti, kad iki sausio pabaigos jokių palengvinimų nebus.  Pasak premjerės, nesinori, kad Lietuvoje nutiktų taip, kaip buvo Airijoje, kur palengvinus ribojimus, susirgimų ir mirčių itin padaugėjo. Nori išvengti amerikietiškų kalnelių „Nereiškia, kad būtinai visi ribojimai privalo išlikti.

Princas Williamas ir Catherine Middleton besibaigiant metams nukeliavo apie 1 250 mylių aplink Jungtinę Karalystę tam, kad bendruomenėms ir daugeliui darbininkų išreikštų padėką. Griežtai nusiteikusi Škotijos ministrė Nicola Sturgeon ir jos kabineto nariai tvirtina, kad tokiu poelgiu jie pažeidė galiojančias karantino taisykles – nekeliauti. Esą Škotijos vyriausybė kreipėsi į karališkąją porą su prašymu nekeliauti ir atšaukti karališkąjį padėkos turą.

Nors galima pasidžiaugti dėl taip sparčiai nebekylančios užsikrėtimų COVID-19 kreivės, džiaugtis laimėjus kovą prieš virusą dar anksti – sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Jos teigimu, pirmieji pandemijos valdymo priemonių švelninimai galėtų būti judėjimo tarp savivaldybių atlaisvinimas ir kai kurių ugdymo paslaugų atnaujinimas.

Viena didžiausių Lietuvoje baldų gamintojų „Vilniaus baldai“ didinsi gamybos apimtis ir iki kovo įdarbins dar daugiau nei 140 žmonių. Bendrovė ketina įrengti naujas gamybos linijas fabrike Trakų rajone, Guopstų kaime, todėl reikės daugiau darbuotojų, pranešė „Vilniaus baldai“. „Šiuo metu didiname gamybos pajėgumus ir numatome produkcijos papildymą naujais gaminiais.

Lietuvai minint Sausio 13-osios įvykių trisdešimtmetį, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šiuo metu gyvename karantino ritmu ir bandome įveikti nematomą priešą, praeities pamokos mums dar vertingesnės. „Gerbiamieji, kasmet pagerbdami Sausio 13-osios aukų atminimą kalbame apie laisvę kaip didžiausią nepriklausomos valstybės ir jos žmonių vertybę. Šiandien, kai gyvename karantino ritmu ir bandome įveikti nematomą priešą, praeities pamokos mums dar vertingesnės.

Iškritus sniegui, Lietuvos kalnelius užgulė žiemos linksmybių išsiilgę gyventojai. Visgi slidinėjimo centrai tokioje situacijoje mato nelygybę ir prašo Vyriausybės panaikinti dvigubus standartus: „ant visų Lietuvos kalnų slidinėti galima, o tuo metu slidinėjimo centrų veikla draudžiama“. Tačiau Sveikatos apsaugos ministerija praneša, tokio prašymo šiuo metu nesvarstantys.

Dalis smulkiųjų verslininkų regionuose susiduria su dideliais pandemijos iššūkiais – dar neatsigavusios po pirmojo karantino mažos įmonės neturi finansinių rezervų. Pasak jo, verslininkai sako, kad tikrasis ribojimų rezultatas pasirodys šiemet po karantino, kai reikės atnaujinti veiklą, tačiau nerimo kelia ir galimas trečias karantinas, rašo delfi.lt.

Pasauliui jau metus kovojant su koronavirusu, apie jį sužinome vis daugiau įdomybių. Štai Italijos tyrėjai išsiaiškino, kad jų šalyje koronavirusu jauna moteris sirgo dar 2019-ųjų lapkritį. O Amerikoje pirmą kartą fiksuotas didžiųjų beždžionių užsikrėtimas koronavirusu nuo žmonių.

