euras

Bendra Europos valiuta yra blogesnis aukso standarto variantas, o geriausia išeitis iš krizės yra sudaužyti euro zoną į gabalėlius, teigia dienraščio „The Guardian“ ekonomikos redaktorius Larry Elliotas. Buvęs JK konservatorių lyderis Williamas Hague narystę euro zonoje palygino su įkalinimu degančiame pastate be atsarginio išėjimo. Dabar graikai gali paliudyti, kad šis apibrėžimas tikslus.

Europos lyderiams besiginčijant, kaip suvaldyti euro zonos skolų krizę, 14 Afrikos Užsachario šalių galėtų pamokyti juos, kaip išlaikyti disciplinuotą ir stabilią valiutos sąjungą, rašo BBC. Šių šalių bendra valiutos sistema, CFA frankas, garantuoja žemą infliaciją, išlaiko investuotojų pasitikėjimą ir pastaraisiais metais užtikrino tokį ekonomikos augimą apie kurį Europa gali tik pasvajoti.

Penktadienį Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis susitiko su Suomijos ambasadoriumi Latvijoje Pirku Hamalainenu (Pirkko Hamalainen). Per susitikimą ambasadorius patvirtino, kad Suomija remia Latvijos tarptautines ambicijas. Pasak P. Hamalaineno, Suomija pasirengusi padėti Latvijai įgyvendinti savo norą įstoti į euro zoną ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO). Ambasadorius nurodė, kad Latvija yra rimčiausia kandidatė kuriant euro zonos plėtros planus.

Lietuvos skolinimosi kaina priklauso nuo reitingų agentūrų nustatomų kredito reitingų. Naujos vyriausybės pasirinkta kryptis lems šalies skolinimosi reitingą, tvirtina už mūsų šalies reitingo nustatymą atsakingas reitingų agentūros „Standard & Poor‘s“ analitikas Ivanas Morozovas. Pastarojoje savo ataskaitoje apie Lietuvą išskyrėte keletą stipriųjų šalies savybių.

Tie, kas mano, kad euro zona gali subyrėti, be reikalo to tikisi, interviu televizijos kanalui „Russia Today“ pareiškė euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude Junckeris. Pasak jo, euro zonos narių pagrindiniai rodikliai (tokie kaip valstybės skolos dydis arba biudžeto deficitas) yra geresni nei Jungtinių Valstijų, Japonijos arba Didžiosios Britanijos, o euras vis dar yra viena stabiliausių pasaulyje valiutų.

Politinės valios kriterijus gali palikti Lietuvą už durų siekiant euro, konstatuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, 2014-aisiais gali susiklostyti tokia situacija, kad mūsų kaimynės Latvija ir Estija jau turės eurą, o Lietuva jo įsivedusi nebus ne tik dėl Mastrichto kriterijų neatitikimo, bet ir politinės valios stokos. „Galiu įsivaizduoti, kad biudžeto deficitas šiais metais bus mažesnis nei 3 proc.

Latvijos finansų ministras Andris Vilkas penktadienį sakė, kad šalis negali elgtis kaip strutis - įkišti galvą į smėlį ir laukti, kol euro zona išspręs savo problemas. Kalbėdamas Baltijos finansų forume ministras pripažino, kad teoriškai Latvija gali rinktis iš dviejų scenarijų. Tačiau šalis turi pasirinkti kelią, vedantį į euro zoną, nes antrasis scenarijus yra neaiškus. Neaišku, ar Latvija nemėgsta euro, euro zonos valstybių ar nemano, kad euro zona yra konkurencinga.

Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis norėtų artimiausiu metu išgirsti verslo atstovų nuomonę, kodėl Latvija turėtų įsivesti eurą. Kreipdamasis į 18-ojo Baltijos finansų forumo dalyvius, jis pabrėžė, kad vyriausybės užduotis - išaiškinti ekonominius prisijungimo prie euro zonos aspektus. „Mes visą laiką girdime - “krizė, krizė, krizė„, o dabar visa tai atspindi visuomenės nuotaikos.

