emmanuelis macronas

Galimas JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas pasitraukti iš Bendrojo išsamių veiksmų plano (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA) gali sukelti visai tarptautinei bendruomenei pavojingų padarinių, penktadienį vokiečių žurnalui „Der Spiegel“ sakė Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas. „Tai reikštų Pandoros skrynios atvėrimą; tai gali reikšti karą“, – pareiškė E. Macronas, paklaustas, kas blogiausia gali nutikti JAV nusprendus pasitraukti iš Irano branduolinio susitarimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas pirmadienį paragino „griežtai laikytis“ susitarimo dėl Irano branduolinės programos, JAV prezidentui Donaldui Trumpui tebesprendžiant, ar Vašingtonas atsisakys šio susitarimo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas praeitą savaitę Baltųjų rūmų pievelėje kartu pasodino ąžuoliuką, tačiau po kelių dienų medelis mįslingai dingo. Praeitą pirmadienį, E. Macrono vizito Vašingtone pradžioje, buvo paskelbta nuotraukų, kuriose matyti, kaip abiejų šalių vadovai Baltųjų rūmų pietinėje pievelėje kastuvais pila žemes ant ąžuoliuko šaknų, stebinti JAV ir Prancūzijos pirmosioms ponioms.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė manąs, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas nusiteikęs pasitraukti iš šešių galingųjų šalių susitarimo su Iranu dėl Teherano branduolinės programos.

Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas pirmadienį apsilankymu Baltuosiuose rūmuose pradėjo pompastišką trijų dienų valstybinį vizitą Jungtinėse Valstijose, per kurį turėtų paaiškėti, ar jo pabrėžtinas draugiškumas su prezidentu Donaldu Trumpu gali išgelbėti Irano branduolinį susitarimą ir padėti išvengti transatlantinio prekybos karo.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį oficialiai priėmė Prancūzijos lyderį Emmanuelį Macroną (Emanuelį Makroną) Baltuosiuose rūmuose. Prezidentas ir jo sutuoktinė Melania pasitiko E. Macroną ir pirmąją Prancūzijos ponią Brigitte Macron ant raudonojo kilimo šalia Baltųjų rūmų. Priėmimas buvo itin pompastiškas; ceremonijoje dalyvavo beveik 500 JAV karių iš visų penkių kariuomenės padalinių.

 Rusijos ir Prancūzijos prezidentai pirmadienį telefonu aptarė Irano branduolinę programą ir padėtį Sirijoje, paskelbė Kremliaus spaudos tarnyba. Vladimiras Putinas ir Emmanuelis Macronas „pasisakė už tolesnį Bendrojo išsamių veiksmų plano dėl Irano branduolinės programos vykdymą, esantį tarptautinio saugumo svarbiu faktoriumi“, – sakoma pranešime.

Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrai sekmadienį demonstravo vieningą bendrą frontą prieš Rusiją per sekmadienį Toronte vykusį šios išsivysčiusių šalių grupės užsienio reikalų ministrų susitikimą. Per šį renginį daug kalbėta apie pastangas priešintis Rusijos prezidento Vladimiro Putino Kremliaus „žalingai veiklai“, bet Vašingtono partneriai Europoje taip pat sakė tebesantys susirūpinę, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali išardyti susitarimą dėl Irano branduolinės programos.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas valstybinio vizito Jungtinėse Valstijose išvakarėse perspėjo nerodyti jokio silpnumo Vladimiro Putino atžvilgiu, nors tvirtino, kad nori dirbti su Rusijos lyderiu. „Jis stiprus ir nuovokus. Tačiau nebūkite naivūs – jis užsibrėžęs kištis į mūsų demokratijas“, – televizijai „Fox News“ sekmadienį sakė E. Macronas, prieš išvykdamas į JAV, kur Rusija yra kaltinama kišimųsi į 2016 metų prezidento rinkimus.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas į Baltuosius rūmus atgabens neįprastą „ekologišką“ dovaną, kai ateinančią savaitę susitiks su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trumpu. Tai bus liaunas ąžuoliukas, turintis istorinę reikšmę, nes jis išaugo Pirmojo pasaulinio karo kovos lauke, susijusiame su JAV pėstininkų legenda. E. Macrono biuras sekmadienį pranešė besitikįs, kad šis medelis bus pasodintas prie Baltųjų rūmų.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pareiškė, kad Sirijai suduoti aviacijos smūgiai „nieko neišspręs“, tačiau Paryžius, Londonas ir Vašingtonas buvo priversti žengti šį žingsnį ir apginti tarptautinės bendruomenės „garbę“. JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos praėjusį savaitgalį Sirijai suduoti smūgiai buvo reakcija į numanomą chloro ir zarino dujų ataką, balandžio 7-ąją surengtą Dumoje ir nusinešusią 40 gyvybių.

