investicijos

Prekybos tinklas „Iki“ šiais metais į savo tinklo plėtrą jau investavo 34 milijonus litų. Šiemet atidarytos 3 naujos ir rekonstruotos 26 jau veikusios parduotuvės, tinklo valdomų parduotuvių skaičius pasiekė 239. Iki metų pabaigos „Iki“ planuoja atidaryti dar 4 naujas ir rekonstruoti 12 parduotuvių.

Lietuvos verslininkai linkę rinktis pažįstamas rinkas, o stabilumo flagmanas artimoje aplinkoje išlieka Estija. Statistiniai duomenys rodo, kad daugiausia investicijoms renkamės pažįstamas rinkas. Lietuvos banko ir Statistikos departamento duomenimis, 2012 metais daugiausia tiesioginių užsienio investicijų buvo nukreipta į Estiją (765 mln. litų), Latviją (133 mln. litų) ir Nyderlandus (112 mln.

Bendrovė „IBM” planuoja skirti „Linux“ operacinės sistemos plėtrai milijardą JAV dolerių. Už šiuos pinigus bus išplėstas „Linux“ plėtotojų pačioje IBM skaičius, atidarytas naujas „Linux“ plėtojimo centras ir sukurta „debesų“ platforma, leidžianti kitoms bendrovėms kurti ir internetu bandyti su „Linux“ suderinamą programinę įrangą, skelbia „The Wall Street Journal“. „IBM” skirtas milijardas dolerių „Linux“ branduoliui plėtoti bus panaudotas per artimiausius 4 - 5 metus, sakoma pra...

„Twitter paskelbė jau užpildžiusi dokumentus ir pateikusi juos JAV priežiūros institucijoms dėl kompanijos akcijų pirminio viešojo siūlymo (IPO). Apie tai kompanija paskelbė savo „Twitter“ paskyroje. Šio žingsnio investuotojai laukia jau nuo tada, kai „Facebook“ pradėjo prekiauti savo akcijomis, rašoma BBC. „Twitter“ neskelbė, kada teiks siūlymą. Kai tik kompanija pateikia dokumentus dėl pirminio viešojo siūlymo, prasideda „tylusis laikotarpis“, kai negalima kalbėtis su spauda.

Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) įgyvendinimo laikotarpis artėja prie pabaigos, todėl lieka vis mažiau paramai įsisavinti skirto laiko. Parama pagal KPP investicines priemones išmokama paramos gavėjams pateikus nustatytos formos mokėjimo prašymus, kuriuose jie deklaruoja patirtas ir apmokėtas išlaidas. Paramos gavėjai turėtų ne tik laiku vykdyti projektus, bet ir laikytis paramos sutartyje ar paraiškoje (supaprastinta tvarka) numatyto mokėjimo prašymų teikimo grafiko.

Skandinavijos šalių investicijos, pasibaigus krizei, grįžta į Baltijos regioną. Šias tendencijas pagrindžia jau metus trunkantis Lietuvoje įsikūrusios vizualinių sprendimų kompanijos „Gamadigi“ ir suomių „Taskut“ bendradarbiavimas. Pasak suomiškos reklamos agentūros „Taskut“ vykdančiojo direktoriaus ir vieno iš „Gamadigi“ investuotojų Antti Leskinen, prieš metus investuoti Lietuvoje paskatino auganti Baltijos regiono šalių rinka.

Ketvirtadienį investuotojai Vilniaus akcijų biržoje nebuvo aktyvūs – sudaryti 185 sandoriai, jų bendra vertė sudarė 271 tūkst. eurų, rašo „Finasta“. Daugiausia sandorių sudaryta Šiaulių banko vertybiniais popieriais, tačiau akcijų kaina išliko nepakitusi. Didžiausios apyvartos fiksuotos „Linas Agro Group“ (67 tūkst. eurų) ir „City Service“ pozicijose, jų kainos kito atitinkamai -0,14 proc. ir +1,08 proc. „Agrowill Group“ vertybinių popierių vertė krito 2,1 proc.

Automobilių gamintojas „Jaguar Land Rover“ planuoja sukurti 1,7 tūkst. naujų darbo vietų savo gamykloje Solihule, rašo BBC. Kompanija, plėsdama savo gamybą, investavo 1,5 mlrd. svarų. Šie pinigai bus išleisti kuriant naujas pakabos sistemas iš aliuminio. Pirmieji modeliai su lengvesnėmis pakabomis bus pristatyti 2015 metais. „Mūsų kompanija yra priklausoma nuo dizaino, technologijų ir inovacijų.

