ekonomika

Latvijos ekonomika pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, palyginamosiomis kainomis ūgtelėjo 4,7 procento. Antrojo metų ketvirčio bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis, neįvertinus kalendorinio faktoriaus ir sezoniškumo, 3 proc. solidesnis nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais negalutiniais duomenimis.

  Euro zonoje metų infliacijos lygis rugpjūtį pasiekė naujas rekordines aukštumas – 9,1 proc., trečiadienį pranešė Eurostatas. Manoma, kad rodiklis, kuris liepą siekė 8,9 proc., sustiprins spaudimą Europos Centriniam Bankui (ECB) toliau didinti palūkanų normas. Prie infliacijos didėjimo itin prisidėjo išaugusios degalų kainos, kurių šuolį paskatino Rusijos invazija į Ukrainą.

Nedarbo lygis Vokietijoje praėjusį mėnesį pakilo 0,1 procentinio punkto iki 5,5 proc., bedarbių padaugėjus 28 tūkst. iki 2,497 mln., pranešė Federalinė užimtumo agentūra. Toks rezultatas beveik sutapo su agentūros „Bloomberg“ kalbintų ekspertų prognozėmis, kurie tikėjosi bedarbių skaičiaus augimo 28,5 tūkstančio. Bedarbių gretos Vokietijoje gausėja trečiadienį mėnesį eilės, nedarbo lygiui kas mėnesį padidėjant po 0,1 procentinio punkto.

Iki šiol raginę visai nedidinti minimalios mėnesio algos (MMA) pramonininkai sutinka, kad ji kitąmet didėtų 70 eurų iki 800 eurų, kaip siūlo ekonomikos ir inovacijų ministrė, tuo metu profsąjungos teigia, kad ją būtina didinti bent iki 871 euro.  Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad MMA reikėtų didinti palaipsniui, todėl pramonei priimtinas ministerijos siūlymas minimalią algą nuo kitų metų sausio didinti iki 800 eurų.

Realusis Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, smuko 0,5 proc. ir to meto kainomis siekė 16,1 mlrd. eurų, antrąjį įvertį trečiadienį paskelbė Statistikos departamentas.  Per metus – antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai – Lietuvos BVP augo 2,6 proc. Liepos pabaigoje skelbtas pirmasis BVP įvertis rodė, kad šalies ūkis per ketvirtį – smuko 0,4 proc., o per metus augo 2,8 procento.

Europa ir vėl atsidūrė ekonominių negandų epicentre − vos atsigavus po pandemijos praradimų, didžiausia per penkiasdešimt metų energetikos krizė grasina panardinti euro zoną į recesiją, rašoma pranešime spaudai.  Šie metai senajam žemynui prasidėjo neblogai – šalys paliko karantinus už nugaros, pietų Europa džiaugėsi atsigavusiu turizmu, gana sparčiai augo ekonomika. Dėl geros metų pradžios euro zona, tikėtina, šiemet augs apie 2,8 proc.

Vyriausybė trečiadienį turėtų apsispręsti, ar mokėti kompensacijas nuo rugsėjo veiklą stabdančios nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientams, iki šiol nepasirinkusiems kito tiekėjo. Tokie vartotojai turėtų mokėti 24 centus už kilovatvalandę, o skirtumą tarp šios ir garantinio tiekimo kainos sumokės valstybė.  Preliminariai skaičiuojama, kad vien rugsėjo mėnesį tam reikės apie 4-4,2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų.

Vokietijoje metų infliacija rugpjūtį vėl padidėjo, rodo antradienį paskelbti oficialūs duomenys, sparčiai kylančioms energijos kainoms didinant spaudimą namų ūkiams.  Pasak federalinės statistikos agentūros „Destatis“, vartotojų kainos per 12 mėnesių iki rugpjūčio pakilo 7,9 procento. Liepą metų infliacijos augimas buvo smuktelėjęs iki 7,5 procento.

Kauno plastiko gamybos įmonė „Alfena ir Ko“ atleidžia beveik visus – 30 darbuotojų. Apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai. Tarnybos atstovė Milda Jankauskienė BNS teigė, kad jų atleidimo priežastis – stabdoma gamyba dėl neprognozuojamų energijos kainų. Tuo metu bendrovės vadovas Saulius Nekrašas BNS nekomentavo, kodėl atleidžiami darbuotojai, tačiau tikino, kad įmonė ir toliau veiks.

