investicijos

 Penktadienis Vilniaus akcijų biržoje užbaigtas teigiama gaida, indekso vertė kilo 0,17 proc., praneša „Finasta“. Apyvarta siekė 163 tūkst. eurų, o pigusių ir brangusių akcijų skaičius buvo vienodas. Po prekybos nudžiugino „Vilniaus baldai“, pranešę, jog ketina mokėti dividendus. Prekybos metu daugiausiai dėmesio atiteko „City Service“ vertybiniams popieriams – įmonei laimėjus konkursą Lenkijoje, investuotojai skubėjo įsigyti šių akcijų, keldami jų kainą 2,87 proc.

Už 130 mln. litų – kiečiais apaugę laukai: tiek valstybės, savivaldybių ir europinių pinigų išleista įrengiant penkis naujus pramonės parkus, iš kurių kol kas naudos ne daugiau nei iš ožio pieno. Viltys, kad juose įkūrus mokesčių lengvatas suteikiančias laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) investuotojai ims plūsti nenutrūkstamu srautu, kol kas irgi labiau panašios į fantaziją nei realybę. Į LEZ nesiveržia ne tik investuotojai.

Per penkis šių metų mėnesius daugiausiai parduotuvių Lietuvoje valdantis prekybos tinklas „Iki“ atnaujino 17 parduotuvių, kurių rekonstrukcijoms iš viso skyrė 27 mln. litų. Dar 1,1 mln. litų skirta pavasarį duris atvėrusiai naujai „Iki Express“ parduotuvei Kaune. Šiemet visoje Lietuvoje iš viso planuojama atnaujinti 38 prekybos tinklo parduotuves ir atidaryti 6 naujas. „Jau rekonstruota beveik pusė šiemet planuojamų atnaujinti parduotuvių.

Valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ užsakymu atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa parodė, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų žino apie indėlių draudimą, tačiau vis dar trūksta žinių apie draudžiamąjį objektą. Apklausos duomenimis, didžioji dalis visuomenės – 82 proc. – teigė apie indėlių draudimą sužinoję iš žiniasklaidos (64,8 proc.), iš draugų, giminių, pažįstamų (21,3 proc.), iš kredito įstaigos darbuotojų (14,4 proc.

Dešimtmetį egzistuojančio „Metro sąjūdžio“ tikslas turėtų būti pasiektas, mano organizacijos įkūrėjas Juozas Zykus. Pastarojo teigimu, delsiant dėl sprendimo, prarandamos didelės sumos, mat susisiekimo problemos niekur nedingsta, o bevaisės diskusijos niekur nenuveda. „Visame pasaulyje pastebima, kad brangiausia metropoliteno statybų dalis – politinės diskusijos“, - ironizavo J. Zykus.

Lietuvos verslininkai, apsilankę Katare, sako, kad šioje šalyje yra daug neatrastų galimybių Lietuvos verslui, bet sėkmingą veiklą šioje šalyje gali apsunkinti nepalankūs vietos įstatymai ir kultūriniai skirtumai. Kartu su kitų verslininkų grupe šioje nedidelėje, dujomis ir nafta turtingoje, arabų šalyje apsilankė ir informacinių technologijų srityje dirbančios įmonės Baltijos informacinės sistemos (BIS) atstovai.

Dešimtmetį egzistuojančio Metro sąjūdžio tikslas turėtų būti pasiektas, mano organizacijos įkūrėjas Juozas Zykus. Jo teigimu, delsiant dėl sprendimo, prarandamos didelės sumos, mat susisiekimo problemos nedingsta, o bevaisės diskusijos niekur nenuveda. „Visame pasaulyje pastebima, kad brangiausia metropoliteno statybų dalis – politinės diskusijos“, – ironizavo J. Zykus.

Protestai Turkijos miestuose pradeda erzinti vietos verslininkus. Pirmieji neigiamus padarinius pajuto viešbučiai, taksi bendrovės, kelionių agentūros ir maitinimo įstaigos. Ašarinių dujų ir vandens patrankų nuotraukos užsienio turistų nevilioja. Negana to, neramumai prasidėjo per patį turistinio sezono įkarštį. Kol kas protestuotojai sutrikdė tik turizmo sektoriaus veiklą, tačiau užsitęsę neramumai gali sukelti ir sunkesnius padarinius.

