europos krizė

Daugiau negu milijonas migrantų ir pabėgėlių atvyko į Europą 2015 metais, o 970 tūkst. jų žemyną pasiekė atlikę pavojingą kelionę per Viduržemio jūrą, antradienį pranešė Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra UNHCR. Naujausi duomenys, paskelbti UNHCR ir Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM), įvardija migrantų, nuo sausio 1-osio atvykusių į šešias Europos šalis, skaičių. Absoliuti dauguma tų žmonių (821 008) atvyko per Graikiją.

Šiuo metu Lietuvos ekonomika po truputį atsigauna. Visgi situacijos Europoje blogėjimas, ypač Lenkijos ir Vokietijos ekonomikų lėtėjimas, gali turėti didelę įtaką 2012 metais – Lietuvos ekonomika atsigaus lėčiau. Dabartinė padėtis skiriasi nuo 2007–2008 metų, kai stebėjome ekonomikos perkaitimą. Todėl galvodami apie 2012 metus nenumatome ekonomikos „sprogimo“. Šiuo metu situaciją labiau veikia išoriniai, o ne vidiniai veiksniai.

Vokietijos vyriausybės sutiko 6 mlrd. eurų sumažinti mokesčius gyventojams su mažomis ir vidutinėmis pajamomis. Taip valdžia nutarė išreikšti savo padėką gyventojams už nesibaigiančios skolų krizės Europoje naštą, praneša „Associated Press“. Apie šį vyriausybės žingsnį sekmadienį pranešė Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel). Mokesčiai bus mažinami dviem etapais. Pirmasis prasidės 2013 m. sausį, mokesčiai bus sumažinti 2 mlrd. eurų.

Azijos akcijų rinka demonstruoja prieštaringą dinamiką, nes susirūpinimas dėl Europos skolų krizės nustelbė nerimavimus dėl regiono augimo perspektyvų, skelbia BBC. Japonijos akcijų indeksas „Nikkei 225“ smuko 1,3 proc., tuo tarpu Honkongo indeksas „Hang Seng“ taip pat sumažėjo - 1,5 procento. Tačiau Pietų Korėjos akcijų indeksas „Kospi“ ūgtelėjo 1 proc., prieš tai smukęs beveik 4 procentais. Australijos akcijų indeksas ASX taip pat atgauna išvakarėse prarastas pozicijas.

Dar per anksti teigti, kad finansų krizė baigėsi, o valstybių biudžetų apkarpymai nesukliudys ekonomikos augimui, Europos centrinio banko (ECB) prezidentą Jeaną-Claude'ą Trichet'ą cituoja CNBC.com. „Pastarųjų kelių mėnesių įvykiai aiškiai parodė, kad dar per anksti skelbti krizės pabaigą“, - ECB prezidentas sakė konferencijoje Frakfurte. J.-C. Trichetas pripažino, jog Centrinis bankas kategoriškai nesutinka su požiūriu, kad viešųjų išlaidų karpymai trukdys ekonomikos atsigavimui.

Europos ekonominės problemos gali nukeliauti į JAV ir lemti tolimesnę akcijų rinkų korekciją, ekonomisto Nourielio Roubinio žodžius cituoja naujienų agentūra CNBC. N. Roubinis prognozuoja, kad tai, kas šiuo metu vyksta euro zonoje, gali turėti neigiamos įtakos JAV ekonomikos augimui. Didžiausiu pavojumi ekonomistas įvardijo Europos problemų plitimą į JAV, tačiau taip pat pabrėžė, kad per daug vyriausybių nusprendė per anksti griežtinti fiskalinę politiką.

Ekonominiam atsigavimui įgavus pagreitį, Didysis dvidešimtukas (G20) Europos skolų krizę siūlo spręsti nustatant deficito mažinimo tikslus ir pateikiant didesnius reikalavimus kapitalą įsigyjantiems bankams. Vakar, birželio 27 dieną, pateiktame pranešime grupės nariai nurodė, kad išsivysčiusios G-20 šalių ekonomikos sieks iki 2013 metų per pusę sumažinti biudžeto deficitą ir iki 2016 metų stabilizuoti savo skolų ir gamybos santykį.

Milijardierius investuotojas George'as Sorosas teigia, kad Vokietijos fiskalinė politika į pavojų stumia Europos valiutos sąjungą, praneša Vokietijos savaitraštis Die Zeit. Pasak G. Soroso, Vokietijos politika kelia pavojų Europai ir gali sunaikinti Europos projektą. Investuotojas teigia, kad jei Vokietija nepakeis savo politikos, jos pasitraukimas iš valiutos sąjungos būtų naudingas likusiai Europos daliai.