Ispanijoje metų infliacijos augimas rugpjūtį sulėtėjo, sumažėjus degalų kainoms, tačiau išliko didelis dėl kylančių elektros ir maisto kainų, parodė antradienį paskelbti oficialūs duomenys. Dėl Rusijos įsiveržimo į Ukrainą infliacija smarkiai išaugo visame pasaulyje, todėl centriniai bankai ėmė didinti bazines palūkanų normas, siekdami pažaboti vartotojų kainų kilimą. Ispanijos Nacionalinio statistikos instituto duomenimis, šalyje metų infliacija pasiekė 10,4 proc., palyginti su 10,8 proc.

Būsto rinkoje lėtėjant kainų augimui metų pabaigoje jos gali ir sumažėti, teigia SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas. Anot jo, Vilniuje vasaros mėnesiais pasirašyta itin mažai naujų būsto pirkimo sandorių, todėl jų paklausą galėtų spartinti arba nuolaidos, arba mažesnės kainos. „Kalbant apie NT rinką, turbūt reikia būti pribrendus tokiam (būsto kainų – BNS) stabilizavimuisi arba netgi laikinam kainų sumažėjimui“, – naujausių ekonomikos prognozių pristatyme antradienį sakė ekonomistas.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupių turintis Švedijos SEB pagerino visų trijų ekonomikų augimo šiais metais prognozes, tačiau pablogino lūkesčius ateinantiems metams. Ankstesnės prognozės skelbtos gegužės mėnesį. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) didėjimo 2022 metais prognozė kilstelėta nuo 0,9 proc. iki 1,5 proc., Latvijos – nuo 1,8 proc. iki 2,5 proc., Estijos – nuo 0,6 proc. iki 1,2 procento. Lietuvos ekonomikos augimo kitąmet prognozė sumažinta nuo 1,8 proc.

Kainos kas mėnesį kyla, vis daugiau tenka išleisti maisto prekių ir kitose parduotuvėse. Taip pat auga elektros sąskaitos, gyventojai su nerimu laukia rudens ir šildymo sąskaitų, kurios, prognozuojama, irgi bus didelės. Tad ar rudenį sulauksime ekonominės krizės? Pristatydamas naujausias prognozes, SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sakė, kad ir toliau augant elektros ir dujos kainoms, Europos šalių ekonomikos patirs recesiją.

SEB bankas padidino šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę iki 1,5 procento. Gegužę bankas prognozavo, kad 2022 metais Lietuvos ekonomika augs 0,9 procento. Pasaulio ekonomikos apžvalgos leidinyje „Nordic Outlook“ antradienį skelbiama, kad 2023 metais BVP augimas sulėtės iki 0,5 procento, kai gegužę prognozuotas 1,8 proc. augimas. Banko teigimu, prognozės koreguojamos dėl infliacijos lygio ir augančių bazinių palūkanų normų.

Šiuo metu infliaciją didina tik brangios dujos ir elektra, visi kiti veiksniai liudija apie jos mažėjimą, sako „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis. Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, jog infliacija rugpjūtį tebejuda iš inercijos, tačiau ji palaipsniui išsikvepia.

Išankstinė metinė infliacija rugpjūtį siekė 21,1 proc., antradienį pranešė Statistikos departamentas. Metinė infliacija rugpjūtį buvo mažesnė nei liepą. Statistikų teigimu, metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas. Išankstinis mėnesinis – rugpjūtį, palyginti su liepa – vartotojų kainų pokytis siekė 0,6 procento.

Kinijoje dėl lėtėjančios ekonomikos milijonai jaunų žmonių priversti įnirtingai konkuruoti dėl vis mažėjančio darbo vietų skaičiaus, o jų laukia stiprėjantis neapibrėžtumas dėl ateities.  Šį mėnesį paskelbti oficialūs duomenys rodo, kad vienas iš penkių jaunuolių Kinijos miestuose liepos mėnesį nedirbo. Rodiklis daugiau nei tris kartus viršija šalies vidurkį ir yra didžiausias nuo 2018 metų sausio mėnesio. Beveik 11 mln.