Šiemet privati ligoninė ir poliklinika „Kardiolita“ investicijoms planuoja skirti 1,3 mln. Lt. Nuosavos lėšos bus skiriamos medicininei įrangai atnaujinti ir konsultacinių kabinetų skaičiui didinti. Pernai įmonės investicijos sudarė 2 mln. Lt, o 2011 m. - per 1 mln. Lt. Bendrovė nuolat skiria lėšų medicininei įrangai papildyti ir atnaujinti.

 Viktoro Juciko ir Ryčio Vitkausko sukurta mobilioji programėlė „Yplan“, kuri padeda pramogų ieškotojams rasti geriausius renginių pasiūlymus, jau užkariavo 10 proc. Londono „iPhone“ išmaniųjų telefonų.

 Netrukus vaikinai planuoja savo paslaugas teikti ir kitoje Atlanto pusėje.

„General Catalyst“, „Wellington Partners“, „Octopus Investments“, „Path“ vadovai bei buvęs „Facebook“ darbuotojas Kevinas Colleranas tarptautinei „Yplan“ plėtrai suteikė 12 mln.

„GetJar“ įkūrėjas ir vadovas Ilja Laursas tapo Lietuvos verslo angelu ir į dvi pradedančiąsias įmones investavo 6 mln. litų, rašo „Verslo žinios“. Verslininkas teigė, kad vienas iš jo pinigų susilaukusių projektų yra iš telekomunikacijų srities, o kitas – komercijos.

Vilmantė Lokcikaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Indijos bendrojo vidaus produkto augimas (BVP) – silpniausias per 10 metų. Viena to priežasčių – išsekusios užsienio investicijos. Indijos, trečios pagal dydį Azijos ekonomikos, BVP augimas praėjusių finansinių metų ketvirtį smuko iki 4,8 proc. Prieš porą metų jis siekė 9 proc. Sulėtėjo gamybos ir paslaugų sektoriai, išseko užsienio investicijos.

Praėjusiais metais „Maxima LT“ grynasis pelnas buvo beveik trečdaliu mažesnis nei 2011 m., sudarė 2,83 proc. nuo apyvartos su PVM ir siekė 156 mln. litų.  Dėl permainingų žmonių nuotaikų ir vis dar vangaus vartojimo, įmonės pajamos praėjusiais metais augo lėčiau nei 2011-taisiais. 2012 m. fiksuotas 2,7 proc. pajamų augimas, įmonė gavo 126 mln. litų daugiau pardavimo pajamų, tačiau su prekių pardavimu susijusios sąnaudos ir įmonės veiklos sąnaudos išaugo 166 mln. litų.

Sostinės Konstitucijos prospekte prasidėjo 260 mln. litų vertės verslo centro „Quadrum“ statybos. Jo šildymui bus naudojama geoterminė energija. Trečiadienį statybų pradžios renginyje buvo ne tik įkasta simbolinė kapsulė, bet ir pradėtas gręžti pirmasis gręžinys, tapsiantis modernaus verslo centro geoterminio šildymo sistemos dalimi. Po pastatu bus 700 vietų trijų aukštų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė.

Lietuvoje įmonių ir namų ūkių kreditavimo istorija gana neilga, tačiau per pastaruosius porą dešimtmečių matėme nemažai dramų. Pradedant nedrąsiais žingsniais tik vystantis bankų sistemai, ekonomikos bumo laikotarpiu padarytu atradimu „kam taupyti visą gyvenimą, jei gali pasiskolinti šiandien?“ ir galų gale atėjusia ekonomikos krize, parodžiusia, kokia jautri yra finansų struktūra. Šiandien paskolų rinka gerokai atsargesnę, o ir verslas trypčioja nesiryždamas didesnėms investicijoms.

Pirmąjį 2013 m. ketvirtį šalies teritorijoje į ilgalaikį materialųjį turtą investuota 2,6 mlrd. litų, arba 2,5 procento daugiau nei pirmąjį 2012 m. ketvirtį (palyginamosiomis kainomis), praneša Lietuvos statistikos departamentas, remdamasis išankstiniais duomenimis. Pusę visų investuotų lėšų (1,3 mlrd. Lt) sudarė investicijos į pastatų ir inžinerinių statinių statybą, tačiau palyginti su pirmuoju 2012 m. ketvirčiu, jos sumažėjo 3 procentais.