Gyventojams, investuojantiems į savo pačių ateitį, pakėlus triukšmą, Vyriausybė tikina buvusi ne taip suprasta, todėl nenaikins lengvatų. Investuotojų asociacija piktinasi Vyriausybės užmojais naikinti mokesčių lengvatas savanoriškai gyvybę apsidraudusiems gyventojams, taip taupantiems ir sotesnei senatvei. Vyriausybė teigia, kad kol kas nesvarsto, ar naikinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatas, o premjero Algirdo Butkevičiaus žodžius žurnalistai esą suprato neteisingai.

Buvęs George‘o Soroso partneris pasidalino savo mintimis apie ekonomiką, išlaidumą, sveiką protą ir ateitį. Investuotojas-keliautojas Jimas Rogersas parašė knygą „Dovana mano vaikams. Tėvo pamokos apie gyvenimą ir investavimą“. Joje J. Rogersas daug kartų kreipiasi į savo dukras, kiekvieną tezę paremdamas istorija iš savo investicinės patirties arba prisimindamas tėvo pamokymus. „Forbes“ perskaitė knygą ir atrinko 10 patarimų, kurie puikiai tinka ne tik vaikams, bet ir suaugusiems.

Ukmergės rajone yra 11 kaimiškųjų seniūnijų, tačiau jas pasiekiančios bendrosios investicijos skiriasi kaip diena nuo nakties.   Pasak savivaldybės Strateginės plėtros ir investicijų skyriaus vedėjos Rimos Boškevičienės, seniūnijas 2008–2013 metais pasiekusios Europos Sąjungos investicijos yra labai nevienodos. Daugiausia per šiuos metus pinigų nukeliavo į Taujėnų seniūniją. Čia įgyvendinta projektų už 20,5 milijono litų.

Giedrė Sankauskaitė Palyginus atskirų sektorių investicijas į įstatinį kapitalą su šių sektorių 3 metų pelno ar nuostolio vidurkiu, matyti, kad ilgiausiai verslo grąžos tenka laukti investuotojams į komunalinių paslaugų sektorių. Taip naujienų portalui Ekonomika.lt teigė kreditų biuro „Creditinfo“ vyr. kreditavimo analitikė Rasa Maskeliūnienė.

Rekonstruotą "Girstučio" baseiną valdantis plaukimo centras tikisi pirmaisiais veiklos metais gauti pusantro milijono pajamų, pirmadienį sakė centro vadovas Mindaugas Špokas, pristatydamas pirmųjų mėnesių veiklos rezultatus. "Faktas - 190 tūkst. litų buvo surinkta per du mėnesius. Tai yra panašūs skaičiai, kiek trys plaukimo mokyklos per visus metus", - spaudos konferencijoje sakė M.Špokas. Vis dėlto jis pripažino, kad šildymo laikotarpiu baseinui nepavyks dirbti pelningai.

Šį ketvirtadienį Šiaulių miesto savivaldybės taryba turės tvirtinti Daušiškių kapinių detalųjį planą. Skandalingai pagarsėjusios kapinės šį kartą projektuojamos atidžiau. Jeigu miesto politikai palaiminimą suteiks, planą dar turės patvirtinti Šiaulių rajono taryba ir tada prasidės techninės dokumentacijos rengimas. Tik viena bėda – kapinėms reikia apie dvidešimties milijonų litų. Planuoja atsargiau Šiaulių miesto kapinės Daušiškių kaime planuojamos atsargiau.

Tikinčiųjų traukos centru tampanti Krekenava iš letargo miego turėtų išbudinti ir Panevėžio turizmo sektorių, tačiau kol kas šioje srityje – štilis. Krekenavos miestelis kasmet per Žolinę sutraukia minias piligrimų ir tikinčiųjų. Žmonės plūsta į visoje šalyje garsius atlaidus, nori pažvelgti į stebuklingų galių turintį paveikslą – Švenčiausiosios Mergelės Marijos su kūdikiu ant rankų.

Pirmadienį Vilniaus akcijų biržoje prekiauta aktyviai – sudaryta 400 sandorių, jų bendra vertė siekė beveik 400 tūkst. eurų. Brango net 16 kotiruojamų bendrovių akcijos, tačiau biržos indeksas ūgtelėjo nedaug – 0,03 proc., rašo „Finasta“. Daugiausia sandorių atlikta „Panevėžio statybos tresto“ vertybiniais popieriais, jų kaina kilo 2,88 proc. Įmonė paskutiniu metu džiugina investuotojus gaunamais naujais užsakymais. Šiaulių banko akcijų perleista už beveik 100 tūkst.