JAV informacinių technologijų gigantės „Google“ padalinio Lietuvoje 22-jų darbuotojų atlyginimų mediana liepą buvo didžiausia šalyje – 8,7 tūkst. eurų, o vidutinis atlygis – 12,2 tūkst. eurų, rodo „Sodros“ duomenys. Antroje vietoje pagal atlyginimų medianą liepą buvo 63 darbuotojus turinti programinės įrangos kūrėja „Uber Lithuania Software and Development“ – atitinkamai 7,4 tūkst. ir 7,3 tūkst. eurų.

Rusija žingsnis po žingsnio, dešimtmečiais didino savo energetinių išteklių tiekimą į Europos Sąjungą. Taip ji gaudavo milžinišką pelną, kurį naudojo ginklavimuisi, bet nešykštėjo lėšų ir Vakarų politikų kyšiams. Tokia korupcinė „šrioderizacija“, lyg koks vėžys apėmė valstybių politinį elitą, kuris tapo strategiškai trumparegis, nustojo rūpintis savo šalių energetiniu saugumu, prarado bet kokius, ne tik energetinio bet ir karinio saugumo instinktus, rašoma politiko atsiųstame komentare spaudai.

Lietuvoje baigiantis javapjūtei, grūdininkai sako, kad grūdai per Klaipėdos uostą šiemet gabenami sklandžiai, o vagonų trūkumą kompensuoja greitesnis jų judėjimas. Be to, grūdų perdirbėjai skaičiuoja, kad pervežimas šiemet pabrango daugiau nei dešimtadaliu. „Lietuvos geležinkelių“ grupės krovinių pervežimo bendrovė „LTG Cargo“ kol kas neįvardino šių metų pervežimo apimčių – jos, pasak įmonės atstovės, paaiškės pasibaigus grūdų sezonui.

Latvijoje per septynis šių metų mėnesius sudeginta 5,056 teravatvalandės (TWh) gamtinių dujų – 34,5 proc. mažiau nei per tą laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vertinant mėnesiais, labiausiai vartojimass per metus sumenko liepą – 66,8 proc. iki 201,7 tūkst. megavatvalandžių (MWh). Birželį suvartojimas sunyko 58,1 proc. iki 201,5 tūkst. MWh, gegužę – 32,6 proc. iki 333,1 tūkst. MWh, balandį – 21,2 proc. iki 672,4 tūkst. MWh.

Pasibaigus veiklą stabdančios bendrovės „Perlas Energija“ nustatytam laikui jos klientams pasirinkti kitą nepriklausomą elektros tiekėją, tai padarė 95 tūkst. vartotojų iš beveik 130 tūkst., teigia bendrovės vadovas. Terminas pasirinkti kitą tiekėją baigėsi sekmadienį, jis nepratęstas, pirmadienį BNS sakė Vilius Juraitis.  „Išėjusių klientų dabar yra 95 tūkstančiai, likusių yra 85 tūkstančiai.

Turto bankas kartu su Finansų ministerija skelbia iniciatyvą „putinOut“, kuria planuojama skirti 50 tūkst. eurų trims institucijoms, sutaupysiančioms daugiausiai elektros energijos.  Nacionalinės taupymo varžybos prasidės rugsėjo 2-ąją ir truks iki metų pabaigos, o už gautas lėšas daugiausiai išteklių sutaupiusios institucijos galės atnaujinti patalpas, įsirengti lauko terasą ar laisvalaikio kambarį, pirmadienį pranešė Turto bankas.

Svarbus JAV kainų pokyčių rodiklis liepą smarkiai sulėtėjo, daugiausia dėl staigaus energijos kainų kritimo, rodo penktadienį paskelbti JAV vyriausybės duomenys.  Prekybos departamentas pranešė, kad kelis mėnesius stabiliai kilęs asmeninio vartojimo išlaidų (PCE) kainų indeksas – matas, į kurį daugiausia dėmesio skiria JAV centrinis bankas – palyginti su birželio mėnesiu sumažėjo 0,1 proc. ir buvo gerokai mažesnis, nei prognozavo ekonomistai.

