emmanuelis macronas

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas liepos mėnesį su pirmuoju valstybiniu vizitu lankysis Vokietijoje, kurioje tvyro nuolatinė įtampa – nuo energetikos politikos iki ryšių su Kinija, pirmadienį pranešė Berlynas. Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio kvietimu E. Macronas lankysis šalyje liepos 2–4 dienomis, kad pagerbtų glaudžią abiejų šalių draugystę Eliziejaus sutarties 60-mečio proga.

Kelios šalys pirmadienį Jungtinėse Tautose išreiškė susirūpinimą dėl policijos smurto, įskaitant smurtą prieš protestuotojus, Prancūzijoje, kai šalyje prasidėjo dar viena masinių demonstracijų diena. Per visuotinę periodinę peržiūrą, kurią kas ketverius metus turi atlikti visos 193 JT šalys, taip pat buvo kalbama apie išpuolius prieš migrantus, rasinį profiliavimą ir religinę netoleranciją.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį sukritikavo Kinijos ambasadorių Paryžiuje dėl pareiškimo, esą buvusios Sovietų Sąjungos šalys tarptautinėje teisėje neturi faktinio statuso, ir pabrėžė, kad jų sienos yra neliečiamos. „Manau, kad diplomatui nedera vartoti tokią kalbą“, – žurnalistams sakė E. Macronas.

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pademonstravo pastangas mažinti įtampą po prancūzų prezidento pastabų dėl Taivano, taip pat dėl Europos saugumo ryšių su Vašingtonu. Po telefoninio pokalbio Baltieji rūmai ir Eliziejaus rūmai paskelbė atskirus pranešimus. Juose teigiama, kad abiejų šalių prezidentai aptarė balandžio pradžioje įvykusį valstybinį E. Macrono vizitą į Kiniją, kur jis kelias valandas bendravo su prezidentu Xi Jinpingu.

Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną trečiadienį Rytų Prancūzijoje garsiai nušvilpė minios, kai jis pirmą kartą po nepopuliarios pensijų reformos pasirašymo išvyko į vieną regioną, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas. Selestos miestelio Elzaso regione gyventojai skandavo šūkius „Macronai, atsistatydink!“, o keli susirinkusieji jį asmeniškai iškeikė, įskaitant vieną vyrą, kuris apkaltino jį dėl, jo žodžiais tariant, korumpuotos vyriausybės.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį griežtai gynė savo nepopuliarią pensijų reformą, tačiau teigė suprantantis prancūzų pyktį, kurį jie jaučia po tris mėnesius trunkančių protestų. Jo kalba visoje Prancūzijoje buvo sutikta su dar daugiau protestų, kartais smurtinių. Kreipdamasis į tautą pirmą kartą po to, kai pasirašė reformos įstatymą, E. Macronas apgailestavo, kad nepavyko pasiekti sutarimo dėl šio pakeitimo.

Didžiojo septyneto (G-7) šalių diplomatijos vadovai pirmadienį Japonijoje pradėjo derybas ir stengsis pasiųsti vieningą susirūpinimo dėl Kinijos žinią po prieštaringai vertinamų Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarų. Užsienio reikalų ministrai nori pamiršti triukšmą, kilusį dėl Pekine apsilankiusio E. Macrono pareiškimo, kad Europa turėtų vengti „ne savo krizių“, ir apie Kiniją kalbėjo dar prieš pirmadienio rytą prasidedant oficialioms deryboms.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono vizitas Kinijoje ir pareiškimas, kad Europa neturėtų vadovautis JAV politika Taivano atžvilgiu, sukėlė sumaištį tarptautinėje bendruomenėje. Nors dalis ekspertų ir įžvelgia tiesos Prancūzijos lyderio žodžiuose, politologas Marius Laurinavičius teigia, kad E. Macronas yra tik kalbėtojas, o užsienio politikoje – vienas nesėkmingiausių Europos Sąjungos vadovų.

Prancūzijos aukščiausiasis konstitucinis teismas penktadienį pritarė pagrindiniams prezidento Emmanuelo Macrono pensijų reformos elementams, atvėręs jam kelią įgyvendinti nepopuliarius pokyčius, dėl kurių šalyje jau ne vieną mėnesį vyksta protestai ir streikai. Devynių narių Konstitucinė Taryba pritarė pagrindinėms reformos nuostatoms, įskaitant pensinio amžiaus padidinimą nuo 62 iki 64 metų, ir nusprendė, kad reformos teisės aktas neprieštarauja įstatymams.

Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas penktadienį išreiškė palaikymą Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui dėl jo prieštaringai vertinamo perspėjimo, kad Europa gali tapti Jungtinių Valstijų vasale. Savaitgalį duodamas interviu E. Macronas sukėlė nerimą abiejose Atlanto pusėse sakydamas, kad Europa neturėtų būti Vašingtono ar Pekino sekėja arba įsitraukti į bet kokią eskalaciją dėl Taivano.

Prancūzijos aukščiausiasis konstitucinis teismas penktadienį spręs, ar po kelis mėnesius trukusių protestų pritarti šalies prezidento Emmanuelio Macrono itin nepopuliariai pensijų pertvarkai. Dėl savo pensijų reformos, kurios pagrindinė priemonė yra padidinti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų, 45-erių centristų lyderis susiduria su didele vidaus krize.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį Kinijoje pareiškė, kad Europa yra vieninga dėl savo politikos Pekino atžvilgiu, Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarams sukėlus kai kurių Vakarų sąjungininkių nepasitenkinimą. „Turime ne tik bendrą požiūrį dėl Europos pozicijos, bet jei dalijamės bendra vidaus rinka, negalime turėti skirtingų pozicijų dėl didžiausios ES prekybos partnerės“, – žurnalistams Tiandzine sakė A. Baerbock.

Prancūzijos prezidento pasisakymai dėl Europos saugumo ir Jungtinių Valstijų sukėlė reakcijų bangą. Kiek reali Emmanuelio Macrono puoselėjama Europos strateginės autonomijos idėja ir kokios galime sulaukti Jungtinių Valstijų reakcijos, TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo buvęs užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį nurodė, kad buvimas Jungtinių Valstijų sąjungininku nereiškia, kad Paryžius yra Vašingtono „vasalas“ Taivano klausimu.  „Būti sąjungininku anaiptol nereiškia būti vasalu... nereiškia, kad neturime teisės spręsti patys“, – sakė E. Macronas spaudos konferencijoje Amsterdame, baigdamas valstybinį vizitą Nyderlanduose.

Internete pasirodė nutekinti dokumentai, kuriuose atskleista įslaptinta informacija apie Ukrainos kovą su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, taip pat informacija, kaip Jungtinės Valstijos vertina Ukrainos kontrpuolimo galimybes ir kaip seka savo partnerius. Kiek šioje informacijoje yra tiesos ir kiek ji gali pakenkti Ukrainai, Jungtinėms Valstijoms ir mums? Apie tai tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ diskutuoja naujienų portalo tv3.lt žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas.

Protestuotojai antradienį nutraukė Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, kai jis valstybinio vizito Nyderlanduose metu Hagoje sakė kalbą apie Europos suverenitetą, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistai. „Kur yra Prancūzijos demokratija?“ – šaukė demonstrantai teatre E. Macronui tik pradėjus sakyti kalbą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį paskelbtame interviu teigė, kad Europa neturi imti pavyzdžio iš JAV ar Kinijos Taivano atžvilgiu, nurodydamas, kad blokas rizikuoja įsivelti įsivelti į ne savo krizes.  Šie jo komentarai gali sukelti Vašingtono nepasitenkinimą ir išryškinti Europos Sąjungos nesutarimus dėl pozicijos Kinijos atžvilgiu, kadangi JAV vis labiau įsitraukia į konfrontaciją su savo artimiausia varžove, o Pekinas vis glaudžiai bendrauja su Rusija.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad tikisi, jog jo kolega iš Kinijos, Xi Jinpingas, „atves Rusiją į protą“ dėl jos karo Ukrainoje. Prancūzijos prezidentas, trečiadienį atvykęs trijų dienų valstybinio vizito, leido suprasti, kad siekia atkalbėti Kiniją nuo paramos Rusijos invazijai į kaimyninę šalį.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį per derybas su savo Prancūzijos kolega Emmanueliu Macronu pareiškė, kad yra pasirengęs paskambinti Ukrainos lyderiui Volodymyrui Zelenskiui, kai tam ateis laikas, sakė vienas susitikime dalyvavęs Prancūzijos diplomatas.

Prancūzijos demonstrantai ketvirtadienį pradėjo dar vieną protestų ir streikų dieną, kad pasmerktų prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą po to, kai naujausios vyriausybės ir profesinių sąjungų derybos atsidūrė aklavietėje.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį sakė, kad šią savaitę susitikęs su Kinijos vadovu Xi Jinpingu nori palenkti Kiniją dalintis bendra atsakomybe už taiką Ukrainoje. Prancūzijos pareigūnai anksčiau teigė, kad E. Macronas ketvirtadienį vyksiančiose derybose ketina paraginti kolegą pasinaudoti Pekino įtaka Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, tačiau nesitikėjo, kad Kinijos pozicija labai pasikeis.