Praėjusių metų sausį Estija tapo naujausia euro zonos nare. „Ekonomika.lt“ domėjosi, kokios ekonominės naudos euro įvedimas duotų Lietuvai. Ji metus, tikėtina, užbaigs jau galėdama prisijungti prie krizės kamuojamos bendros Europos Sąjungos valiutos. „Swedbank“ analitikai suskaičiavo, kokią apčiuopiamą naudą galėtų gauti Lietuva įsivesdama eurą. Anot jų, kasmet litų ir eurų keitimas šalies gyventojams bei įmonėms kainuoja per 50 mln. litų.

Švedijos centrinio banko vadovai antradienį sakė, kad euro zonos perspektyvą vertina pesimistiškai bei pažymėjo, kad Europos politiniai lyderiai iki šiol dar nepasiūlė jokių patikimų krizės sprendimo būdų, informuoja AFP. "Visi centrinio banko komiteto nariai mano, kad situacija euro zonoje tebėra neaiški ir kad krizė regione tęsis", - teigiama susitikimo protokole.

Maža, turtinga, į Vakarus palinkusi Slovėnija 2004 m. Europos Sąjungoje buvo sutikta išskėstomis rankomis, o po trijų metų ji beveik nepastebimai prisijungė ir prie euro zonos. Tačiau po penkerių metų, du milijonus gyventojų turinti šalis gali tapti pirmąja buvusia komunistine ES valstybe, kuriai prireiks finansinės paramos, rašo „The New York Times“. Slovėnijos premjeras Janezas Jansa praeitą mėnesį įspėjo, kad bėdos dėl skolų gali priversti jį kreiptis į ES pagalbos.

Argumentai prieš euro įvedimą Latvijoje – emociniai, o ne ekonomiškai pagrįsti, Rygos konferencijos sesijoje „Kodėl reikia kovoti už eurą?“ pareiškė Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis. Komentuodamas paskutinės apklausos rezultatus, kurie skelbia, kad prisijungimą prie euro zonos palaiko tik 13 proc. Latvijos gyventojų, jis pareiškė, jog tai susiję su krize euro zonoje, apie kurią mes girdime daug ir dažnai.

Penktadienį prasidėjusioje kasmetinėje Rygos konferencijoje Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas pabrėžė, kad ekonominė krizė pirmiausiai paveikė tas šalis, kurios buvo ne euro zonoje, o ypač mažesnes. „Mūsų (euro zonos) padėtis yra geresnė nei kitų šalių. Turime labiau vertinti savo galimybes, nei mes tai darome dabar“, – sakė Estijos prezidentas.

Perėjimui prie euro pritaria vos 13 proc. ekonominiu požiūriu aktyvių Latvijos gyventojų, rodo rinkodaros ir sociologinių tyrimų centro SKDS atliktos apklausos rezultatai. Tai mažiausias eurą palaikančiųjų Latvijoje skaičius nuo 2004 metų, kai SKDS pradėjo rengti apklausas šiuo klausimu tarp gyventojų. Rugpjūtį perėjimui nuo lato prie euro visiškai pritarė tik 3 procentai apklaustųjų, o veikiau pritarė - 10 procentų. 59 proc. respondentų pasisako prieš perėjimą prie euro, iš jų 36 proc.

Nauda, kuri laukia Latvijos jai įstojus į euro zoną, su kaupu padengs išlaidas, būtinas euro įsivedimui, teigia Latvijos centrinio banko vadovas Ilmaras Rimševičius.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude Junckeris netiki, kad Slovėnijai prireiks tarptautinės finansinės paramos, tačiau perspėjo apie rimtą finansinę situaciją šalyje.

Šiuo metu Lenkija laikoma realiausia pretendente tapti kita euro zonos nare. Vis dėlto nežinia dėl to, kaip ateityje bus sprendžiama euro zonos krizė atbaido šalį nuo įstojimo į bendros valiutos sąjungą.

Latvijos centrinio banko apskaičiavimais, šaliai prisijungus prie euro zonos, Latvijos bendrasis vidaus produktas papildomai išaugtų 8 mlrd. eurų. Tačiau ekspertai pataria įvertinti ir su šiuo procesu susijusias rizikas, rašo „Dienas Bizness“. Ekonomistai pataria Latvijai per derybas dėl prisijungimo prie euro zonos iškelti savo sąlygas. Tokiu būdu Latvija galėtų pareikalauti, kad ji nebus atsakinga už skolas, iškilusias Pietų Europos šalyse iki jai įstojus į bendrosios Europos valiutos bloką.