Aukštos dujų ir elektros kainos baugina ne tik eilinius gyventojus, bet ir verslus. Norėdami išlaikyti savo įmones, dauguma verslų yra priversti kelti kainas, tačiau Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ramina, kad jos neaugs greitai, nes tai įmonėms būtų šūvis sau į koją. Pokalbis su V. Janulevičiumi ir ekonomistu Mariumi Dubnikovu – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Kai yra didžiulės sąskaitos, į minusą niekas nenori dirbti.

Padariniai dėl sudėtingų geopolitinių ir ekonominių situacijų jau pastebimi ir kasdieniame gyvenime. Kylančios kainos jau smukdo lietuvių pragyvenimo lygį, tačiau yra galima ir kita pasekmė – didelis nedarbas šalyje. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Romas Lazutka atsakė, ar galime tikėtis didelio nedarbo ir atlyginimų mažinimo. Buvo kalbėta, kad darbuotojų „aukso amžius“ baigėsi.

Elektros kaina Lietuvoje šią savaitę mažėjo 1,4 proc., dujos brango 21 proc., o degalų kainos išliko panašios – mažiausios Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina Lietuvoje rugpjūčio 19-25 dienomis buvo 503 eurai už megavatvalandę (MWh), Latvijoje – 502 eurai, arba 1,38 proc. mažesnė nei praėjusią savaitę, o Estijoje per savaitę atpigo 22 proc. iki 367 eurų.  Elektros gamyba Lietuvoje padidėjo 9,7 proc.

Mažiau nei 24 centus už elektros kilovatvalandę šiuo metu moka 40–75 proc. nepriklausomų elektros tiekėjų klientų, sako bendrovių atstovai. Bendrovė „Ignitis“ teigia, kad mažiau nei 24 centus moka iki 47 proc. jos klientų, sutartis pasirašiusių nuo rinkos liberalizavimo pradžios.  „47 proc. klientų fiksuotos kainos yra žemesnės negu riba, iki kurios taikoma valstybės kompensacija (24 centai), tad jiems nereikia taikyti kompensacijos. 83 proc.

Prancūzijos energetikos milžinė EDF ketvirtadienį paragino JK vyriausybę padvigubinti britams skirtą paramos paketą, kuriuo siekiama kompensuoti numatomą staigų namų ūkio sąskaitų už energiją augimą.  JK energetikos reguliavimo institucija „Ofgem“ penktadienį ketina paskelbti naujausias energijos kainų viršutines ribas. Prognozuojama, kad daugeliui namų ūkių bus sunku apmokėti sąskaitas už elektrą.

JAV ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį traukėsi, bet ne tiek, kiek buvo pranešta iš pradžių, patikslintiems duomenims parodžius, kad eksportas ir išlaidos ūgtelėjo.  Balandžio–birželio mėnesiais bendrasis vidaus produktas (BVP) sumenko 0,6 proc., lyginant su analogišku laikotarpiu prieš metus, ir tai yra mažiau nei 0,9 proc. nuosmukis, apie kurį praėjusį mėnesį paskelbė Prekybos departamentas.  Pirmąjį ketvirtį ekonomika traukėsi net 1,6 procento.

Lietuva ir Egiptas planuoja plataus masto abiejų šalių mokslo, verslo ir viešojo sektoriaus atstovų susitikimą, kuris turėtų paskatinti valstybių ekonominį bendradarbiavimą, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Lietuvos skaitmeninių paslaugų pristatymas Egipto komunikacijos ir informacinių technologijų ministrui Amrui Talaatui ketvirtadienį gali būti platesnio šalių bendradarbiavimo pradžia, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

Karas Ukrainoje vis dar tęsiasi ir kol kas jo pabaigos dar nematyti. Nors karo siaubus stebime iš tolo, padarinius jaučiame ir savo šalyje. Pavyzdžiui, karas Ukrainoje paveikė viso pasaulio ekonomiką, tad ne išimtis ir Lietuva. Tad kaip karas Ukrainoje paveiks mūsų ekonomiką? Kuo tai grasina gyventojams? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Romas Lazutka. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vieną didžiausių Baltijos valstybėse finansų grupę turintis Švedijos „Swedbank“ pagerino Baltijos valstybių ekonomikų augimo šiais metais prognozes, nepaisant išorinių ir vidinių sunkumų, su kuriomis jos susiduria, akcentuodamas infliacijos šuolį kaip stiprų augimą stabdantį veiksnį.

