josifas stalinas

Rusija ginčijasi dėl to, kas laimėjo Antrąjį pasaulinį karą – Josifas Stalinas ar rusų tauta. Tokio ginčo pagrindu tapo Maskvos valdžios sprendimas sostinėje Pergalės dienos proga iškabinėti diktatoriaus portretus. Toks sprendimas tarsi reiškia tai, kad Maskvos valdžia mano, jog karą Sovietų Sąjunga laimėjo tik J. Stalino dėka. Rusijos žmogaus teisių gynėjai smerkia Maskvos valdžios sprendimą miesto gatvėse iškabinti plakatus su J. Stalino atvaizdu.

Maskvos miesto valdžios planai išpuošti miestą sovietinio stiliaus portretais, kuriuose vaizduojamas diktatorius Josifas Stalinas, papiktino kritikus, kurie teigia, kad negalima garbinti tirono, atsakingo už milijonų žmonių mirtis. Tačiau Maskvos valdžia teigia, kad jokiu būdu negalima J. Stalino visiškai ištrinti iš Rusijos istorijos. „Reikia prisiminti vyrą, kuris vadovavo mūsų šaliai karo metais“ - teigia valdžios atstovas Vladimiras Makarovas.

Rytoj Vilniaus knygų mugėje rusų istorikas Markas Soloninas pristatys lietuvišką knygos "Birželio 22-oji. Katastrofos anatomija" leidimą (leidykla "Briedis"). Šis veikalas svarbus Lietuvai, nes skatina dar kartą atsigręžti į svarbų istorijos tarpsnį, kuris baigėsi mūsų valstybės išbraukimu iš žemėlapio dešimtmečiams. “Lietuvos žinios”, taupydamos vietą, paskelbė sutrumpintą interviu variantą, tad skelbiu jį pilną.

Deimantine pasta meteorito gabalėlį nupoliruoti pabandę mokslininkai netikėtai atrado kai ką įspūdingo - kristalus, savo kietumu lenkiančius natūraliai gamtoje randamus deimantus. Detalesnė analizė naudojant specialią įrangą atskleidė, jog 1971 metais Suomijoje nukritusiame meteorite slypi dvi visiškai naujos mūsų mokslui anglies alotropinės atmainos, iš kurių abi yra kietesnės už Žemėje randamus deimantus.

Kalbant apie šiuolaikinę Rusiją, stalinizmas tapo neatsiejama diskusijų dalimi. Šias diskusijas paaštrina nereti prezidento Dmitrijaus Medvedevo ar premjero Vladimiro Putino pasisakymai Josifo Stalino bei jo vykdytos politikos atžvilgiu.

Prieštaringai vertinamas filmų režisierius Oliveris Stone'as veikiausiai vėl susilauks milžiniškos kritikos bangos po to, kai pareiškė, kad Adolfą Hitlerį istorija padarė „atpirkimo ožiu“. O. Stone'as, kuris anksčiau buvo kaltinamas tuo, kad savo filmuose platina sąmokslo teorijas ir aukština smurtą, teigia sukūręs naują dokumentinį filmą, kuriame tokios figūros kaip A. Hitleris ir Josifas Stalinas yra vaizduojamos „savo kontekste“. Filmo „Slapta Amerikos istorija“ („The Secret History of Amer...

„Mes gražūs, protingi, mes turime talentų ir net sugebame perkurti legendinės grupės „Queen“ dainas“, – visa tai drąsiai į kameras rėš jau šį sekmadienį 20.00 val. pozityviausioje, humoro, komiškų ir sarkastiškų situacijų bei atvirų pokalbių ir tik gyvos muzikos laidoje „Myliu LT“ pasirodysiantys „Lietuvos talentai“ – Mikas ir Regimantas. Po netikėto jų dueto vienam iš jų teks apsilankyti stomatologijos klinikoje.