Per beveik vienerius metus nuo pirmojo karantino pradžios labiausiai pabrango makaronai, galvijienos kumpis ir kietasis sūris, o labiausiai atpigo – kiaulienos kumpis be kaulo, virtos dešrelės ir kiaušiniai.  Pirmąją šių metų metų savaitę, palyginti su pirmąja karantino savaite, makaronai brango 13,1 proc., galvijienos kumpis be kaulo – 11,5 proc., o fermentinis kietasis sūris – 8,6 proc. Tuo metu kiaulienos kumpis be kaulo atpigo 18 proc., virtos dešrelės – 14,9 proc.

Dalis lietuvių sunerimo pamatę tuščią kai kurių skrydžių bendrovių vasario mėnesio grafiką į Didžiąją Britaniją ir iš jos. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje lietuviai pasakojo nebegalintys įsigyti bilietų sausio pabaigoje ir vasario mėnesį planuotiems skrydžiams, be to, daliai bilietus įsigijusių žmonių numatytas skrydis buvo atšauktas. Tiesa, visiškai skrydžius iš ir į Didžiąją Britaniją atšaukė tik viena oro linijų bendrovė. Apie tai įmonė pranešė sausio 7 dieną.

Praėjo lygiai metai nuo tos dienos, kai Kinija paskelbė apie pirmą oficialią pasaulio koronaviruso auką. O šiandien virusas vien oficialiai pražudė kone du milijonus žmonių visame pasaulyje ir kova tęsiasi. Britanijoje šiandien pradeda darbą masinės žmonių vakcinacijos punktai, o skiepytis nuo viruso pasaulio žmones ragina net popiežius Pranciškus. Spalvingas kamuoliukas su ataugomis per metus pasaulyje pražudė jau beveik 2 mln. žmonių. Ir dar mažiausiai 90 mln. susargdino.

Įvertinę pirmąjį gruodžio viduryje įvestų papildomų karantino priemonių efektą ekspertai konstatavo, kad pandemijos mastas šiuo metu panašus į fiksuotą lapkričio paskutinėmis savaitėmis. Anot duomenų analitiko Aisčio Šimaičio, skiriasi tik judėjimo kryptis: „pandemijos pagreitis“ Lietuvoje yra neigiamas 10 dienų ir šiuo metu yra -20 proc. Anot specialisto, kitaip tariant, tiek paros atvejų skaičiaus, tiek teigiamų tyrimų procento savaitės vidurkis sumažėjo bent 20 proc.

Nors Respublikinės Šiaulių ligoninės Skubiosios medicinos pagalbos skyriuje sulig 2021-ųjų pradžia pradėjo didėti besikreipiančių pacientų srautas, medikai pastebi ir nerimą keliančią tendenciją. Jie atkreipia dėmesį, kad vis dažniau tenka susidurti pacientų, kuriems diagnozuojami toli pažengę arba ilgai negydyti susirgimai.  Anot Šiaulių ligoninės medikų, kasdien atvyksta iki 20 proc. daugiau pacientų, nei 2020 metų gruodžio mėnesį.

Latvijoje per praėjusią parą registruotas 331 naujas COVID-19 atvejis, dėl koronaviruso mirė dar 15 žmonių, rodo pirmadienį paskelbti Ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Iš 4 179 per praėjusią parą atliktų testų 7,9 proc. atsakymas buvo teigiamas. Anksčiau Ligų prevencijos ir kontrolės centas nurodė, kad šis rodiklis yra svarbus, kadangi jam perkopus 4 proc. ribą ligos plitimas yra laikomas greitu ir nekontroliuojamu. Mirę pacientai buvo nuo 40 iki 95 metų amžiaus.

Ekonomikos ministerijai ruošiantis teikti naujas paramos nuo pandemijos nukentėjusiam verslui priemones, laikas yra kritiškai svarbus, sako prezidento patarėjas. Anot Simono Krėpštos, prezidentas teigiamai vertina, kad didžiąją dalį paramos – subsidijas – ketinama paskirstyti automatiškai.  „Iš principo yra tvirtas sutarimas, kad pasiūlytos priemonės ir jų struktūra yra adekvati ir tokia, kokia turi būti būtent griežto karantino sąlygomis.

