investicijos

Gabija Sabaliauskaitė, Ekonomika.lt Ilja Laursas nepailsdamas dalijasi patarimais su jaunaisiais Lietuvos verslininkais ir sako, turintys idėją, bet verslo nepradėję – bijo to, ko nesupranta. Vis dėlto, Lietuvos „startup’ai“ vertinami pasaulinių milžinių, nors iš pradžių galima apsieiti ir be jokio finansavimo.

Lietuva ir Turkija – savo regionų ekonominės lyderės, tačiau nesugeba išnaudoti tarpusavio potencialo, teigė abiejų šalių verslo atstovai Lietuvos-Turkijos verslo forume, kuris įvyko ketvirtadienį Vilniuje. „Mūsų šalys užima gerą strateginę padėtį šiaurinėje ir pietinėje Europos žemyno dalyse.

Pasaulio žiniasklaidos linksniuojamas beprecedentis „Dow Jones“ akcijų indekso augimas – tik naivi iliuzija. Indeksas „Dow Jones industrial average“ (DJIA) kovo pradžioje sukėlė emocijų bangą: žiniasklaida prapliupo informacija apie sumuštą visų laikų rekordą. „Dow Jones“– turbūt garsiausias pasaulio biržų indeksas, turintis ilgiausią istoriją, tad kilęs triukšmas nestebina.

Praėjusiais metais tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą buvo daugiau nei trečdaliu mažesnis negu 2011 m., tačiau Lietuvos investicijų srautas užsienyje išaugo iki 1,1 mlrd. litų, skelbia Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos bankas. Išankstiniais duomenimis, 2012 m. tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 2,2 mlrd. litų (2 proc. BVP) ir, palyginti su 2011 m., sumažėjo 1,3 mlrd. litų, arba 37,6 procento.

 „Mongolija – pati nepriklausomiausia valstybė pasaulyje, nes nuo jos niekas nepriklauso“, - mėgsta pajuokauti istorijos profesorius Alfredas Bumblauskas. Didžiulė ir retai apgyvendinta stepių valstybė priglaudė klajoklių ir galvijų augintojų tautą, kuri tik šiandien pradeda išgauti gamtos turtus, glūdinčius po kojomis. Kalnakasybos projektai suteikė paspirtį ekonominiam augimui ir šiuo metu Mongolija atsidūrė tarp sparčiausiai augančių pasaulio ekonomikų.

2012 metais tiesioginės užsienio investicijos Latvijoje augo lėčiau nei ankstesniais metais, teigiama Latvijos centrinio banko 2012 m. ataskaitoje. 2012 metais tiesioginės užsienio investicijos Latvijoje pasiekė 540,1 mln. latų, arba 3,5 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). 2011 metais tiesioginės užsienio investicijos sudarė 5,1 procento BVP. Didelė dalis tiesioginių užsienio investicijų 2012 metais investuota finansų ir draudimo sektoriuose - daugiausia - 150,5 mln. latų iš Švedijos.

Per pirmąjį 2013 m. ketvirtį investuotojai, investicijų grąžą skaičiuojantys eurais, didžiausią investicinę grąžą – apie 11 – 15 proc. uždirbo JAV akcijų rinkose. Dėl paskutiniu metu sustiprėjusio JAV dolerio, investicijos į JAV akcijų rinkas aplenkė net apie 13 proc. per pirmąjį metų ketvirtį kilusias Japonijos akcijas, o taip pat solidžią nuo 5 proc. iki 14 proc. grąžą atnešusias Skandinavijos ir Baltijos šalių akcijas.

 Bene netikėčiausia reakcija į Kipro krizę tapo internetinės valiutos „Bitcoin“ vertės augimas. Paslaptingą valiutą liaupsina internetas, žiniasklaida ir anarchistiškai nusiteikusi visuomenės dalis, rašo „Businessweek“. „Bitcoin“ vertė pakilo iki 90 JAV dolerių už vienetą. Pastarosiomis dienomis šios valiutos vertė auga valandomis. Internete pasirodė gandai apie planus įkurti „Bitcoin“ bankomatus Kipre, o Kanados pilietis pareiškė parduodantis savo būst1 už 395 tūkst.

Sostinėje, ties Kalvarijų ir Kareivių gatvių sankryža, pradėtas vykdyti loftų miesto „Loft Town“ antras plėtros etapas. Jo metu pirmajame Rytų Europoje loftų mieste bus įrengta dar 2000 kv. m. naujų gyvenamųjų butų. Darbus planuojama baigti 2014 m. pradžioje, o investicijos į šį etapą siekia 5 mln. litų. Visas „Loft Town“ vystymas apims tris etapus, o iki šiol į projektą investuota 20 mln. litų. Projektą, kurio metu kuriami 36 - 120 kv.