Liepsnose skendinčios Paryžiaus gatvės, deganti Bordo rotušė – tai didžiausios antrosios Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono kadencijos krizė. Prancūzus supykdė sprendimas ilginti pensinį amžių nuo 62 iki 64 metų. Situacija aptarta naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“. Jungtinės Karalystės karalius Karolis III turėjo apsilankyti Prancūzijoje, tačiau vizitą teko atšaukti.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Kinijos lyderį Xi Jinpingą kitą savaitę įspės, jog bet koks Pekino sprendimas karine prasme paremti Rusiją Maskvos kare prieš Ukrainą būtų katastrofiškas, penktadienį pranešė Prancūzijos prezidentūra. „Jei Kinija priimtų šį katastrofišką sprendimą [paremti Maskvą karine prasme], tai padarytų didelį strateginį poveikį šiam konfliktui“, – pareiškė žurnalistams E. Macrono patarėjas, prašęs nenurodyti jo vardo.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nori, kad jo pensijų reforma „užbaigtų savo demokratinę kelionę“, sakoma jo biuro pareiškime, atsiųstame naujienų agentūrai AFP sekmadienį. Prieštaringai vertinamas teisės aktas, dėl kurio kelis mėnesius vyko protestai parlamente ir gatvėse, pirmadienį bus priimtas parlamente, jei nebus priimtas vienas iš dviejų nepasitikėjimo vyriausybe pareiškimų.

Prancūzijos opozicijos įstatymų leidėjai penktadienį inicijavo balsavimą dėl nepasitikėjimo prezidento Emmanuelio Macrono vyriausybe po to, kai ji dekretu įvedė ginčijamą pensijų reformą, sakė nepriklausomos parlamentinės grupės lyderis. „Balsavimas dėl šio pasiūlymo leis mums išbristi iš gilios politinės krizės“, – teigė vadinamosios LIOT frakcijos vadovas Bertrand'as Pancheras. Pasiūlymą pasirašė ir plačios kairiosios koalicijos NUPES nariai.

Prancūzijos ministrė pirmininkė Elisabeth Borne ketvirtadienį pareiškė parlamentui, kad vyriausybė įtvirtins prieštaringai vertinamą prezidento Emmanuelio Macrono pensijų reformą be balsavimo žemuosiuose rūmuose. „Negalime lažintis dėl savo pensijų ateities“, – sakė E. Borne parlamentui, aktyvavusi Prancūzijos konstitucijos 49 straipsnio 3 dalį. Ji sulaukė kairiosios opozicijos atstovų, kurie protestuodami garsiai sugiedojo Prancūzijos nacionalinį himną „Marselietę“, šūksnių.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas Eliziejaus rūmuose priėmė Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną ir darbo vakarienės metu pabrėžė Europos vienybės dėl karo Ukrainoje poreikį, pranešė prezidento kanceliarija. Priešingai nei dauguma Europos lyderių, V. Orbanas atvirai kritikavo Europos poziciją dėl karo Ukrainoje, kaltindamas ją paskelbus „netiesioginį karą“ su Rusija, ir ragino nutraukti ugnį.

Prancūzijos Senatas šeštadienį vėlai vakare nubalsavo už itin nepopuliarią šalies pensijų sistemos reformą, praėjus kelioms valandoms po to, kai demonstrantai išėjo į gatves pasipriešinti kertiniam prezidento Emmanuelio Macrono kadencijos siekiui. Senatoriai priėmė reformą 195 balsais prieš 112, taigi paketas dar labiau priartėjo prie tapimo įstatymu. Dabar komitetas parengs galutinį projektą, kuris bus pateiktas Senatui ir Nacionalinei Asamblėjai galutiniam balsavimui.

Prieš porą metų išleistoje Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (45) biografijoje atskleista jo tėvų rekacija, kai jie sužinojo, kad jų šešiolikmetis sūnus turėjo romaną su ištekėjusia mokytoja. Daug dėmesio skirta faktui, kad centristas E.Macronas yra vedęs 24 metais vyresnę Brigitte Trogneux (69) – moterį, su kuria susipažino būdamas 15-metis moksleivis, kai ji dirbo jo mokytoja privačioje mokykloje „La Providence“ Amjeno mieste, šiaurės Prancūzijoje, rašo independent.co.uk.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį paskelbė apie planus ženkliai sumažinti šalies karių skaičių Afrikoje, kur tam tikrose buvusiose kolonijose tvyro itin stiprios antiprancūziškos nuotaikos.  Kalbėdamas Paryžiuje prieš trečiadienį prasidėsiančią kelionę po keturias Centrinės Afrikos šalis, jis teigė, jog Prancūzija siekia kovoti su didėjančia Kinijos ir Rusijos įtaka regione.

