baltijos šalys

 Per pirmuosius tris 2014 m. mėnesius Baltijos regionas iš Skandinavijos importavo 1,21 TWh elektros energijos – keturis kartus daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu 2013 m. Išaugusį importą lėmė žemos elektros kainos Skandinavijos rinkoje bei praėjusių metų pabaigoje pradėta eksploatuoti „Estlink-2“ elektros jungtis. Prognozuojama, kad 2014 m. iš Skandinavijos importuojamos elektros kiekis padidės bent du kartus.

Baltijos šalių oro erdvėje antradienį prasideda NATO karinių oro pajėgumų treniruotė, kurioje dalyvaus Jungtinių Valstijų, Švedijos ir Lietuvos kariniai orlaivai. Tokios pratybos Baltijos regione vyksta jau penktus metus, bet šiemet jos rengiamos Rytų Europos valstybėms nuogąstaujant dėl Rusijos, kuri aneksavo Ukrainos Krymo regioną.

Danija pasiųs šešis naikintuvus F-16, kurie sustiprins NATO vykdomą Baltijos šalių oro policijos misiją, padidėjus įtampai dėl Rusijos įvykdytos Ukrainos Krymo regiono aneksijos, trečiadienį pranešė Danijos žiniasklaida. Numatoma, kad šie lėktuvai patruliavimą pradės nuo gegužės 1-osios, o jų dislokavimas tęsis iki rugpjūčio pabaigos, informavo visuomeninis transliuotojas DR. Šis Danijos indėlis yra „mėginimas pademonstruoti solidarumą su Baltijos šalimis dabartinėje padėtyje“, sakoma pranešime.

Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt NATO pajėgų Europoje vadas sako, reaguojant į Maskvos veiksmus Kryme ir telkiamas pajėgas Ukrainos pasienyje, reikia galvoti apie aljanso pajėgų perdislokavimą. Generolas išskyrė Baltijos šalis, nes pasak jo, jei čia nebus NATO karių, agresijos atveju, bus sunku ginti sąjungininkus. Pačiu laiku – taip galima apibūdinti didžiausias praėjusį lapkritį Baltijos šalyse ir Lenkijoje vykusias NATO pratybas.

Elektroniniai atsiskaitymai Baltijos šalyse sparčiai vystėsi per paskutinius du dešimtmečius. Prieš 20 metų mokėjimo kortelės, jau tuo metu plačiai naudojamos Vakarų Europoje, buvo praktiškai neregėtos Baltijos šalyse. Šiuo metu plėtra Lietuvoje aplenkė daugelį Europos šalių, pavyzdžiui, vykdant bekontakčius atsiskaitymus viešajame transporte arba atsiskaitant mobiliuoju telefonu už automobilių stovėjimą.

Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt Laikui bėgant Rusijos spaudimas Baltijos šalims ir Lenkijai gali didėti, tačiau greičiausiai tai nebūtų tiesioginė karinė intervencija, todėl 5-ąjį NATO sutarties straipsnį reikėtų peržiūrėti ir tiksliau apibrėžti, kas yra agresija, šalies narės užpuolimas. Taip naujienų portalui LRT.lt sako Latvijos Tarptautinių reikalų instituto vadovas Andris Sprūdas.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinių Valstijų viceprezidentas Joe Bidenas antradienį pradeda susitikimus Lenkijoje, paskui jis atvyks į Lietuvą. Susitikimuose su Lenkijos ir Lietuvos vadovais J. Bidenas aptars padėtį Ukrainoje, taip pat NATO valstybių įsipareigojimus dėl Baltijos šalių gynybos. Išvakarėse prezidentas Barackas Obama pakartojo, kad laikysis švento įsipareigojimo ginti NATO sąjungininkus. Jis taip pat pranešė, kad ir pats kitą savaitę vyks į Europą.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) antradienį pabrėžė suprantantis Baltijos šalių nuogąstavimus dėl Rusijos, tačiau pridūrė, kad Europos Sąjunga (ES) dėl naujų žingsnių reaguojant į krizę Kryme turėtų tartis po savaitgalį planuojamo referendumo. Lietuvos pareigūnai savo ruožtu teigia, kad Europa vėluoja reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt „Baltijos šalių saugumas yra mūsų pačių rankose. Visų pirma, mes turime suvokti, prisimindami istoriją, kad laisvė nėra duotybė. Už ją reikia kovoti ir ja didžiuotis. Reikia būti pasiruošusiems apginti savo Tėvynę, laisvę“, – apie galimą karinę grėsmę iš Rusijos kalbėjo Europos Sąjungos ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. Tačiau, pasak jo, planų okupuoti Baltijos šalis bent kol kas neturi net griežčiausi Rusijos radikalai.

