išmokos

Karantino dėl koronaviruso metu visuomenėje kilo nerimas dėl neva mažėsiančių pensijų, vaiko pinigų ir kitų išmokų. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministras pabrėžia, kad išmokų  mažinimas nėra svarstomas, o vaiko pinigai, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijos karantino metu tikrai nemažės, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje.

Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė pakeitimus, skirtus išsaugoti darbo vietas ir padėti gyventojams, kurie užvėrus dienos centrus turi rūpintis negalią turinčiais žmonėmis, vaikais, senoliais. Šie pakeitimai įsigalios juos pasirašius valstybės prezidentui.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apibendrino priimtus pakeitimus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad Seime priimtos įstatymų pataisos leis karantino atveju darbdaviams išlaikyti darbuotojus. Ministro nuomone, dėl naujų priemonių, darbuotojai nebebus atleidžiami, skatinami išeiti atostogų ar pasiimti nedarbingumą.

Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, Vyriausybė siūlo ypatingai skubius pakeitimus, kurie prisidėtų prie darbuotojų darbo vietų išsaugojimo ir padėtų gyventojams, kurie užvėrus dienos centrus turi rūpintis negalią turinčiais žmonėmis. Šie pakeitimai bus antradienį svarstomi ypatingos skubos tvarka Seime.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokie svarbiausi pokyčiai numatomi gyventojams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užsimojo į darbo rinką pritraukti vyresnius nei 45 metų amžiaus žmones. O darbdaviams, įdarbinusiems tokius darbuotojus, būtų mokamos piniginės išmokos. Darbuotojų profsąjungos piktinasi, kad darbdaviai piktnaudžiauja iš valstybės gaunama parama ir darbuotoją laiko tik tą laikotarpį, kol mokami pinigai. Darbdavių atstovai pripažįsta, kad kol kas verslininkai linkę įdarbinti jaunus žmones.

Visame pasaulyje plintantis koronavirusas kelia vis daugiau nerimo dėl naujos ekonominės krizės. Siekiant išvengti jos padarinių kai kuriose šalyse gyventojams skiriamos vienkartinės 1 tūkst. eurų viršijančios išmokos. Kada ir kokių priemonių gali imtis Europos centrinis bankas? Ar jos padės išgyventi sunkmetį verslui ir gyventojams? Kiek gali tęstis mažų palūkanų ir pinigų spausdinimo politika? Diskusijoje apie tai – Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vadovas Sigitas Šiaudinis.

Rusijos Kamčiatkos „Vesti“ žinių vedėja negalėjo sulaikyti juoko, kuomet skaitė tekstą apie išmokų didinimą pensininkams ir pašalpų gavėjams. Žurnalistei isterinį juoko priepuolį sukėlė išmokų dydis ir jų paskirstymas. Nepavykęs laidos įrašas atsidūrė „YouTube“ tinkle, o pačiai jos vedėjai dabar gresia atleidimas iš darbo. „Vesti“ laidos vedėja Aleksandra Novikova nesuvaldė emocijų skaitydama žinių tekstą apie socialinių išmokų pokyčius Rusijoje nuo vasario 1 dienos.

Lietuvoje skurdo riziką patiriančių pensininkų skaičius yra vienas iš didžiausių visoje ES. Siūlymui jį mažinti įvedant naują išmoką vienišiems asmenims paprieštaravo Vyriausybė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ministras Linas Kukuraitis tokį pasiūlymą viešai kritikavo sakydamas, kad jį įgyvendinus būtų nuskriausti neįgalieji.

Nuo šių metų padidėjo vaiko pinigai ir papildoma išmoka, mokama neįgaliems, gausių bei nepasiturinčių šeimų vaikams. Taip pat išsiplėtė papildomos prie vaiko pinigų mokamos išmokos gavėjų ratas, nes buvo padidinta vertinamų pajamų riba. Tai reiškia, kad po 100 eurų sumą, kurią sudaro 60 eurų vaiko pinigai ir 40 eurų papildoma išmoka, kas mėnesį gauna daugiau vaikų nei iki šiol, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime spaudai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl vienkartinių išmokų tam tikroms piliečių grupėms pergalės Antrajame pasauliniame kare 75-ųjų metinių proga, įskaitant kriterijus atitinkančius Rusijos piliečius, nuolat gyvenančius Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje.

Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimas iš ES įvyks sausio 31-ąją. Kadangi šalis išstoja su Išstojimo sutartimi, tai JK gyvenančių ES piliečių ir bet kurioje ES šalyje gyvenančių britų teisės yra apsaugomos pagal europinę teisę visą jų gyvenimo laikotarpį, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Sprendimus dėl motinystės išmokų, kurios daliai besilaukiančių mamų nebuvo skirtos dėl pasikeitusių teisės aktų, „Sodra“ peržiūrės ir išmokas paskirs bei išmokės iki sausio 20 dienos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Naujieji metai atneša daug finansinių pokyčių į socialinės apsaugos ir darbo sritį – auga vaiko pinigai, senatvės ir šalpos pensijos, įvairios išmokos. Vaiko pinigai Patvirtintame 2020 m. valstybės biudžete numatyta, kad nuo sausio 1 dienos vaiko pinigai didinami nuo 50 iki 60 eurų, o gausioms, nepasiturinčioms ar neįgalių vaikų šeimoms – nuo 70 iki 100 eurų.

Nuo alimentų sprunkantys tėvai valstybei vidutiniškai skolingi po 4,3 tūkst. eurų, o didžiausios vieno asmens skolos už nemokėtus alimentus siekia ir 30–41,5 tūkst. eurų. Nors skolininkų pamažu mažėja, jų skola atžaloms tik auga. Pernai „Sodrai“ perėmus administruoti Vaikų išlaikymo fondą, šis per dešimt metų jau buvo sukaupęs 144 mln. eurų skolą iš 38 tūkst. alimentų piktybiškai nemokėjusių skolininkų. Skola asmeniui – iki 41,5 tūkst.

Kitąmet didės vaiko pinigai ir pensijos. Tačiau viena ranka didindami išmokas, kita ranka valdantieji kėsinasi papildomai patuštinti gyventojų pinigines. Štai metų viduryje jau grės su tarša siejamas automobilių registracijos mokestis, o nuo sausio įsigalios nauji NT mokesčiai. Priimtas ir padidintas bankų pelno mokestis, kuris, jei nebus sustabdytas, esą guls ant bankų klientų pečių. Vilkaviškiečiai Inga ir Rimvydas augina du pradinukus.

Nuo kitų metų pradžios ūgtels minimalios motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos, nedarbo išmokos, padidės ir socialinio draudimo išmokų „lubos“, o motinystės išmokas vėl gaus tos mamos, kurios nėštumo metu nedirbo ir nebuvo apdraustos, rašoma „Sodros“ pranešime.

Seimas nemaža balsų persvara patvirtino, kiek kitais metais į bendrą katilą sumokėsime mokesčių ir kam kiek pinigų bus skirta. Gyventojų pajamos bus apmokestintos labiau nei žadėta, įvesti nauji mokesčiai. Tačiau pensijos, vaiko pinigai, valdininkų atlyginimai didinami labiau. Viena vertus, valdantieji teigia, kad kitais metais ekonomika augs lėčiau. Taigi, reikia naujų ir didesnių mokesčių, kad pajamų biudžete nepritruktų.

Artėjant šventėms įvairių įstaigų ir įmonių darbuotojai susirenka į darbo vakarėlius. Ir nors tai įvardijama būtent darbiniu vakarėliu, jo metu patyrus traumą, ne visi tai laikys nelaimingu atsitikimu darbe. Jei žmonės draudžiasi privačiai – tokie atvejai vertinami individualiai pagal sutartyje nurodytas sąlygas, tačiau ir čia išmokos nėra garantuotos – jei traumos priežastis yra girtumas, kurį laiką gali tekti pagyventi iš santaupų.

Seimas ir prezidentas džiaugiasi, kad kitąmet keliasdešimčia eurų ūgtels vidutinė pensija, tačiau ekonomistai skurstantiems pensininkams siūlo neskubėti džiaugtis, mat čia pat išaugs ir skurdo rizikos riba. Tai reiškia, kad daugumos pensininkų piniginės pasunkės vos vienu kitu euru. Ekonomistai lėšų kelti pensijas siūlo ieškoti ne didinant mokesčius, o efektyviau valdant valstybės aparatą ir apkuopiant, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus.

Tik štai ar didėsiančios pensijos yra valdžios nuopelnas? Biudžetą įvertinę ekonomistai tikina, kad anaiptol ne. O ir pats biudžeto tvirtinimas Seime kaip niekad apipintas protestų gausos ir spėlionių, ar išvis nesubyrės valdančioji koalicija.