Aiškėjant nesąžiningo skiepijimo nuo COVID-19 atvejams, opozicija įžvelgia nepasiruošimą vakcinacijai, kritikuoja ministrą dėl politinės lyderystės stokos. „Nuo pat tos vakcinos atvykimo raginome aktyviai kontroliuoti tą procesą, jis turėtų būti aiškesnis ir konkretesnis.

Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla teigė, kad policija jau galvoja apie artėjantį savaitgalį ir galimus ribojimus. Taip pat prakalbo apie policijos darbą savaitgalį, kai teko drausminti žiemos ištroškusius gyventojus. „Tapome kalnų ir kalnelių policija. Buvo kaltinami, kad iš vienos pusės neužtikriname reikalavimų laikymosi, saugumo, iš kitos pusės – ką ten iš viso veikiame.

Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos posėdyje aptarta naujausia epidemiologinė situacija šalyje. Vidaus reikalų ministrė, Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos pirmininkė Agnė Bilotaitė teigė, kad epideminė kreivė pradėjo keistis į gerąją pusę. Ji pažymėjo, kad einama teisingu keliu, bet būtina išlaikyti dabartinius ribojimus. „Lietuva vis dar išlieka tarp pirmaujančių šalių pagal sergamumą koronavirusu.

Nors ekspertai sako, kad tikrąjį pandemijos mastą Lietuvoje bus galima įvertinti tik praėjus šiai savaitei, panašu, kad karantino ribojimai jau duoda vaisių. Tą įrodo per sekmadienį nustatyti tik 775 nauji susirgimo COVID-19 atvejai. Džiugia žinia apie tai pasidalino ir LSMU mokslininkas prof. Mindaugas Stankūnas. „775 – tiek naujų COVID-19 atvejų nustatyta per vakar dieną. Visi suprantame, kad per savaitgalį yra padaroma mažiau testų ir todėl turime mažiau atvejų.

Lietuvoje daugėja nuo COVID-19 mirusių medikų: koronavirusas pasiglemžė žinomo Eržvilko sveikatos priežiūros centro vadovo ir Biržų rajono poliklinikos odontologės gyvybes. Vilniaus miesto savivaldybė akylai stebi, kaip iš užsienio grįžę miestiečiai laikosi izoliacijos reikalavimo: vilniečių namuose ieškoma dronais. Pasiruošė ir Lietuvos policija: savaitgalį pareigūnai statė patikros punktus prie kurortų.

Koronaviruso pandemijai išplitus Lietuvoje Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė ėmėsi jos valdymo. Ekspertai aptaria, kaip mūsų valdžiai ir premjerei seksis įveikti pandemiją, užtikrinti vakcinacijos procesus ir kokie iššūkiai dar laukia Lietuvos.

Koronavirusas ir toliau šienauja gyvybes – praėjusią parą mirė dar 24 žmonės, tarp jų ir žinomas Respublikinės Klaipėdos ligoninės medikas. Visgi žmonės šturmuoja sniegu pasidengusias kalvas ir būriuojasi mėgaudamiesi žiemos malonumais.  Policija sako, kad gyventojai per daug atsipalaidavo ir sutelkė dar didesnes pajėgas viešose vietose – vien per vakar dėl karantino ribojimų nesilaikymo nubaudė per tris šimtus žmonių, keliuose apgręžė apie pusantro tkstančio automobilių.

Koronavirusas ir toliau šienauja gyvybes – praėjusią parą mirė dar 24 žmonės, tarp jų ir žinomas Respublikinės Klaipėdos ligoninės medikas. Visgi  žmonės šturmuoja sniegu pasidengusias kalvas ir būriuojasi mėgaudamiesi žiemos malonumais.  Policija sako, kad gyventojai per daug atsipalaidavo, ir sutelkė dar didesnes pajėgas viešose vietose – vien per vakar dėl karantino ribojimų nesilaikymo nubaudė per tris šimtus žmonių, keliuose apgręžė apie pusantro tūkstančio automobilių.

