dirbantieji

Kelerius metus nuosekliai augęs Lietuvoje dirbančių užsieniečių iš trečiųjų šalių skaičius per pandemiją sumažėjo penktadaliu. Rugsėjį, palyginti su šių metų sausiu, Lietuvoje liko dirbti 5 tūkst. užsieniečių mažiau.  Lietuvoje rugsėjį dirbo 20,7 tūkst. užsieniečių – iš trečiųjų šalių (ne ES) atvykusių gyventojų, kurie yra gavę leidimą dirbti ir laikinai gyventi Lietuvoje.  Lietuvoje apdraustųjų skaičius rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 8 tūkst.

„Sodra“ gyventojams jų asmeninėse paskyrose pateikė naujausius jų stažo ir pensijos apskaitos vienetų, įgytų iki šių metų liepos, duomenis. Šiemet šie duomenys atnaujinti vėliau nei įprastai dėl COVID-19 ir atidėto pajamų deklaravimo termino dirbantiems savarankiškai.

Kitąmet dirbančiųjų laukia penki vadinamieji ilgieji savaitgaliai, kai poilsiauti bus galima tris dienas ir ilgiau. Pirmasis trijų dienų nedarbo savaitgalis bus tradicinis – per kasmet tris dienas švenčiamas Velykas, balandžio 11–13 dienomis. Trys nedarbo dienos laukia ir gegužės pradžioje. Kadangi Tarptautinė darbo diena bus penktadienį, į darbą nereikės eiti gegužės 1–3 dienomis.

Elena: „Jeigu patys nedirbate ir esate valstybės išlaikomi, o tiksliau mūsų visų dirbančiųjų išlaikomi, tai ar negana vieno vaiko… Nereikia būti egoistais ir sėdėti kitiems ant sprando. Aš irgi norėjau daug vaikų turėti, bet gimdžiau tiek, kiek galėjau išmaitinti ir išleisti į mokslus. O jūs apie tai visai negalvojate. Na pripratot būti išlaikomi, nes motinėlė valstybė viską jums turi dykai duoti, o kas mums ką duoda?“ Tamsus: „WTF ? Kaip šitaip abu su negalia... ir dar vaikų nori.

Šiemet, lyginant su praėjusiais metais, 5 proc. padaugėjo žmonių, per pastaruosius trejus metus pasiėmusių dvi-tris vartojimo paskolas ir tiek pat sumažėjo tokių, kurie minėtu laikotarpiu turėjo tik vieną kreditą. 7 iš 10 besiskolinusių žmonių paskolą ėmė iš to paties kreditoriaus ir ilgesniam terminui nei pernai. Tokius duomenis atskleidė specializuoto vartojimo paskolų banko „Bigbank“ užsakymu atlikta apklausa.

Dirbančių asmenų skaičiaus mažėjimas Lietuvoje trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su antruoju, buvo didžiausias tarp visų 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Per ketvirtį užimtumo lygis šalyje smuko 1,5 proc., rodo penktadienį paskelbti ES statistikos tarnybos Eurostatas duomenys. Kartu su Estija tai buvo didžiausias ketvirčio nuosmukis visoje ES. Latvijoje užimtumo lygis per ketvirtį išaugo 0,1 procento. Visoje ES dirbančiųjų asmenų skaičius išliko stabilus.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad pernai iš Lietuvos emigravo 41,1 tūkst. gyventojų, t. y. 12,8 tūkst. mažiau lyginant su 2011 metais. Tačiau mokesčių grąžinimo bendrovė „RT Tax Lietuva“ savo veikloje pastebi, kad laikinai uždarbiauti vykstančių lietuvių skaičiaus visgi nemažėja. „Užsienyje dirbusiems lietuviams padedame susigrąžinti mokesčius iš daugelio užsienio valstybių ir kelis pastaruosius metus matome, kad laikinai užsienyje uždarbiaujančių lietuvių skaičiaus augo.

Orus, deramas darbas. Kas tai? Tai sąvokos, kurių reikšmė ypač aktuali dabar, kai dirbantieji jau nebenori dirbti bet kokio darbo, kai norisi, kad darbas suteiktų pasitenkinimą, galimybę tobulėti profesine prasme, motyvaciją dirbti, saugias ir sveikas darbo sąlygas, padorų atlyginimą. Deramo darbo terminas 1999 m. birželio mėnesį pirmą kartą paminėtas Tarptautinės darbo organizacijos (toliau žr.

Kaip turi atrodyti ideali darbo diena? Kiekvienas gali pateikti skirtingą atsakymą į šį klausimą, bet tikriausiai visi sutiks, kad daugumos darbo dienų produktyvumas tikrai nėra maksimalus. Filosofinis klausimas: ar apskritai įmanoma pasiekti maksimalų produktyvumą? Kad ir kaip ten būtų, daugelis skundžiasi dideliu užimtumu, laiko stygiumi, per dideliu susitikimų skaičiumi, laisvalaikio stoka.

2011 m. spalį minimaliąją mėnesinę algą (MMA), arba 800 litų, ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius, įskaitant individualiųjų įmonių darbuotojus, sudarė 20,8 proc. (215,6 tūkst.), praneša Lietuvos statistikos departamentas. Daugiau negu pusė (114,2 tūkst.) darbuotojų, kurie gavo 800 litų ir mažiau, dirbo ne visą darbo laiką. Palyginti su 2010 m. spalio mėnesiu, MMA arba mažiau gaunančių darbuotojų skaičius sumažėjo nežymiai, 0,3 proc.