Vokietijos ir Ispanijos lyderiai ketvirtadienį pažadėjo atkurti pašlijusį pasitikėjimą euru, tačiau ignoravo pagrindinį investuotojų rūpestį – didėjantį nerimą, kad Ispanijai prireiks visapusiško gelbėjimo paketo, informuoja AFP. Vokietijos kanclerė Angela Merkel paragino politikus imtis veiksmų, padėsiančių atkurti pasitikėjimą euru.

Europos centrinio banko prezidentas Mario Draghi sako, kad valdžios pareigūnai sutiko neribotai obligacijui pirkimo programai, kuri turėtų sukontroliuoti palūkanų normas euro zonoje ir pabaigti spekuliacijas dėl euro zonos skilimo, skelbia „Bloomberg“. Programa leis kovoti su dideliu valstybių obligacijų rinkos iškraipymų, kuris pagrinde kilo dėl nepagrįstų investuotojų baimių dėl euro žlugimo galimybės, sakė M. Draghi po to, kai ECB nusprendė nemažinti rekordiškai žemos 0,75 proc.

JAV pareigūnai greitai supylė trilijonus dolerių į krūvą programų, skirtų gelbėti šalį iš finansinės krizės 2008 ir 2009 metais. Jie dažnai pažeidė įprastos politikos ribas. 2010 m. ekonomika vėl augo, rašo „Washington Post“. Europoje priešingai – lyderiai ėmėsi atsargaus požiūrio į savo finansų krizę ir dabar, kai euro zona baiginėja trečius krizės metus, atsigavimo nematyti. Europos ekonomika sustojo ir grasina užkrauti naštą didesnei pasaulio ekonomikos daliai.

Įtakingas Vokietijos ekonomistas Manfredas Noimanas (Manfred Neumann) interviu CNBC pareiškė, kad jeigu Graikija nori atsistoti ant kojų ir grįžti prie ekonomikos augimo, ji turi palikti euro zoną ir grįžti prie savo valiutos. Anot ekonomisto, šalies turizmo sektorius ir eksportuotojai paprasčiausiai negali atsigauti mažindami kainas ir atlyginimus. „Tai turi būti pasiekta per devalvaciją, todėl jiems reikia savos valiutos“, - sakė tarptautinės ekonomikos profesorius.

Vakar Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute surengtoje konferencijoje „Šiaurės Europos šviesa ir šešėliai: saugumo ir tapatybės modeliai“ dalyvavę ekspertai tvirtino, kad euras šiandien tapo regiono dezintegracijos kurstytoju. Analitikai taip pat nerimauja, kad dėl bendrų tvirtų institucijų nebuvimo Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas ilgainiui gali prarasti savo reikšmę.

Bulgarija atsisako ilgalaikių planų įsivesti eurą. Kaip paskelbė šios šalies valdžios atstovai, Bulgarija įšaldo ilgalaikes iniciatyvas įsivesti bendrą valiutą. Online.wjs.com skelbia, kad neturtingiausia ES narė nutarė, jog bendra valiuta ne tik kad neatneš pelno, bet bus nuostolinga šaliai. Šalies vadovai pabrėžė, kad sprendimas neįsivedinėti euro yra logiškas, nes pastaruoju metu bendros valiutos krizė ES tampa vis labiau matoma.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis teigia, kad jo šalis prie euro zonos prisijungs, kai krizės prislėgtas bendros valiutos blokas išspręs savo problemas, informuoja AFP. „Mes esame pasirengę prisijungti, kai jūs išspręsite savo problemas ir kai mes savo žmonėms galėsime pasakyti, kad dabar prisijungti yra saugu“, - Vokietijos leidiniui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė ministras.

Prognozuojama, kad spalio–lapkričio mėnesiais į Lietuvą importuojamos gamtinės dujos kainuos bene trečdaliu daugiau nei pernai, rašo „Lietuvos žinios“. Energetikos ekspertas prof. Vidmantas Jankauskas mano, kad dujos rudeniop pasieks gegužės mėnesio aukštumas ir vidutiniškai kainuos daugiau nei pernai. „Nuo naftos kainų priklausanti dujų kaina atsilieka maždaug pusmečiu. Taigi, stebėdami naftos kainų pokyčius, galime prognozuoti ir gamtinių dujų kainas.

Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) vadovas Klausas Reglingas (Klaus Regling) mano, kad greita euro krizė pabaiga yra galima. „Jei visos šalys euro zonoje griežtai laikysis savo konsolidavimo priemonių ir toliau nuolat didins savo konkurencingumą, krizė po 1-2 metų gali būti įveikta“, - pareiškė jis Vokietijos žurnalui „Spiegel“. K. Reglingas sėkmingu pavadino ESSF darbą. „Jei mūsų nebūtų, tai Portugalijos ir Airijos ko gero nebebūtų euro zonoje“, - teigė jis.

Euras sulaukė rudens, nors mažiau nei prieš metus daug kas abejojo tokia sėkme. Po išskirtinai ramaus rugpjūčio Europos politikai kibs į naują darbymetį. Šiemet, kaip ir praėjusį rudenį, pagrindiniu darbotvarkės klausimu išliks euro zonos ateitis, rašo „The Wall Street Journal“. Metų metais ekonomikos teoretikai svarstė, kas nutiktų, jeigu didelė euro zonos narė, tarkim Ispanija, prarastų rinkų pasitikėjimą ir prieigą prie finansų šaltinio.

Euras – ne stebuklinga lazdelė, ir nereikia tikėtis, kad įvedus bendrąją Europos valiutą iškart situacija pasikeis į gera, sakė interviu portalui Nozare.lv vyriausioji „Swedbank“ ekonomistė Lija Strašunia. Ir vis dėlto euro įvedimas - ir ne bilietas į „Titaniką“. Euras - tai instrumentas, kuriuo reikia mokėti naudotis, pabrėžė ji.

Galimą Graikijos valdančiųjų sprendimą trauktis iš euro zonos (ir tikėtinas jo pasekmes kitoms Europos pinigų sąjungos valstybėms) šiuo metu galima laikyti hipotetine prielaida. Pirmiausia todėl, kad tokio precedento euro zonoje iki šiol nėra buvę. Kita vertus – ir dėl to, kad, nepaisydama įvairių ekonomikos ekspertų ir aukšto rango politikų raginimų, Graikija iki šiol neigia ketinanti žengti tokį žingsnį.

Euro zonos subyrėjimas Vokietijai kainuotų 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia Vokietijos vyriausybės patarėjas ekonomikos klausimais Larsas Feldas, kurio komentarai dažnai sukelia karštų diskusijų tarp vokiečių. Pasak ekonomisto, vien tik Graikijos pasitraukimas iš valiutos sąjungos sukeltų rimtų rizikų Vokietijos verslui. Bendras euro zonos valstybių ir įmonių sektoriaus įsiskolinimas Vokietijai siekia 3,5 trln. eurų.

Euro zonos užkampyje esanti Suomija per skolų krizę buvo beveik užmiršta, bet šiuo metu ji privertė ekonomistus ir finansininkus pakelti akis nuo Pietų į Šiaurę, mat Suomijos valdžios atstovai vis garsiau užsimena apie galimybę palikti euro zoną. Suomijos finansų ministrė Jutta Urpilainen pagrasino prieš apmokant kitų šalių skolas palikti euro zoną. Šalies užsienio reikalų ministras Erkki Tuomioja pareiškė, kad Suomija svarsto apie galimybę išeiti iš euro zonos.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Hermanas Van Rompuy antradienį viešėdamas Ispanijoje sakė, kad Graikijos narystė euro zonoje yra nepanaikinama, informuoja AFP. „Tegu nebūna jokių abejonių dėl to, kad euras yra nepanaikinamas, kaip ir Graikijos narystė euro zonoje“, – per bendrą spaudos konferenciją su Ispanijos premjeru Mariano Rajoy sakė H. Van Rompuy.

Įtakingame leidinyje „The Economist“ rašoma, kad labiau tikėtina, jog euro zoną paliks ne Graikija, o Suomija, nes šiai mažiausiai naudingas Europos Sąjungos (ES) siūlymas euro zonos skolų krizę spręsti sujungiant euro zonos vyriausybių skolas, informuoja „The Economist“, YLE. Leidinio straipsnyje teigiama, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) apskaičiavo, jog sujungta euro zonos valstybių skola sudarytų net 91 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), palyginti su vos 53 proc.