Nuo kitų metų vadinamieji vaiko pinigai didinami nuo 50 iki 60 eurų, o gausioms, nepasiturinčioms ar neįgalių vaikų šeimoms – nuo 70 iki 100 eurų. Tokiam sprendimui galutiniu balsavimu antradienį pritarė Seimas. 111 Seimo nariai balsavo už, 3 – prieš, 6 susilaikė. Šiuo metu universali išmoka vaikui siekia 50 eurų, o gausios, nepasiturinčios ar neįgalių vaikų šeimos gauna po 70 eurų už atžalą.

Antradienį parlamente vyko antrasis kitų metų valstybės biudžeto projekto svarstymas. Nuo šio dokumento priklauso, kiek kitąmet mokėsime mokesčių ir kokios bus įvairios išmokos, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Po diskusijų parlamentarai nusprendė, kad galutinis balsavimas dėl projekto bus gruodžio 17 d. Už tai balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 11, o 27 susilaikė. Taigi, po savaitės šis svarbus dokumentas gali būti priimtas galutinai.

Ilgai dirbę, bet atleisti žmonės išmokas jau porą metų gali gauti iš valstybės – tam yra specialus fondas, kurį įmokomis pildo darbdaviai, tačiau iš jo ne visi išėję iš darbo gauna išmokas, pirmadienį pranešė lrt tv naujienų tarnyba.  Tačiau dabar fonde prisikaupė tiek pinigų, kad jų, politikai skaičiuoja, užtektų turbūt dešimčiai metų. Profsąjungų teigimu, pinigai lieka nepanaudojami, nes daugybė žmonių išeiti iš darbo priverčiami savo noru, o išmoka priklauso tik atleistiems.

Seime registruotas projektas, kuriuo viso nėštumo metu nedirbusioms mamoms būtų grąžinama galimybė gauti motinystės išmoką, jeigu moteris turi 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius dvejus metus.

Tyliai pakeista motinystės išmokų tvarka sujaudino daugybę būsimų mamų. Pagal naująją tvarką, moterys, kurios nėštumo metu nedirbo, išmokų negaus. Ši žinia išmušė pagrindą iš po kojų mamoms, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių besilaukdamos neturėjo darbo. Kai kurios šeimos atsidūrė desperatiškoje padėtyje, nes būsimą motinystės išmoką ketino skirti kūdikio kraiteliui ir kasdieniam pragyvenimui, o dabar liko su skyle biudžete.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui didinti socialinių išmokų bazinius dydžius. Dėl šio sprendimo didės tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais, piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, daugelis socialinių išmokų bei šalpos pensijos, mokamos neįgaliesiems, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams.

Priešpaskutinę spalio dieną buvo tyliai pakeista motinystės išmokų tvarka. Pagal naująją tvarką, moterys, kurios nėštumo metu nedirbo, išmokų negaus. Ši žinia sujaudino daug mamų, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių besilaukdamos neturėjo darbo. Teisininkai tikino, kad besilaukiančių moterų teisėti lūkesčiai nebuvo išpildyti, todėl moterys dėl naujosios įstatymo pataisos galėtų žygiuoti į teismą.

Priešpaskutinę spalio dieną tyliai pakeitus motinystės išmokų tvarką, kai kurios mamos, kurioms gresia negauti motinystės išmokų, pasijuto persekiojamos. Naujienų portalas tv3.lt sulaukė skaitytojų pranešimų, kad „Sodros“ darbuotojai tikrina asmenines moterų medicinines korteles ir jų gydytojų ginekologų klausinėja, kada moterys pastojo. Advokatai mano, kad „Sodra“ tikrindama žmonių asmeninius medicininius duomenis persistengia ir verčia jaustis itin nejaukiai.

Seimas po svarstymo pritarė Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo pataisų projektui, kuriuo siekiama tobulinti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones, didinant šalpos pensijų bazės (toliau – ŠPB) dydį, susiejant jį didesniu procentiniu santykiu su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (toliau – MVPD), praneša Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Priešpaskutinę spalio dieną buvo tyliai pakeista motinystės išmokų tvarka. Pagal naująją tvarką, moterys, kurios nėštumo metu nedirbo, išmokų negaus. Net tos moterys, kuris „į dekretą“ išėjo spalio 30 dieną išmokų, greičiausiai, negaus. Būsimos mamos piktinasi ne tik dėl to, kad negaus pinigų, bet ir todėl, kad apie įstatymo pakeitimą buvo tylima. Net jam įsigaliojus apie jį nebuvo paskelbta viešai, o nežinios prispaustos mamos informacijos turėjo ieškoti, kaip tikri detektyvai.