 Vienos didžiausių Rytų ir Šiaurės Europos regione pradedančių verslų akceleravimo programos „StartupHighway“ dalyviai šiais metais turės galimybę gauti trigubai didesnę, iki 150 tūkst. litų siekiančią, investiciją geresnėmis nei anksčiau sąlygomis dėl užsimezgusios partnerystės su – ankstyvos stadijos rizikos kapitalo fondu „Practica Capital“. „Kaip ir praeitais metais į pradedančius verslus investuosime iki 50 tūkst.

Rūta Grigolytė, LRT.lt Euro skeptikai sako, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog įvedus eurą Lietuvoje padaugėtų investicijų. Nemato tokių galimybių jie ir remdamiesi kitų šalių, pavyzdžiui, Estijos ar Slovakijos, praktika. Ekonomistas Valdemaras Katkus LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ yra sakęs, jog šiuo metu neįmanoma įrodyti, kad įsivedus eurą padidės investicijos. „Į Suomiją pradėjo plaukti investicijos? Ne“, – laidoje sakė ekonomistas.

Sunkmečiu daugiau nei tris kartus pabrangęs auksas jau nebekelia tokio investuotojų apetito – vasario mėnesį šio tauriojo metalo parduota daugiausia per dešimtmetį. Gerėjant pasaulio ekonomikai investuotojai renkasi akcijas – jų indeksai pastaruoju metu demonstruoja itin gerus rezultatus. Aukso kaina pradėjo kilti dar 2007 metais, prasidėjus krizei JAV, o vėliau, ekonomikos negandoms persimetus į Europą, sėkmingai didėjo toliau – beveik iki pat 2011-ųjų pabaigos.

Krizė, nuo kurios vis dar neatsitokėjo mūsų ekonomika, buvo dramatiška, tačiau tikrai ne išskirtinė. Vienu momentu buvo madinga sudarinėti garsiausių pasaulio krizių dešimtukus. Tie dešimtukai beveik vienodi, o pirmoje jų vietoje visada puikuojasi „tulpių krizė“, kurią olandai vadina „tulpenmanie“. Paprastai apie šią beveik 400 metų senumo krizę parašoma keliais žodžiais, bet tulpių istorija tikrai įdomi, tad ją verta pristatyti šiek tiek plačiau, juolab kad ji susijusi su nerealiais skaičiais.

Penktadienį Vilniaus akcijų biržos indeksas išliko beveik nepakitęs, sudaryta 350 sandorių, kurių bendra vertė siekė 317 tūkst. eurų., rašo „Finasta“. Šįkart investuotojų pinigai plūdo į „Agrowill Group“ akcijas – pasibaigus pardavėjo iš Lenkijos išsipardavimui per Varšuvos biržą, kaina šiandien pašoko 9,91 proc. Varšuvoje teigiamas pokytis sudarė apie 2 proc. Pirmadienį prasidės „Žemaitijos pieno“ savų akcijų supirkimas, jis tęsis 4 dienas, kaina – 2,2 lito.

Dalies Turkijos kompiuterių kompanijos „Indeks“ akcijų pardavimas Lenkijos fondui gali atverti kelią naujoms investicijoms. Tarp numatomų investicijų krypčių — ir Lietuva. Taip naujienų agentūrai „Bloomberg“ teigia kompanijos vadovas ir pagrindinis akcininkas Erolas Bilecikas. Jis sutiko 20 proc. kompanijos akcijų parduoti Varšuvoje kotiruojamai  „MCI Management“. Pagal susitarimą pastaroji mokės 4,35 liras (6,39 lito) už akciją. Pati kompanija vertinama 243,6 mln. lirų (357,75 mln.

Šių metų sausio mėnesį „Ryanair“ Kauno oro uoste atidariusi naują 1,5 mln. eurų vertės orlaivių techninio aptarnavimo ir remonto angarą, kuriame per metus aptarnaus apie 60 orlaivių, stato antrąjį angarą. Naujai statomame aviakompanijos angare planuojama papildomai įdarbinti 40 mechanikų, inžinierių. Kompanijos planuose išauginti turimų darbuotojų skaičių iki 80-ies.