Grandiozinis Turkijos statybų projektas juda pagal grafiką, o tai reiškia, jog jau 2014 metais šią saulėtą šalį nusprendę aplankyti turistai galės rinktis lėktuvus, nusileisiančius pirmame ir vieninteliame Europos jūriniame oro uoste, pastatytame ant dirbtinai supiltos salos, rašo etours.lt. Jūrinis oro uostas intensyviai statomas šiaurės Turkijoje tarp dviejų Juodosios jūros pakrantės miestų – Ordu ir Giresuno. Tad statomas oro uostas taip ir pavadintas- Ordu-Giresuno oro uostu.

Trečiadienį Vilniaus akcijų biržos indeksas vėl fiksavo augimą. Sudaryti 248 sandoriai, vidutinė sandorio vertė – 1000 eurų, praneša „Finasta“. Aktyviausiai prekiauta „Aprangos“ akcijomis – geri įmonės liepos mėn. pardavimo rezultatai bei 2013 m. 6 mėn. veiklos rezultatai skatina investuotojus įsigyti šių akcijų; šiandien jos brango 1,19 proc. Pirkėjų akiratyje buvo ir „Agrowill Group“ (+3,1 proc.) bei „Vilniaus baldų“ vertybiniai popieriai.

Rosso McEwano paskyrimas „Royal Bank of Scotland“ (RBS) vadovu žymi paskutinį įprastosios bankininkystės grįžimo į Olimpą etapą, rašo cnbc.com. Įprastoji bankininkystė, tai kasdienės paslaugos, su kuriomis dažniausiai susiduria gyventojai.

Investicijos į Šiaulių termofikacinę elektrinę „Šiaulių energijai“ pasiteisino – vartotojams šilumos kaina pernai spalį sumažėjo net 16,6 proc., šis projektas įvertintas garbingais apdovanojimais. Prezidentės inicijuota ir Seimo palaiminta Nacionalinė šilumos strategija paliko spragų, kuriomis galimai naudojasi ir pelną kraunasi nepriklausomi šilumos gamintojai (NŠG). Noras decentralizuoti šilumos ūkį ir taip neva sumažinti galutinę šilumos kainą gyventojams nebuvo išpildytas.

Šiemet per pirmąjį pusmetį Uosto direkcijos investicijos į uostą sudarė daugiau nei 200 milijonų litų. Ši suma yra rekordinė – viršija ankstesnius metinius investicijų rodiklius. Iki šiol didžiausios metų investicijos buvo įgyvendintos 2008 m. ir siekė 166 milijonus litų. Šiemet iš viso planuojama investuoti beveik 330 milijonų litų. Per trejus pastaruosius metus į Klaipėdos uostą numatoma investuoti apie pusę milijardo litų.

Ūkio ministerija, siekdama skatinti privačias investicijas į turizmą, Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšomis per 2007–2013 m. finansavo 45 turizmo projektus. Į šiuos projektus per keletą metų bus pritraukta apie 184 mln. Lt privačių investicijų ir sukurta daugiau kaip 700 naujų darbo vietų. Iš viso pagal priemonę „Turizmo paslaugų/produktų įvairovės plėtra ir turizmo paslaugų kokybės gerinimas“ suplanuota paskirstyti 170,78 mln. Lt.

Bandomąsias valymo priemonių siuntas pradėjusios gaminti bendrovės „Bio Circle Balticum“ klientais jau tapo BMW ir „Maserati“ atstovė – pradėti masinę gamybą planuojama jau gruodį, praneša ,,Verslo žinios". Įmonė, kurios savininkė – Vokietijos „Bio Circle Surface Technology“, Elektrėnuose išsinuomojo maždaug 2.000 kv. m bankrutavusios „Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės statybos“ pastatą. Per artimiausius trejus metus bendrovė planuojama sukurti 48 darbo vietas – 11 žmonių jau dirba.

Andriaus Kubiliaus Vyriausybės 2009 metais itin reklamuotas ekonomikos skatinimo planas, turėjęs ištraukti Lietuvą iš krizės, patyrė fiasko. Šalį savo piniginėmis gelbėjo tarnautojai, darbininkai, pensininkai. O 4 mlrd. litų, apie kurių įliejimą į šalies verslą tada taip optimistiškai kalbėjo konservatoriai, Lietuva nė nepajuto, pinigai tarsi kažkur išgaravo.