Lietuvos statistikos departamento gyventojų užimtumo tyrimo duomenimis, pernai nedarbas šalyje sudarė 15,4 proc., arba 2,4 proc. mažiau nei 2010-aisiais. Nepaisant to, ilgalaikio nedarbo lygis padidėjo 0,6 proc., o kas dešimtas jaunas (15-24 metų amžiaus) asmuo tebebuvo bedarbis, nors nedarbo lygis šioje amžiaus grupėje ir sumažėjo 2,2 proc.

Pasaulinės darbo rinkos perspektyva, palyginti su pernai metais, pablogėjo, sako Tarptautinė darbo organizacija. Ji situaciją vadina iššūkiu, reikalaujančiu neatidėliotinų veiksmų, ir sako, kad vyriausybės turi sukurti 600 mln. darbo vietų per ateinantį dešimtmetį, praneša BBC. Organizacija sako, kad yra pesimistiškiau nusiteikusi dėl silpnesnės pasaulio ekonomikos.

Nuo 2012 m. sausio 1 d. vėl pradėjus mokėti atkurtas senatvės, netekto darbingumo (invalidumo), našlių ir našlaičių socialinio draudimo pensijas, kurios dėl sunkmečio dvejiems metams buvo sumažintos, „Sodros“ biudžetui papildomai reikės 495 mln. litų, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą turėtų siekti 836 litus ir išaugti 68 litais, arba 8,9 proc.

Po 20 metų pensijos Lietuvoje gali sumažėti beveik perpus, rodo Investuotojų asociacijos atlikta demografinių rodiklių analizė. Europos Komisijos duomenimis, vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių skaičius Lietuvoje per minėtą laikotarpį išaugs 160 tūkst. iki 695 tūkst. Tuo metu darbingo (20–64 metų) amžiaus žmonių skaičius kris 353 tūkst. iki 1,7 mln.

Visus šių metų mėnesius į darbą buvo priimama daugiau žmonių nei atleidžiama. Šiais metais didėja ne tik bendras dirbančiųjų skaičius, bet pamažu ima augti ir jiems mokamas atlyginimas, rodo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) duomenys. Antrąjį šių metų ketvirtį apdraustųjų visomis socialinio draudimo rūšimis (dirbančiųjų) buvo 1 mln. 163,6 tūkst., t. y. 26,5 tūkst. daugiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį ir 40,2 tūkst. daugiau nei tuo pačiu metu pernai.

Išankstiniais duomenimis, šių metų liepą „Sodros“ pajamos buvo 947,1 mln. Lt, t.y. 4 proc. arba 36,6 mln. Lt didesnės nei planuota ir 8 proc. arba 70,5 mln. Lt didesnės nei tuo pat metu 2010 m. Per septynis šių metų mėnesius į „Sodros“ biudžetą įplaukė 6 mlrd. 174,9 mln. Lt, t.y. 1,1 proc. arba 66,6 mln. Lt daugiau nei planuota ir 5,1 proc. arba 299,3 mln. Lt daugiau nei per tą patį praėjusių metų periodą.

Europos Sąjungos mastu atliekama studija atskleidžia, kiek laiko vidutinę algą uždirbantis kiekvienos ES šalies gyventojas skiria mokesčiams sumokėti. Jos duomenimis, Lietuva patenka į sunkiausią mokesčių naštą turinčių šalių dešimtuką.

Naujoje prieš mokesčių slėpimą nukreiptoje kampanijoje Didžiosios Britanijos mokesčių rinkėjai savo taikiniais pasirinko santechnikus ir kitus už grynuosius pinigus dirbančius darbuotojus, skelbia „The Independent“. Jos didenybės mokesčių ir muitinės departamentas rengiasi išsiuntinėti laiškus 50 tūkst. žmonių, įspėjant juos susimokėti jiems priklausančius mokesčius arba būti nubaustiems didelėmis baudomis.

„Sodros" duomenys, kad net 60 proc. dirbančiųjų negauna vidutinio atlyginimo, o kas ketvirtas neuždirba minimalios 839 litų algos, rodo, jog skurdo pelkėje, nematydami tvirto kranto, murkdosi dauguma šalies gyventojų. Vargetų daugiau nei pusė Statistikos departamento laikinoji direktorė Vilija Lapėnienė per spaudos konferenciją pristatydama naujausius duomenis pabrėžė, kad 25 proc. darbuotojų pernai gavo iki 839 litų atlyginimą neatskaičius mokesčių. Dar 25 proc.

Susitikimuose su žmonėmis dažnai girdžiu užduodant klausimus – kodėl mes daug dirbame, bet neuždirbame? Kodėl negalime išmaitinti savo vaikų? Deja iki šiol galima teigti, jog Lietuvoje gyvena vadinamoji „skurstančioji dirbančiųjų klasė“. Pastarieji keli metai dar kartą sustiprino kalbas apie dvi Lietuvas. Viena Lietuva yra turtinga, graži ir spindinti žurnalų viršeliuose, kita Lietuva – pilka, sena, skurstanti – niekam nereikalinga.