 Šeštadienį Šiauliuose vyko Baltijos šalių jaunių lengvosios atletikos mačas, kuriame antrus metus iš eilės triumfavo Estijos sportininkai. Uždarose patalpose vykusiose varžybose lengvaatlečiai varžėsi 22 rungtyse (po 11 vaikinų ir merginų). Kiekvienoje iš jų šaliai galėjo atstovauti po du sportininkus, kurie pagal užimtas vietas šalims pelnė taškus: pirmą vietą iškovojusiam lengvaatlečiui atiteko 7 taškai, antrą – 5, trečią – 4 ir t.t. Nugalėtojais tapę estai antrą vietą užėmusią Lietuvos ...

Pripažinkime – esame profesionaliai niurzgėti mėgstanti tauta. Nepasitenkinimo strėles laidome net tada, kai tam nėra jokio aiškaus pagrindo. „Prie ruso buvo geriau.“ Tai frazė, kurią išgirdęs neretas lietuvis gniaužia kumštį. Frazė, kurios koktumas stumia į neviltį ir verčia dar kartą atidžiau pasižiūrėti, ar efektyviai naudojamos švietimui skirtos lėšos.

„Negali nestebinti ganėtinai keisto pobūdžio diskusija Lietuvoje dėl galimų aplinkybių mūsų narystei Europos sąjungoje tęsti. Keistai skamba kalbos apie išstojimo iš jos rizikas ar galimybes. Manau, kad tai yra neatsakingo politinio kalbėjimo pavyzdžiai“, - balsas.lt sakė Seimo liberalų sąjūdžio frakcijos narys Petras Auštrevičius.

Šiandien Vidaus reikalų ministerijoje vyko 6-tasis Baltijos šalių kibernetinio saugumo politikos koordinavimo ekspertų susitikimas, kuriame dalyvavo specialistai iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybės institucijų, atsakingų už elektroninės informacijos saugos (kibernetinio saugumo) politikos formavimą, įgyvendinimą ir kibernetinio saugumo užtikrinimą.

Lietuva, kaip ir kitos Baltijos šalys, yra mažos ir atviros ekonomikos, kurias labai stipriai gali lemti išorės veiksniai, tad dažnai prognozuojamas ekonominis augimas gali labai greitai koreguotis ir į neigiamą pusę. Taip naujienų portalui sakė verslo rizikos vertinimo bendrovės „Coface“ Rizikos vertinimo departamento direktorius Mindaugas Sventickas.

SEB banko atliktos analizės rezultatai parodė, kad optimistiškiausiai yra nusiteikusios Estijos, o pesimistiškiausios – Latvijos mažos ir vidutinės įmonės. Visų trijų Baltijos šalių verslininkai ateinančiais metais bus atsargūs, o tai gali stabdyti inovacijų, darbo vietų kūrimo, eksporto virsmą ir ekonomikos augimą.

Ne paslaptis, kad tik viena galia planetoje gali labiau supriešinti artimiausius draugus, nei meilė. Taip, neklystate – tai pinigai. Kalbant apie Baltijos šalis, šaltąją Estiją ir regiono pietiete vadinamą Lietuvą taip pat supriešino finansai. Tiksliau – pinigai bėgiams. Nesugebėjimas suderinti interesus kainuoja nei daug, nei mažai – du dešimtmečius. Tiek laiko trunka projektas „Rail Baltica“. Palyginimui, Carinei Rusijai prireikė 25 metų, kad būtų sukonstruota 9 tūkst.

