ispaniškasis gripas
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „ispaniškasis gripas“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „ispaniškasis gripas“.
Žiaurūs eksperimentai su kaliniais ispaniškojo gripo pandemijos metu: tokios baigties niekas nesitikėjo
Manoma, kad 1918 m. ispaniškojo gripo pandemijos metu virusas pražudė 20–50 mln. žmonių visame pasaulyje – maždaug 2–3 proc. visų užsikrėtusiųjų.
Priešingai nei dabar pasaulyje siaučiantis koronavirusas, ispaniškasis gripas pavojingiausias buvo jaunimui. Tai greičiausiai lėmė citokinų audra – imuninis atsakas, kai organizmas į virusą reaguoja per smarkiai ir į kovą su užkratu pasiunčia per daug imuninių ląstelių, taip kyla uždegimas, o plaučiuose pradeda kauptis skysčiai.
Praėjusio amžiaus pandemijos virusas mutavo keliskart: antrosios bangos metu nusitaikė į jaunus ir sveikus
Virusas, anksčiau niekuo nesiskyręs nuo ankstesnių metų gripo virusų, mutavo ir staiga tapo siaubingas mirtis Šiaurės Amerikoje ir Europoje nešančia stichija. 1918-ųjų rudenį „eilinis gripas“ staiga virto jaunus ir sveikus žmones pakertančia sudėtinga liga. Mokslininkų manymu, prie to stipriai prisidėjo kelios mutacijos.
„Ispaniškasis“ – vėliau H1N1 pavadinta gripo viruso atmaina, siautėjusi JAV ir Pirėnų pusiasalyje.
Šiurpioji pandemija, nusinešusi milijonų gyvybes: žmonės springdavo savo krauju
Ispaniškasis gripas buvo pačia žiauriausia gripo pandemija per visą žmonijos istoriją. Vos per 18 mėnesių 1918-1919 metais užsikrėtė apie 500 mln. žmonių – daugiau nei ketvirtadalis visų tuo metu planetoje gyvenusių žmonių.
Ekspertų teigimu, daugiausiai prie to prisidėjo tuo metu vykęs Pirmasis pasaulinis karas – mirtina liga dėl higienos ir medicininės pagalbos trūkumo išplito po visą pasaulį neįtikėtinai greitai. Nuo pandemijos mirė, įvairiais skaičiavimais, nuo 25 iki 50 mln.