Gruzijos reintegracijos ministras Temuras Jakobašvilis pareiškė, kad jo šalis gali atiduoti Rusijai diktatoriaus Josifo Stalino paminklą, jei Maskva grąžins Tbilisiui separatistinių Pietų Osetijos ir Abchazijos respublikų kontrolę. J. Stalino paminklas kol kas stovi Gorio mieste. Nors ilgą laiką kalbama apie būsimą monumento perkelimą, jis kol kas nejudinamas.

Daugiau nei trečdalis rusų mano, kad Josifo Stalino pasiekimai Antrojo pasaulinio karo metais pateisina jo kruviną vadovavimą Sovietų Sąjungai. Bemaž tiek pat rusų mano, kad Rusijai šiandien reikia tokio lyderio, kokiu kadaise buvo jau minėtasis J. Stalinas. Tokie apklausos duomenys buvo paviešinti kaip tik tuo metu, kai Komunistų partija švenčia 130-ąsias šio tirono gimimo metines.

Spalio 2 dieną sukanka lygiai 65 metai nuo to laiko, kai baigėsi Varšuvos sukilimas prieš nacistinės Vokietijos okupaciją. Po 63 dienas trukusios kovos, susidūrę su ginklų ir maisto trūkumu, sukilėlių vadai nusprednė pasiduoti ir susitaikyti su likimu. Skelbiama, kad per sukilimą žuvo 200 tūkst. civilių ir 16 tūkst. sukilėlių. Dar 6 tūkst. sukilėlių buvo sunkiai sužeisti. Po sudėtingų ir įtemptų derybų su nacių vadais formalus kapituliacijos aktas buvo pasirašytas 2 valandą nakties.

Regenbogen fondas pirmasis pradėjo kasmetinę reklaminę kampaniją prieš AIDS. Regenbogen, šiais metais reklaminę kampanija pavadino „AIDS – tai serijinis žudikas“. TV ir radijo klipai bei reklama spaudoje lygina šią baisią ligą su XXa. diktatoriais, kurie kalti dėl milijono gyvybių. Palyginimo su šia baisia liga verti buvo trys: Adolfas Hitleras, Saddamas Husseinas ir Josifas Stalinas. Spaudoje„herojai“ pavaizduoti laikantys glėbyje gražias moteris aistros iškreiptais veidais.

JAV viceprezidentas Joe Bidenas atvyko į Kijevą. Ukrainos sostinėje jis pradėjo 3 dienų vizitą, kurio metu taip pat užsuks ir į Gruziją. JAV prezidento Baracko Obamos administracijai siekiant pagerinti santykius su Rusija, J. Bidenas pabandys įtikinti Gruzijos ir Ukrainos vadovus, kad Vašingtono parama šioms šalims nė kiek nesumenko.

Vėl bandoma atgaivinti „lietuvių draugiją Rusijos tautų kultūrai pažinti“, kuri prieš 70 metų buvo Kremliaus 5-oji kolona Lietuvoje Anot Kremliaus paslapčių tyrinėtojų, kai Sovietų Sąjungą 1941 m. birželio 22 d. netikėtai užpuolė jos draugė ir sąjungininkė nacionalsocialistų Vokietija, SSRS liaudies komisarų tarybos pirmininkas Josifas Stalinas taip apstulbo, kad keletą dienų nepajėgė sugalvoti jokio gynybos plano, tiesiog pasislėpė nuo viso pasaulio savo rūmuose Maskvos priemiestyje Kunceve.

Vilniaus Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Ramūnas Trimakas Rusijos kaltinimus Lenkijai dėl Antrojo pasaulinio karo pradžios vadina mažų mažiausiai neapgalvotais. Tačiau pastaruoju metu darosi akivaizdu, jog tai sąmoninga nuosekliai vykdomos politikos dalis, o ne šiaip atsitiktinis nesusipratimas. Rusijos gynybos ministerija, kaip jau pranešė „Balsas.lt”, argumentuoja, kad Lenkija atsisakė įvykdyti „pagrįstus“ Adolfo Hitlerio reikalavimu atiduoti naciams dalį savo teritorijos.

