kainų kilimas

Lietuvos gyventojai perka mažiau prekių, mažmeninės prekybos apyvarta pinigais mažesnė nei pernai, pradėjo kristi ir kainos: ekonomistus nustebino užfiksuotas greičiausias mėnesio kainų kritimas per pastaruosius metus. Prekių ir paslaugų kainos lapkričio mėnesį, išankstiniais duomenimis, mažėjo vidutiniškai keturiomis dešimtosios procento: valstybės duomenų agentūra užfiksavo išankstinę mėnesinę defliaciją. Viename iš Panevėžio prekybos centrų Diana perka sūnui dovaną – šiltas šlepetes.

Įsibėgėjant žiemai šilumininkai reikalauja, kad žmonės dar labiau atvertų pinigines ir brangina šilumą. Šiluma brangs Šiauliuose, Klaipėdoje ir Kaune, o tarp didmiesčių daugiausiai už šilumą teks ir toliau mokėti vilniečiams. Tiesa, sostinės šilumos įmonė mėgina guosti, kad kainą kitą mėnesį šiek tiek sumažins, mat vis daugiau šilumos tiekia naujoji biokuro kogeneracinė jėgainė.

Infliacija Lietuvoje jau nebėra problema – taip tikina ekonomistai, vertindami spalio rodiklius. Per mėnesį kainos augo tik keliomis dešimtosiomis procento. Tačiau kainų lygis išlieka labai aukštas. Dalis ekonomistų tvirtina, kad jos dar turi erdvės mažėti, nes pinga žaliavos, visgi gamintojai ginasi, kad kainų negali mažinti, nes turi kelti darbuotojams atlyginimus.

Lietuvoje pamažu kainų augimas lėtėja. Metinė maisto prekių ir paslaugų infliacija nukrito žemiau 4 procentų. Tačiau per rugsėjį gerokai pabrango dalis daržovių, avalynė, drabužiai ir tik simboliškai atpigo paslaugos. Ekonomistai aiškina, kad toks lėtesnis kainų augimas geras ženklas gyventojams, kurių perkamoji galia auga, tačiau verslai ateityje gali susidurti sunkumais, nes teks toliau kelti darbuotojų atlyginimus.

Lietuvos ekonomikai panirus į recesiją, pirmieji nerimo ženklai tiek įmonėse, tiek ir gyventojų kišenėse. Daugelis pramonės įmonių dėl susitraukusios paklausos ir eksporto, priverstos mažinti gamybos apimtis ir atleidžia tūkstančius darbuotojų. Kai, pavyzdžiui, prekybininkai ir paslaugų sektoriai demonstruoja gerus rezultatus, o kai kurie netgi kraunasi viršpelnius.

Vasara – išleistuvių, vestuvių ir krikštynų metas. Norintys pasigražinti įvairioms progoms ar atsinaujinti įvaizdį skuba užsirašyti vizitams į kirpyklas ir grožio salonus. Tačiau kainos pastaruosius verčia suklusti. Gyventojai skundžiasi dešimtimis eurų pabrangusiomis paslaugomis ir mano, kad kainos neadekvačios.

Ekspertų prognozės Lietuvos ekonomikai – toli gražu ne optimistinės. Auganti infliacija ir Rusijos karas Ukrainoje, ekonomistų teigimu, tik toliau spartins maisto kainų augimą, deglobalizaciją. Ne išimtis ir statybos sektorius. Buvusios ekonomikos ir inovacijų viceministrės, ekonomistės Jekaterinos Rojakos teigimu, greitu metu šio sektoriaus paslaugų kainų augimą pajus kone kiekvienas.

Parduotuvėse kaip ant mielių auga saulėgrąžų aliejaus kainos. Jo tiekimas tapo labai apsunkintas po to kai Rusija įplieskė karą Ukrainoje, o ši buvo viena pagrindinių šio produkto tiekėjų. Verslininkai prognozuoja, kad aliejus gali brangti dar labiau, o kai kurie prekybos tinklai tam, kad žmonės aliejaus neišgraibstytų, kaip buvo išgraibstę druską, riboja vieno pirkimo metu įsigyjamo saulėgrąžų aliejaus kiekį iki 4 butelių. Šiuo metu aliejaus kainos parduotuvėse pastebimai ūgtelėjusios.