 Prieš ketverius metus Lenkija didžiavosi tapusi vienintele Europos Sąjungos valstybe, kuri atsilaikė prieš visuotinį nuosmukį ir toliau demonstravo ekonomikos augimą. Šiandien nuotaikos kaimyninėje valstybėje kur kas kuklesnės. Lenkijos išskirtinumas baigėsi, kol kas šalis išvengė recesijos, tačiau pirmas šių metų ketvirtis ekonomikos augimo atžvilgiu buvo kuklus. BVP ūgtelėjo vos 0,4 proc.

 Trečiadienį Panevėžio apygardos teismas nusprendė, kad bankas DNB klientams turės atlyginti 11,5 mln. litų nuostolių.  15 fizinių asmenų ieškinį išnagrinėjusi trijų teisėjų kolegija nustatė, kad 2007–2008 metais ieškovai sudarė su banku obligacijų pasirašymo sutartis, pagal kurias už iš banko pasiskolintas lėšas įsigijo obligacijas, susietas su akcijomis, vertybinių popierių rinkų ir prekių indeksais.

„Bank of Tokyo-Mitsubishi UFJ Ltd“ kartu su savo dukterine bendrove „Bank of Tokijo Mitsubishi UFJ“ (Lenkija) pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su VšĮ „Investuok Lietuvoje“.  Remiantis šia partnerystės sutartimi, šalys siekia bendradarbiauti, skleidžiant informaciją apie investicinės aplinkos privalumus ir galimybes plėtoti verslą mūsų šalyje, taip pat rengiant bendrus renginius, skirtus dalintis informacija ir pagalba Japonijos bendrovėms, besidominčioms investavimo galimybėmis Liet...

Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos Naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos verslui atsiveria geresnės galimybės investuoti Lenkijoje. Ši kaimynė per krizę augusi, dabar pati patiria sunkumų, nes per pirmąjį ketvirtį ūkio augimas sulėtėjo iki pusės procento BVP. Todėl lietuvių verslui Lenkijos ekonomika tampa patraukli dėl stiprios vidinės rinkos, be to, ji mažiau priklausoma nuo ekonominės ir finansinės padėties užsienio rinkose.

Kompanija „Apple“ pasiskolino ne investavimui į verslą, bet kad atiduotų pinigus akcininkams. Praėjusį mėnesį „Apple“ į apyvartą išleido akcijų už 17 mlrd. JAV dolerių. Ne dėl to, kad jiems reikėjo pinigų; kompanija savo rezervuose turi 145 mlrd.

Visur gerai, bet namie geriausia: atrodo, kad pasaulio turtingiesiems šis posakis negalioja. Įtampa dėl Kipro ir kartu visos euro zonos krizės atslūgo tada, kai nacionalinė valdžia pagaliau rado ryžto ir apmokestino šalies bankuose laikomus šimtatūkstantinius indėlius. Euro zonos narės, ypač Vokietija, nebūtų pateikusios tokio ultimatumo, jei tai būtų kipriečių pinigai. Tačiau sala „priglaudė“ rusų pinigus, kadangi Nikosijos bankai, švelniai tariant, negarsėjo finansine drausme.

Verslo atstovai dirbę su valstybės agentūromis VšĮ „Versli Lietuva” ir „Investuok Lietuvoje” piktinasi Ūkio ministerijos (ŪM) sprendimu keisti jų vadovybę ir įvardija nerimą keliančius ženklus dėl naujosios vyriausybės formuojamos verslo aplinkos ir verslumo skatinimo politikos. Investicijos – nebėra prioritetas „Investuotojų forumo“ vadovė Rūta Skyrienė susitikime su žiniasklaida svarstė, jog pastarųjų dienų įvykiai rodo, kad galbūt keičiasi politika verslo atžvilgiu.

VšĮ „Investuok Lietuvoje“ įtraukta į sėkmingiausių investicijų pritraukimo ekspertų grupę Europos ir Centrinės Azijos regione. VšĮ „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, šių metų sausio 1 d. – gegužės 12 d. periodu buvo sugeneruota dvigubai daugiau investicinių projektų nei tuo pačiu laikotarpiu 2012 m. ir trigubai daugiau projektų, palyginti su 2011 m. Taip pat 2013 m. sausio–gegužės mėnesių laikotarpiu jau yra sukurtos 664 darbo vietos, tai yra 361 proc. daugiau nei 2011 m. ir 213 proc.