Daugiausia parduotuvių turintis prekybos tinklas „Iki“ atnaujino dar vieną tinklo parduotuvę Vilniuje. Tai jau ketvirta šiemet šalyje atnaujinta „Iki“ parduotuvė. Šiaurės miestelio gyvenvietės kaimynystėje, adresu Lukšio g. 34, įsikūrusi „Iki“ atidaryta anksčiau, nei planuota, nes rekonstrukcijos darbai ėjosi itin sklandžiai.

Zongas Qinghou užkopė į turtingiausių Kinijoje žmonių viršūnę, sukaupęs turto už 12,6 mlrd. JAV dolerių. Jis valdo gaiviųjų gėrimų bendrovę „Hangzhou Wahaha Group“. Milijardierius antradienį patikino, turtą pasiekė ne šalies akcijų biržoje, rašo „The Wall Street Journal“ tinklaraštis „China Realtime Report“. „Kai eiliniai žmonės investuoja į ją, rinka turėtų apdovanoti juos pelnu. Bet taip neatsitinka“, - sakė Z. Quinghou, nuogastaudamas, kad spekuliantai sugadino akcijų rinką kitiems.

Galima atsargiai sakyti, kad finansų krizė baigėsi, o praėjusieji metai buvo itin sėkmingi Baltijos šalių akcijų rinkomis, mano „Swedbank“ analitikai. Tiesa, jie pastebi, kad tendencijos obligacijų rinkoje gali neigiamai paveikti Lietuvos skolinimosi kainą. „Labai atsargiai sakau, kad finansų krizė baigėsi. Įžengėme į kokybišką laikotarpį. Ateinančios geros naujienos išjudins akcijų rinkas. Įmonės ir jų pelnai augs.

Šie metai paskutiniai, kai verslas pagal galiojančią įstatymo nuostatą dar gali pasinaudoti investicijoms taikomomis mokestinėmis lengvatomis, - perpus sumažinti apmokestinamąjį pelną, praneša „Lietuvos žinios“. Skaičiuojama, kad dėl lengvatos valstybės biudžetas kasmet negauna iki 120 mln. litų šio mokesčio. Tačiau pramonininkai tikina, jog taip skatinamos investicijos sparčiai atsipirks ir papildys biudžetą kitų mokesčių įplaukomis. Aišku, jei investuoti bus skatinama ir toliau.

Finansų rinkos įklimpo į savotišką narkomanijos liūną. Centrinių bankų inicijuotos kiekybinio skatinimo programos ir žemos palūkanų normos pripratino finansų pasaulį prie pigių pinigų, todėl dabar investuotojai laukia naujos pinigų injekcijos, o jos negavę ima šiauštis ir gąsdinti finansine apokalipse, rašo „The Guardian“. Praėjusią savaitę JAV federalinių rezervų bankas užsiminė apie ketinimus sulėtinti kiekybinio skatinimo programą.

Pirmadienį Vilniaus akcijų biržoje toliau dominavo prekyba „Invaldos“ vertybiniais popieriais, kaina augo 0,88 proc. iki 2,28 euro. Tebesitęsia įmonės savų akcijų supirkimas po 2,4 euro. Dieną kelioms valandoms buvo sustabdyta prekyba Šiaulių banko akcijomis dėl skelbiamos svarbios informacijos. Vėliau buvo pranešta, jog bankas perima tam tikrą Ūkio banko turtą, teises, sandorius ir įsipareigojimus (bendra vertė 1,9 mlrd. litų) - vertybinių popierių kaina ūgtelėjo 1,87 proc. 10 tūkst.

Ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį šalies teritorijoje į ilgalaikį materialųjį turtą investuota 4,5 mlrd. litų, arba 9 procentais mažiau nei ketvirtąjį 2011 m. ketvirtį (palyginamosiomis kainomis), praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis. Daugiau nei pusę visų investuotų lėšų (2546 mln. Lt) sudarė investicijos į pastatų ir inžinerinių statinių statybą, tačiau palyginti su ketvirtuoju 2011 m. ketvirčiu, jos sumažėjo 16 procentų.

Francois Hollando socialistų vyriausybė vėl įsitraukė į naujus ginčus dėl savo vykdomos ekonominės politikos. Šį kartą kritikos pažėrė JAV padangų gamintojos „Titan International“ vadovas Maurice Tayloras, kuris pasakė, kad dėl trumpos prancūzų darbo dienos būtų kvaila periminėti gamyklą šioje šalyje.