Latvijoje viešinti prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad euro įvedimas Baltijos šalyse sustiprins konkurencingumą regione. Tai ji pareiškė su Latvijos prezidentu Andriu Bėrziniu aptarusi šios šalies prisijungimo prie euro zonos patirtį. Pasak D.Grybauskaitės, Lietuva jau dabar atitinka visus Mastrichto kriterijus, tačiau būtina ir toliau mažinti biudžeto deficitą, siekti, kad infliacijos rodikliai atitiktų kriterijų numatytas normas.

Finansų ministerijos patikėjimo teise valdoma įmonių grupė „Lietuvos energija“ (LE) sieks padvigubinti savo vertę ir tapti vertingiausia energetikos įmone Baltijos šalyse. Toks tikslas numatytas LE grupės 2014-2020 metų veiklos strategijoje, kurią patvirtino valdyba. Per tą laikotarpį į plėtrą grupė numato investuoti 2-3 mlrd. litų.

Vilnius – ne Niujorkas, o Konstitucijos prospektas – ne Volstritas. Mažesnė rinka siūlo kuklesnį kapitalą, tačiau vos du dešimtmečius skaičiuojanti Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių investavimo kultūra – gerose rankose.

Diskusijose dėl euro įvedimo pasikartoja vienas ir tas pats argumentas, esą kodėl jaučiamės protingesni už britus, švedus ar lenkus, kurie savo nacionalinių valiutų bent jau kol kas neketina atsisakyti. Gal ir nesame protingesni už juos, tačiau čia reikia atsižvelgti į kai kuriuos objektyvius veiksnius, kuriuos besiginčydami dažnokai pamirštame. Vienas iš tokių veiksnių yra ekonomikos atvirumo lygis.

Buvęs Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Robertas Gatesas (Robertas Geitsas) savo naujoje knygoje Baltijos šalių priėmimo į NATO nevadino klaida, o teigė pritaręs šiam žingsniui. "Skubūs žingsniai taip greitai po Sovietų Sąjungos žlugimo įtraukti tiek daug anksčiau pavergtų tautų į NATO buvo klaida. Baltijos šalių, Lenkijos, Čekoslovakijos ir Vengrijos greitas įtraukimas buvo teisingas dalykas, bet manau, kad procesas po to turėjo sulėtėti", - rašoma knygoje.

Ryga, sausio 10 d. Šiandien Lietuvos finansų ministras Rimantas Šadžius Rygoje dalyvauja euro įvedimui Latvijoje skirtame renginyje, į kurį pakvietė šios šalies Ministras Pirmininkas. „Sveikinu kaimynus su euro įvedimu ir turiu vilties, kad kitais metais panašias iškilmes surengsime ir Lietuvoje. Tai būtų simboliška, nes, būtent Lietuvai pirmininkaujant, buvo pritarta dėl Latvijos stojimo į euro zoną praeitų metų liepą, o Latvija 2015 metų sausio pirmą dieną pradės pirmininkavimą ES.

Dėl pirmosios Baltijos šalyse „Subway“ užkandinės Vilniaus Senamiestyje įrengimo darbų trukdžių atidarymas atidėtas. Gruodžio mėnesį sostinės Vokiečių gatvėje turėjusią atsidaryti užkandinę planuojama užbaigti įrengti artimiausiu metu, tačiau tikslios datos „Subway“ atstovas Peteris Mompalao de Piro naujienų portalui Ekonomika.lt negalėjo atskleisti.   Ekonomika.

Pirmąją naujųjų metų darbo dieną investuotojai Vilniaus biržoje buvo labai aktyvūs – atlikti 646 sandoriai, apyvarta viršijo 1,3 mln. eurų. Euforinės nuotaikos pakėlė biržos indekso vertę beveik 3 procentais. „Aprangos“ vertybiniai popieriai brango 1,15 proc. – bendrovė pranešė apie beveik 11 proc. išaugusias pardavimų apimtis gruodžio mėn. (plačiau apie tai – įmonių naujienose). „Pieno Žvaigždžių“ akcijų kaina šoktelėjo 8,02 proc.