Esame linkę nuvertinti savo pietinės kaimynės – Lenkijos pranašumus, tačiau pajėgiausios Lietuvos įmonės suprato, kad Varšuva yra pelningiausias netoliese esantis kapitalo pritraukimo centras. Lenkijos sostinė Varšuva turi ilgą prekybos vertybiniais popieriais istoriją. Istorikų manymu, pirmieji sandoriai mieste įvyko maždaug XV–XVI amžių sandūroje. XVII amžiaus pradžioje jau buvo kalbama apie poreikį statyti naują didesnį biržos pastatą.

Šių metų balandį, kai Rusijos pareigūnai krėtė rusiškojo Silicio slėnį – Skolkovo technologijų centrą Maskvoje, vienas kompanijos „Intel“ vadovų visai netikėtai pateko teisėsaugininkams į rankas, rašo businessweek.com. „Intel“ tarptautinių programų vadovas Dusty Robbinsas buvo priverstas atiduoti savo mobilųjį telefoną. Negana to, jis buvo paleistas tik tada, kai pareigūnų širdis sušvelnino Skolkovo centro vadovų žodžiai.

Prognozuojama, kad Ūkio ministerijos administruojamos Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos priemonės, pagal kurias verslas tiesiogiai gauna paramą, papildomai pritrauks 2,3 mlrd. Lt investicijų ir sukurs daugiau kaip 13 tūkst. darbo vietų. Pasak ūkio viceministro Mariaus Skarupsko, prognozuojama, kad vienas skirtas ES struktūrinės paramos litas pritrauks beveik 0,7 lito privačių lėšų.

Ketvirtadienį prekyba vertybiniais popieriais Vilniaus akcijų biržoje vyko gana intensyviai – sudaryti 324 sandoriai, akcijų perleista už 422 tūkst. eurų; biržos indeksas išliko beveik nepakitęs, praneša „Finasta“. Net 19 kotiruojamų pozicijų kaina pasikeitė. „Teo LT“ vertybiniai popieriai brango 0,25 proc. Nors 2013 m. II ketv. veiklos rezultatai nebuvo džiuginantys, investuotojai nepanikuoja ir nemažina dividendus stabiliai mokančios bendrovės akcijų kainos.

Prieš dvejus metus, kai vyko socialinių tinklų bumas, buvęs „Facebook“ inžinierius Jeffas Hammerbacheris portalui „Businessweek“ sakė, kad protingiausi jo draugai dabar galvoja, kaip padaryti, kad žmonės dažniau spaustų ant reklaminių nuorodų. Vis dėlto pastarąjį ketvirtį interneto kompanijos pritraukė tik maždaug 2 proc. rizikos kapitalo. Per dvejus metus vidutiniškai kiekvieną ketvirtį interneto kompanijos sulaukdavo maždaug 6 proc. daugiau investicijų.

Lietuvoje apsilankiusi per 1400 didžiausių įmonių ir pramonės asociacijų vienijančios Japonijos verslo federacijos „Keidaren“ delegacija susitiko su Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovais. Dvi dešimtys aukšto lygio vadovų iš Japonijos avialinijų, prekybos, chemijos, statybų, inžinerijos ir elektronikos, finansų, draudimo kompanijų ir konglomeratų, taip pat „Keidaren“ federacijos valdybos nariai domėjosi Lietuvos investicine aplinka ir galimybėmis bendradarbiauti.

Seimui pritarus ir prezidentei patvirtinus, nuo ateinančių metų pradžios reikšmingai pasikeis gyventojų taupymo ir investavimo pajamų apmokestinimas. Tai, kad mokesčių įstatymų pakeitimai priimami likus pusei metų iki jų įsigaliojimo, yra iš tiesų sveikintina praktika. Keletą pastarųjų metų ir gyventojai, ir verslas paprastai turėdavo tik kelias savaites naujiems mokesčių įstatymams įvertinti ir prie jų prisitaikyti, kas ne itin prisidėdavo prie pasitikėjimo valstybe stiprinimo.

Kitaip nei pasaulyje, kai šalies darbuotojai į bendrovių veiklą įtraukiami, suteikiant jiems galimybę įgyti akcijų, Lietuvoje tai dar yra reta skatinimo priemonė. Tiesa, tokiu principu kuriami dauguma pradedančiųjų verslų, tačiau iš esmės šalies verslo kultūroje tai yra daugiau išimtis nei taisyklė. Darbuotojų skatinimas akcijomis arba opcionais yra dažna motyvacijos priemonė Vakarų verslo kultūroje. Tokia praktika taikoma ne tik vadovams, bet ir kitiems bendrovių darbuotojams.

