biurokratai

„Gerai, kad Dalia Grybauskaitė kandidatuoja. Visi laukėme jos sprendimo. O ką čia daugiau komentuoti? Visi jos veiksmai, situacijos rodė, kad taip ir bus. Šiandien turėtų būti šventė dešiniųjų stovykloje“, – taip žinią apie šalies vadovės kandidatūrą gegužės mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose pasitiko „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis Rolandas Paksas. Pasak jo, už D. Grybauskaitę balsuos rinkėjai už konservatoriaus Vytauto Landsbergio poziciją.

IKEA generalinis direktorius Mikaelis Olsonas (Mikael Ohlsson) pareiškė, kad kompanijos projektai Europoje vykdomi labai lėtai, nes derinimams su valdininkais tenka skirti dukart daugiau laiko, nei planuota. Apie tai rašo "The Financial Times". Pasak M. Olsono, IKEA norėtų dirbti sparčiau, bet licencijų suteikimo ir "akivaizdžių ir paslėptų kliūčių" įveikimo procesas tampa vis ilgesnis.

Keletą metų deklaravusi, kad visais įmanomais būdais kovoja su biurokratija ir mažina valdininkų skaičių, Vyriausybė patyliukais laimina naują etatų pūtimąsi ministerijose ir joms pavaldžiose institucijose. Kai kurios jų išsipūtė net labiau nei 2008-aisiais. Šią savaitę Vyriausybė nutarė 10 pareigybių praplėsti Valstybinę augalininkystės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Mat įsteigti du nauji pasienio kontrolės punktų fitosanitarijos postai Šiaulių ir Kauno oro uostuose.

Klasikiniu biurokratizmo plėtros pavyzdžiu galėtume laikyti Kauno miesto savivaldybę, o jos pėdomis seka ir kitos. Kauno biurokratus pašiurpino žinia apie sprendimą naikinti departamentus, tačiau netrukus jie nusiramino sužinoję, kad departamentus pakeis kuriamos valdybos. Jei kuri nors savivaldybė sumano atlikti reformą ir garsiai paskelbia norą dirbti efektyviau bei sumažinti biurokratų skaičių, tai labai išauga tikimybė, kad po reformos toje institucijoje bus įsteigta naujų etatų.

Ar gali išgaruoti pastatas? Gali, jeigu patenka į Šiaulių savivaldybės valdininkų rankas. Iš vargšus globojančios labdaros fondo administratorės miesto valdžia atėmė pastatą, sunaikino įrangą, nugriovė ir dar bandė prisiteisti mokesčius už neegzistuojantį turtą. Šešerius metus bandanti išsiaiškinti, kas nurodė sunaikinti privatų turtą ir kodėl iki šiol neatlyginama, moteris sulaukė tik kuklaus Savivaldybės administracijos direktoriaus atsiprašymo.

„Norėtųsi tikėti, kad vieną dieną turėsime tokią viešojo sektoriaus darbo kultūrą, kai piliečiai ir verslas, paklausti, kaip jie vertina viešojo sektoriaus darbą, atsakys, jog viešas sektorius supranta jų tikslus ir visapusiškai padeda juos realizuoti, o viešojo sektoriaus darbuotojai didžiuosis, kad dirba viešame sektoriuje ir tarnauja visuomenei“, – tai Saulėlydžio komisijos narės Dovilės Burgienės žodžiai, įrašyti minėtos komisijos ataskaitoje (8 psl. – red. past.

Verslo konferencijoje „Antroji finansinės krizės banga?“ diskutuota, jog šios bangos Lietuva neišvengs. „Krizės – tai vis nepadaryti namų darbai“, – sakė analitikas profesorius Rimantas Rudzkis. Verslo lyderiai prisiminė, jog valdžia į „pranašiškas“ jų prognozes neįsiklausė dar prieš pirmąją bangą. Banga atsirita R. Rudzkis vienareikšmiai sakė: „Krizė nepasibaigusi.“ Lietuva labai priklauso nuo to, kas darosi Europoje.

Seimui svarstyti pateiktame 2012 m. šalies biudžeto projekte planuojamas apie 4 kartus mažesnis negu šiemet (2011 m. planuotas – beveik 2,6 mlrd. Lt) valstybės biudžeto deficitas, o visų viešųjų finansų deficitas, įskaitant „Sodros“ deficitą, pervedimus į pensijų fondų antrąją pakopą ir kt., bus ne didesnis negu 2,8 proc. BVP. „Balsas.lt“  jau rašė, kad tam, jog deficitas būtų mažesnis už Mastrichto kriterijus (3proc. BVP – red. past.

