gaisrai

Per parą liepsnose žuvo 30 raguočių ir kiaulių, 78 gaisrai kilo atvirose teritorijose, kur deginta pernykštė žolė. Šeštadienį apie pusiaudienį Pasvalio rajono ugniagesių komanda skubėjo į Krinčino kaimą, kur vienoje sodybos teritorijoje degė ūkinis pastatas. Nors ugnis pradėta gesinti  operatyviai, gelbėtojams nepavyko susidoroti su ugnimi, kuri pasiglemžė  karvių, telyčių ir kiaulių. Pirminiais duomenimis, liepsnose žuvo apie 30 naminių gyvūlių.

Rusijos pareigūnai tvirtina, kad atokiame Sibiro Chakasijos regione kyla grėsmė dėl stepėse kilusių krūmynų gaisrų, pranešė „RIA Novosti“. Vietos nepaprastųjų padėčių tarnybos vadovė Irina Butenko teigė, kad nuo praėjusios savaitės stepėse gaisrus ugniagesiai gesino kelias dešimtis kartų. „Krūmynų gaisrai registruojami visame Chakasijos regione“, – teigė ji „RIA novosti“ antradienį, pridurdama, kad daugiau kaip pusė regiono miestų yra įsikūrę stepėse.

Rusijoje praėjusį šeštadienį kilo 596 gaisrai, 478 jų – gyvenamuosiuose namuose. Liepsnos nusinešė 70 žmonių gyvybių. Tai yra rudens mėnesių ir pirmųjų gruodžio dienų rekordas, pirmadienį pranešė Rusijos žinybos, kurias cituoja agentūra „RIA Novosti“. Pastarąjį kartą liūdnas rekordas buvo užfiksuotas gruodžio 1-ąją, kai gaisruose žuvo 55 žmonės. Per pirmąsias penkias gruodžio dienas gaisrai pražudė iš viso 284 žmones. Lapkritį žuvusiųjų buvo 1 tūkst.

Stipriai atšalus orams ir gyventojams ėmus šildyti būstus visomis įmanomomis priemonėmis draudikai prognozuoja vis daugiau nuostolių gyventojų turtui dėl gaisrų. Šalies draudimo rinkos lyderio „Lietuvos draudimo“ duomenimis, šaltąjį metų sezoną gaisrų skaičius išauga du kartus, lyginant su pavasario – vasaros laikotarpiu, o gaisrų padarytas nuostolis yra didžiausias gyventojų turtui padaromas nuostolis.

Bulgarijoje įsivyravus šiam metų laikui nebūdingiems šiltiems ir sausiems orams, šalyje per pastarąją savaitę kilo šimtai gaisrų.Vien trečiadienį įvairiuose šalies regionuose įsiplieskė 30 naujų gaisrų, gaisrininkai šią savaitę 305 jų užgesino, praneša naujienų agentūra AFP. Ketvirtadienį maždaug tūkstantis ugniagesių kovojo su ugnimi, apėmusia daugiau kaip 300 hektarų plotą sunkiai prieinamame miškingame ir kalnuotame regione centrinėje Bulgarijos dalyje.

Stokodami kuro, kai kurie gyventojai krosnyse nevengia deginti „bambalių“ ir kitų atliekų iš plastiko. Tai padidina gaisrų riziką, juolab, kad „bambaliais“ bandantys šildytis asmenys dažniausiai naudojasi nesutvarkytomis krosnimis, bet kurią akimirką galinčiomis tapti gaisro židiniais. Sutvarkyti suaižėjusį kaminą ar krosnį reikia lėšų, todėl tam tikra dalis žmonių pinigus taupo savo ir aplinkinių saugumo sąskaita, o tai labai neramina ugniagesius, rašo delfi.lt Balsas.

Netoli Brazilijos sostinės siaučia didžiausias gaisras per pastaruosius tris metus. Pranešama, kad ugnis jau sunaikino 25% Nacionalinio Brazilijos parko teritorijos, kuri užima per 42 000 hektarų. Ši Brazilijos dalis, kaip teigiama, lietaus nematė nuo balandžio mėnesio. Kai kuriose vietose šiuo metu ugnies liežuviai siekia 10 metrų aukščio. Situaciją dar labiau apsunkina stiprūs vėjai.