Kai praėjusią savaitę Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išvyko į Vakarų Europą, siekdamas užsitikrinti palaikymą Ukrainos kare su Rusija, jis nusprendė trumpam sustoti Paryžiuje. Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui tai tapo svarbia galimybe, rašo „Politico“. E. Macrono požiūris į karą Ukrainoje sąjungininkams dažnai yra nesuprantamas.

Jau septynis mėnesius Bachmutas yra vienas karščiausių fronto taškų, nors rusai šioje vietovėje patiria didžiulių nuostolių. Kodėl užimti šį miestą okupantams yra garbės reikalas, aiškinasi kanalas 24tv.ua.

Karo Ukrainoje pradžioje vykę Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono skambučiai Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui buvo tapę net juokelių objektu, o visai neseniai apie Paryžiaus meilę Maskvai, kaip apie ypatingą reiškinį, parašė net „The Economist” leidinys. Filosofas Gintautas Mažeikis sako, kad Prancūzijos diplomatija jau nuo seno yra „švelni lapė“, todėl negalima tikėti jų kalbomis iki pabaigos.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio nuomone, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas be reikalo gaišta laiką bandymams užmegzti dialogą su Vladimiru Putinu. Italų laikraščio „Corriere della Sera“ korespondentas V. Zelenskio paklausė, ar jis sutinka su E. Macrono pozicija, kad Rusiją „reikia nugalėti, bet ne sutriuškinti“ ir kad reikia palikti dialogo su Rusijos lyderiu galimybę. „Tai būtų nenaudingas dialogas; iš tikrųjų Macronas be reikalo gaišta laiką.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šeštadienį paskelbtame interviu teigė norintis, kad Rusija būtų nugalėta kare su Ukraina, bet ne „sutriuškinta“. Jis kalbėjo grįžęs iš Miuncheno saugumo konferencijos, kurioje paragino sąjungininkus aktyviau remti Ukrainą ir sakė, kad Prancūzija yra pasirengusi užsitęsusiam konfliktui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį pareiškė, kad dar neatėjo laikas dialogui su Rusija, šiai intensyvinant Ukrainos puolimą. „Dabar ne laikas dialogui, nes matome Rusiją, kuri pasirinko karą, kuri pasirinko intensyvinti karą ir kuri pasirinko eiti iki karo nusikaltimų ir atakų prieš civilinę infrastruktūrą“, – sakė E. Macronas Miuncheno saugumo konferencijoje.

Artėjant Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pirmosioms metinėms bei didėjant įtampai tarp Kinijos ir JAV dėl abipusių kaltinimų šnipinėjimu pasaulio lyderiai šią savaitę susitiks Miuncheno saugumo konferencijoje. Tris dienas truksiančiame kasmetiniame susitikime be daugelio kitų svarbių figūrų dalyvaus JAV viceprezidentė Kamala Harris, Kinijos aukšto rango diplomatas Wang Yi, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir NATO vadovas Jensas Stoltenbergas.

Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ketvirtadienį sukritikavo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono sprendimą pakviesti Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį į Paryžių prieš Europos Sąjungos aukščiausiojo lygio susitikimą Briuselyje. Viršūnių susitikimo kuluaruose G. Meloni buvo paklausta, ar anksčiau šią savaitę įvykusi Prancūzijos ir Vokietijos ministrų kelionė į Vašingtoną aptarti JAV „žaliųjų“ subsidijų buvo netinkama.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, atvykęs prašyti Europos Sąjungos vadovų padėti atremti atsinaujinusį Rusijos puolimą, ketvirtadienį Briuselyje buvo sutiktas kaip didvyris. Likus dviem savaitėms iki pirmųjų žiauriausio nuo 1940 metų konflikto Europoje metinių, V. Zelenskis leidosi į vos antrąją užsienio kelionę nuo tada, kai Maskva pradėjo plataus masto invaziją į jo šalį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas labai pakeitė savo poziciją Ukrainos atžvilgiu po to, kai ankstyvuoju Maskvos karo etapu siekė bendrauti ir su Rusija, trečiadienį paskelbtame interviu sakė Ukrainos vadovas Volodymyras Zelenskis. Interviu dienraštis „Le Figaro“ išspausdino kaip tik tuo metu, kai V. Zelenskis turėjo atvykti į Paryžių savo pirmojo vizito Prancūzijoje nuo invazijos pradžios beveik prieš metus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis ketvirtadienio rytą kartu iš Paryžiaus išskris į Europos Sąjungos valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą Briuselyje, pranešė Eliziejaus rūmai. Abu vadovai iš Vilakublė, netoli Paryžiaus, išvyks apie 8 val. 30 min. vietos (9 val. 30 min. Lietuvos) laiku. Tikimasi, kad į Briuselį jie atvyks 10 val. vietos (11 val. Lietuvos) laiku.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėlai trečiadienį lankydamasis Paryžiuje paragino Prancūziją ir Vokietiją „kuo greičiau“ pristatyti kovinius lėktuvus ir sunkiąją ginkluotę, sakydamas, kad kovojant su Rusijos invazija svarbiausia yra laikas.