Australijos ir Kanados doleriai palaipsniui užima euro vietą ir tampa rezervinėmis valiutomis alternatyvų prastėjančiai Europos, JAV ir Japonijos vyriausybių kredito kokybei ieškantiems bankininkams. Europos centrinio banko (ECB) tarybos narys Christian Noyer „Bloomberg" teigia, kad dėl diversifikacijos šios valiutos užima vis svarbesnį rezervinį vaidmenį.

Kipras, Danija ir Suomija pateko tarp valstybių, kurių biudžeto deficitas pernelyg didelis ir gali kelti pavojų Europos ekonomikai. Europos Komisija rekomenduoja įtraukti šias šalis į valstybių, kurių viešųjų finansų sistemos turi būti atidžiai stebimos, sąrašą. Stebimų valstybių sąraše, į jį įtraukus šias tris valstybes, bus beveik visos ES šalys, išskyrus Liuksemburgą. Tik jo biudžeto deficitas neviršija 3 % bendrojo vidaus produkto - ES limito.

Euro stabilumu yra suinteresuotos ne tik euro zonos šalių vyriausybės, bet ir Kinija, Saudo Arabija ir Rusija, teigia finansų ekspertai. Nuo 1999-ųjų euras tapo antra pagal populiarumą rezervine valiuta. Optimistai prognozavo, kad anksčiau ar vėliau iš lyderio pozicijų netgi išstums JAV dolerį. Tačiau, paaiškėjus Graikijos biudžeto problemoms, optimistų balsai pritilo. Garsiau prakalbo pesimistai, prognozuojantys euro zonos valiutai galą.

Europos skolų krizė sukūrė paradoksalią situaciją. Prognozuojant euro ir net visos Europos Sąjungos krachą, kartu planuojama ir euro zonos plėtra. Atsirado galimybė šalims mažylėms Euro zonos finansų ministrai pritarė, kad Estija prisijungtų prie euro zonos 2011-ųjų pradžioje. Ar tai turėjo padidinti rinkų pasitikėjimą, esą su krize puikiai susitvarkiusios šalys tiki euro zonos ateitimi? Bent valiutų rinkoje euforijos tai nesukėlė.

Ateinančias metais Europa susidurs su neišvengiama recesija, o dar vėliau su stagnacija, nes politikų atsakas į euro zonos krizę lėmė padėties pablogėjimą, teigia milijardierius investuotojas George'as Sorosas. G. Sorosas perspėjo, kad euro krizė gali turėti potencialo sunaikinti 27 valstybių Europos Sąjungą. Pagrindiniais trūkumais investuotojas įvardino korekcijos mechanizmo trūkumą ir negalėjimą šalims palikti Sąjungos.

Paskutinėmis savaitėmis Ispanija stengėsi parodyti, kad gali sumažinti savo biudžeto deficitą ir išspręsti bankų sektoriaus problemas, tačiau „The Wall Street Journal“ informuoja, kad ši šalis galiausiai pripažino, jog jos bankai ir bedrovės susiduria su dideliais sunkumais, ieškodami kredito. Būtent todėl Ispanijos sostinė Madridas patiria itin didelį spaudimą įgyvendinti reikšmingus struktūrinius pakeitimus, kurie leistų atgauti investuotojų pasitikėjimą.

Europos taupymo priemonės tik pagilins euro zonos problemas, naujienų agentūrai CNBC teigė Amerikos investavimo ir įmonių finansų pertvarkymo paslaugų agentūros „WL Ross and Co“ vadovas Wilburas Rossas. Pasak W. Ross, vyriausybėms pasižadėjus sumažinti šalių biudžetų deficitus, politinės problemos Europoje tik prasidės. Manoma, kad ateinančios savaitės Europoje nebus ramios ir gali užklupti streikų, maištų ir kitų neramumų banga.

2010 m. gegužės mėn. buvo vienas iš prasčiausių mėnesių viso pasaulio akcijų rinkose –daugelio jų kursai nukrito dešimtimis procentų. Vis aštrėjančios diskusijos dėl Graikijos ir kitų Pietų Europos valstybių įsiskolinimo bei kylantis nerimas, kad pasaulio ekonomikos pakilimas tik laikinas, gerokai nusmukdė akcijų kursus. Prie to prisidėjo ir vis didesnį mastą įgyjanti naftos gręžinio katastrofa Meksikos įlankoje.