Prancūzijos prezidentūra šeštadienį paviešino vaizdo medžiagą, kurioje matyti, kaip po Donaldo Trumpo įsakymo į ataką kylą lėktuvai, praneša Daily Mail. Nėra aišku, iš kur tiksliai kilo lėktuvai, ar tai buvo karinė bazė, to nepatikslino ir Prancūzijos prezidentūra. Vaizdo medžiaga paviešinta netrukus po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nurodė atakuoti Siriją kartu su JAV ir Didžiąja Britanija.

 Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį per pokalbį telefonu Rusijos lyderiui Vladimirui Putinui pareiškė norintis „intensyvinti“ derybas dėl taikos Sirijoje, informavo Eliziejaus rūmai. „Respublikos prezidentas sakė norintis, jog dialogas tarp Prancūzijos ir Rusijos tęstųsi ir intensyvėtų, kad į Siriją atneštume taiką ir stabilumą“, – nurodė Prancūzijos prezidentūra.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį pareiškė, kad reaguos į turimus „įrodymus“, jog Sirijos prezidento Basharo al Assado režimas panaudojo cheminį ginklą, „mūsų pasirinktu laiku“. „Mes turime įrodymų, kad praėjusią savaitę buvo panaudoti cheminiai ginklai, bent jau chloro dujos, ir kad juos panaudojo Basharo al Assado režimas“, – sakė E. Macronas interviu Prancūzijos televizijai TF1. Prancūzijos prezidentas pridūrė, kad kasdien palaiko kontaktą su JAV prezidentu Donaldu Tr...

Prancūzija taikysis į Sirijos vyriausybės objektus, kuriuose gali būti gaminami cheminiai ginklai, jeigu nuspręs smogti režimui po įtariamos cheminės atakos opozicijos bastione, antradienį sakė prezidentas Emmanuelis Macronas. Po susitikimo su vizito atvykusiu Saudo Arabijos sosto įpėdiniu princu Mohammadu bin Salmanu E. Macronas sakė, kad drauge su JAV ir Didžiąja Britanija „artimiausiomis dienomis nuspręs“ dėl savo atsako.

Rusijos gynybos ministerija pirmadienį pareiškė, kad raketų ataką prieš vieną Sirijos vyriausybės oro pajėgų bazę įvykdė Izraelio karo lėktuvai, įskridę į Libano oro erdvę. „Balandžio 9-ąją nuo 3 val. 25 min iki 3 val. 53 min (Maskvos ir Lietuvos) laiku du Izraelio karinių oro pajėgų lėktuvai F-15, neįskridę į Sirijos oro erdvę, iš Libano teritorijos smogė Taifūro (Tijaso) aerodromui aštuoniomis valdomomis raketomis“, – sakoma Rusijos gynybos ministerijos pranešime.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį paskelbė, kad jau 2019-jų mokslas šalyje bus privalomas nuo trejų metų amžiaus. Tai numatyta prezidento parengtuose švietimo sistemos reformos planuose. Šiuo metu Prancūzijoje mokslas privalomas vaikams nuo šešerių metų amžiaus. Šis sprendimas paveiks tik nedaugelį šeimų, nes 97,6 proc. vaikų Prancūzijoje jau dabar priimami į mokyklą sulaukę trejų metų, rodo Švietimo ministerijos duomenys.

Vašingtonas pranešė, kad yra „susipažinę su Rusijoje įvykusių prezidento rinkimų rezultatais“, tačiau sveikinti Vladimiro Putino su perrinkimu nesiruošiama. Apie tai pirmadienį agentūrai „Reuters“ paskelbė Baltųjų Rūmų administracijos atstovas Hoganas Gidley’us. „Rinkimų rezultatai mūsų nenustebino“, – pareiškė H. Gidley’us, pažymėjęs, kad JAV prezidento dienotvarkėje nėra suplanuota jokių sveikinamųjų skambučių V. Putinui.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį palinkėjo Rusijos prezidentu perrinktam Vladimirui Putinui sėkmės „modernizuojant Rusiją“, taip pat išreiškė susirūpinimą dėl karo Sirijoje ir vieno šnipo apnuodijimo Britanijoje.

