investicijos

 Nuo šių metų pradžios kiaulininkystės ūkiai turi laikytis Europos Komisijos (EK) parengtų Gyvūnų gerovės apsaugos reikalavimų. Nebestebins garduose įrengti žaislai kiaulių smalsumui tenkinti, tyla ir ramybė, geresnis apšvietimas ir kiti pokyčiai. Daugiausia investicijų kiaulių augintojai paklojo įrengdami erdvesnius gardus.

Pastaruoju metu sušvelnėjusi Šiaurės Korėjos retorika ir Vakarų žiniasklaidos pranešimai apie pokyčius šalyje leidžia tikėtis, kad jau šiemet šalis gali atsiverti Vakarų valstybių bendrovėms. Vakarų analitikai mano, kad Naujųjų metų išvakarėse paskelbtas Kim Jong Uno preiškimas, jog Šiaurės ir Pietų Korėjos turėtų susijungti byloją apie besikeičiančią Šiaurės Korėjos politiką. „Svarbu baigti padalijimą ir suvienyti šalį, tai leis sumažinti konfrontaciją tarp Pietų ir Šiaurės Korėjų.

Ekonominės laisvės indekse Lietuva per metus palypėjo vienu laipteliu aukštyn ir atsidūrė 22-oje vietoje tarp 177 valstybių. Vertintojai ekonominės laisvės indekse Lietuvai skyrė 72,1 balo. Lyginant su praėjusiais metais šalies rezultatas buvo pagerintas 0,6 balo. Kaip ir ankstesniais metais Lietuva geriausiai buvo įvertinta finansinės, investicinės, prekybinės ir fiskalinės laisvės srityse. Tuo tarpu prasčiausiu rodikliu išliko korupcijos vertinimas.

Vilniaus apygardos teismas praėjusių metų gruodžio 12 dieną iškėlė bankroto bylą „Lime investment“, kuri anksčiau vadinosi „Hermis Capital“, rašo „Verslo žinios“, cituodamos BNS. Į teismą dėl bankroto iškėlimo kreipėsi Didžiosios Britanijos Mergelių salose registruota bendrovė „Collection Custodian“, kuri valdė 67,25 proc. „Lime Investments“ akcijų. Bendrovės skolos siekė 1,847 mln. litų, tuo tarpu turimas turtas buvo įvertinas 218 tūkst. litų.

Pasaulyje tiesioginių užsienio investicijų mažėja, tačiau Lietuva išlieka tarp pirmaujančiųjų pagal augimą. Paskutiniais „The Financial Times Ltd.“ valdomos TUI stebėsenos bazės „fDiMarkets.com“ duomenimis, per pirmus dešimt 2012 m. mėnesių plyno lauko investicijų pasaulyje sumažėjo daugiau nei penktadaliu, arba 22 proc.. Tuo tarpu pernai metais apie savo sprendimą investuoti Lietuvoje paskelbusios užsienio įmonės planuoja įgyvendinti 21 proc. daugiau TUI projektų, nei 2011 metais.

Kurį laiką iš „Saab“ nebuvo girdėti jokių naujienų, o prisimenant tai, kiek triukšmo per pastaruosius porą metų sukėlė naujo savininko šiam švedų automobilių gamintojui paieškos, tai atrodo mažų mažiausiai neįprasta. Šią savaitę „Saab“ vėl grįžta į naujienų pranešimų antraštes, kadangi naujasis savininkas, „National Electric Vehicle Sweden“ (NEVS), perėmęs didžiąja dalį kompanijos aktyvų po to, kai praėjusiais metais jai buvo paskelbtas bankrotas, pasirašė sutartį su Kinijos miestu Kvingdao.