Sustiprėjus Europos finansinėms problemoms ir vyriausybėms jaučiant spaudimą sumažinti biudžeto deficitą, kuris galėtų vėl paskatinti ekonominį nuosmukį, milijardierius investuotojas George Soros teigia, kad mums žinomos finansinės sistemos žlugimas yra realus, o krizė dar toli gražu nėra pasibaigusi. Jis nurodo, kad įsiskolinusios Europos šalys iš tiesų pasiekė tik antrą krizės etapą.

Europos skolų krizė sukūrė aplinką, kurioje investuotojai dėmesį labiau kreipia į neigiamus dalykus ir nepaiso teigiamų duomenų, kurie rodo ekonomikos atsigavimą, teigia Tarptautinis atsiskaitymų bankas. Banko ketvirčio ataskaitoje teigiama, kad, esant dabartinei situacijai, rinkos dalyviai dėmesį sutelkia į prastėjančią finansų rinkos padėtį, dažnai ignoruodami teigiamas makroekonomikos naujienas. Kaip pavyzdį bankas pateikia balandžio mėn.

Europos Sąjungos (ES) prezidentas Hermanas Van Rompuy'us teigia, kad stiprus euras apakino euro zoną ir padėjo užmaskuoti pagrindines fiskalines problemas, praneša naujienų agentūra CNBC. ES prezidentas taip pat kritikavo finansų rinkas dėl per didelės reakcijos į šiuos ekonominius sunkumus ir dėl per didelės gandų ir prietarų įtakos. Pasak H. Rompuy, per pastarąjį dešimtmetį rinkos buvo pernelyg atlaidžios, tačiau šiuo metu jos perdėtai reaguoja į smulkius incidentus.

Europos skolų krizė bus suvaldyta, nes stiprus JAV ir Azijos šalių atsigavimas apsaugos nuo jos plitimo, teigia Federalinių rezervų banko prezidentas Jamesas Bullardas. Pasak J. Bullardo, JAV ekonomikos atsigavimas yra stiprus, o Azijos netgi labai stiprus, todėl mažai tikėtina, kad Europoje taip nebus. J. Bullardas teigė, kad per daugelį metų panašioje situacijoje buvo atsidūrusi ne viena šalis ir daugeliu atveju tai neturėjo globalinių pasekmių.

Euro zonos šalys 57 proc. laiko nevykdė fiskalinės politikos tikslų, dėl ko dabar turi „nusibausti“. Euro zonos šalių vyriausybės pažeidinėjo savo fiskalinės politikos taisykles daugiau nei pusę laiko nuo tada, kai jie pradėjo prekiauti bendra valiuta, rodo duomenys, kuriuos surinko „Bloomberg News“. Graikijos skolų krizė atskleidė šešiolikos šalių, priklausančių euro zonai, mokesčių priežiūros silpnumą.

Euras išlaikys ilgalaikę mažėjimo tendenciją iki tol, kol Europos Sąjunga sukurs savo valiutos fondą, kuris padėtų operatyviai išspręsti didelius įsiskolinimus turinčių šalių problemas, teigia Mizuho Corporate Bank Ltd. Pasak banko ekonomistų, prieš porą savaičių Europos Sąjungos sukurta 750 mlrd. eurų gelbėjimo programa davė laiko politikams pradėti kurti tokį fondą, kuris leistų šalims sujungti savo jėgas ir padėti problemų turintiems kaimynams.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) reiškia dar didesnį susirūpinimą Ispanijos ekonomikos padėtimi. TVF teigimu, šaliai reikalingos ilgalaikės reformos, kurios užtikrintų atsigavimą, rašo BBC.co.uk. Ispanija, pasak fondo specialistų, susiduria su rimtais išbandymais, pavyzdžiui, kone stagnavusia darbo rinka ir bėdomis bankų sektoriuje. Praėjusią savaitę Ispanijos vyriausybė paskelbė griežtas taupymo priemones,kurių imsis biudžeto deficitui sumažinti.

Savaitė pasaulinėje valiutų rinkoje prasidėjo euro pigimu. Rinkos dalyvius ir toliau kaustė baimė, jog euro zonos skolos krizė išplis, kas neigiamai įtakos viso regiono ekonomikos atsigavimą. Pradėta kalbėti, kad euro zonos ekonomika gali pakartotinai patirti recesiją. Europos akcijų biržose nuotaikas atspindintis FTSEurofirst 300 indeksas pirmadienį pakilo 0,30%, tačiau nuotaikos už Atlanto buvo skirtingos.