Priešpaskutinę spalio dieną buvo tyliai pakeista motinystės išmokų tvarka. Pagal naująją tvarką, moterys, kurios nėštumo metu nedirbo, išmokų negaus. Ši žinia sujaudino tūkstančius būsimų mamų, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių besilaukdamos neturėjo darbo.

Jeigu bus įgyvendintas naujausias Vyriausybės planas, vaikus auginančių darbuotojų, emigrantų ir pensininkų lauks nemažai naujovių.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo naują Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos įgyvendinimo 2020–2022 metų tarpinstitucinį veiklos planą. Jį turėtų tvirtinti Vyriausybė. Kai kuriems plano sumanymams įgyvendinti prireiks ir įstatymų pakeitimų, kuriuos turės priimti Seimas.

Jei gydytojas jums išrašė nedarbingumo lapelį, tai dar toli gražu nėra garantas, kad gausite ir ligos išmoką. „Sodros“ specialistai įspėja, kad nustačius atitinkamus pažeidimus, išmokos gali būti nutrauktos arba išvis nemokamos. Kaip informavo „Sodros“ komunikacijos atstovas Saulius Jarmalis, pernai pasitaikė arti šeši šimtai tokių atvejų. „2018 metais dėl elgesio taisyklių nedarbingumo metu įvairių pažeidimų 562 atvejais buvo priimti sprendimai neskirti ligos išmokos už 1792 darbo dienas.

Vaikus auginančios šeimos trečiąjį šių metrų ketvirtį gavo vidutiniškai dešimtadaliu didesnes motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, taip pat beveik 5 proc. padaugėjo tėvystės išmokas gaunančių tėčių. Vidutinė vaiko priežiūros išmoka šiemet trečiąjį ketvirtį už pirmus vaiko metus siekė beveik 548 eurus, ir buvo 50 eurų didesnė nei tuo pat metu pernai.

Seimas  pritarė Išmokų vaikams įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo 2020 m. sausio 1 d. nustatyti ilgesnį išmokos vaiko priežiūrai mokėjimo laikotarpį besimokančiam ar studijuojančiam asmeniui. Už tai vienbalsiai pasisakė visi balsavusieji 107 parlamentarai. Nuo kitų metų besimokantiems ir studijuojantiems asmenims vaiko priežiūros išmoka bus mokama iki vaikui sueis dveji metai.

Ketvirtadienį Seimas palaimino Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, kurios pagerins sąlygas daliai nėščiųjų ir kai kuriais atvejais garantuos didesnes ligos išmokas. Tam vienbalsiai pritarė visi balsavę 101 Seimo nariai. Parlamentarai pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio inicijuotoms pataisoms, kad nuo šiol motinystės socialinio draudimo išmoka būtų mokama ir toms moterims, kurios nėštumo laikotarpiu tapo neapdraustu asmeniu.

Trečiadienį Vyriausybė vienbalsiai pritarė kitų metų valstybės, „Sodros“ ir kitiems biudžetams. Nuo jų priklausys, kiek didės įvairios išmokos ir kiek joms finansuoti turėsime sumokėti mokesčių. Finansų ministerija skaičiuoja, kad 2020 m. į valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetus bus surinkta daugiau kaip 22 mlrd. eurų. Planuojamos bendros jų išlaidos – 22,5 mlrd. eurų.

Kitais metais socialinės apsaugos ir darbo srityje kitąmet planuojamos permainos. Norima didinti vaiko pinigus, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijas, pradėti nemokamą priešmokyklinukų ir pirmokų maitinimą, didinti minimalią mėnesio algą ir bazinį pareiginės algos dydį, kuris lemia valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį.

Susirgai, nesvarbu, ar pasigavai virusą, ar ranką susilaužei, ir gavai „biuletenį“? Sėdėk sau liūdnas namuose negalvodamas nė apie menkiausius malonumus. Kitaip budrioji „Sodros“ tikrintojų akis gali nuspręsti, kad dėl elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimų ligos išmokos nesate vertas. Negana to, gydytojai pastebi, kad kitą kartą už „nesužiūrėtus“ pacientus tenka atsakyti jiems patiems.

Nuo našlaičių ir mamų iki šeimų ir pensininkų – daugeliui vargingiau gyvenančių lietuvių išmokos iš valstybės ir savivaldybių kitąmet turėtų didėti. Iš viso gyventojams papildomai būtų išmokėta beveik 30 mln. eurų.