Investuotojų grupė investavo 13,5 mln. dolerių į "Foundation Medicine", kuri darbuojasi vėžinių susirgimų diagnostikos srityje. Apie tai informuojama kompanijos pranešime spaudai. Lėšas investavo JAV milijardierius Billas Gatesas, "Mail.ru. Group" savininkas Jurijus Milneris, taip pat "DiGene", kuri 2007 metais buvo parduota už 1,6 mlrd. dolerių, steigėjas Evanas Jonesas. Sausio 8 d. taip pat paaiškėjo, kad pastarasis taps "Foundation Medicine" direktorių tarybos nariu.

2013-aisiais Vilniuje planuojama užbaigti ne vieną stambų, dešimtis ir šimtus milijonų kainuosiantį projektą. Kai kurių jų įgyvendinimas trunka jau keletą metų, o darbus dažnai stabdo lėšų trūkumas. Šias metais ketinama pabaigti kelis infrastruktūrinius, komercinius bei rekreacinius projektus. Be kitų smulkesnių mieste vykdomų investicijų ir statybų, didžiausi projektai planuojami šie: Keliai ir gatvės Į Vakarinio aplinkkelio II etapą šiemet bus investuota beveik 169 mln. litų.

2012 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos (TUI) Lietuvoje ir sukauptosios Lietuvos investicijos užsienyje buvo didesnės nei 2012 m. antrojo ketvirčio pabaigoje ir 2011 m. rugsėjo 30 d., skelbia Lietuvos bankas ir Lietuvos statistikos departamentas. Atkreipiame dėmesį į tai, kad, skaičiuojant 2012 m. trečiojo ketvirčio tiesiogines investicijas, buvo patikslinti 2012 m. antrojo ketvirčio tiesioginių investicijų duomenys.

2012 finansų rinkose neabejotinai dominavo kelios reikšmingos istorijos. Viena iš jų be abejonės buvo atsigaunanti JAV būsto rinka. Kita – Europos centrinio banko (ECB) vadovo Mario Draghi pareiškimai „daryti viską, kad būtų išgelbėtas euras“, kurie nuramino dėl euro zonos valstybių skolos krizės nerimavusias rinkas. Tačiau JAV būsto rinka ir M. Draghi nebuvo vieninteliai reikšmingi proveržiai rinkose 2012 metais.

Nepaisant automobilių rinkose vis dar juntamo ekonomikos sunkmečio sąlygoto neapibrėžtumo, „Audi“ koncernas kryptingai įgyvendina pernai paskelbtą plėtros strategiją, kuriai skiria milžiniškas lėšas. Iki 2016 metų į gamybą planuojama investuoti net 13 milijardų eurų. Didžioji šių investicijų dalis skirta naujų gaminių ir technologijų kūrimui bei gamyklų statybai. Iš minėtos sumos beveik 8 milijardai eurų bus investuoti į Vokietijos „Audi“ gamyklas, esančias Ingolštato ir Nekaro Ulmo miestuose.

Stebint finansų rinkų dalyvių nuotaikas laikotarpiu prieš šventes, atsiranda déjà vu pojūtis. Investuotojai pasitinka 2013-uosius su tokiu pačiu atsargiu optimizmu, su kokiu prieš metus palydėjo ir 2011-uosius. Šie metai ir išsivysčiusiose, ir besivystančiose rinkose pasižymėjo didesne politine rizika, kuri į antrą planą nustūmė fundamentalius ekonomikos rodiklius.

Ignalinos rajono savivaldybė pirmoji Lietuvoje ėmėsi daugiabučių atnaujinimo pagal naująjį renovavimo modelį. Jis išsiskiria tuo, jog renovaciją vykdo ne gyventojai, o savivaldybės įmonė –„Ignalinos butų ūkis“, kuriai suteikta visiška iniciatyvos ir organizavimo teisė. Be to, šiame modelyje be JESSICA programos lėšų naudojamas ir Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo biudžetas, todėl gyventojams kompensuojamų išlaidų dalis padidėja iki 50 proc.