Dauguma atvejų COVID-19 infekcija praeina prasergant lengva ar vidutine ligos forma be didesnių pasekmių. Visgi net ir gydantis namuose svarbu atidžiai stebėti savo sveikatos būklę. Specialistai nurodo, ką svarbiausia žinoti sergant koronavirusine infekcija ir gydant ją namuose. Įrodymais pagrįsta medicinos grupė pateikė išsamų aprašymą, ko imtis išgirdus COVID-19 diagnozę ir kaip stebėti savo sveikatos būklę.

Situacija Anglijoje negerėja. Be to, kad užsikrėtimų skaičiai vis siekia naujas aukštumas, dar atsidaro ir viruso mutacija. Anglijos valdžia sako, kad griežtesnių karantino ribojimų išvengti jau nebepavyks. Šiuo metu Jungtinėje Karalystėje (JK) itin griežto karantino sąlygomis gyvena apie 20 mln. šalies gyventojų. Kalbama ir apie griežtesnius ribojimus.

Dėl susirgimo koronavirusu į Kauno klinikinę ligoninę paguldytas vyras nebuvo nusiteikęs ramiai pasveikti. Jis net dukart paspruko iš ligoninės, taip sukeldamas grėsmę kitiems žmonėms nuo jo užsikrėsti gyvybei pavojingu virusu. Dėl tokio poelgio vyras atsidūrė teisme, kurio priimtas sprendimas ilgam apribojo Dariaus A. laisvę. Teismas vyrą pripažino kaltu padarius du nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 277 straipsnyje.

Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) siūlo organizuoti brandos egzaminus ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą, tačiau atlikti keletą pakeitimų, atsižvelgiant į ugdymo nuotoliniu būdu aplinkybes. Atsisakyti brandos egzaminų nesvarstoma. NŠA Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai šiandien pristatė siūlymus dėl 2020–2021 metų brandos egzaminų sesijos ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) organizavimo, tašoma ŠMSM pranešime spaudai.

Nors užsikrėtimo koronavirusu skaičiai po truputį mažėja, tačiau vis tiek kiekvieną dieną skaičiuojame tūkstančius naujų atvejų ir keliasdešimt naujų mirčių.

Praėjusieji metai buvo nuostolingi Kėdainiams demografine prasme. Kėdainių civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus duomenimis, per 2020 metus rajone gimė 359 mažyliai. Tai beveik šimtu mažiau nei pernai. O mirė 855 asmenys – beveik šimtu daugiau nei pernai. Vien per gruodžio mėnesio pirmąją savaitę buvo fiksuoti 49 mirčių atvejai, kai įprastai per visą gruodį fiksuojama apie 90 mirčių. Iš viso gruodžio mėnesį mirė 116 Kėdainių rajono gyventojų.

Lietuva ruošiasi blogiausiam. Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir sveiktos ekspertai bado pirštais į kornaviruso mutacijų grėsmę, dėl kurios dar gali blogėti karantino taisyklės. Esą Lietuva negali leisti, kad joje pasikartotų Jungtinės Karalystės ar Airijos scenarijai, kai užsikrėtimų skaičiai katastrofišku greičiu kopia į dar neregėtas aukštumas. Tuo metu Kauno klinikose nuo COVID-19 mirė dar vienas jaunas jaunesnis nei 30 metų pacientas.

Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos pasiūlymams dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo svarstyti ir teikti susitikime buvo aptarti viruso plitimo Lietuvoje rodikliai, aktyvaus gydymo bei intensyviosios terapijos lovų ligoninėse užimtumas.

Karantinas pakeitė daugelį gyvenimo sričių. Laidotuvės ne išimtis. Laidojimo namų atstovai pastebi, kad vis daugiau žmonių renkasi kremuoti palaikus. Ypač jeigu žmogus mirė nuo koronaviruso. Be to, kremuotus palaikus dalis žmonių tiksi palaidoti vėliau, pasibaigus karantinui. Dar laidojimo namų atstovai pastebi, kad laidotuvėse dažnai dalyvauja iki 5 žmonių, todėl nebereikia gedulingų pietų.