Nuo kitų metų pradžios Baltijos šalių oro erdvėje su keturiais naikintuvais F-15 „Eagle“ patruliuos Jungtinių Valstijų karinių oro pajėgų kontingento kariai. NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse JAV dalyvaus jau ketvirtą kartą. Pastarąjį kartą šios šalies kariai Lietuvos karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose buvo dislokuoti 2010 metais, pirmą kartą - 2005 metų rudenį, BNS pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Š. Marčiulionio krepšinio akademijoje gruodžio 20-22 dienomis rengiamas tarptautinis krepšinio turnyras „PZU taurė – 2013“. Turnyrą inicijavo ir finansavimą skyrė draudimo bendrovė „PZU Lietuva“, trejus metus remianti Š.Marčiulionio krepšinio akademijos berniukų komandą, teigiama pranešime spaudai. „Šį turnyrą sumanėme kaip padėką mūsų remiamai berniukų komandai už puikius rezultatus. Jie nusipelno aukščiausio lygio varžovų, kad augtų ir tobulėtų.

Švedijos signalų žvalgybos agentūra FRA šnipinėjo ne vien Rusijos politinę vadovybę, bet ir Baltijos šalis bei Rusijos energetikos sektorių, šeštadienį pranešė Švedijos televizija (SVT). Kaip paskelbė tiriamosios žurnalistikos laida „Uppdrag Granskning“, FRA dalijasi informacija su Jungtinėmis Valstijomis, kurios labai vertina šios agentūros indėlį.

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad per metus vidutines pajamas uždirbančio sostinės gyventojo įperkamas gyvenamojo būsto plotas labiausiai padidėjo Vilniuje – 3,1 kvadratinio metro, Rygoje – kone perpus mažiau – 1,9 kvadratinio metro, o Taline įperkamas būsto plotas sumažėjo 6,9 kvadratinio metro. Vis dėlto vilniečio įperkamas būsto plotas vis tiek yra mažiausias iš trijų Baltijos šalių sostinių.

Techniniai sprendimai, kurie tikriausiai nulėmė praeitą savaitę Rygoje įvykusią prekybos centro „Maxima“ stogo griūtį, yra naudojami daugelyje kitų viešųjų ir pramonės pastatų Baltijos šalyse ir Šiaurės Europoje, nurodė Suomijos statybos saugumo bendrovės „Rak Tek Solutions“ vadovas ir vyriausiasis inžinierius Toomas Kaljasas (Tomas Kaljasas). Šeštadienį Rygoje komentuodamas lapkričio 21 dieną įvykusią tragediją, kai Rygos vakariniame Zuolitūdės rajone įvykusi griūtis prekybos centre nusinešė 54...

Mirosławas Dąbrowskis „Renault“ Baltijos šalių padalinio direktoriaus pareigas eis iki 2013 m. lapkričio pabaigos, o vėliau dirbs „Renault“ mažmeninio pardavimo grupės Varšuvoje direktoriumi.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Politologai atkreipia dėmesį, kad siekiant Baltijos jūros regiono ekonominio, politinio, energetinio saugumo, svarbu į regioninio bendradarbiavimo projektus įtraukti visas Baltijos jūros valstybių tarybos atstoves, tačiau Varšuvoje surengtame forume daugelis pripažino, kad Rusija vis dar labiau linkusi į dvišalį, o ne regioninį bendradarbiavimą.

Lietuvoje viešintis Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) sekmadienį Baltijos šalis pavadino puiku pavyzdžiu, kaip įtvirtinti demokratiją, ir pabrėžė Lietuvos vaidmenį Europos Sąjungos (ES) Rytų partnerystės programoje. Skaitydamas paskaitą Vytauto Didžiojo universitete Kaune, Jungtinių Tautų vadovas teigė, kad tarptautinė bendrija lyderystės iš Lietuvos lauks ir jai dirbant Saugumo Taryboje artimiausius dvejus metus.