Praėjusio penktadienio vidurnaktį kone visos Rokiškio rajono ugniagesių pajėgos skubėjo į Upės tako gatvę, kurioje liepsnojo Šv. Mato bažnyčios pašonėje stovintis medinis penkiabutis. Gelbėjo kaimynai Gaisras įsismarkavo tankiai apgyvendintame tokių pačių medinių namų kvartale, todėl buvo kilęs realus pavojus ir aplinkiniams gyventojams. Gelbėtojai pasirodė, kai namas su mansarda jau liepsnojo atvira ugnimi.

Vėl pranešama apie didelius gamtinius gaisrus Rusijos Volgogrado srityje. Vietos civilinės apsaugos duomenimis, evakuojami ištisi kaimai. Jau sudegė apie 500 pastatų, iš jų – 380 gyvenamųjų namų. Ir taip sudėtingą padėtį dar sunkina smarkūs vėjai. Gaisrai liepsnoja šešiuose Volgogrado srities rajonuose. Čia karščiai kol kas neslūgsta. Pastarosiomis dienomis oro temperatūra buvo pasiekusi 40 laipsnių Celsijaus.

Rusija pareiškė, kad jai nebereikia Lietuvos ugniagesių pagalbos, laukiama tik techninių priemonių. "Pasikeitus situacijai dėl gaisrų, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas iš Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijos gavo patikslintą prašymą dėl tarptautinės pagalbos teikimo Rusijai.

Rusijos ambasadorius Lietuvoje Vladimiras Čchikvadzė tikina, kad dėl gaisrų Rusijoje padidėjusio radiacijos pavojaus nėra. „Mūsų ir mūsų valstybinių institucijų duomenimis, jokios rizikos nėra. Tai yra ta karšta tema, kuri yra daug išgalvota, sukurta“, – sakė V. Čchikvadzė ketvirtadienį žurnalistams, apsilankęs Lietuvos užsienio reikalų ministerijoje.

Jau šį ketvirtadienį į Rusiją gesinti gaisrų išsiunčiami 24 ugniagesiai gelbėtojai su keturiais gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliais ir gaisrine siurbline stotimi (priekaba). Į Rusiją taip pat bus nugabenta 5 tūkst. respiratorių bei 20 kvėpavimo organų apsaugos priemonių (suslėgtojo oro kvėpavimo aparatų). Visi logistikos ir sienų kirtimo procedūriniai klausimai yra išspręsti ir tarp valstybių suderinti.

Kovoti su Rusijos Fedaraciją užklupusiais miškų gaisrais padeda dvylika šalių, praneša naujienų agentūra RIA Novosti. Užsienio pagalba sutelkta ties specializuotos technikos skyrimu, įskaitant ir aviaciją. Keletas šalių į Rusiją išsiuntė savo ugniagesių brigadas. Naujienų agentūra informuoja, kad Prancūzija pirmadienį į Rusiją išsiuntė 78 tūkst. veido kaukių bei 3 ekspertus, kurių specializacija - miškų gaisrai.

Vakarinėje ir centrinėje Rusijoje siautėjantys miškų gaisrai suformavo tirštą dūmų uždangą, nusidriekusią tūkstančius kilometrų ir gerai matomą iš kosmoso. NASA palydovo „Terra“ MODIS (Moderate Resolution Imaging Spectroradiometer) rugpjūčio 4 dieną padarytose nuotraukose užfiksuotas virš Rusijos regionų kybantis dūmų debesis ir atviros ugnies židiniai. Šie duomenys buvo gauti per tris iš eilės „Terra“ praskriejimus virš Rusijos teritorijos, pranešė „Physorg.com“. NASA nuotr.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Emanuelis Zingeris pareiškė užuojautą dėl Rusijos vakarinėje dalyje kilusių miškų gaisrų. Savo laiškuose Rusijos Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Konstantinui Kosačiovui ir Rusijos Federacijos Federalinės Asamblėjos Tarybos Užsienio reikalų komiteto pirmininkui Michailui Margelovui E. Zingeris perdavė Seimo Užsienio reikalų komiteto užuojautą gaisruose Rusijoje žuvusių asmenų artimiesiems ir žmonėms, nelaimės metu praradusiems sa...