Šiuo metu nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu apmokestinamas tik tas gyventojų turtas, kurio vertė viršija 150 tūkst. eurų. Kaip keistai beskambėtų, iš automobilių apmokestinimo surenkama daugiau pinigų nei iš kur kas brangesnio NT. Tačiau jau netrukus turėtų būti pateikti įstatymų projektai, kuriais NT bus apmokestintas kur kas labiau nei dabar. Kad ir  gana nedidelį, jį mokėtų visi, išskyrus socialiai pažeidžiamus gyventojus.

Pastaruoju metu žaliavinės naftos ir iš jos gaminamų degalų kainos yra didžiausios per kelerius metus. Sąnaudos kurui sudaro nemažą dalį vežėjų išlaidų. Kai kurie iš jų jau buvo priversti kiek anksčiau didinti tarpmiestinių autobusų ir traukinių bilietų kainas. Dabartinį degalų kainų šuolį jie esą dengia iš vidinių resursų. Tačiau neatmeta, kad ateityje kelionės gyventojams brangs.

2022-ieji metai Lietuvos gyventojus pasitiko pakilusiomis elektros ir dujų kainomis. Nuo naujųjų dujos brangsta trečdaliu, o elektra dešimtadaliu. Akcizai ir mokesčiai šios sritims galėtų būti mažinami, tačiau tam reikia bendro visuomenės sutarimo, teigė energetikos ministras Dainius Kreivys.

Vis garsiau žmonėms kalbant apie kylančias kainas, TV3 Žinios atliko eksperimentą. Surinkę aštuonerių metų senumo čekius, apsilankėme skirtingose parduotuvėse ir, pirkdami tuos pačius produktus, lyginome jų kainas. Kai kas brango kone dvigubai, kai kas pigo, o kai kur gamintojai gudrauja – už tą pačią kainą sumažino produkto svorį.  Palyginti kainas visuomet įdomu, tačiau retai tą darome ilgalaikėje perspektyvoje.

Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina gruodį, palyginti su lapkričiu, augo 11 proc., panašus brangimas buvo ir kitose Baltijos šalyse, praneša nepriklausoma elektros tiekėja „Elektrum Lietuva“.  Elektros biržos „Nord Pool“ Lietuvos kainų zonoje praėjusį mėnesį elektra kainavo 45,75 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje elektra taip pat brango 11 proc. iki 45,49 euro, o Latvijos prekybos vietose vidutinė mėnesio kaina padidėjo 9 proc. iki 44,86 euro už MWh.

Nekilnojamo turto (NT) rinkoje pokyčių laukia tiek pardavėjai, tiek pirkėjai. Šie tikisi, kad koronaviruso pandemija būsto kainas sumažins. Tačiau ekonomistai prognozuoja priešingą scenarijų – pinigų bankuose ir pas gyventojus užteks, tad būsto kainos nesikeis. Apie tai šią savaitę buvo nemažai diskutuota Lietuvos ekonomikos konferencijoje. Lietuvos banko vyresnysis ekonomistas Vaidotas Šumskas pastebėjo, kad šiuo metu gyvenamojo NT rinkos vystytojų lūkesčiai yra optimistiški.

 Viso gero litui ir labas eurui lietuviai tars jau mažiau nei po mėnesio. Vyriausybės, savivaldybių ir verslo atstovai sukirtę rankomis pasižadėjo nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu branginti prekes ir paslaugas. Vis dėlto ir patys verslininkai, ir ekonomikos ekspertai pripažįsta, kad memorandume sudėti saugikliai – nerealistiški.   Sulaužė susitarimą Viso gero litui ir labas eurui lietuviai tars jau mažiau nei po mėnesio.

Nelaimėliai visada save guos, kad iš klaidų mokomasi, tačiau gudrieji pasimoko iš jų klaidų. Lietuva iš Estijos ir juo labiau iš Latvijos ekonominių sprendimų gali imti pavyzdį, taigi, dėl euro įvedimo mes turime privilegiją nebeklysti. Naujausioje SEB banko analitikų parengtoje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje „SEB Baltic Household Outlook“ teigiama, kad šiuo metu grynųjų pinigų, palyginti su indėliais, Lietuvoje yra daugiau negu kitose Baltijos šalyse.