Telekomunikacijų bendrovė „Tele2“ atnaujino klientų duomenų bazių valdymo įrangą. Pakeitimai leis bendrovei teikti 4G ryšio, grįsto LTE technologija, paslaugas. Be to, „Tele2” ryšio tinklas veiks dar patikimiau, sumažės sutrikimų tikimybė. Investicija į pagrindinės tinklo įrangos atnaujinimą viršijo 5 mln. litų. Tai – dalis praėjusiais metais pradėto „Tele2” tinklo modernizavimo. „Atnaujinimas reiškia aukštesnę ryšio paslaugų kokybę ir naujas galimybes vartotojams.

Kredito unijos nerimauja dėl klaidinančių antraščių „Bankrutuojančios kredito unijos“ ir atsiriboja nuo „Snoro“ likimo, bet savaitraščio „Ekonomika.lt“ šaltiniai praneša apie nepamatuotas unijų investicijas. Kredito unijos prarado 17 mln. litų, iš kurių 11 mln. litų investavo į Graikijos vertybinius popierius, o 6 mln. litų laikė likviduojamame banke „Snoras“, teigia savaitraščio „Ekonomika.lt“ šaltiniai.

Panašu, kad koalicijai gyventi sektųsi visai gerai, jeigu ne tie konservatoriai – tai jie skalūnų neišžvalgė (būtų išžvalgę, būtų galima skėsčioti rankomis ir sakyti Žygintui ir Žygimantui Žygaičiams, atnešusiems stiklinę „degančio vandens iš krano“: „čiku raku“, mes čia niekuo dėti, čia Kubilius“), tai Ūkio banko neuždarė (ir dabar reik rankas purvintis ir burną aušinti besiaiškinant, dar žiūrėk – kam nors reitingai gali mažiau spindėti), tai dar kokį vargą paliko vargti… Visgi, šalia ši...

Vis daugiau užsienio kompanijų Lietuvoje steigia centrines būstines aptarnaujančius padalinius ir, pasak baldų gamyba ir projektavimu užsiimančios „Ergolain“ įmonių grupės vadovo Romualdo Bėkštos, tokiu būdu į Lietuvą atneša ne tik naujas tendencijas, bet ir naujus užsakymus. 2012 m. rinkoje buvo daugiau nei įprastai tokio pobūdžio projektų, ir tai viena priežasčių, leidusių „Ergolain“ įmonių grupei pasiekti 36,4 proc. augimą. 2012 m. grupės apyvarta siekė 43,334 mln. Lt, o 2011 – 31,775 mln.

Tradicinė pramonė ar naujosios technologijos - kokios investicijos atneša didižiausią naudą Lietuvos ekonomikai? Žygintas Mačėnas, „SUMMA Advisers“ vadovas „Lietuvos ekonomikos konferencijoje“ sakė, kad ne investicijų dydis yra lemiamas veiksnys. „Nesiūlau Lietuvoje pradėti gaminti išmaniuosius telefonus, bet tai puikus pavyzdys. Pats išmanusis telefonas ir jo kūrėjas sukuria daug subkontraktų ir tai jau yra gerai.

Per kelis ateinančius metus investicijų tendencijos nuo obligacijų krypsta prie akcijų, tačiau trumpalaikės obligacijos vis dar išlieka patrauklios. Pelningiausias investicijų kryptis ir rinkas „Lietuvos ekonomikos konferencijoje“ apžvelgė Jolanta Latvienė Suomijos investicijų banko „Evli“ investicijų specialistė, Pasak jos, investuotojams turėtų būti svarbus 2012 metais įvykęs lūžis ir po jo ryškėjančios optimistinės tendencijos.

  Lietuvoje per 2012 metus gyvybės draudimo bendrovės pasirašė įmokų už 574,7 mln. litų – tai yra 2,5 proc. daugiau nei per 2011 metus. Šiemet rinkos augimas turėtų įsibėgėti iki 2,5 – 3 proc., prognozuoja Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA). Ši perspektyva remiasi Lietuvos ekonomikai prognozuojamu vienu sparčiausiu augimu Europos Sąjungoje bei augančiu gyventojų poreikiu kaupti ir investuoti turimas lėšas.

Vienos didžiausių Lietuvos investicijų bendrovių „Invalda" valdyba parengė įmonės atskyrimo sąlygas bei nusprendė inicijuoti iki 10 proc. savo akcijų supirkimą. Pagal viešai paskelbtas atskyrimo sąlygas nuo „Invaldos" bus atskirta turto dalis, kurios pagrindu bus įsteigta nauja akcinė bendrovė „Invalda privatus kapitalas". Jai teks 45,45 proc. „Invaldos" turto, kurio balansinė vertė 2012 metų rugsėjo pabaigoje siekė 376,437 mln. litų, bei 45,45 proc. nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų.