Maskva, kuri neigia prisidėjusi prie buvusio dvigubo rusų šnipo apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga, elgiasi „vis absurdiškiau“, pirmadienį pareiškė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas). Kremlius „nesąmonėmis“ vadina Londono ir jo sąjungininkų jam metamus kaltinimus prisidėjus prie buvusio rusų dvigubo agento Sergejaus Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga kovo 4 dieną Anglijos Solsberio mieste.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pažadėjo šimtus milijonų eurų salės energijos projektams besivystančiose šalyse. Tokį pažadą jis davė pasaulio lyderių susirinkime Indijoje, kur kalbėta apie būtinybę skatinti investicijas į atsinaujinančią energetiką. E. Macronas, gruodį perspėjęs, kad pasaulinis judėjimas link atsinaujinančios energetikos yra per lėtas, pažadėjo, kad Prancūzija iki 2022 metais per paskolas ir dotacijas skirs papildomų 700 mln. eurų (861,5 mln.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pasišaipė iš Donaldo Trumpo dėl to, kad šis pasitraukė iš Paryžiaus klimato sutarties. Tačiau savo kolegos amerikiečio vardo E. Macronas neištarė, kalbėdamas sekmadienį Delyje per pirmąjį Tarptautinį saulės energijos aljanso posėdį.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas yra susirūpinę dėl Sirijoje tebesitęsiančio smurto Rytų Gutoje, nors JT yra paskelbusios paliaubų rezoliuciją, pranešė prezidentūra. Pasak jos, E. Macronas ir A. Guterresas, kalbėdamiesi šeštadienį, išreiškė „didelį susirūpinimą“ ir paragino visiškai įgyvendinti JT rezoliuciją. Pranešime pabrėžiama, kad JT pagalbos vilkstinės turi pasiekti kenčiančius to regiono gyventojus.

Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos vadovai sekmadienį, bendraudami telefonu, sutiko operatyviau „mainytis informacija“ apie Siriją, tardamiesi kaip įgyvendinti JT pasiūlytas paliaubas šioje karo baisiai niokojamoje šalyje, pranešė Kremlius.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį paragino paskelbti paliaubas Sirijos Rytų Gutos regione ir pradėti civilių gyventojų evakuaciją iš sukilėlių kontroliuojamo ir režimo pajėgų bombarduojamo anklavo.

Europos Sąjungos šalims reikia užsitikrinti „strateginę autonomiją“ atsakyti į grėsmes saugumui, net ir stiprinant įsipareigojimus NATO, penktadienį sakė Prancūzijos ir Vokietijos gynybos ministrės.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu penktadienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną padėti sušvelninti civilių kančias, Sirijos vyriausybės pajėgoms atakuojant sukilėlių pozicijas. Prancūzijos vadovas „paprašė Vladimiro Putino padaryti viską, kad Sirijos režimas liautųsi bloginęs nepakeliamą humanitarinę padėtį Rytų Gutoje ir Idlibe“, – sakoma prezidentūros pranešime.

JAV popmuzikos žvaigždė Rihanna, atvykusi į tarptautinę konferenciją Senegale ir pasinaudodama savo žinomumu, ketvirtadienį paragino turtingų šalių vyriausybes įsipareigoti užtikrinti švietimą neturtingiausiems pasaulio žmonėms. Penktadienį dainininkė Senegalo sostinėje Dakare dalyvaus tarptautinės organizacijos „Global Partnership for Education“ derybose, kurioms vadovaus Senegalo prezidentas Macky Sallas ir Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį per telefoninį pokalbį su Turkijos lyderiu Recepu Tayyipu Erdoganu išreiškė susirūpinimą dėl turkų pajėgų puolimo Šiaurės Sirijoje. „Pripažindamas Turkijos saugumo poreikius, Respublikos prezidentas turkų kolegai išdėstė savo susirūpinimą dėl karinės intervencijos, šeštadienį pradėtos Afrino kantone“, – sakoma Prancūzijos prezidentūros pranešime.

Turkija ketvirtadienį pareiškė, kad Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas „stokoja informacijos“, žadėdamas aptarti įkalintų žurnalistų klausimą per artėjantį susitikimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu (Redžepu Tajipu Erdohanu). E. Macronas žurnalistams sakė, kad, penktadienį R. T. Erdoganui atvykus į Paryžių, „su Turkija aptars įkalintų žurnalistų, kuriems neleidžiama atlikti savo profesijos pareigų, situaciją“. „Darysiu tai pagarbiai, bet siekdamas apginti.