Rytų Europa, įskaitant Lietuvą, tapo vienu patraukliausių investicijoms regionų, rodo žurnalo „Foreign Policy“ skelbiamas pirmąkart apskaičiuotas Bazinio pelningumo indeksas (Baseline Profitability Index, BPI). Šiame indekse Lietuva – 16 vietoje iš 102 pasaulio valstybių, rašo „Verslo žinios“. Pasak „Foreign Policy“, Rytų Europa, iš pirmo žvilgsnio ne ypač gundanti investuotojus, užima aukštas pozicijas BPI ir lygiuojasi į kylančius Rytų Azijos tigrus.

 Norvegijos bendrovė „Visma“, kuri teikia buhalterijos bei administravimo paslaugas ir vysto verslui skirtą programinę įrangą, ketina plėsti savo veiklą Vilniuje, praneša „news2biz“. 2011 metais įkurtas bendrovės padalinys „Visma Lietuva“ žada artimiausiais metais  išplėsti darbuotojų skaičių iki 500. Šiuo metu „Visma Lietuvoje“ darbuojasi maždaug 30 žmonių kolektyvas. Bendrovės vadovo Øysteino Moano teigimu, Lietuvos darbuotojai pateisino įmonės lūkesčius.

JAV žemės ūkio technikos gamybos bendrovė „Kinze Manufacturing” žengia į Lietuvą. Neoficialiomis BNS žiniomis, „Kinze Manufacturing”, kuri yra viena didžiausių pasaulyje sėjimo ir sodinimo technikos gamintojų, šių metų rudenį Vilniaus rajone planuoja atidaryti gamyklą, kuri bus pirmoji JAV įmonės gamykla užsienyje. „Kinze Manufacturing” vadovai antradienį savo investicijų planus pristatys premjerui Algirdui Butkevičiui, skelbiama premjero darbotvarkėje.

Greitu metu Lietuvoje turėtų pradėti veikti dar vienas maisto prekybos tinklas „Fresh market“, kuris yra siejamas su Baltarusijos prekybininkais, rašo „Verslo žinios“. „Fresh market“ pagrindinė akcininkė didmeninės prekybos įmonė „Ipsun“. „Fresh market“ jau derasi su įvairiais Lietuvos maisto tiekėjais. Aiškėja, kad ketinama atidaryti apie 10 nedidelių parduotuvių miegamuosiuose rajonuose Vilniuje ir Kaune.

Tikimasi, kad pasitikėjimo sugrįžimas paspartins Lietuvos ekonomikos augimą ir padės pritraukti daugiau investicijų, skelbiama už ekonomiką ir pinigų reikalus atsakingo Europos Komisijos (EK) Pirmininko pavaduotojo Ollio Rehno penktadienį spaudos konferencijoje Briuselyje pristatytoje Europos Sąjungos (ES) ekonomikos apžvalgoje. EK prognozuoja, kad mūsų šalies ekonomiką į priekį stums pagyvėjusios investicijos ir vidaus paklausa. EK numato, kad Lietuvos BVP šiemet augs 3,1 proc.

Manote, kad vien potencialas nepadės apmokėti sąskaitų? Galvokite iš naujo. Nauja kompanija „Upstart“ suteikia galimybę įsigyti dalį kažkieno ateities pajamų. Kompanija leidžia daryti rizikingesnius karjeros sprendimus ir toliau sėkmingai apmokėti bent jau telefono sąskaitas, rašo CNBC. „Mūsų manymu jauni žmonės susiduria su problema kaip mokytis ir pasiekti ilgalaikės sėkmės, neturint pinigų.

Vieta ilgai planuotoms investicijoms į Hörmann logistikos centrą pasirinkta neatsitiktinai: Maišiagalos transporto mazgas bus labai patogi vieta skirstyti Hörmann produkciją iš daugiau nei dvidešimties koncerno gamyklų ne tik Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse, taip pat ir Kaliningrado srityje. Be to, pats statinys yra prie pat greitkelio, tad bus puikiai matomas ir lengvai pasiekiamas. Pasak Tomo Radzevičiaus, vienos šeimos valdomas koncernas Hörmann, investuodamas 12 mln.