Šiandien Europos Parlamento plenarinėje sesijoje Strasbūre pritarta rezoliucijai dėl naujų įgūdžių ir darbo vietų darbotvarkės. Rezoliucijoje išdėstoma Europos Parlamento pozicija vertinant Europos Komisijos komunikato „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė: Europos pastangos kiekvienam suteikti darbą“ projektą. Priimtame dokumente akcentuojama būtinybė mažinti administracinę naštą, tenkančią mažoms ir vidutinėms įmonėms, ir biurokratiją siekiant sukurti darbo vietų.

Po Panevėžio savivaldybės stogu atšvęstos Antaninės puotoje nedalyvavusios, bet pavaldinių nekontroliavusios administracijos direktorės Kristinos Vareikienės piniginę paplonino tik simboliškai. Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyrius Savivaldybės vadovę nubaudė 500 litų bauda. Skyriaus viršininko Rimanto Trotos teigimu, K.Vareikienei nuobauda skirta už tai, kad nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti.

Lietuvoje žmonių neklausiama, ar jie nori gyventi geležinkelio stotyje, ar ne, o kai kurie pabudę rytą nustemba sužinoję, kad gyvena kitoje gatvėje nei vakar. Valdininkai tvirtina, kad gyvenviečių ar gatvių pavadinimų keitimas– ne žmonių reikalas, nors už tai tenka sumokėti ir vietos gyventojams, ir visiems šalies gyventojams. Tik bendruomenių atstovai tuščiai piktinasi, kad demokratija Lietuvoje– utopija.

Kasmet Lietuvoje kylantys potvyniai vis dar stebina valdininkus – šaukiamos ekstremalių situacijų komisijos, konstatuojama, kad potvynis yra. Tačiau specialistai tikina, kad valdžia sprendžia tik problemų pasekmes, bet ne priežastis, o gelbėtojai su stichija kovoja akmens amžiaus priemonėmis. Kauno rajono valdžia dar trečiadienį susirūpino potvyniais prie Neries esančiose Radikių bei Kleboniškio gyvenvietėse. Ten, kur praėjusių metų kovą kilęs potvynis nusiaubė prie pat upės pastatytus namus.

Klaipėdos apygardos prokuratūra kartu su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos pareigūnais baigė dar vieną ikiteisminį tyrimą dėl nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Įtarimai dėl tarnybos pareigų neatlikimo (pagal Baudžiamojo kodekso 229 str.

Biurokratiją turinti naikinti Saulėlydžio komisija skelbia rezultatus: per dvejus metus baigta peržiūrėti, kas valstybės institucijose negerai. Tikrieji rezultatai – sujungtos vos kelios įstaigos, sumažinti vos keli etatai. Komisijos atstovai teisinasi negalintys įsakinėti valdžiai, o buvę jos nariai konstatuoja, kad ji dirba ir toliau dirbs tuščiai.

Pernai Vyriausybė atnaujino apmirusios Saulėlydžio komisijos darbą ir žadėjo rimtai apkapoti vis augančios biurokratijos čiuptuvus. Užsimota peržiūrėti visų valstybės institucijų veiklą, atsisakyti nereikalingų funkcijų, etatų. Tikėtasi, kad tai padės biudžetui sutaupyti ne vieną šimtą milijonų litų. Tačiau greitai komisijos veikla ėmė išsikvėpti. Gyventojų, visuomeninių organizacijų komisijai siūlomos idėjos atsimuša į interesų grupių Seime ir ministerijose skydus.

Valdžia tikina, kad klerkų atleidinėjimas iš pareigų finansinės naudos duos ateityje, tačiau vien šiemet atleidžiamiems valdininkams turėtų būti išmokėta apie 15 mln. litų, rašo "Lietuvos žinios". 4 tūkst. valdininkų pernai sumažinusi Vyriausybė rankų neketina nuleisti ir šiemet. Teigiama, kad 2010-aisiais valstybės tarnyboje bus atsisakyta beveik tiek pat žmonių, kaip ir per praėjusiuosius.

Panevėžio rajono savivaldybės sprendimas 25 dienas per metus kiekvieną darbuotoją išvaryti pailsėti padės sutaupyti pinigų, bet rajono žmonėms gali kainuoti nervų. Iš kaimų miestan, į rajono Savivaldybę, atkakę tvarkyti reikalų kai kurie gyventojai jau dabar piktinasi neradę vieno ar kito darbuotojo. Lygiai taip pat ir seniūnijose. Atėjusieji svarbiu reikalu pas seniūną ar raštvedę išgirsta, kad jiems – laisvadienis. Savivaldybės ir seniūnijų darbuotojams irgi nesaldu.

Europos biurokratai Briuselyje buvo kelioms valandoms išjungę savo kompiuterius, protestuodami prieš kai kurių Europos Sąjungos (ES) narių planus blokuoti žadėtą algų pakėlimą. Iš viso pirmadienį 3 valandas protestavo apie 2500 ES tarnautojų, pasipiktinusių, kad 15 iš 27 ES narių nori juos palikti be 3,7 proc. padidintų atlyginimų, kaip priklauso.