„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad dėl daugybės ekonomikos augimą slopinančių veiksnių šių metų pabaigoje ir kitais metais ne viena pasaulio valstybė atsidurs recesijoje – smuks ekonomika.  Trečiadienį vykusioje „Swedbank“ konferencijoje vyriausiasis „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis neslėpė, kad matysime gerokai lėtesnį pasaulio ekonomikos augimą. Jo teigimu, 2022 m. išskirtinis daugelio šalių bruožas – energijos krizė.

Europos Komisija (EK) patvirtino 61 mln. eurų vertės Lietuvos schemą, skirtą įmonių likvidumui užtikrinti, atsižvelgiant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Parama galės pasinaudoti žemės ūkio, maisto, miškininkystės, kaimo plėtros, žuvininkystės ir akvakultūros įmonės, kurias tiesiogiai ar netiesiogiai paveikė karo sukelti dideli ekonomikos trikdžiai, pranešė EK atstovybė Lietuvoje.

Estijos finansų ministerija antradienį pristatė atnaujintas makroekonomines prognozes, kurios numato ekonomikos augimą šiais metais 1 proc., ateinančiais metais – 0,5 procento. Ankstesnėse, balandžio mėnesį skelbtose prognozėse buvo numatytas ekonomikos susitraukimas šiemet 1 procentu.

Šių metų pirmąjį pusmetį bankai Lietuvoje uždirbo apie 180 mln. eurų pelno – maždaug tiek, kiek 2018–2019 metais, sako Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus. Tačiau jis pabrėžė, kad antrąjį pusmetį situacija gali pasikeisti dėl įvairių aplinkybių, įskaitant geopolitines. „Tai, ką turiu už pirmąjį pusmetį, tai yra apie 180 mln. eurų. Tai yra daugiau mažiau tiek pat to pelno, kiek buvo 2018-2019 metais“, – pirmadienį Seimo socialdemokratų frakcijoje teigė G. Šimkus.

Prabėgus kelioms savaitėms po Rusijos karinės invazijos Ukrainos teritorijoje, Vakarų Europos ekonomikoje atsirado neužtikrintumo požymiai. Tačiau toliau į rytus ekonomika vis dar virė ne tik dėl dviženklio atlyginimų augimo, bet ir dosnios valstybės paramos kai kuriose iš šių šalių.

Baltarusija Lietuvos piliečiams atvėrė bevizio režimo duris balandžio viduryje ir nuo tada žmonių, vykstančių į kaimyninę šalį, padaugėjo dešimt kartų. Daugelis jų vyksta ne po vieną kartą, perka pigius degalus ir cigaretes ir taip prisiduria prie pajamų. Kiti gi, lanko gimines ar istorinius paminklus, nors specialistai ir sako, kad jei jau pasiryžote važiuoti – būkite atsargūs. Pasak valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovų, žmonių, vykstančių į Baltarusiją padidėjimas tiktai matosi.

Vokietijos federalinės statistikos tarnybos („Destatis“) duomenimis, praėjusį mėnesį, palyginti su pernai liepa, šalies gamintojų kainos išaugo 37,3 procento. Tai didžiausias metinis prieaugis nuo šio kainų indekso skaičiavimo pradžios 1949-aisiais, gerokai viršijęs gruodžio-gegužės mėnesiais fiksuotus rekordus. Ekonomistai tikėjosi, kad Vokietijos gamintojų kainų augimas per metus tęs birželį užfiksuotą sulėtėjimą (iki 32,7 proc.) ir liepą sieks apie 32 procentus.

Lietuvos bankas (LB) aiškinasi, ar šalyje veikiantys komerciniai bankai tinkamai aptarnauja klientus nustatydami, kokiais atvejais juos galima aptarnauti telefonu, kada būtina atvykti į banko padalinį, ar tam reikia iš anksto registruotis, kaip greitai klientui paskiriamas laikas. Klausimai bankams pateikiami reaguojant į klientų skundus, atsakymai turės būti pateikti per savaitę, teigiama penktadienį paskelbtame LB pranešime.

