europos politikos analizės centras

Vladimiras Putinas puls Ukrainą iš Rytų. Arba iš pietų. Arba, atlikęs klaidinamą manevrą, per Padniestrę – iš vakarų. Arba iš Baltarusijos. Jis paskelbs taiką, o tada puls. Arba atvirkščiai. Taigi, karas artėja. O gal ir ne. Ši net ir patyrusių Vakarų analitikų skelbiama painiava atspindi, kokio slaptumo Rusija laikosi priimdama sprendimus. Turimi žvalgybos informacijos trupiniai nesudaro jokio aiškaus vaizdo.

Kam visa tai? Šis svarbus neatsakytas klausimas susijęs su Jungtinės Karalystės vyriausybės nauju entuziazmu gynybos išlaidoms, pažadėjus per ateinančius ketverius metus skirti 16,5 mlrd. svarų (18,5 mlrd. eurų) mokesčių mokėtojų pinigų moderniai ginkluotei. Šis atsinaujinęs dėmesys saugumui nėra pernelyg ankstyvas. Dėl pajėgių ir prityrusių priešininkių, tokių kaip Rusija ir Kinija, pasaulis yra tapęs daug pavojingesnis, nei atrodė ankstesnėms vyriausybėms.

Tik nedaugelis europiečių apgailestauja, kad pasitrauks įžeidus ir kai kada nenuosekliai besielgiantis JAV prezidentas. Jie jaučiasi nepakankamai įvertinti ir užgauti. Dabar, – jie pasakė vienas kitam, – kai Baltuosius rūmus užims demokratas, reikalai vėl pasitaisys. Taip buvo 2008 metais, kai pasibaigė nemylimo prezidento George'o W. Busho kadencija.

Kuo daugiau nerimaujate dėl Kinijos, tuo labiau turėtumėte rūpintis tarptautinėmis grupėmis, siekiančiomis pasipriešinti jos įtakai. Bet likus mažiau nei mėnesiui iki Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimo Taline (jis vyks spalio 19-ąją, po to, kai dėl pandemijos buvo perkeltas iš birželio), nedaug yra žinoma apie jo darbotvarkę ar dalyvius.