Balandį Zokniai buvo visų dėmesio centre – gesindamas degančią žolę, vilkduobėje žuvo puskarininkis A. Belskis (39 m.). Nustatyta, jog žemyn galva į žibalo kasėjų paliktą prilijusią duobę įsmukęs vyras nuskendo. Pabandžius suskaičiuoti Zoknių oro uoste žuvusius žmones, ima šiurpas – jo žemė tiesiog persisunkusi tūkstančių žuvusių žmonių krauju. Apie šias žūtis – ši publikacija.

Vokietijos sostinėje Berlyne antradienį vyksta iškilmingos ceremonijos, skirtos paminėti šešiasdešimtosioms Vakarų Berlyno blokados užbaigimo metinėms paminėti. 1948 metais Sovietų Sąjungos diktatorius Josifas Stalinas, baimindamasis prarasti sovietų valdomos Vokietijos dalies kontrolę bei siekdamas priversti traukti britų, amerikiečių ir prancūzų karius, nusprendė pradėti Vakarų Berlyno blokadą. Tačiau Vakarai nepasidavė ir užuot atsitraukę pradėjo oru teikti pagalbą 2,25 mln.

Judėjimas "Už gamtą", jau ilgokai kovojantis prieš paukščių ir kitos gyvybės naikinimą Lietuvos miškuose pavasarį, kai peri paukščiai, žinduoliai veda vaikus, pražysta retos gėlės, žinią apie grėsmę šalies regioniniams parkams sutiko su pasibaisėjimu. Bet tuo pat metu ir kaip logišką oligarchinio puolimo prieš Lietuvos gamtą tąsą. Puiki "piarinė" priemonė - sunkmetis. Ai ai. Dar kartą priminsiu labai jau susikukuojantį su šia situacija pavyzdį.

Nuo Rusijos visuomenę apėmusios Stalino manijos atrodo nėra apsaugota net ir kibernetinė erdvė. Niekas nenustebtų, jei 2009 metų populiariausiu kompiuteriniu žaidimu taptų „Stalinas prieš marsiečius: nežinomi Antrojo pasaulinio karo puslapiai“. Šis strateginis žaidimas netrukus pasirodys prekyviečių lentynose. Žaidimo scenarijus neatrodo niekuo išskirtinis (priešingai nei pagrindinė daina „Stalinator“). „1942 metai. Vasara.

Briuselyje Europos Parlamente (EP) buvo surengta konferencija „Europos sąžinė ir totalitarinio komunizmo nusikaltimai: 20 metų praėjus“. Rytų Europos valstybėms įstojus į Europos Sąjungą (ES) baigėsi ramus vakariečių gyvenimas. Ir ne tik todėl, kad rytiečiams reikia finansinės pagalbos. Jie nėra linkę pritarti nuolaidoms, kurias ES daro Rusijai, o darbo tėvynėje neradę žmonės užplūdo Vakarų valstybes.

„Nenutrūkstančios kautynės, mes užmiršom, kada paskutinįsyk miegojom ar valgėm, o dėl nemigos ir žvėriško nuovargio į žūtį ar išgyvenimą žvelgėm visiškai abejingai. Užmuš, na ir velniop, kad tik greičiau baigtųsi toji kankynė šiam sniego pragare.“ Iš Antrojo pasaulinio karo veterano Jakovo Zacharovičiaus Šeino atsiminimų apie 16-osios divizijos kautynes su vokiečiais ties Aleksejevka 1943-iųjų vasarį.