Iki rekordinių aukštumų išaugus elektros kainoms, verslas taupys, todėl įmonėse galimi darbuotojų atleidimai, mažėsiantys atlyginimai, sako „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė. „Įmonės savo kaštus stebi. Tikėtina, kad įmonės atleidinės žmones, kad mažės atlyginimai. Neigiamo poveikio tikrai sulauksime“, – penktadienį lrt radijui sakė R. Skyrienė.  Trečiadienį 18–19 val. visose Baltijos šalyse elektra biržoje siekė rekordinę kainą – 4 tūkst.

Nuo karo Ukrainoje pradžios mūsų šalyje įsidarbino jau daugiau kaip 15,8 tūkst. ukrainiečių, tai yra beveik pusė visų darbingo amžiaus žmonių. Ukrainos karo pabėgėliai dirba visose Lietuvos savivaldybėse, beveik kas trečias – Vilniuje. Iš viso šiuo metu į Lietuvą yra atvykę daugiau kaip 62,2 tūkst. ukrainiečių, beveik 36 tūkst. – darbingo amžiaus, rašoma pranešime spaudai. Lietuvoje dirba, mokesčius moka ir nuo režimo Baltarusijoje pabėgę baltarusiai. Darbą Lietuvoje rado 7,5 tūkst.

Tik 8 proc. gyventojų tiki, kad Lietuvoje situacija krypsta geryn, beveik trys ketvirtadaliai mano, kad ji blogėja. Penktadienį skelbiamos apklausos duomenimis, pesimistiškai bendrą situaciją Lietuvoje vertina 72 proc. respondentų, dar 20 proc. buvo neapsisprendę. Birželį atitinkamai 89 proc. respondentų teigė manantys, kad padėtis šalyje blogėja, 10 proc. – kad krypsta geryn, neapsisprendusiųjų buvo tik 1 procentas, rodo LRT užsakymu atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje liepą buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 20,9 proc. ir buvo trečia pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 23,2 proc. ir buvo didžiausia, o Latvijoje – 21,3 proc. ir buvo antroje vietoje. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 9,8 proc., o vien euro zonoje – 8,9 procento.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) tebeketina toliau didinti palūkanų normas, mėgindama numalšinti kainų augimą, tačiau sutinka, kad būtų tikslinga „tam tikru metu“ sulėtinti kėlimų tempą, trečiadienį teigė JAV centrinis bankas.  FRS šiemet jau keturis kartus padidino bazinę skolinimosi palūkanų normą, įskaitant du didžiulius padidinimus trimis ketvirčiais procentinio punkto birželio ir liepos mėnesiais – sparčiausiai per daugiau nei 40 metų augančių kainų fone.

Per pirmą šių metų pusmetį „Luminor“ banko klientai vartojimui skolinosi beveik 70 proc. daugiau nei pirmąjį praėjusių metų pusmetį, rašoma pranešime spaudai. Nors vartojimo paskolų rinkoje pirmąjį pusmetį stebėtas žymus augimas, tačiau skirtingais mėnesiais situacija labai keitėsi. Mažiausiai lietuviai skolinosi kovą, kai prasidėjus karui Ukrainoje tvyrojo nežinomybė ir gyventojai stengėsi išlaidauti kuo mažiau bei turėti grynųjų pinigų.

Darbo pajamos antrąjį šių metų ketvirtį ir toliau augo, tačiau jos augo mažiau nei metinė infliacija, teigia „Sodra“. „Pirkinių krepšelio brangimas, tikėtina, trukdė gyventojams pajusti pajamų augimą.

Lietuvos ekonomikos augimas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, buvo mažesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES), rodo Eurostato statistika. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) per metus augo 2,8 procento. Visoje ES ekonomikos augimas siekė 4 proc., o tik euro zonoje – 3,9 procento. Latvijoje BVP per metus augo 2,5 proc., Estija naujausių duomenų kol kas nepateikė. Antrąjį ketvirtį, palyginti su pirmuoju, Lietuvos BVP mažėjo 0,4 proc.