Nuo spalio 1 dienos mažiausias algas gaunantys darbuotojai pamaloninti 35 litais didesne minimalia alga. Ar tai suteiks jiems daug džiaugsmo, težino jie patys, o naujienų portalo balsas.lt kalbinti ekonomistai ir rinkos ekspertai minėjo, kad tie 25 litai, kurie po mokesčių pasieks minimalią mėnesinę algą (MMA) gaunančiųjų kišenes jų gyvenimo ženkliai nepagerins.

Žinių radijas Tik 12 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad euro įvedimas šalyje neturės jokių neigiamų pasekmių, nepaisiant to, Lietuvos Vyriausybė nestabdo euro įvedimo ir sako, kad viskas bus gerai. Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Bronius Bradauskas mano, kad nėra kito kelio, jei nenorime skursti. Jo nuomone, nereikia bijoti kainų kilimų, nes to išvengti neįmanoma.

Pabrangus grūdams bei mėsos ir pieno produkcijai pasaulinės maisto produktų kainos rugsėjį išaugo 1,4 proc., rodo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) pateikti duomenys, kuriuos skelbia naujienų tarnyba BBC. Šiais metais nerimaujama dėl galimo maisto atsargų trūkumo, nes JAV Vidurio Vakaruose, Europoje ir Vidurio Azijoje dalį grūdų derliaus suniokojo sausra.

Dėl sausros padarinių JAV centrinėje dalyje maisto kainos Jungtinėse Valstijose kitais metais greičiausiai kils, informuoja BBC, remdamasi JAV žemės ūkio departamento informacija. Departamentas prognozuoja, kad pieno, kiaušinių ir mėsos kainos 2013 metais pastebimai kils, nes dėl nusistovėjusių sausų orų pabrango pašarai. Manoma, kad daugumos maisto produktų kainos 2013 metais pakils 3-4 proc., jautiena greičiausiai brangs 5 proc.

Balandžio mėnesio infliacija, palyginti su kovo,  gali sudaryti 0,3 procento, prognozuoja Lietuvos statistikos departamentas. Kovą fiksuota infliacija siekė 1 proc., vasarį ir sausį po 0,4 proc. Metinė infliacija balandžio mėn., tikėtina, gali siekti 2,9, o vidutinė metinė – 4,1 procento. (Kovo mėn. užfiksuota metinė infliacija buvo 3,7, o vidutinė metinė – 4,2 procento.

Europos paukštynuose įsigalioję nauji Europos Sąjungos (ES) reikalavimai vištų narvams išgąsdino ir pirkėjus – prekybos centruose ėmė brangti ne tik kiaušiniai, bet ir kiti produktai, kurių gamyboje jie naudojami – tortai, pyragaičiai, sausainiai. Skaičiuojama, kad Europoje kiaušinių kaina didmeninėje prekyboje yra išaugusi maždaug keturis kartus – iki daugiau kaip 4 eurų (14 litų) už kilogramą.

Vasario mėnesį metinė Lietuvos infliacija atitiko prognozes ir sudarė 3,7 proc. Kaip ir buvo tikėtasi, didžiausią poveikį vartojimo kainoms darė dėl augusių pasaulinių naftos kainų brangusios transporto paslaugos, kilę būsto išlaikymo kaštai ir brangesni maisto produktai. Dėl besitęsiančio žiemos sezono prekių išpardavimo pigo drabužiai ir avalynė. Panašios prekių ir paslaugų kainų pokyčių tendencijos buvo stebimos ir Latvijoje.

Trečiadienio rytą vėl kiek šoktelėjo degalinių švieslenčių skaičiai ties benzino ir dyzelino kainų stulpeliais. Kai kuriuose didžiųjų Lietuvos miestų „Statoil“ degalinėse A98 benzino kaina pakilo iki 4,76 Lt/l., A95 iki 4,67 Lt/l., dyzelino iki 4,27 Lt/l., rodo kurokainos.lt. Nuo 2012 metų pradžios A98 benzino kainos paaugo maždaug 20 centų, panašiai tiek kilo ir dyzelino kainos.