Evelina Povilaitytė Pateikiame svarbiausius verslui ir ekonomikai šių metų įvykius. Naujos investicijos Vasario mėnesį Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas pranešė, kad savivaldybėje priimtas sprendimas steigti naują oro bendrovę „airLITUANICA“. Taip pat skelbiama, kad šalia Vilniaus oro uosto iki 2013 m. išdygs Švedijos baldų milžinės „Ikea“ parduotuvė, investicijos į šį projektą siekti 47 mln. eurų (163 mln.

Rizikos fondai išgyveno dar vienus suveržtus metus. Vidutiniškai vienas valdytojas per pastaruosius 11 mėnesių gavo tik 4,9 proc. pelno – tai visai neprimena tokių pinigų, kokiais garsėja ši industrija, rašo „Financial Times“. Nepaisant nusivylimo, kai kurios fondų investicijos atsipirko. Sauja rizikos fondų sugebėjo užsidirbti milijonus iš didelių, dažnai tiesioginių kontraversiškų statymų. 
 Graikijos obligacijos Kovo mėnesį pirkti Graikijos obligacijas neatrodė labai protingas žingsnis.

Užsienio investicijas 2012 metais apžvelgiantis leidinys „FDI Magazine“, esantis The Financial Times dalis, išskyrė Vilnių, kaip vieną iš didžiausią tiesioginių užsienio investicijų augimą turėjusių regionų pasaulyje. 100 proc. padidinęs investicijas Vilnius šalių reitinge užėmė ketvirtąją vietą, aplenkęs Seulo, Mičigano, Centrinio Tailando, Santjago metro regioną, Alabamos ir kitas valstijas.

Masinės produkcijos gamintojams nepavyko sukurti tobulos vartotojų visuomenės - žmonės vis tiek perka autentiškus meno kūrinius, kurie tampa išskirtine jų gyvenimo dalimi, rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“. Nors brangsta šildymas, benzinas ir dešra, vis daugiau tautiečių investuoja į meną, tikėdami, jog tai atsipirks.

Šią savaitę privataus ir rizikos kapitalo fondų valdytoja „BaltCap“ įsigijo 45,26 proc. kavinių tinklo „Coffee Inn“ akcijų ir tapo didžiausia įmonės akcininke. „Coffee Inn“ valdanti bendrovė „Keturi kambariai“ per artimiausius dvejus metus į verslo plėtrą ketina investuoti per 7 mln. litų. „Manome, kad „Coffee Inn“, palyginti su kitais kavos išsinešimui tinklais Baltijos šalyse, turi didžiausią plėtros potencialą. Tai yra stiprus prekės ženklas Lietuvoje, tvirtėja jo pozicijos Latvijoje.

Užsienio ir vidaus investicijos, naujos darbo vietos ir žymus indėlis į šalies ekonomiką – tokius prioritetus renkasi Lietuva. Kad kompanijos atkreiptų dėmesį – reikia joms tai parodyti: taikyti mokesčių lengvatas, sukurti darnią verslo aplinką. Viena populiariausių ir garsiausiai aptarinėjamų formų investicijų krepšiui pildyti – laisvosios ekonominės zonos (LEZ), kurių šalyje jau yra septynios.

Nestabilios pasaulio ekonomikos akivaizdoje centriniai bankai nusprendė, kad patikimiausia pinigus kaupti aukso luitų pavidalu. Pasaulio aukso taryba apskaičiavo, kad centriniai bankai 2012 metais kaupia apie 500 tonų aukso, pernai jų saugyklose buvo 465 tonos. Dėl centrinių bankų aktyvaus susidomėjimo auksu, išaugo šio brangiojo metalo kainos , rašo Businessinsider.com. 2012 gruodžio mėnesio duomenimis pasauliniuose aukso rezervuose iš viso yra apie 31,5 tūkst. tonų aukso.