„Lietuviai yra gana konservatyvi investuotojų tauta ir investuoja nedaug – dažniausiai iki 10 tūkst. litų. Didžioji dalis jų turto sukaupta bankų indėliuose, o likusios finansinės priemonės juos domina kur kas mažiau. Ne išimtis ir investavimas į auksą, kurį, mūsų skaičiavimais, renkasi kas dešimtas investuotojas“, – teigia Artūras Milevskis, „Synergy Finance“ investicijų valdymo skyriaus vadovas.

Šiais metais rinkodaros biudžetus planuoja didinti 58,7 proc. įmonių, t.y. 5,3 proc. daugiau nei pernai. Net 76 proc. įmonių 2013 m. didins marketingo išlaidas reklamai internete, rodo Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) atlikta marketingo specialistų apklausa. Didžioji dalis įmonių ketina didinti marketingo biudžetą iki 10 proc., 5,3 proc. visų apklaustų įmonių planuoja didinti marketingo biudžetą daugiau nei dvigubai. Mažinti išlaidas marketingui planuoja vos penktadalis įmonių – 21,3 proc.

Pirmadienį Vilniaus apygardos teisme atnaujintas 20-ies AB DNB bankas klientų ieškinio šiam bankui nagrinėjimas. Antroji pagal masiškumą – 15-os į bendrą grupę susijungusių klientų – byla jau rytoj bus atnaujinta Panevėžio apygardos teisme. Klientai, 2007-2008 metais įsigiję banko siūlytų su akcijomis susietų obligacijų (SASO) skolintomis lėšomis, kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo.

Viena didžiausių pasaulyje popieriaus gamintojų Indonezijos "Asia Pulp & Paper Group" (APP) pažadėjo atsisakyti praktikos kirsti natūralius Indonezijos miškus ir pereiti prie medžių iš specialiųjų plantacijų naudojimo. Aplinkosaugos gynėjai vadina tokį sprendimą epochos įvykiu, bet abejoja, ar kompanija ištesės savo pažadą, informuoja "Reuters". "Mes prisiimame rimtą įsipareigojimą, kuriam reikalingos didelės investicijos.

Po stagnacijos atsigaunančią Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nekilnojamojo turto (NT) rinką artimiausius 2-3 metus augins įgytas skandinavų, ypač norvegų, investuotojų pasitikėjimas bei NVS šalių pinigai, o šiais metais numatoma NT sandorių suma už mažiausiai 1 mlrd. litų. Tokias prognozes antradienį pristatė finansų ir nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovė "Newsec/Re&Solution", parengusi NT rinkos 2012 m. ir ateities prognozių apžvalgą.

Po stagnacijos atsigaunančią Lietuvos ir kitų Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinką artimiausius 2–3 metus augins įgytas skandinavų, ypač norvegų investuotojų, pasitikėjimas bei NVS šalių pinigai, o 2013 metais numatoma nekilnojamojo turto sandorių už mažiausiai 300 mln. eurų (per 1 mlrd. litų). Tokias prognozes pristatė „Newsec/Re&Solution“, parengusi nekilnojamojo turto rinkos 2012 metų ir ateities prognozių apžvalgą.

Labai sunku prognozuoti, dėl ko bus susitarta vasario 7-8 d. vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje, tačiau tikėtis, kad Lietuva turi daug galimybių atsiriekti didelį biudžeto pyrago gabalą, nevertėtų, mano vyriausioji Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė.

Siūloma neribotam laikui pratęsti dabar galiojantį investicijų skatinimą per pelno mokesčio lengvatą. Tokį Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektą Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo Seimo narys konservatorius Jurgis Razma. "Įstatymo pakeitimo projektą parengti paskatino siekis kuo anksčiau verslo subjektams suteikti žinojimą, ar Seime yra politinė valia pratęsti pelno mokesčio lengvatą investicijoms", - sako Seimo narys J. Razma.

 Amerikiečio koledžo tyrimas rodo, jog trys ketvirtadaliai visų verslininkų neturi sukūrę formalaus išėjimo į pensiją plano. JAV tai yra šokas. Kita vertus, Lietuvoje dar visai nėra susiformavusi kultūra, kurioje vyresnio amžiaus verslininkai galvotų apie atsistatydinimą ir tai, ką veiks atsistatydinus. Vyrauja tokia mąstysena: pasirūpink verslu šiandien, o verslas pasirūpins tavimi rytoj. Neprarask koncentracijos.