Paryžiuje trečiadienį vakare laukiama Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, pranešė Prancūzijos prezidentūra. Kiek anksčiau prancūzų televizija BFM TV skelbė, kad po vizito Jungtinėje Karalystėje V. Zelenskis atvyks į Paryžių. Paryžiuje V. Zelenskis susitiks su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu, informavo Eliziejaus rūmai, bet daugiau detalių nepateikė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kreipėsi į Prancūzijos lyderį Emmanuelį Macroną dėl būtinybės neleisti Rusijai Paryžiaus olimpiada pasinaudoti agresijos propagandai. Sekmadienio vakaro vaizdo kreipimesi V. Zelenskis priminė, kad anksčiau tą pačią dieną rusai kelis kartus apšaudė Chersoną, kur žuvo ir buvo sužeista žmonių. „Tokiomis sąlygomis, kai rusai nuolat... smogia mūsų miestams, mūsų kaimams.

Prancūzijos premjerė Elisabeth Borne trečiadienį pareiškė, kad Prancūzija toliau svarsto galimybę siųsti savo sunkiuosius tankus „Leclerc“ į Ukrainą. Prancūzų tankai yra panašūs į Vokietijoje pagamintus tankus „Leopard“, kuriuos Berlynas trečiadienį sutiko siųsti į Kyjivą, tačiau jų yra daug mažiau ir jų priežiūra bei logistika būtų sudėtingesnė. „Kalbant apie „Leclerc“ tankus, tęsiame analizę su Ginkluotųjų pajėgų ministerija, – trečiadienį parlamentui sakė E. Borne.

Rusijos sportininkams 2024-ųjų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse „neturėtų būti vietos“, antradienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tai jis per pokalbį telefonu pasakė Prancūzijos kolegai Emmanueliui Macronui. „Ypač pabrėžiau, kad sportininkams iš Rusijos neturėtų būti vietos Paryžiaus olimpinėse žaidynėse“, – po pokalbio „Telegram“ platformoje parašė V. Zelenskis.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad Paryžius laukia Burkina Faso paaiškinimų po to, kai šios Afrikos šalies karinis režimas pareiškė norintis, kad Prancūzijos kariai per mėnesį pasitrauktų. E. Macronas paragino būti „labai apdairiems“, teigdamas, kad dėl šių pastabų kilo „didelė sumaištis“, ir sakė, kad karinės chuntos lyderis Ibrahimas Traore turi užimti viešą poziciją. „Laukiame paaiškinimų iš pono I. Traore“, – sakė jis žurnalistams.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, sekmadienį viešėdamas Prancūzijoje ir minėdamas pokario draugystės tarp abiejų šalių 60-metį, pareiškė, kad jų bendradarbiavimas yra labai svarbus Europos ateičiai. „Ateitis, kaip ir praeitis, remiasi abiejų mūsų šalių bendradarbiavimu, kuris yra vieningos Europos varomoji jėga“, – sakė jis kalboje Sorbonos universitete, kurioje dalyvavo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.

Rusijos invazijai į Ukrainą pernai sukrėtus Europą ir visą pasaulį, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį paskelbė apie planus per kitus septynerius metus trečdaliu padidinti Prancūzijos gynybos biudžetą. Jis pareiškė prašysiąs parlamento patvirtinti naują 400 mlrd. eurų viršysiantį 2024–2030 metų biudžetą, kuris bus gerokai didesnis už 2019–2025 metų gynybos biudžetą, sudarantį 295 mlrd. eurų.