Josifas Visarionovičius Stalinas (tikr. Džiugašvilis), kurio 56-osios mirties metinės minimos kovo 5 dieną, gyveno šiek tiek ilgiau kaip 73 metus. Iš tiesų tai buvo audringas gyvenimas, kupinas išmėginimų ginklu ir valdžia, sąmokslais ir nekaltų žmonių krauju. Iš šių dienų žvelgiant, paradoksalu, kad jis buvo gruzinas – laisvę mylinčios tautos atstovas, tačiau toks negailestingas kitoms tautoms, menamiems ir tikriems savo priešams bei oponentams.

Rytų slavų etnosų yra ne trys bet keturi. Tradiciškai vardijami: gudai, ukrainiečiai, didrusiai. Iš tiesų didrusiai susideda iš dviejų skirtingų etnosų: žiemrusių ir pietrusių. Skaldyti Rusiją reikia atsižvelgiant į tokią etnografiją. Tradicinės Rusijos destrukcijai po 1917 m. ilgiausiai dirigavo žmonės iš Pietų.

Prieš kurį laiką Rusijoje baigėsi televizijos šou „Rusijos vardas“. Pažymėtina, kad galutiniame kandidatų dvyliktuke dominavo ir galiausiai tris pirmąsias vietas užėmė istoriniai Rusijos valdovai. Pirmoji vieta atiteko kunigaikščiui Aleksandrui Neviškiui, išgarsėjusiam XIII a. pergalėmis prieš švedus ir vokiečius. Jį renginio metu vaizdžiai pristatė metropolitas Kirilas, kuris šiandien yra laikinai einantis pareigas Rusijos patriarchas.

Milijonus žmonių lageriuose ir per valymus nužudęs Sovietų Sąjungos diktatorius Josifas Stalinas didingiausio Rusijos istorijos veikėjo rinkimuose užėmė trečiąją vietą. Kaip rašo BBC, tokie rinkimų rezultatai tik dar kartą atskleidžia siekius reabilituoti šį sovietinį tironą. Rinkimus laimėjo XIII amžiuje gyvenęs princas ir ortodoksų bažnyčios šventasis Aleksandras Nevskis, o antras liko 1911 metais nužudytas ministras pirmininkas Piotras Stolypinas.

Amerikiečių žurnalas „Time“ šių metų žmogumi išrinko JAV prezidento rinkimus laimėjusį ir pirmuoju juodaodžiu šios valstybės prezidentu tapsiantį Baracką Obamą. Metų žmogus tradiciškai yra skelbiamas „Time“ žurnalo paskutiniajame gruodžio numeryje. Metų žmogumi renkamas žmogus arba žmonių grupė, kuri dažniausiai figūravo naujienose ir padarė daugiausiai įtakos mūsų gyvenimams – nesvarbu, geros ar blogos.

Ukrainoje planuojama sukurti specialų teismą, kuris teistų kaltuosius dėl 1932-1933 metais šalyje siautusio masinio badmečio. Ukrainos saugumo tarnybos vadovo Valentino Nalivaičenkos teigimu, teismo procesas gali būti pradėtas tuomet, kai savo tyrimą dėl baudžiamosios bylos kėlimo baigs Generalinė prokuratūra. V. Nalivaičenko teigia, kad šiuo metu prokuratūroje derinami esminiai juridiniai šios bylos aspektai.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas pirmauja reitinge politikų, kurių vadovavimo metu Rusija vystėsi geriausia linkme, skelbia „Unian.net“. Visos Rusijos centras viešajai nuomonei tirti nusprendė atlikti apklausą, kurioje būtų įvertinti visi Rusijos vadovai nuo pat caro Nikolajaus II iki dabartinio prezidento Dmitrijaus Medvedevo. Atlikus viešosios nuomonės apklausą, pareikšta, kad absoliutus reitingo lyderis yra V. Putinas. Net 80 proc.