Prancūzijos vyriausybė prisiekė imtis griežtų priemonių prieš smurtą miestuose, kai antradienį paplito sukrečiantis vaizdo įrašas, kuriame matyti Naujųjų metų išvakarėse mušama policijos pareigūnė. Ji buvo viena iš dviejų pareigūnų, kuriuos užpuolė grupė jaunuolių, kai policija atvyko į iškvietimą Paryžiaus rajone Šampinji prie Marnos.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde paragino Prancūziją ir kitas šalis vykdyti reformas „kol dar saulė šviečia“ virš pasaulio ekonomikos. Interviu Prancūzijos leidiniui „Le Journal du Dimanche“ Ch. Lagarde pareiškė, kad pasaulio ekonomikos atsigavimo tvirtumas nustebino TVF. „2017 metais pirmą kartą per ilgą laiką mes padidinime prieaugio prognozes, kai anksčiau jas mažindavome“, – sakė ji. Pernai 3,6 proc.

Prieš kelerius metus išryškėję pokyčiai pasaulinėje santvarkoje ryškiomis spalvomis švies ir 2018-aisiais. Jeigu atkreipėte dėmesį, tai dabar jau visi rinkimai, kurie jie bevyktų, JAV ar Europos šalyse, tampa patys svarbiausi. O jų, įskaitant ir rinkimus JAV ar Rusijoje, laukia nemažai. Tradiciniais tapę įtampos šaltiniai Korėjos pusiasalyje ar Artimuosiuose Rytuose suaktyvėjo, ir nematyti, kad jie bent kažkiek atslūgtų ir artėjančiais metais.

 Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai šeštadienį paragino visas Ukrainos konflikto šalis „vykdyti savo įsipareigojimus“, rytiniame šalies regione padaugėjus ugnies nutraukimo režimo pažeidimų. Vėl paaštrėjus kovoms tarp Ukrainos kariuomenės ir Maskvos remiamų prorusiškų separatistų, abi konflikto pusės neteko savo žmonių, nors prieš daugiau kaip dvejus metus buvo sudarytas paliaubų susitarimas.

Britų žurnalas „The Economist“ ketvirtadienį metų šalimi paskelbė Prancūziją, nes naujasis jos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) sugebėjo iškovoti sensacingą pergalę atviros visuomenės ir reformų naudai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas  antradienį perspėjo Paryžiaus viršūnių susitikimo dėl klimato kaitos dalyvius, kad „mes pralaimime mūšį“ prieš visuotinį atšilimą.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė viešai nei kritikuoti, nei paremti JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine, ji apsiribojo raginimu tęsti taikos derybas Artimuosiuose Rytuose. „Jeruzalės statusas yra jautrus Artimųjų Rytų taikos proceso klausimas. Taikos derybos – vienintelis kelias užtikrinti santarvę ir saugumą“, – pareiškė D. Grybauskaitė.

Pasaulyje vykstant kampanijai prieš seksualinį išnaudojimą, Prancūzijoje pirmadienį prasidės 31 metų mokytojo teismas dėl lytinių santykių su 14-mete moksleive, kurios patėvis įtūžęs nutempė mokytoją į policijos nuovadą. Matematikos mokytojas ir 14-metė moksleivė, kuri pas jį mokėsi pernai, vasario mėnesį ėmė bendrauti per „Instagram“, o birželio mėnesį užmezgė santykius. Tėvams mokytojas atrodo seksualinis grobuonis, nors duktė tvirtina, kad jiedu myli vienas kitą.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas trečiadienį pareiškė, kad vergų iš Afrikos aukcionai Libijoje, parodyti televizijos CNN reportaže, prilygsta „nusikaltimams žmoniškumui“. „Prancūzija tai visiškai smerkia“, – sakė prezidentas po susitikimo su Afrikos Sąjungos vadovu Alpha Conde (Alda Konde) Paryžiuje ir pridūrė, kad „mums reikia padaryti daug daugiau, kad išardytume“ tą kontrabandininkų tinklą.

Jemeno sukilėlių paleista balistinė raketa, nutaikyta į Saudo Arabijos sostinę, pagaminta Irane ir yra pažymėta Irano ženklais, penktadienį sakė JAV oro pajėgų pareigūnas Artimuosiuose Rytuose. Generolas leitenantas Jeffas Harriganas, atsakingas už JAV oro pajėgų centrinį štabą Katare, kalbėjo spaudos konferencijoje Dubajuje.