Dauguma Vokietijos politikų kaltiną Graikiją nepakankamai karpant išlaidas. Tačiau tyrimai rodo, kad Atėnai vykdo pačią brutaliausią taupymo programą ES istorijoje. Premjeras Antonisas Samarasas aiškiai rodo, kad nori pakeisti savo šalies favoritizmo kultūrą, rašo „Der Spiegel“. Penktadienį A. Samaraso misija Berlyne yra aiški: Graikijos premjeras turi prašyti daugiau finansinės paramos savo šaliai.

Vokietijoje pasigirdo kalbų, kad dėl didesnių įgaliojimų perdavimų Briuseliui reikėtų referendumu atsiklausti šalies piliečių. Reikia referendumo Pasak žurnalo „Der Spiegel“, Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kursas anksčiau ar vėliau atsirems į šalies Konstitucijos nubrėžtas ribas, todėl neišvengiamai teks rengti referendumą dėl Vokietijos santykio su Europos Sąjunga (ES). Merkel teigia, kad Vokietijai reikia „daugiau Europos“, kanclerė įpiršo Europai fiskalinio stabilumo paktą, ji padarė ...

Graikijos finansų ministerijos pareigūnai apskaičiavo, kad skolų nusiaubtoje šalyje ekonomika atsigautų greičiau, jei Graikijai būtų suteikti dar dveji metai biudžeto deficitui sumažinti, praneša Graikijos spauda. Ši sąmata atitinka ir Graikijos ministro pirmininko Antonio Samaro (Antonis Samaras) skaičiavimus.

Kitą savaitę Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis susitiks su šalį atvykstančiu Vokietijos užsienio reikalų ministru Guido Westerwelle, praneša LETA. Ministrai ketina aptarti dvišalius Latvijos ir Vokietijos santykius, ekonominį bendradarbiavimą bei investicijų skatinimą. Taip pat abi šalys apžvelgs galimus pokyčius euro zonoje ir Latvijos siekį prisijungti prie bendros Europos valiutos.

Lenkija paragino eurą turinčias šalis neleisti žlugti euro zonai. Valstybių skolų krizė yra didžiausia krizė Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo, po susitikimo su Vokietijos ūkio ministru Filipu Riosleriu (Philipp Roesler) penktadienį Varšuvoje sakė Lenkijos finansų ministras Jacekas Rostovskis (Jacek Rostowski). Ji esą kelia grėsmę ne tik euro zonos šalims, bet ir visai Europos Sąjungai (ES). „Euro zonos žlugimas turėtų katastrofiškų padarinių visoms Europos šalims“, - įspėjo euro zonai nepr...

Pabandykite įsivaizduoti valstybę, kurios gyventojai dirba mažiau laiko nei dauguma kitų, kurios darbuotojai nėra patys produktyviausi, o moksleiviai mokykloje praleidžia mažiau laiko nei kaimyninių valstybių vaikai, rašo BBC. Iš pirmo žvilgsnio toks kokteilis nežada nieko gero. Vis dėlto Vokietija sėkmingai pritaikė šį receptą. Šalis tapo visos Europos ekonomikos varikliu ir antra pagal dydį eksportuotoja visame pasaulyje.

Nourielio Roubinio fondas „RGE Monitor“ krizę žada jau rugsėjį: susikaupė per daug negatyvių faktorių, kurie pasaulinę finansinę sistemą atves į akligatvį. Daugelyje Europos šalių rudens pradžioje įvyks tokie kertiniai įvykiai, kaip rinkimai ir biudžetų derinimai, ir visi jie, kartu sudėjus, gali išprovokuoti didžiulę finansinę krizę. Be to, daugelis istorinių krizių prasidėjo būtent šį mėnesį, praneša slon.ru.

Pastaraisiais mėnesiais įvairių analitinių agentūrų prognozės dėl tolesnės Graikijos narystės euro zonoje tampa vis skeptiškesnės. Šių metų gegužės pradžioje reitingų agentūros „Standard & Poor's“ ekspertai, įvertinę Graikijos šansus artimiausiais mėnesiais palikti euro zoną, tokią tikimybę įvardijo esant lygią vienai galimybei iš trijų, tai yra 33,3 procento.