JAV investuotojai dvejoja dėl tikrosios Europos krizės įtakos ekonomikai. 2010 metų pirmąjį ketvirtį Vokietijai vėl pagelbėjo eksportas. Infliacija Lenkijoje mažėjo šeštas mėnuo iš eilės. Nedarbas Rusijoje sumažėjo iki 8,2 proc. Aukso kaina per praėjusią savaitę smuko beveik 50 JAV dolerių už Trojos unciją. JAV Investuotojams nerimaujant dėl pasaulio ekonomikos būklės, akcijos JAV biržose praėjusią savaitę pigo.

Vokietijos vyriausybė ketina parodyti pavyzdį euro zonai ir ateinančiais metais pradėti drastišką biudžeto taupymo programą, praneša Financial Times. Tikimasi, kad biudžeto apkarpymai per metus iki 2016 m. turėtų sudaryti ne mažiau nei 10 mlrd. eurų. Nepaisant ankstesnio koalicijos pažado, kad taupymo programos centre išliks mokesčių mažinimas, naujoje programoje turėtų būti svarstoma dėl mokesčių didinimo ir išlaidų mažinimo.

Vokietija ir Prancūzija neturėtų susikoncentruoti į greitą biudžeto deficito mažinimą, nes tai galėtų sustabdyti augimą, teigia Tarptautinio valiutos fondo vadovas Dominique'as Straussas-Kahnas. Pasak vadovo, euro zonai norint išvengti dabartinės krizės reikia stipraus ekonomikos valdymo ir augimo politikos.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel kalboje parlamentui pareiškė, kad euras atsidūrė pavojuje, skelbia naujienų agentūra CNBC. A. Merkel teigė, kad dabartinė euro krizė yra didžiausias iššūkis, su kuriuo Europa susidūrė per daugelį dešimtmečių ir ši padėtis kelia egzistencinių klausimų. Kanclerė taip pat teigė, kad jei ši problema nebus išspręsta, neigiamos pasekmės Europai bus nesuskaičiuojamos.

Federalinė finansų priežiūros institucija laikinai uždraudė aukštos rizikos spekuliacijas biržoje, praneša „Deutsche Welle“ kanalas DW-WORLD. Nuo šiandienos, gegužės 19-osios, draudžiami investuotojų sandoriai, kuriais būtų siekiama sumažinti euro zonos šalių vyriausybių obligacijų kursą, o taip pat spekuliacinius dešimties pirmaujančiųjų finansinių įstaigų, tarp jų „Deutsche Bank“, „Commerzbank“ ir „Allianz“, akcijų pardavimus.

Europos skolų krizė parodo kokia grėsmė gali kilti JAV, jei ši nesugebės sukontroliuoti savo biudžeto deficito, teigia buvęs Federalinių rezervų pirmininkas Paulas Volckeris. „Jei mums reikia iliustracijos apie potencialią grėsmę kylančią dėl nekontroliuojamo skolinimosi, užtenka pažvelgti į Europos pastangas išlaikyti bendrą valiutą, subalansuoti ekonomiką ir išlaikyti politinį Europos glaudumą“, - kalbėjo P. Volckeris.

Europos finansų ministrai vėl grįžta į Briuselį Europos centrinio banko prezidentui Jean-Claude Trichetui paraginus ieškoti naujų postūmių politikos formavime siekiant suvaldyti skolų krizę, praneša Bloomberg. Praėjus savaitei po to, kai Europos Sąjungos lyderiai sutarė dėl šalių gelbėjimo programos, finansų ministrai pajuto spaudimą pakankamai greitai sumažinti deficitus, kad patenkintų investuotojus.

Siekiant nutraukti priklausomybę nuo užsienio valiutų paskolų ir norint padidinti konkurencingumą, Rytų Europai skubiai reikia naujų augimo šaltinių, teigia Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko prezidentas Thomas Mirowas. Pasak prezidento, bet koks atsigavimas regione bus užsitęsęs ir fragmentiškas, pagrindiniai veiksniai, kurie skatino augimą iki krizės, per ateinančius keletą metų išliks sukaustyti, todėl būtina ieškoti naujų augimą skatinančių šaltinių.