Daugiau kaip 10 metų statytas Abu Dabio Luvras trečiadienį atveria duris ir savo garsųjį vardą pirmą kartą atneša į arabų pasaulį. Prieš dešimtmetį Prancūzija ir Jungtiniai Arabų Emyratai (JAE) susitarė dėl 30 metų partnerystės, kuri, kaip buvo pranešama iš pradžių, bus verta 1,1 mlrd. dolerių (0,95 mlrd. eurų), įskaitant beveik pusę milijardo dolerių – vien už teises į Luvro prekės ženklą. Muziejaus atidaryme 16 val. Grinvičo (18 val.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) pirmadienį pasirašė prieštaringai vertintą kovos su terorizmu įstatymą, kuris suteikia valdžios organams naujų nuolatinių įgaliojimų daryti kratas namuose, uždaryti maldos namus bei apriboti įtariamų ekstremistų judėjimo laisvę.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono priglaustas šuo Nemo svečių akivaizdoje šeimininkui iškrėtė šunybę. Prispyrus gamtiniam reikalui šuo, nekreipdamas dėmesio į svečius, prabangiuose Eliziejaus rūmuose čia pat nusilengvino. Jaunasis Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra tikras Žiulio Verno „20000 mylių po vandeniu“ fanas. Todėl rugpjūtį iš prieglaudos paimtą juodojo labradoro ir terjero mišrūną pavadino kapitono Nemo vardu.

Buvę JAV diplomatai ir valdininkai, suvaidinę svarbų vaidmenį sudarant sutartį dėl Irano branduolinės programos 2015-aisiais, išsakė kritiką dėl D. Trumpo sprendimo anuliuoti šią svarbią nutartį, pareiškus, kad toks žingsnis nulems pačios JAV izoliaciją tarptautinėje arenoje, rašoma „Newsweek“. Nepaisant Irano perspėjimų, o taip pat ir Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Jungtinės Karalystės prašymų, penktadienį, spalio 13-ąją, Donaldas Trumpas paskelbė apie tai, kad jis atsisako „Bendr...

 Rusijos ir Prancūzijos prezidentai Vladimiras Putinas ir Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) telefonu pasikalbėję sutaria, kad vienintelis būdas sumažinti įtampai dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos yra tiesioginės derybos su šia šalimi, nurodė Kremlius savo pranešime.

Prancūzijoje dešimtys tūkstančių protestuotojų antradienį surengė demonstraciją prieš prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) verslui palankias reformas. Ši streikų ir eitynių diena yra svarbus išbandymas jaunajam Prancūzijos lyderiui, kuris dar per rinkimus žadėjo išjudinti vangią šalies ekonomiką, protestų organizatoriams siekiant parodyti, kad jie gali sutelkti didžiules žmonių minias. Didžiausia Prancūzijos profesinė sąjunga CGT organizuoja maždaug 4 tūkst.

Jam tik 39-eri ir veidas neišvagotas raukšlių, tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emanuelis Makronas) sugebėjo per šimtą prezidentavimo dienų sukaupti 26 tūkst. eurų vertės sąskaitą už makiažo paslaugas, kuri suteikė naujų ginklų jo kritikams. Apie tokią sąskaitą paskelbė žurnalas „Le Point“, ją penktadienį patvirtino Prancūzijos prezidentūra.

Barselonoje ir kitame populiariame Ispanijos pajūrio mieste per dvi atskiras atakas, kurios įvyko viena paskui kitą ir per kurias užpuolikai automobilius nukreipė į pėsčiuosius, žuvo 13 žmonių, o dar daugiau kaip 100 buvo sužeisti. Per pirmą incidentą, kuris įvyko ketvirtadienį po pietų ir už kurį atsakomybę prisiėmė džihadistų grupuotė „Islamo valstybė“ (IS), baltas mikroautobusas lėkė turistų pilna pėsčiųjų gatve Barselonos centre, sėdamas chaosą ir siaubą. Žuvo 13 žmonių.

Antras įtariamasis dėl ketvirtadienį Ispanijos miestą Barseloną sukrėtusio išpuolio buvo nukautas policijos pareigūnų per susišaudymą, skelbia britų nacionalinis transliuotojas BBC, remdamasis ispanų žiniasklaida. Anot BBC, susišaudymas vyko Barselonos pakraštyje. Kiek anksčiau vietos policija sulaikė pirmą įtariamąjį dėl atakos.