Europinę paramą užsitikrinusių trijų žemės ūkio kooperatyvų užmojai  Panevėžio pramonės parke statyti žemės ūkio produkcijos perdirbimo gamyklas kol kas tik deklaruojami. Pernai Panevėžio valdžia pakiliu tonu aiškino, kiek dėjo pastangų investuotojams į laisvąją ekonominę zoną pritraukti, ir skaičiavo naujas darbo vietas. Dabar valdininkai svarsto, kad sutartis gali būti nutraukta, jei aukštos pridėtinės vertės produkciją gaminti žadėjusių kooperatyvų planai ir toliau nejudės iš vietos.

Socialdemokratai į rinkimus ėjo žadėdami įvesti progresinius mokesčius, tačiau Premjero sudarytos mokesčių darbo grupės nariai bei specialistai teigia, kad progresiniai mokesčiai gali lemti Lietuvos konkurencingumo, produktyvumo bei skaidrumo regresiją. Algirdo Butkevičiaus paskirtos darbo grupės tikslas – efektyvumo, paprastumo, teisingumo bei konkurencingumo principais pateikti Vyriausybei siūlymus dėl gilesnės mokesčių sistemos pertvarkos.

Pelno nesiekianti Nyderlandų bendrovė „Mars One“, pasišovusi 2023 metais į Marsą nuskraidinti 4 astronautus, kurie įsteigtų čia nuolatinai gyvenančių žmonių koloniją, pranešė sudominusi pirmuosius investuotojus. Visas pirmosios kolonijos Marse steigimo projektas vertinamas 6 milijardais JAV dolerių, skelbia „Space.

Praėjusį pirmadienį rajono savivaldybėje vykusiame Seimo Šiaulių krašto bičiulių parlamentinės grupės susitikime su rajonų merais ir Vyriausybės atstovu Šiaulių apskrityje merai kėlė pastaruoju metu susikaupusias savivaldybių problemas vildamiesi bičiuliais pasivadinusių Seimo narių pagalbos.

Nuo šių metų pradžios UAB „Investicijų ir verslo garantijos" (INVEGA), atlikdama INVEGOS fondo valdytojo funkcijas, pradeda valdyti dalį JEREMIE kontroliuojančiojo fondo, kurio valdytojas yra Europos investicinis fondas (EIF), priemonių. Siekdamos sukoncentruoti visų skolinių priemonių įgyvendinimą vienoje nacionalinėje institucijoje, Ūkio ir Finansų ministerijos kartu su INVEGA ir EIF baigiantis 2012 metams pasirašė sutartį, leidusią dvigubai padidinti INVEGA fondą - beveik 130 mln. eurų.

IKEA generalinis direktorius Mikaelis Olsonas (Mikael Ohlsson) pareiškė, kad kompanijos projektai Europoje vykdomi labai lėtai, nes derinimams su valdininkais tenka skirti dukart daugiau laiko, nei planuota. Apie tai rašo "The Financial Times". Pasak M. Olsono, IKEA norėtų dirbti sparčiau, bet licencijų suteikimo ir "akivaizdžių ir paslėptų kliūčių" įveikimo procesas tampa vis ilgesnis.

Kiekvienas savo investicijų portfelyje turi turėti aukso, nes net ir blogiausiu atveju investuotojai gali pasipelnyti iš šio prabangaus metalo, teigia garsus investuotojas, ataskaitos „Gloom, Boom & Doom“ autorius Marcas Faberis. „Aš išlaikyčiau auksą net ir sisteminio žlugimo atveju, nes tikiuosi, kad ir tuomet jis išlaikys savo vertę.

 Antradienį Vilniaus akcijų birža sekė neigiamomis nuotaikomis pasaulio finansų rinkose ir pigo, indeksas koregavosi 0,28 proc., praneša „Finasta“. Aktyviausiai prekiauta „City Service” akcijomis, jos pigo net 4,57 proc., o apyvarta siekė 170 tūkst. eurų. Šios pozicijos kaina sugrįžo į lygį, kuris buvo metų pradžioje. Kaina krito, atsiradus keliems stambiems pardavėjams. Tiesioginiu sandoriu perleista tarp Estijos tarpininkų 600 tūkst. Šiaulių banko akcijų.