Didžiulis pasipiktinimas viešumoje kilo, kai Lietuvos bažnyčia paskelbė, jau nuo ateinančio pirmadienio kviečianti tikinčiuosius į viešas pamaldas užtikrinant šiuo sunkiu pandemijos metu lankytojams saugius atstumus. Valdžia tik pagūžčiojo pečiais, mat paaiškėjo, kad vyriausybės nustatytos taisyklės mišių nedraudžia ir prieš bažnyčios valią beveik nieko padaryti negali.

Šiandien įvykusiame vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės nuotoliniame susitikime su policijos generaliniu komisaru Renatu Požėla aptartas šių metų sausio mėnesio judėjimo ribojimų priemonių įgyvendinimo planas.  „Paskutiniai trys savaitgaliai vykdant asmenų judėjimo kontrolę buvo gera patirtis.

Sveikatos apsaugos ministro patvirtintas skiepijimo nuo COVID-19 prioritetų sąrašas gali būti koreguojamas atsižvelgiant į pastabas, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

Kol kas vertinti, ar Lietuva jau išgyveno Covid-19 piką, sunku, pažymi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė. Jos teigimu, aiškiausiai situaciją matysime tik po dviejų savaičių, kuomet bus galima kalbėti apie karantino pokyčius. Premjerė kol kas nemato prošvaisčių švelninti karantiną. Karantinas Lietuvoje įvestas iki sausio 31 dienos imtinai. Kaip teigia premjerė Ingrida Šimonytė, kalbėti apie bet kokius karantino pakeitimus bus galima ne anksčiau nei sausio 17 dieną.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikisi, kad Lietuvos vyskupų konferencija persigalvos dėl viešų mišių atnaujinimo tikintiesiems. Anot premjerės, situacija dėl Covid-19 Lietuvoje dar neleidžia tokio masto masinių susibūrimų. Lietuvos vyskupų konferencija nusprendė nuo kito sausio 11 dienos atnaujinti viešas pamaldas su žmonėmis. Tiesa, ketinama riboti lankytojų skaičių mišiose.

Vyriausybė patvirtino, kokias išmokas gaus dėl Covid-19 nukentėjusios smulkios ir vidutinės įmonės. Iš viso įmonių paramai kitąmet ketinama skirti 150 mln. eurų, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija įspėja, kad pinigų visiems norintiems neužteks. Ekonomikos ir inovacijų ministerija patikslino subsidijų nuo Covid-19 nukentėjusioms įmonėms koncepciją. Jai įgyvendinti iš viso ketinama skirti 150 mln. eurų. Patikslintam planui trečiadienį pritarė ministrų kabinetas.

Vyriausybei paskelbus karantiną, dalis savarankiškai dirbančių asmenų buvo priversti nutraukti arba iš dalies apriboti savo veiklą. Nuo pandemijos nukentėję savarankiškai dirbantys asmenys gali gauti fiksuoto dydžio išmoką, atidėti „Sodros“ įmokų mokėjimą, jie taip pat laikinai atleisti nuo PSD mokėjimo, gali gauti ligos išmokas nesergančio vaiko priežiūrai, dalis jų turi teisę į nedarbo išmokas.

Nors pavojus dėl dar prieš šventes daug nerimo kėlusio galimo sveikatos sistemos kolapso nuslūgo, dabar ligoninėse medikai regi sunkesnius Covid-19 sergančius pacientus. Visgi specialistai teigia, kad optimistinis scenarijus leidžia tikėtis, jog per sausį stacionare gydomų šių ligonių skaičiai pamažu ims mažėti. Prezidento suburtos Sveikatos ekspertų tarybos narys LSMU prorektorius prof. dr.