Šešioliktoji Vyriausybė, pristačiusi savo naująją programą, ryžtasi ir visiškai „šviežiam“ žingsniui – skatinti gyventojų privačių santaupų investavimą į ekonomiką. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidento Roberto Dargio manymu, tai gali būti labai pažangus dalykas. „To nebuvo anksčiau. Matyt, čia bus kuriami nauji mechanizmai, kaip pritraukti milžiniškas žmonių santaupas, kurios guli bankuose, į ekonomiką.

Pramonininkų manymu, naujoji vyriausybės programa aiškiai ir skaidriai siekia formuoti šalies ūkį. Didelis dėmesys skiriamas viešajam sektoriui, švietimui, kultūrai finansuoti yra pagirtinas, tačiau tai neišvengiamai iššauks mokestinių programų pertvarką. Dėl to lieka neaišku, ar tapsime patrauklesni užsienio investuotojams. Pramonininkai teigiamai vertina vyriausybės programoje numatytą skolinimosi skatinimą ir augimą, siekį didinti pajamas ir darbo vietų skaičių.

SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė atsako į skaitytojo klausimą, ką vertėtų daryti, kai kitąmet gyventojams bus suteikta galimybė pasitraukti iš papildomų pensijų fondų? Kol kas dar tik aiškėja visos svarbios detalės, tai yra, kokiomis sąlygomis išėjus iš fondo bus galima į jį sugrįžti. Šios sąlygos turės būti suformuluotos iki ateinančių metų balandžio. Visų pirma, ko gero, nereikėtų vadovautis emocijomis ar bandyti jas numalšinti.

Finansų ministerija Vyriausybei teikia patobulintą 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą. Jis pataisytas, įvertinus atnaujintas makroekonomikos prognozes, numatomą didinti minimalų mėnesio atlyginimą, apibendrintus Seimo narių, valstybės institucijų siūlymus bei atsižvelgus į Valstybės kontrolės pastabas. Palyginti su ankstesniuoju projektu, valstybės biudžeto rodikliai kinta nedaug.

Naujoji Vyriausybė nuo ateinančių metų žada didinti minimalią algą nuo 850 iki 1000 litų. Žinoma, toks sprendimas reikalaus papildomų lėšų ir privačiame, ir viešajame sektoriuje. Paskirtasis premjeras Algirdas Butkevičius paminėjo, kad didžioji dalis finansavimo MMA didinimui bus skirta mažinant valstybės investicijų programą – nuo kitų metų nebus pradėti nauji projektai.

Lietuvai jau reikia vytis nebe Estiją, o Latviją, teigia Lietuvių pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Roberto Dargis, rašo lrt.lt. R. Dargis aiškino, kad Lietuva tokioje padėtyje atsidūrė per keturis konservatorių vadovaujamos Vyriausybės veiklos metus. „Negalima sakyti, kad mes sąmoningai bloginome situaciją. Ne, sąmoningai mes nieko bloga nedarėme – bet ir apskritai nieko nepadarėme, kai tuo metu kaimynai vykdė reikiamus pokyčius.

Didžiausi Vilniaus viešbučiai ir verslo paslaugų atstovai nemokamai skiria nakvynes ir paslaugas vasarį į Vilnių atvykstantiems pirkėjams iš užsienio, kurie konferencijų turizmo parodos - verslo kontaktų mugės CONVENE metu ieškos kur rengti konferencijas, kur apgyvendinti, kokį maistą ar paslaugas užsakyti konferencijų turizmo dalyviams.

Danijos kapitalo kiaulių auginimo bendrovė ,,Saerimner”, nuo 2006 metų Lietuvoje investavusi apie 200 mln. litų, apie pusę šios sumos sieks atgauti. Jei įmonei, nuo kurios sklindančiais kvapais jau penkerius metus piktinasi aplinkiniai gyventojai, per teismus nepavyks gauti atnaujinto taršos leidimo, iš Lietuvos ji ketinant reikalauti 100 mln. litų už prarastas investicijas.