Šiauliuose gyvenantis finansų analitikas iš Šveicarijos Charly Stieger skaičiuoja, kad Lietuvoje maisto produktų kainos turėtų būti bent jau 20 procentų mažesnės, o drabužiai, avalynė ir buitinė technika turėtų kainuoti bent 50 procentų pigiau. „Lietuviai nemoka skaičiuoti, todėl prekybos centrų šeimininkai juos ir apgaudinėja.

Nuo liepos 31 dienos kompanija „Coca Cola“ kelia savo produkcijos kainas 3-4 proc. Jau anksčiau šiais metais gaiviųjų gėrimų gamintojas kilstelėjo kainas 2 proc., dabar kainas kelia dėl padidėjusių žaliavų ir kuro kainų, kurios tapo didesnėmis, nei numatė bendrovė, pranešė dv.ee. „Coca cola“ tapo pirmuoju gėrimų gamintoju, kuris padidino savo produkcijos kainas tada, kai kalbama apie pasaulinį maisto kainų augimą.

„Reikia aktyvesnės antkainių viešinimo politikos. Kai kur antkainiai užkeliami beprotiškai. Nes kuo daugiau informacijos, tuo laisvesnė rinka“, - BTV laidoje „Karštas vakaras“ tvirtino Seimo narys Saulius Stoma. Verslininko Mindaugo Lapinsko nuomone antkainių viešinimas nėra panacėja. Anot jo vienas prekybos centras rodo savo prekės ženklo produktų kainos struktūrą.

Praėjusią savaitę pasitaikė retoka proga pasidžiaugti, kad Lietuvoje ne viskas blogai. Pamoką, kaip gal atrodyti ekonomikos „dugnas“, šį kartą davė Baltarusija, daugiau nei perpus devalvavusi rublį. Šalyje kilo pati tikriausia suirutė. Žmonių santaupos nuvertėjo, prekių kainos pakilo, baimindamiesi tolimesnio kainų augimo baltarusiai, šluoja parduotuvių lentynas, ir tik pats diktatorius apsimeta nesuprantąs tokio žmonių elgesio.

Vakar Šiaulių miesto tarybos Miesto ūkio ir plėtros komitetas karščiavosi dėl statybos bendrovės „Rotonda“ triukų su miesto mokyklų remontais. Statybininkai vėl prašo didinti sumas, kai konkursas laimėtas. O sumos didėja lygiai tiek, kiek dar prieš konkursą nurodo Statybos skyriaus vedėjas Evaldas Vaičeliūnas.

Maisto produktų kainos brangsta dėl perdirbėjų ir prekybininkų kaltės, nors objektų priežasčių tam nėra sako žemės ūkio ministras. Panaši ir Premjero Andriaus Kubiliaus nuomonė –anot jo, pastaruoju metu maisto produktų kainų didėjimas –nepagrįstas. „Mes nematome iš esmės objektyvių priežasčių, kodėl bendriausia prasme maisto produktų kainos turėtų didėti.

Pirmą kartą nuo šių metų gegužės mėnesio šoktelėjo Europos viešbučių paslaugų kainos. Rugsėjį vidutinė nakvynės kaina dviviečiame kambaryje kainuoja 114 eurų, arba 8% daugiau nei buvo rugpjūtį, - informuoja viešbučių vertinimo svetainė „Trivago“. Iš viso svetainė patikrino viešbučių kainas pusšimtyje miestų. Kainos kilo  42-iuose iš jų. Kaip bebūtų, viešbučių paslaugų kainos išlieka 5% pigesnės nei pernai.

Šią savaitę tris dienas vyko protesto piketai. Žmonės piktinasi, kad nuo liepos 1 d. gamtinės dujos gyventojams brangs 15– 20 proc. O „Lietuvos dujų“ pelnas per pirmą šių metų ketvirtį šoktelėjo iki 71,6 mln. Lt ir, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo daugiau kaip du kartus.