Įkaitusioje Lietuvoje gaisrų pavojus šiandien itin aktualus. Kokių bėdų siautėjančios liepsnos yra pridariusios žmonijai ir pasauliui? Perpildytuose senovės miestuose siautė epidemijos, jie tiesiog duso nuo purvo, o gatvės tiesiogine šio žodžio prasme buvo virtusios kanalizacijos latakais. Tačiau labiausiai žmonės kentėdavo nuo gaisrų. Absoliuti dauguma pastatų būdavo mediniai, gatvės siauros, namai beveik liesdavosi stogais.

Su pastarosiomis dienomis šalį užliejusia karštų ir sausų orų banga kilo pavojus miškams. Juose labai sausa ir kasdien plečiasi teritorija, kurioje vyrauja ketvirtos klasės miškų gaisringumas. Jis jau apėmęs Anykščių, Joniškio, Kuršėnų, Mažeikių, Pakruojo, Rietavo Šiaulių ir Telšių urėdijų valdomas teritorijas bei dalį Marijampolės ir Šakių urėdijų valdomų teritorijų. Gaisras miške gali įsiplieksti nuo menkiausios kibirkštėlės.

Per pirmąjį 2010 metų pusmetį Lietuvoje kilo 7649 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo beveik 30 proc. Gaisruose žuvo 128 žmonės (pernai per tą patį laikotarpį – 124), o 111 gyventojų (90) patyrė traumas. Pastaruoju metu sparčiai didėja skęstančių ir nuskendusių žmonių skaičius.

Lietuvoje šiuo metu 40 proc. visų miškų yra didelio, 23 proc. - vidutinio ir 37 proc. - mažo gamtinio degumo. Šalyje kasmet vidutiniškai kyla 600-800 miško gaisrų, kurie kasmet pažeidžia apie 300 ha miškų. Vykdant Lietuvos miškų ūkio ir jos įgyvendinimo strategijos veiksmų ir priemonių planą 2007-2010 m., 2007 m. parengta Vieningos automatinės miškų gaisrų stebėjimo sistemos Lietuvoje modelio sukūrimo studija.

Eidama iš bendrabučio Tauragės Vytauto gatvėje aistringai norėjau turėti daug pinigų arba bent mažytę neblogai veikiančią firmelę, kad galėčiau padėti senai pažįstamai Laimai, atsidūrusiai beviltiškoje padėtyje. Galiu tik padejuoti ar nusivylimo ašarą nubraukti, bet nuo to niekam lengviau nebus. Yra dar vienas kelias – paprašyti gerų žmonių pagalbos, todėl ir papasakosiu ne eilinę Laimos Eičaitės-Jonauskės istoriją.

Vakarų Australijoje siautėjantis nevaldomas gaisras pasiglemžė mažiausiai 20 gyvenamųjų namų. Nuo ugnies nukentėjo ir 4 žmonės. Ugnis siautėja netoli Perto miesto. Vakarų Australijos premjeras Colinas Barnettas jau paskelbė teritoriją gamtinės nelaimės zona. Tai reiškia, kad nuo ugnies nukentėję piliečiai galės tikėtis vyriausybės pagalbos. Pareigūnai kol kas perspėja evakuotus žmones negrįžti į namus, nes siautėjančios liepsnos vis dar kelia pavojų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša, kad per praėjusią parą šalyje kilo 45 gaisrai. Šalčininkų ir Jonavos rajonuose savo namuose sudegė du žmonės.    Ugniagesiai atkreipia dėmesį, kad didelė dalis gaisrų kilo pirtyse. Jų teigimu, daugiausia degė nedidelės kaimo pirtelės. Dažniausia tokių gaisrų priežastis, pasak specialistų, – perkaitinimas ir neatsargumas.