Seimas antradienį nesutiko leisti mamoms dirbti pirmaisiais vaiko priežiūros metais, išsaugant išmoką. Už tai balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo 31, susilaikė 17. Konservatoriai Monika Navickienė ir Laurynas Kasčiūnas siūlė, kad motinystės išmokos būtų mokamos nepriklausomai nuo vaiko priežiūros atostogų metu gaunamų pajamų, tik siūlyta nustatyti, kad tos pajamos turėtų būti gaunamos už darbą, kurio laiko režimas neviršija pusės darbo laiko normos, tai yra 20 valandų per savaitę, arba u...

Seimas po svarstymo pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma motinystės išmokas mokėti ir moterims, kurios turi reikiamą socialinio draudimo stažą, tačiau nėštumo metu išėjo iš darbo, buvo atleistos iš tarnybos ar nutraukė sportinę veiklą ir tapo neapdraustos. Iki šiol ši spraga užkirsdavo kelią kai kurioms moterims gauti motinystės išmoką, kuri įprastai mokama būsimai mamai išėjus nėštumo ir gimdymo atostogų.

Valdantieji susirėmė, kiek kitąmet didinti išmokas skurstantiesiems. Vyriausybė yra suskaičiavusi, kad norint Lietuvoje išgyventi, žmogui reikia mažiausiai 250 eurų per mėnesį. Tačiau, kai reikia mokėti pašalpas, išmokos siekia vos pusę šios sumos. Tad socialdarbiečiai jau reikalauja, kad galo su galu nesuduriantys per mėnesį gautų bent tuos 250 eurų. Tačiau ministras Linas Kukuraitis gąsdina, kad tai būtų smūgis biudžetui, o ir žmonėms esą nebeapsimokėtų dirbti.

Valdančiajai koalicijai priklausantys socialdarbiečiai ir Lenkų rinkimų akcija priešinasi Vyriausybės planams mažiau didinti vaiko pinigus, koalicijos atstovai kol kas skeptiškai vertina ir prezidento mokestinius siūlymus perskirstant pinigus skurdo mažinimui.

 Finansų ministras Vilius Šapoka mano, kad vaiko pinigai didės, tačiau kol kas nėra aišku, kiek tiksliai. „Aš manau, kad vaiko pinigai didės, dėl paties dydžio dar nėra galutinai apsispręsta. Tai priklausys nemaža dalimi ir nuo realybės testo, kuris bus ateinančią savaitę – atnaujintos ekonomikos prognozės“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

Vyriausybės siūlymas nuosaikiau kitąmet didinti vaiko pinigus visoms šeimoms, o išmokas didinti nepasiturinčioms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms sulaukė ekonomistų nuostabos. Kol vieni baiminasi, kad tai užaugins išlaikytinių valstybę, kiti siūlo mažų pajamų šeimose problemą spręsti grąžinant jau panaikintas mokesčių lengvatas. Vyriausybė įregistravo siūlymą kitąmet vaiko pinigus didinti iki 60, o ne iki 70 eurų, kaip planuota anksčiau.

Artėjantis jubiliejus – gera proga džiaugtis, bet „Sodros“ darbuotojai nori, kad juos pradžiugintų ne tik kolegos, bet ir darbdavys. Šiaip darbdaviai gali, bet neprivalo skirti piniginį ar kitokį paskatinimą darbuotojui minint jubiliejų. Tačiau „Sodroje“ triūsiantys žmonės siekia, kad ne už gerus rezultatus, o tiesiog sulaukus apvalaus amžiaus, iš mokesčių mokėtojų kišenės jiems privalomai būtų mokama atlyginimo dydžio premija.

Vyriausybė pritarė siūlymui nustatyti 1,5 šalpos pensijų bazių dydžio šalpos senatvės pensiją motinoms, išauginusioms penkis ar daugiau vaikų, ir tėvams, globėjams ar rūpintojams, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Tai reiškia, kad šie asmenys, sukakus senatvės pensijos amžiui, gautų 198 eurų šalpos senatvės pensiją. Dabar tokių žmonių gaunamos šalpos senatvės pensijos dydis yra 132 eurai.

Tiesioginės metinės išmokos vienam ūkininkui nuo šiol bus ribojamos iki 150 tūkst. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerija. Ministras Giedrius Surplys penktadienį pasirašė įsakymą, nuo šių metų apribojantį ES išmokų lubas. Ministro įsakymas taikomas šiemet pateiktoms paraiškoms. „Tikimės, kad tai paskatins atlyginimų kilimą dideliuose ūkiuose. Sutaupytos ES lėšos galės būti skirtos smulkių ir vidutinių ūkių našumui didinti“, – pranešime teigė G. Surplys.