Didžiausias pagal pardavimus Rusijos santechnikos detalių gamintojas „Ani Plast“ ateina į Lietuvą. Iki šiol tik atstovybę pardavimams mūsų šalyje turėjusi įmonė, Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statys gamyklą. Joje nuo 2015 metų bus gaminamos kiekvieno namuose naudojamos vandens nuotekų sistemos plastikinės detalės.

Antradienį Vilniaus akcijų biržoje prekiauta gana aktyviai, sudaryta 240 sandorių, kurie kilstelėjo biržos indekso vertę 0,15 proc, praneša „Finasta“. Dėmesio centre vėl atsidūrė „Aprangos“ vertybiniai popieriai, jie brango 0,82 proc. Aktyviau prekiauta ir Šiaulių banko (-0,38 proc.), „Panevėžio Statybos Tresto“ (kaina nekito) bei „Linas Agro Group“ (-0,41 proc.) akcijomis. Po prekybos „Teo LT“ paskelbė 2013 m. II ketv. veiklos rezultatus, kurie nebuvo itin stiprūs.

Naujas kreditų tiekėjas „International personal finance“ (IPF) į Lietuvą žengia „Provident finansai“ vardu. Kompanija veiklą šalyje pradeda siūlydama naują finansinį produktą – trumpalaikę paskolą grynaisiais pinigais, kurią suteikia kredito tarpininkas apsilankęs namuose.

Lenkijoje prabilta apie pensijų sistemos reformos poreikį. Čia, kaip ir Lietuvoje, veikia trijų pakopų pensijų sistema, kuri buvo įdiegta 1999 metais. Pirmosios pakopos lėšas esamiems pensininkams perskirsto vietos socialinės apsaugos fondas „ZUS“, o dalis lėšų nukreipiama į II pakopos pensijų fondus. Tačiau, skirtingai nei Lietuvoje, Lenkijoje privačiai kaupti yra privaloma, o įmokos dalis nuo atlyginimo reformos pradžioje buvo nustatyta gerokai didesnė – daugiau kaip 7 proc.

Interneto tinklalapių turinio valdymo sistemos „ImpressPages CMS“ vystytojai iš rizikos kapitalo bendrovės „Practica Capital“ pritraukė 700 tūkst. Lt. investiciją. Ji bus skirta kompanijos plėtrai finansuoti ir esamam produktui tobulinti. „ImpressPages CMS“ kūrėjai tikisi, jog investicija leis sparčiau plėsti klientų, savo svetainių kūrimui naudojančių šį produktą, skaičių. Taip pat planuojama ženkliai praplėsti sistemos funkcionalumą.

Europoje vis dar vyrauja nuomonė, kad kroatai gyvena karo nuotaikomis, tačiau tokia nuomonė yra tikrovės neatitinkantis stereotipas, sako Kroatijos investicijų ir konkurencijos agentūros vadovas, Damiro Noviničius, antradienį viešėjęs Lietuvoje. „Karo išgyvenimus palikome užnugaryje ir judame pirmyn. Esame ekonomiškai ir politiškai stabili valstybė, inovacijomis lenkianti savo kaimynus, kurie anksčiau tapo ES nariais“, – sakė D. Noviničius.

Lietuva pagal tiesioginių užsienio investicijų patrauklumą – antra Europoje ir šešiolikta pasaulyje. Taip rodo leidinio „Foreign Policy“ sudarytas indeksas „Baseline Profitability Index“ (BPI, liet. Bazinio pelningumo indeksas), kuriame Lietuva surinko 1,09 taško. Šio indekso tikslas – parodyti, kur užsienio investuotojams geriausiai investuoti pinigus. BPI šalis vertina pagal tris kriterijus: turto vertės augimą, turto apsaugos lygį ir galimybę susigrąžinti gautą pelną.

Užsienio investuotojų sukurtų darbo vietų skaičiumi Lietuva pirmauja tаrp trijų Baltijos valstybių. Užsienio investicijomis regione pernai sukurta 2450 darbo vietų, iš jų - 1717 Lietuvoje, ir lyginant su 2011 m. šis rodiklis mūsų šalyje išaugo 15 proc. Latviją bei Estiją Lietuva lenkia ir tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų skaičiumi, rodo audito ir konsultacijų bendrovės „EY“ Europos investicinio patrauklumo tyrimas.