Nors šiomis dienomis užsikrėtimų koronavirusu mažiau, premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad apie karantino švelninimą kalbėti dar anksti. O nepriklausomi ekspertai Vyriausybei jau pateikė keturis karantino švelninimo scenarijus. Tačiau net ir mokslininkų prognozės miglotos – laisviau gyvensime tikriausiai tik vasarą. Beje, ekspertai atkreipia dėmesį į vienišus žmones ir jau dabar siūlo valdžiai leisti jiems bendrauti su kitu namų ūkiu.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė mano, kad šiuo metu Lietuvoje matoma situacija dėl Covid-19 galbūt būtų mažiau sudėtinga, jei buvusi Vyriausybė vasarą nebūtų visiškai atleidusi vadelių. Premjerė primena, kad vasarą daug specialistų kartojo, kad rudenį sulauksime antrosios koronaviruso bangos, tačiau senoji Vyriausybė į šiuos įspėjimus neįsiklausė.

Pasaulyje plintant naujoms, daug labiau užkrečiamoms koronaviruso atmainoms, Lietuva nežino, ar koronaviruso mutacijos jau prisibeldė ir į mūsų duris. Mokslininkai kol kas atlieka tik labai riboto masto tyrimus, kurie neparodo tikrojo vaizdo. Sveikatos ekspertai ragina valdžią skirti pinigų visą šalį apimantiems tyrimams, kurie parodytų, ar Lietuvoje sulaukėme naujų viruso mutacijų.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį su sveikatos ekspertais aptarė COVID-19 situaciją, tolimesnę prie Prezidentūros veikiančios ekspertų tarybos veiklą. Prezidentūra turi gerų žinių – panašu, kad pandemijos pikas liko už nugaros, tačiau kalbėti apie karantino švelninimą dar anksti. Prezidento vyriausiojo patarėjo Simono Krėpštos teigimu, susitikime aptarta keletą temų. Pirmiausia, aptarta pandemijos raida ir kokius naujausius pokyčius rodo duomenys.

Atsisakę vien įrengtų postų nuo šiol policininkai galės stabdyti vairuotojus bet kur ir bet kada. Kaip konkrečiai atrodys tokie policijos veiksmai ir kaip pareigūnai susitvarkys su padidėjusiais darbo krūviais? Kalbamės su Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininke Roma Katiniene. Sakote, kad sprendimas pratęsti karantiną nenudžiugino policijos pareigūnų.

Vyriausybės ekspertų taryba pateikė siūlymus valdžiai, pagal ką galėtų būti griežtinami ar švelninami karantino reikalavimai. Viena iš ekspertų grupės narių tikina, kad nors prognozuoti pagal šiomis dienomis šokinėjančią užsikrėtimo kreivę sunku, optimistiškai žvelgiant, pirmieji atlaisvinimai galėtų laukti jau vasarį, o vasarą jau galėtume pasitikti su minimaliais ribojimais. Ekspertai išskyrė A, B, C ir D scenarijus, pagal kuriuos būtų galima nustatyti karantino ribojimus.

Seimas po svarstymo patvirtino Civilinio kodekso pakeitimus, nurodančius, jog lėšos už neįvykusias keliones turistams turi būti grąžintos per 14 dienų. Anksčiau numatytas terminas buvo 90 dienų.  Europos Komisijai (EK) pradėjus pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, Seimui pavasarį leidus lėšas už neįvykusias keliones grąžinti per 90 dienų, Vyriausybė dar vasaros pabaigoje pritarė siūlymui šį terminą sutrumpinti iki 14 dienų.

Nepriklausomų ekspertų patariamosios tarybos COVID-19 valdymo susitikime prof. Ramunė Kalėdienė ir prof. Mindaugas Stankūnas pristatė pasiūlymus dėl keturių karantino apribojimo scenarijų, jų metu taikomas priemones bei socialinių palaikymo burbulų kūrimo principus kiekvienam karantino scenarijui.   Socialinis palaikymo burbulas – vieno asmens namų ūkio bendravimas su kitu namų ūkiu, siekiant suteikti emocinę ir praktinę pagalbą didesnį izoliacijos stresą patiriantiems žmonėms.