Buvęs Lenkijos užsienio reikalų sekretorius Adamas Rotfeldas, dabar dalyvaujantis dvišalės istorinės komisijos veikloje, paragino Rusiją būti atviresnę vykdant teisingumą dėl 1940 metais įvykdytų Katynės žudynių, per kurias NKVD nužudė 20 tūkst. lenkų karininkų. A. Rotfeldas taip reagavo į Camovnikio apylinkės teismo penktadienį priimtą sprendimą nereabilituoti NKVD aukų. Aukų šeimos dėl tokio sprendimo ruošiasi paduoti apeliaciją aukštesnės instancijos teismui Maskvoje.

Duodamas interviu žurnalui „Der Spiegel“, su Kremliumi siejamas politinis strategas, buvusio Sovietų Sąjungos užsienio reikalų ministro Viačeslavo Molotovo anūkas Viačeslavas Nikonovas pareiškė, kad neseniai vykęs karas Pietų Osetijoje ir barniai dėl Ukrainos nereiškia, kad Maskva pasuko konfrontacijos keliu. Tačiau jis pridūrė, kad tokiu atveju, jei Ukraina prisijungs prie NATO, Rusijos bendradarbiavimas su Vakarais bus baigtas.

Sovietinis diktatorius Josifas Stalinas kadaise yra pasakęs, kad svarbiausia yra ne tai, kas balsuoja, o tai, kas tuos balsus skaičiuoja. Ši „tautų tėvo“ aksioma puikiai tinka projektui „Rusijos vardas“ apibūdinti. Šis projektas buvo pradėtas tam, kad būtų išrinktos pačios iškiliausios Rusijos istorijos asmenybės. Viskas prasidėjo, kai projekto organizatorius televizijos kanalas „Rossia“ paprašė interneto vartotojų iš 500 vardų išrinkti 12 tų, kurie labiausiai simbolizuoja šalį.

JAV Kongresas nusprendė Ukrainoje 1932-1933 metais vykdytas Holodomoras yra genocidas prie ukrainiečių tautą. Priimtoje rezoliucijoje skelbiama, kad badas Ukrainoje buvo sukeltas specialiai, kad būtų susidorota su tais, kurie priešinosi prievartinei kolektyvizacijai ir komunistinei okupacijai. Amerikiečiai teigia, kad Josifas Stalinas specialiai įsakė uždaryti Ukrainos sieną, kad niekas negalėtų pabėgti nuo dirbtinai sukelto bado ir kad į Ukrainą nepatektų pagalba iš užsienio.

Projekte „Rusijos vardas“, kurio tikslas yra išrinkti daugiausiai įtakos šalies istorijai padariusį asmenį, netrukus prasidės paskutinioji balsavimo fazė, kurioje liks tik 12 kandidatų. Šiuo metu rinkimuose pirmauja kunigaikštis Aleksandras Nevskis.

JAV laikraštyje „The Richmond Times“ pasirodė žinomo Amerikos lietuvio, dirbusio JAV prezidento George‘o Busho administracijoje, Lino Kojelio straipsnis aktualia tema. Su juo supažindiname ir „Lietuvos žinių“ skaitytojus. 1976 metais Džordžijos valstijos gubernatorius Jimmy Carteris labai sėkmingai panaudojo „vargo indeksą“ bandydamas sužlugdyti tuometinį prezidentą Geraldą Fordą.

Rusijos karinis smūgis Gruzijai perėjo į intensyvių derybų fazę, įtraukusią Jungtines Valstijas, Europos Sąjungą, Ukrainą ir kai kurias kitas valstybes, išreiškusias paramą Gruzijai. Rusija atviro palaikymo kol kas nesulaukė: net Baltarusijos prezidentą Aleksandrą Lukašenką Rusijos ambasadoriui teko sugėdinti ir paraginti, kad tas išsakytų keletą paramos žodžių. Užsibaigus karinei Rusijos operacijai (ji dar gali parodyti savo spyglius) metas pasvarstyti, kas ką laimėjo ir pralaimėjo.