 Lietuviško dizaino idėja išplaukė į tarptautinio verslo vandenis – italų kompanija STATUS, sudariusi licencinę sutartį dėl Vilniaus dailės akademijos studentės Živilės Lukšytės sukurto šviestuvo dizaino, pradėjo masinę „Light Stick“ pavadinto šviestuvo gamybą. Šis šviestuvas yra įtrauktas į kompanijos gaminių katalogą ir potencialiems pirkėjams buvo pristatytas neseniai pasibaigusioje Milano baldų parodoje.

Vakar pradėjo dirbti bendrovės „Busturas“ naujasis generalinis direktorius 47 metų klaipėdietis Tomas Bielinskas. Šiaulių miesto savivaldybės bendrovės veikla nuostolinga, tačiau jis sako apie tai sužinojęs prieš dvi savaites. Reikalavimai Miesto meras Justinas Sartauskas vakar rytą T. Bielinską pristatė „Busturo“ padalinių vadovams ir žiniasklaidai. Meras įvardijo užduotis, kurias Savivaldybė kelia naujam vadovui. Pirmiausia, optimizuoti įmonės ir miesto viešojo transporto veiklą.

Vilniaus meras Artūras Zuokas, besilankydamas Johanesburge ir Keiptaune, žada pasirašyti sutartį dėl investicijų į „airLituanica“ bei aplankyti įmones, kurios jau išreiškė susidomėjimą investuoti Vilniuje ir Lietuvoje. „Vizito metu planuojama pasirašyti sutartį dėl investicijų į „airLituanica“, vyks susitikimai su aviacijos verslo atstovais, kurie jau konsultavo „airLituanica“ darbo grupę“, – teigiama savivaldybės pranešime spaudai.

Vilniaus meras Artūras Zuokas pirmadienį išvyko į Pietų Afriką, kur žada aptarti žydų paveldo įamžinimą Lietuvoje ir investicijas į steigiamą oro vežėją „airLituanica“, pranešė sostinės savivaldybė. Pietų Afrikoje meras ketina susitikti su Johanesburgo ir Keiptauno miestų vadovais, Pramonės ir prekybos rūmų atstovais, litvakų bendruomenėmis.

Skandinavijos finansų grupių SEB ir "Swedbank" vadovai palaiko Lietuvos siekį įstoti į euro zoną, sako šalies premjeras Algirdas Butkevičius. "Tiek vieno, tiek kito banko vadovai pritaria tokiam keliui, nes jie mano, kad Lietuva jau kito pasirinkimo praktiškai neturi - dėl keleto priežasčių. Pirmiausia tai, kad litas susietas su euru, tai de facto litas jau kaip euras. Kitas dalykas - paskolų portfelis Lietuvoje 70 proc.

Ketvirtadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius darbo vizitą Stokholme pradėjo susitikimu su turto valdymo investicinės bendrovės „East Capital“ vadovais. Kompanijos, kuri specializuojasi investicijose į besiformuojančias Rytų Europos ir Kinijos rinkas, vadovų teigimu, visoms Baltijos valstybėms rodant puikų augimą, vėl grįžta susidomėjimas Lietuva, Latvija, ir Estija. Šiandien ryte Lietuvos Vyriausybės vadovas dalyvavo verslo pusryčiuose su Švedijos investuotojais ir verslininkais.

Užsienio investuotojai, pasiryžę savo verslo pamatus padėti Lietuvoje, neretai susiduria su netikėta kliūtimi – viešojo intereso eskalavimu vietos bendruomenėse. Gali susidaryti įspūdis, kad Lietuvoje viešasis interesas ir jo gynimas tampa įrankiu, galinčiu apriboti užsienio kapitalo atėjimą į Lietuvos ekonomiką. Ši problema tampa vis aktualesniu neigiamu Lietuvos investicinės aplinkos veiksniu.

Baltijos indeksai sekė Vakarų Europoje vyravusias tendencijas ir dieną užbaigė sumažėję (OMXV -0,49 proc., OMXR -0,23 proc., OMXT -1,11 proc.). Pastarąsias tris dienas vyravęs neigiamas sentimentas pagaliau ryškiau atsispindėjo ir mūsų regiono įmonių kainose.

Pastarosiomis dienomis finansų rinkas nemaloniai nustebino aukso viražai – nuo praėjusio penktadienio iki šio trečiadienio ryto aukso kaina drastiškai sumažėjo 11,7 proc. Kartu paskui auksą atpigo ir sidabras – jo kaina smigo 15,3 proc. Pasaulio rinkos jau atsigauna po patirto šoko, tačiau nuosmukio priežastys ima aiškėti tik dabar.