Gruodžio 10 dieną Vilniaus apygardos teismas paskelbė sprendimą byloje dėl nuostolių atlyginimo dviem DNB banko klientams, įsigijusiems šio banko siūlytų obligacijų skolintomis lėšomis (SASO). Vilnietis G. K. ir šiaulietis V. T. kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovo AB DNB bankas atitinkamai daugiau kaip 390 ir 60 tūkst. litų nuostolių. Teismas ieškinį patenkino, be to, bankas turės padengti klientų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Jei nebus imtasi griežtų ir efektyvių priemonių, Lietuvai gresia įkliūti į staigaus ekonomikos sulėtėjimo spąstus. Šalies ekonomiką maitinančio eksporto augimas kitais metais taip pat gali sustoti. Tokius akcentus Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos kongrese sudėliojo nepriklausomas analitikas Rimantas Rudzkis. Jo manymu, konkurencingumo atžvilgiu viskas juda gera linkme, tačiau būtina jį dar labiau stiprinti.

Šių metų trečio ir ankstesnių ketvirčių Lietuvos namų ūkių duomenų analizė rodo, jog namų ūkiai gyvena pagal savo dabartines galimybes, skelbia SEB bankas. Tačiau augantis finansinis atsargumas mažina galimybes uždirbti ar išbristi iš skolų. SEB analitikų, dauguma šalies gyventojų pamažu kaupia santaupas, grąžina skolas, o naujas paskolas ima vangiai. Ir kaupdami turtą, ir skolindamiesi namų ūkiai ir toliau yra atsargūs. Pastebima, kad namų ūkiai gyvena ekonominio susitraukimo sąlygomis.

Investuotojų iš Irano į mūsų šalį pasiryžęs kviesti verslininkas Reza Tabibis skundžiasi, kad jo verslo planams įgyvendinti Lietuvoje trukdo mūsų šalies valdžios abejingumas – neva Lietuvos pareigūnai piktybiškai neišduoda vizų milijonieriams iš Irano. Ministerijų atstovai su tuo nesutinka.

Darbuotojų atlyginimai, technologijų atnaujinimai, darbo reikmenys. Kiekvieną dieną savo verslo veiklai palaikyti skiriate pinigų bei laiko. Taip pat, norint plėstis, tenka neišvengiamai investuoti. Tačiau ar žinote, kokios išlaidos bei investicijos duoda jūsų įmonei didžiausią grąžą? Atidžiau įsižiūrėjus į tai, kas iš tiesų padeda verslui augti bei generuoti pajamas, galėsite priimti išmintingesnius sprendimus dėl investicijų ateityje.

Jau daugiau nei metus Vilniuje veikia du ne tik greito, bet ir sveikesnio maisto restoranai „TakeWay“. Jų įkūrėjas Eimantas Neverauskas teigia, jog be „Verslo angelų fondo I“ pagalbosrestoranų tinklas plėstųsi gerokai lėčiau. Padeda ir žiniomis „Restoranus atidariusi bendrovė „Sveikatingumo projektai“ – jauna įmonė, todėl joks bankas, ypač pastarųjų metų sąlygomis, nenorėjo finansuoti įmonės veiklos be solidaus užstato – nekilnojamojo turto. Deja, įmonė tokio užstato neturėjo.

Bulgarija siūlo suteikti pilietybę užsieniečiams, kurie yra pasiryžę į silpną šalies ekonomiką investuoti mažiausiai pusę milijono eurų, praneša AP. Pagal patvirtintas pataisas, kandidatai turėtų investuoti į vieną iš Bulgarijos kompanijų, dalyvaujančių investicijų projekte pramonės, infrastruktūros, transporto ar turizmo sektoriuose. Investuotojai taip pat privalės mažiausiai metus šalyje turėti nuolatinės gyvenamosios vietos statusą.