Interneto projekto „Rusijos vardas“ rengėjai į didingiausio Rusijos istorijos veikėjo rinkimus įtraukė ir Aleksandro Solženycino vardą, skelbia „Lenta.ru“. Iki rugpjūčio 5 dienos didingiausio Rusijos istorijos veikėjo rinkimuose jau sulaukta 15 mln. balsų. Pirmosiose vietose kol kas rikiuojasi Sergejus Radonežskis, Josifas Stalinas, Vladimiras Leninas, Georgijus Žukovas bei Jurijus Gagarinas. Šiuo metu galima balsuoti už 50 kandidatų į įtakingiausio Rusijos istorijos veikėjo titulą.

Istorikas bei buvęs Estijos premjeras Martas Laaras pareiškė, kad Rusija greitu laiku, aklai bandydama pateisinti komunistinius nusikaltimus, pateks į aklavietę, skelbia „Delfi.ee“. Aklavietė rusams gresia, nes kaip pagrindinis tautos tapatybės šaltinis yra pasirinkta pergalė Antrajame pasauliniame kare. Dėl to esą nepripažįstamas faktas, kad Josifas Stalinas nuo 1939 iki 1941metų buvo Adolfo Hitlerio sąjungininkas.

Rusijos Dūmos priimtas pareiškimas „Dėl Lietuvos Respublikos valdžios veiksmų, nukreiptų Rusijos ir Lietuvos santykiams bloginti“ patvirtina pastaraisiais metais išryškėjusią Rusijos politiką kaimyninių šalių atžvilgiu – didinti įtampą dvišaliuose santykiuose ir šitaip rodyti Europos Sąjungai, jog Baltijos regionas yra Rusijos geopolitinių interesų zona. Pareiškimas skirtas keliems adresatams, kurių kiekvienas savaip jį ims domėn.

Vokietijos karas prieš SSRS (kadaise vadintas Didžiuoju Tėvynės) prasidėjo ankstų birželio 22-osios rytą, sekmadienį. Ir šiemet jo pradžios metines pažymime sekmadienį. Politikai ir istorikai iki šiol nesutaria, kiek jis buvo netikėtas Josifui Stalinui ir kas iš tuometinių diktatorių buvo žiauresnis – „tautų tėvas“ ar nacių lyderis Adolfas Hitleris.

Šią savaitę švenčiame Atgimimą, jo formaliąją pradžią – Sąjūdžio dvidešimtmetį. Kaip stebėtojas ir kuklus tų įvykių dalyvis noriu pareikšti:  Atgimimas be atgailos – ne - Atgimimas.

Lietuvoje ir kitose posovietinėse šalyse intelektualai nebuvo ir nėra mėgstama socialinė kategorija. Net terminas „intelektualai“, tiesą sakant, mūsuose nėra rimtai įsitvirtinęs.

1948 – ųjų pavasario “Didžioji tremtis”. Ar tikrai suvokiame ką Lietuvai ir kiekvienam iš mūsų reiškia šie žodžiai? Ar vienareikšmiškai galime pasakyti kas dėl tokios tragedijos kaltas ir, kad ji jau niekada nepasikartos? Tai klausimai į kuriuos atsakymus turime žinoti kiekvienas. Ir ne tik per iškilmingus renginius. Deja, tenka apgailestauti, kad tokių skaudžių įvykių minėjimai, dažniausiai tampa tik tų mūsų piliečių, kurie buvo tiesiogiai jų paliesti, diena. O taip neturėtų būti.

Šiandien į Lietuvą su oficialiu vizitu atvyksta Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka kartu su ponia Kateryna Juščenko ir gausia ministrų delegacija. Prezidentūra pranešė, jog V.Adamkus bei V.Juščenka pirmininkaus Lietuvos ir Ukrainos prezidentų tarybos posėdžiui. Anot „Lietuvos žinių“, labiausiai jaudinantis šio iš anksto planuoto vizito akcentas - parodos, skirtos 1932-33 m. bado aukoms atminti, atidarymas Genocido aukų muziejuje.