Kurti e. parduotuvę jau reikėjo vakar, šiandien brangiau, bet vėluojantieji vis dar serga „pats žinau geriau“ sindromu. Elektroninės komercijos konsultantas Vytautas Vorobjovas bado į Lietuvos elektroninių parduotuvių klaidas, bet ramina, kad naujiems prekybininkams vietos yra, svarbiausia – ieškoti profesionalų pagalbos, nes mokytis iš klaidų per brangu.

Aukso kaina pirmadienį pasiekė žemiausią tašką per dvejus metus. Nors toks staigus kritimas per tokį trumpą laiką – retas reiškinys, aukso atpigimo laukta jau keli mėnesiai. Aukso kainos staigus kritimas matomas jau nuo praėjusios savaitės. Dabartinių sandorių kainos pirmadienį krito daugiau nei 5 proc. iki 1384 JAV dolerių už unciją. Nuo 2011 m. rugsėjo, kai aukso kaina pasiekė aukščiausią tašką – 1920 JAV dolerių už unciją – iš viso krito 26 procentus.

Sumažėjus euro zonos iširimo pavojui, prognozuojama, kad regiono ekonomika pradės plėstis nuo 2013 m. vidurio. Nepaisant to, BVP augimo rodiklis 2013-aisiais vis dar bus neigiamas – 0,5 proc., o 2014-aisiais didės 1,1 procento. Vienas svarbiausių regiono ūkio plėtrą stabdančių iššūkių ir toliau išliks rekordiškai didelis nedarbo lygis, teigiama „Ernst & Young“ pavasario euro zonos ketvirtinėje ekonomikos prognozėje.

Vokietijos įmonės, veikiančios Baltijos šalyse 2013-aisiais tikisi gerų metų savo verslui. Planuodamos naujų darbo vietų kūrimą ir didindamos investicijas, Vokietijos įmonės patvirtina, kad Baltijos šalyse įsikūrė ilgam. Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje (AHK) vykdytos apklausos respondentai ypač gerai vertina situaciją savo vykdomos veiklos lauke.

Vokietijos įmonių, veikiančių Baltijos šalyse, nuotaikos 2013 m. pradžioje yra optimistiškesnės nei prieš metus. Dėl geros ekonominės situacijos šiame regione ir palankių vystymosi perspektyvų, 2013-aisiais įmonės tikisi gerų metų savo verslui. Planuodamos naujų darbo vietų kūrimą ir didindamos investicijas, Vokietijos įmonės patvirtina, kad Baltijos šalyse įsikūrė ilgam.

Irma Janauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Baltarusijoje investuojantis Lietuvos verslas sako, kad aiškiausios ir labiausiai ten skatinamos – „plyno lauko“ investicijos: reikiami dokumentai tvarkomi keliskart greičiau nei Lietuvoje, be to, valstybė nemažai savų pinigų skiria reikiamai infrastruktūrai sutvarkyti.

 Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka pasirašė dekretą, kuriuo nutraukiama investicinė sutartis su Vladimiro Romanovo kontroliuojama Ūkio banko investicine grupe (ŪBIG) dėl 250 mln. eurų vertės daugiafunkcinio komplekso statybų Minske, praneša belonovosti.by.

 „Swedbank“ sumažino euro zonos ekonomikos augimo prognozę, tačiau Lietuvos prognozės nesikeičia – 2013 ir 2014 metais šalies ekonomika augs po 4 proc., o Lietuva išliks sparčiausiai augančiųjų tarpe. Metinė infliacijos prognozė sumažinta iki 2,5 proc., tačiau kitų metų pradžioje pastaroji paspartės, todėl euro įsivedimo tikimybė, anot „Swedbank“ analitikų, - ne didesnė nei 50 procentų.

Investuotojų forumo vykdomosios direktorės Rūtos Skyrienės teigimu, investicinis klimatas Lietuvoje yra ir turi būti vienodas tiek užsienio, tiek vietinėms, Lietuvos investicijoms. ,,Vietos investicijos, jeigu joms nebus sąlygų investuoti Lietuvoje, gali išeiti į užsienį. Todėl mes jau seniai nustojome kalbėti apie investicinį klimatą tiesioginėms užsienio investicijoms - mes kalbame apie investicinį klimatą visoms investicijoms.