Verslo angelai – tai investuotojai, kurie padeda verslininkams įgyvendinti savo idėjas. Anot vieno iš Verslo angelų fondo valdytojų Algimanto Variakojo, verslo angelu gali būti kiekvienas žmogus, padedantis verslininkui ne tik finansiškai, bet ir patarimais, savo žiniomis ar patirtimi. Investavimo procesas prasideda nuo įmonės ar verslo idėjos, ieškančios investicijų. Jame taip pat dalyvauja žmogus – verslo angelas, ieškantis patrauklios investicijoms įmonės.

Nigerijos prezidento Jonathano Goodlucko pavardė, tiems šalies gyventojams kurie netiki atsitiktinumais, turėtų reikšti apvaizdą. Tiesa, Nigerijos vadovas nežada per vieną kadenciją pastatyti ant kojų didžiausios pagal gyventojų skaičių Afrikos valstybės, pradžiai pakaktų užtikrinti elektros energijos tiekimą, mat pastarosios trūkumas tapo tikra rakštimi siekiant privilioti užsienio investuotojus ir skatinti vietos verslą.

Europarlamento (EP) narė iš Danijos Anne E. Jensen teigia, kad derybose dėl naujo Europos Sąjungos (ES) biudžeto šalys, kaip Lietuva, turėtų būti labiau suinteresuotos gauti joms žadėtą paramą. Teigiama, kad kitų metų ES biudžetą ištiko krizė. Kaip ir kodėl? Tiesą sakant, tai šių metų biudžetas tapo problema, nes kai kurioms valstybėms narėms, tarp jų ir Lietuvai, turi būti sumokėti pinigai už projektus, kuriuos jos rengė iš sanglaudos fondo.

Europarlamento (EP) narė iš Danijos Anne E. Jensen teigia, kad derybose dėl naujo Europos Sąjungos (ES) biudžeto šalys, kaip Lietuva, turėtų būti labiau suinteresuotos gauti joms žadėtą paramą. – Teigiama, kad kitų metų ES biudžetą ištiko krizė. Kaip ir kodėl? – Tiesą sakant, tai šių metų biudžetas tapo problema, nes kai kurioms valstybėms narėms, tarp jų ir Lietuvai, turi būti sumokėti pinigai už projektus, kuriuos jos rengė iš sanglaudos fondo.

Pieno perdirbimo bendrovė „Pieno žvaigždės“ į naują sviesto gamybos cechą viename iš savo filialų – Mažeikių pieninėje – investavo 22 mln. litų. Pagal patvirtintą investicijų planą „Pieno žvaigždės“ šiais metais investicijoms numato skirti daugiau kaip 43 mln. litų. Per pastaruosius 10 metų bendrovės investicijos į gamybos plėtrą, modernizavimą ir gaminių kokybę sudarė beveik 400 mln. litų.

Pastaruoju metu ne viena įmonė susidūrė su bankų nenoru skolinti, tad tenka ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. Šiuo keliu pasuko ir viena stambiausių Baltijos ir Skandinavijos šalių PET pakuočių gamintoja UAB „Putokšnis“. Įgyvendinti plėtros planus įmonei padėjo rizikos kapitalo fondas „LitCapital“, investavęs į bendrovę 5 milijonus litų. Kodėl buvo nuspręsta pasinaudoti ES struktūrinių fondų remiama iniciatyva kalbiname „Putokšnio“ generalinį direktorių Olaf Martens.

Ką Lietuvos gyventojai mano apie lenkiškas prekes? Tokį klausimą iškėlė Lenkijos Respublikos ambasados Vilniuje Prekybos ir investicijų rėmimo skyrius, atlikęs viešosios nuomonės tyrimą, atsakiusį, kaip lietuviai vertina lenkiškų prekių asortimentą, kainas, kaip vertina kokybę ir kitus klausimus. Agentūros RAIT atlikto tyrimo duomenimis, net 72 proc.