Kitados Aras Vėberis garsėjo kaip „Naktinių personų“ muzikantas, audringų vakarėlių dalyvis, mergišius ir iširusių santuokų kaltininkas. Šiandien Arą išvystumėte nebent su nealkoholinio alaus buteliu. O nerūpestingas linksmybes jis iškeitė į populiaraus portalo „Frype.lt“ vadovo postą. - Beprotiškiausias gyvenimo poelgis? - Šuolis parašiutu ir net ne vienas. - Be ko tau gyvenimas nemielas? - Be meilės, draugų.

„Memorialo“ draugija, viena svarbiausių Rusijos žmogaus teisių organizacijų, pritarė iniciatyvai grąžinti Uljanovskui istorinį Simbirsko vardą. „Memorialo“ vadovas Arsenijus Roginskis pirmadienį šį siūlymą pavadino „labai teisinga ir savalaike iniciatyva“. Anksčiau oficialus miesto laikraštis „Uljanovsk segodnia“ išspausdino Uljanovsko mero Sergejaus Jermakovo kreipimąsi, kuriame jis siūlė grąžinti miestui istorinį vardą. Pasak A.Roginskio, mokykliniuose vadovėliuose reikia rašyti tiesą.

Įvykę Dmitrijaus Medvedevo rinkimai tikrai nebuvo įdomūs, tačiau tolesnė Rusijos raida kelia daugybę klausimų. Rusijos istorijoje dar niekada nebuvo atvejo, kad sveikas ir galingas valdovas atiduotų sostą kitam, o pats taptų jo valdiniu. Iš Vladimiro Putino kalbų aišku, kad jis neketina atsisakyti savo galios, ir kitas Rusijos prezidentas bus valdomas bei kontroliuojamas valdinio – premjero V. Putino.

Partijos "Tvarka ir teisingumas" (liberalai demokratai) pirmininko Rolando Pakso kalba VII -ajame partijos kongrese 2008 m. kovo 8 d. Jūsų Ekselencijos ambasadoriai, Lietuvos Respublikos Seimo nariai, merai, ponios ir ponai, mieli bendražygiai, Sveiki susirinkę į pavasarišką Vilnių, į septintąjį Partijos Tvarka ir teisingumas (liberalai demokratai) partijos kongresą, susirinkę priimti sprendimus, svarbius ir mūsų partijos, ir visos Lietuvos ateičiai.

Jei galvojote, kad skerdikas Josifas Stalinas Rusijoje nebėra populiarus, smarkiai klydote. Rusijos Komunistai į prezidento rinkimus žygiuoja pristatydami šį tironą kaip sektiną pavyzdį bei tautos herojų. Apie tai rašo „Spiegel“.J. Stalinas grįžo. Vilkėdamas šviesiai pilka partine uniforma ir kairėje rankoje laikydamas pypkę, sovietų diktatorius stovi Pietų Sibiro Barnaulo mieste esančiame Stalingrado gynėjų bulbare. Jį supa nustebę pensininkai.

Žymiajam Holivudo aktoriui Johhny’ui Deppui po kapitono Jacko Sparrow gali tekti suvaidinti visai kitokį personažą – jaunąjį Staliną, praneša „The Guardian“. Britų istorikas Simonas Montefioris, monumentalaus tyrimo „Jaunas Stalinas“ autorius, prieš kelias dienas pasirašęs kontraktą dėl savo darbo ekranizacijos su kino studija „Miramax“, teigia, kad būtent Deppas yra idealus kandidatas Iosifo Stalino vaidmeniui.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, prikėlęs Rusijos ekonomiką bei atnaujinęs Kremliaus ir Vakarų  priešpriešą tapo žurnalo „Times“ 2007 m. žmogumi, praneša „CBC News“. Anot žurnalo redaktoriaus Richardo Stengelo, Rusijos vadovas buvo pasirinktas dėl savo „sumanaus vadovavimo šaliai, kuri skendėjo chaose“ ir įnešto stabilumo.