Estijos vyriausybė žadėjo, kad įsivedus eurą kainos nekils, nes parduotuvių savininkai bus griežtai kontroliuojami. Tačiau maistas brangsta. Maža to: dienraščio „Ohtuleht” atlikta sociologinė apklausa parodė, jog estai įsitikinę, kad pagrindinių produktų kainos pakilo gerokai daugiau, nei skelbia statistikai. Esą bulvės, burokėliai, agurkai, pomidorai ar salotos pabrango 50–100 proc., o mineralinis vanduo ir bulvių traškučiai – 30–40 procentų.

Praėjusį rudenį ant bakroto slenksčio atsidūrusios Latvijos oro bendrovės „airBaltic“ vadovas Martinas Gaussas tvirtina, kad kompaniją išgelbės restruktūrizacijos planas. Ir tikina, kad šiuo metu bendrovė susiduria su tokiomis pačiomis problemomis kaip ir kiti Europos konkurentai. 2011-ųjų rudenį Latvijos vyriausybė gelbėjo „airBaltic“ nuo bankroto suteikdama 57 mln. latų (apie 280 mln. litų) injekciją. Sulig „Snoru“ žlugęs latvių „Latvijas Krajbankas“ per antrinę įmonę valdė 47,2 proc.

Olimpinės žaidynės nukreipė dėmesį nuo euro zonos krizės. Europos centrinio banko prezidento Mario Draghi obligacijų pirkimo planas, skirtas mažinti skolinimosi kainą, nepaisant neužbaigtumo, kuriam laikui nuramino rinkas. O nei vienai iš probleminių šalių neruošiant obligacijų aukciono, spaudimas mąžta, rašo BBC. Panašu, kad euro zonos krizė išėjo vasaros atostogų.

Rugpjūčio 9-ąją minimos penktosios pasaulinės finansų krizės metinės. Šią dieną 2007-aisiais Europos centrinis bankas (ECB) ir JAV federalinis atsargų bankas į finansų rinkas įliejo 90 mlrd. JAV dolerių ir taip bandė atgaivinti staigiai smukusį pasitikėjimą. Praėjus penkeriems metams, vienas iš euro kūrėjų, buvęs ECB vyriausias ekonomistas ir Vokietijos centrinio banko atstovas Otmaras Isingas (Otmar Issing) išleido knygą, kurioje perspėja, kad euro zona gali suirti.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) antradienį pareiškė, kad euro zona galėtų atlaikyti Graikijos pasitraukimą iš bendros valiutos bloko, tačiau tai nėra patrauklus pasirinkimas. „Žiūrint iš esamos perspektyvos, Graikijos pasitraukimas yra suvaldomas procesas. Tačiau tai nereiškia, kad tai trokštamas kelias“, – interviu Vokietijos televizijos kanalui WDR sakė Ž. K. Junkeris.

Pasibaigus ECB tarybos susitikimui tapo šiek tiek aiškiau, kokiomis priemonėmis Mario Draghi rems į bėdą papuolusias euro zonos nares. Prieš keletą dienų ECB prezidentas pareiškė, kad imsis visų būtinų priemonių, kad išgebėtų monetarinę sąjungą, tačiau po vakarykščio susitikimo vis dar liko neatsakytų klausimų, rašo BBC. M. Draghi patvirtino banko planus supirkinėti valstybių narių obligacijas antrinėje rinkoje. Vis dėlto ECB iškėlė tris sąlygas.

Dėl euro zonos skolų krizės antrąjį ketvirtį smarkiai smuko stambiausio Šveicarijos banko UBS ir didžiausio Vokietijos banko „Deutsche Bank“ pelnas, praneša BBC. UBS pelnas siekė 425 mln. Šveicarijos frankų (434 mln. JAV dolerių), palyginti su 1 mlrd. frankų prieš metus. Pelnas smuko 58 proc. „Deutsche Bank“ ketvirtinis pelnas sumažėjo 63 proc., nuo 969 mln. eurų prieš metus, iki 375 mln. eurų. Abu bankai dėl mažesnio pelno kaltino ekonominį nuosmukį Europoje ir JAV.