Europos Komisija patvirtino 248 naujų projektų finansavimą pagal programą LIFE+, t. y. iš Europos Sąjungos aplinkos fondo. Projektai bus vykdomi visose ES valstybėse narėse ir apims veiklą, susijusią su gamtos išsaugojimu, klimato kaita, aplinkos politika ir aplinkos srities informacijos sklaida. Bendra šių projektų vertė — apie 556,4 mln. EUR, iš jų 281,4 mln. EUR skirs ES.

2013 metų pirmąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų srautas į Lietuvą buvo 1,8 karto didesnis negu 2012 m. ketvirtąjį ketvirtį, tačiau Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje mažėjo, skelbia Lietuvos statistikos departamentas ir Lietuvos bankas. Išankstiniais duomenimis, 2013 m. pirmąjį ketvirtį tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje sudarė 929,9 mln. litų (3,5 proc. BVP) ir, palyginti su 2012 m. ketvirtuoju ketvirčiu, padidėjo 402,1 mln.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovai kartu su Panevėžio miesto savivaldybės specialistais diskutavo apie investicijų pritraukimą ir jų svarbą. Manoma, kad miestas, palyginti su kitomis savivaldybėmis, atrodo neblogai, tačiau pasitempti dar yra kur. Maždaug per vidurį Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovų teigimu, vizito tikslas – pristatyti savivaldybių indeksą. Šis tyrimas atspindi, kaip savivaldybėms sekasi tvarkytis savo ūkyje, pritraukti investicijas.

Šiaulių pramoninio parko pirmo etapo infrastruktūrai įrengti plyname lauke jau „užkasti“ 38 milijonai litų. Iki spalio mėnesio skubama pasirašyti dar vieną – 34 milijonų litų vertės sutartį. Parke investavo kelios įmonės. Tokį rezultatą specialistai vadina apgailėtinu.

AB banko „Finasta“ Kapitalo rinkų departamento analitikai, atlikę AB „Klaipėdos nafta“ akcijų vertinimo atnaujinimą, sumažino tikslinę akcijos kainą nuo 0,537 eurų iki 0,492 eurų, kuri vis vien yra 44 proc. didesnė nei akcijos kaina NASDAQ OMX Vilniaus vertybinių popierių biržoje. Per pastaruosius 12-a mėnesių įmonės akcijos kaina krito 14 proc. nepaisant to, kad OMX Vilniaus akcijų indekso reikšmė paaugo 19 proc.

Trečiadienio prekybos branduolį Vilniaus akcijų biržoje sudarė tiesioginiai sandoriai – jų vertė siekė 537 tūkst. eurų; bendra biržos apyvarta sudarė 696 tūkst. eurų, praneša „Finasta“. Sudaryti 186 sandoriai, kurie smukdė biržos indekso kainą 0,1 proc. Aktyviausiai prekiauta „Agrowill Group“ vertybiniais popieriais, jie brango 5,56 proc. Vėl dominavo pirkimas per vieną tarpininką. Nemažai sandorių atlikta ir „City Service“ akcijomis, jų vertė kilo 1,65 proc.

Jimui O’Neillui atsistatydinus iš banko „Goldman Sachs“ fondų valdytojų, pasaulis gali laukti naujo akronimo, kuris pakeistų jau nebepopuliarų jo sukurtą BRICS (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija, Pietų Afrika), rašoma portale „Quartz“. Daugelis bandė populiarinti savo kylančių rinkų susivienijimus. Pridedant ir kaitaliojant kombinacijas su Vietnamu, Indonezija, Turkija ar Argentina atsirado VISTA arba CIVETS.

VšĮ „Versli Lietuva“ pradeda projektą „Startup Lithuania Roadshow“, kuris susideda iš dviejų dalių. Iš pradžių geriausios šalies startuolių komandos, padedamos savo sričių specialistų iš Lietuvos ir užsienio, visą vasarą mokysis tobulinti verslo modelį, viešai kalbėti ir parduoti savo idėjas, kurti įmonės įvaizdį.

Finansų ministras Rimantas Šadžius parlamentui pristatė Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma 5 metams pratęsti investicinius projektus vykdantiems ir į esminį technologinį atsinaujinimą investuojantiems vienetams nustatytos pelno lengvatos taikymo terminą. „Taip būtų ir toliau skatinamas verslo konkurencingumas, didėtų vienetų produktyvumas.