Vokietijos automobilių gamybos milžinė "Volskwagen" iki 2015 m. investuos į naujų gamyklą statybą ir modelių plėtrą 50,2 mlrd. eurų, penktadienį pranešė kompanijos valdybos pirmininkas Mertinas Vinterkornas (Mertin Wintercorn). "Nors ekonominės sąlygos sudėtingos, ketiname investuoti daugiau lėšų nei anksčiau, kad įgyvendintume savo ilgalaikius tikslus", - pabrėžė jis. Didžioji dalis - 60 proc. lėšų bus investuota į automobilių gamybos padalinį Vokietijoje.

„Bank of America“ subūrė komandą, kurios tikslas – ištirti ateities investavimo strategiją lemsiančius veiksnius, rašo „Business Insider“. Šiame pranešime banko ekspertai išskyrė 10 veiksnių, kurie ilgus metus darys poveikį investiciniams sprendimams. Prognozėje numatyta, esą investuotojų pasirinkimą lems ir tokios aplinkybėms kaip pasaulinis nutukimas, pragyvenimo lygis besivystačiose rinkose bei JAV energetinė nepriklausomybė.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovybė Artimuosiuose Rytuose ir Vidurio Azijoje nusprendė skirti Egiptui 4,8 mlrd. JAV dolerių paskolą 22 mėnesių laikotarpiui. Apie tai informuojama fondo pranešime spaudai. Sprendimui dar turi pritarti TVF valdančioji taryba. Už šias lėšas bus vykdoma valstybinė programa 2013-2014 fiskalinių metų laikotarpiu, kuria siekiama atgaivinti šalies ekonomiką, sukurti naujų darbo vietų.

Lietuvai tapus Europos Sąjungos (ES) nare atsivėrė sienos, o tai paskatino jaunus žmones mesti kortą ir išbandyti laimę svetur. Apie jaunų specialistų „nutekėjimą“ į svetimas šalis kalbama daug, maža to, dažniausiai viskas piešiama tik tamsiomis spalvomis. Tuo tarpu Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto Kompiuterijos katedros vedėjo, profesoriaus Felikso Ivanausko įsitikinimu, nėra nieko blogo, kad jaunas žmogus nusprendžia įgyti patirties užsienio valstybėje.

Naujų Kinijos vadovų laukia rimtų iššūkių ir išbandymų dešimtmetis. Visas pasaulis įdėmiai stebės, kaip antra pagal dydį pasaulio ekonomika sugebės išlaikyti augimo tempus ir įgyvendinti svarbias reformas. Kinijos valdžios pasikeitimas oficialiai baigėsi. Kas dešimt metų rengiamas Kinijos komunistų partijos (KKP) suvažiavimas vainikuotas naujo vadovo išrinkimu. Ateinantį dešimtmetį šalį į priekį ves Xi Jinpingas – jis Kinijos prezidento poste pakeis iki šiol šaliai vadovavusį Hu Jintao.

Naftos turtingas Kataras sutiko investuoti 1 mlrd. eurų į Italijos kompanijas, ir tai neabejotinai padės šalies premjerui Marijui Mončiui (Mario Monti) įpūsti gyvybės į silpną šalies ekonomiką. Apie tai informuoja "Reuters". Italija prisijungė prie nemažos grupės Europos šalių, siekiančių perimti Kataro turto dalį, kas padėtų palaikyti pramonę ir išsikapstyti iš recesijos.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Tomo Čyvo straipsnis „Turgaus demokratai“. Įprasta manyti, kad Gariūnų verslo parkas, kurį tauta vadina tiesiog turgumi, yra išskirtinai kairiųjų politinių jėgų rėmėjas. Premjero Andriaus Kubiliaus partijos gerbėjai tuo įsitikinę. Formuojant valdančiąją koaliciją dabar net šalies vadovė Dalia Grybauskaitė mėgsta grakščiai mojuoti moralinių principų vėliava.