Vidurio ir Rytų Europos šalių (VRE) komerciniai bankai nerodo entuziazmo daugiau skolinti nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtrai. NT projektus palankiausia finansuoti Čekijoje, Slovakijoje ir Lenkijoje, o Baltijos šalys ketvirtus metus iš eilės lieka sąrašo pabaigoje.

 SEB ekspertai: Baltijos šalių namų ūkių vartojimo išlaidų krepšelyje būtinųjų išlaidų dalis didesnė už Europos Sąjungos vidurkį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje namų ūkių finansinę padėtį analizuojantys SEB grupės ekspertai pastebi, kad, statistiniais duomenimis, gyventojų išlaidos maistui ir būstui Baltijos šalyse, palyginti su Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkiu, skiriasi. Didžiausias atotrūkis pastebimas lyginant išlaidas maistui: ES šalyse šios išlaidos vidutiniškai sudaro 13 proc.

Specialiai iš Rygos, Karolis Birgilas Baltijos šalių ekonomikos visuomet domino net tik ekspertus, bet ir gyventojus. Šalių istorinė patirtis buvo panaši, taigi įdomu, kur nusileidžiame savo kaimynams ir kokiose sferose lenkiame juos. Jau trečius metus iš eilės vysktanti SEB banko ekspertų rengiama Baltijos šalių namų ūkių pusmečio ekonominė apžvalga leidžia atsakyti į šiuos klausimus.

Baltijos šalims nepavyksta išspręsti ginčo dėl NATO vykdomos oro policijos ateities: Lietuva tikina nematanti pagrindo dalį misijos perkelti į Estiją, kaip pageidauja Talinas. Latvija sako, jog svarbiausia yra misijos efektyvumas, o ne pats rotacijos klausimas, bet perspėja nerimaujanti dėl to, kad Baltijos šalių bendradarbiavimas „išgyvena ne geriausius laikus“. NATO šalių naikintuvai Baltijos šalyse patruliuoja nuo 2004 metų, kai šios šalys tapo visateisėmis Aljanso narėmis.

Baltijos šalys pasižymi gerai išsilavinusiais aukšto lygio ekspertais ir turi esminį pranašumą bendraujant su nuolatos augančia Rusijos rinka, mano vienos populiariausių bendravimo internetu programų „Skype“ kūrėjas Michaelas Jacksonas. Nuo 2007 metų prie investavimo galimybes medžiojančios „Mangrove Capital Partners“ prisijungęs M. Jacksonas interviu Ekonomika.lt pasakojo ieškantis ambicingų žmonių ir manantis, kad „Facebook“ sėkmės atvejis yra veikiau išimtis, o ne taisyklė.

Energetikos ministerija artimiausiu metu Vyriausybei ketina pristatyti bendrą Baltijos šalių energetikos įmonių ir Japonijos korporacijos "Hitachi" poziciją dėl naujos atominės elektrinės Visagine projekto (VAE). "Yra gauti Estijos ir Latvijos energetikos įmonių pasiūlymai, dabar jie apibendrinami ir artimiausiu metu ministras (energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius - BNS) pristatys juos Vyriausybei", - BNS sakė energetikos ministro patarėja Daiva Rimašauskaitė.

 Lenkijoje ir Baltijos šalyse lapkritį vyksiančiose vadinamosiose 5 straipsnio pratybose, kurių metų vertinamas NATO greitojo reagavimo pajėgų pasirengimas reaguoti į tarptautinę krizę, dalyvaus 300 Lietuvos karių.  Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė, kad lapkričio 2-9 dienomis vykstant pratyboms „Steadfast Jazz 2013“ apie 300 Lietuvos karių bus dislokuoti skirtingose pratybų vietose Lenkijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

Geopolitika.lt siūlo skaitytojams žinomo rusų informacinio analitinio tinklalapio Lenta.ru straipsnį, kurio autorius švelniai, bet kryptingai prieina prie išvados, kad Baltijos valstybėms būtų naudinga pasirinkti Suomijos santykių su Rusija modelį.

Mėgstame šyptelėti, kai turtus susirinkę aitvarai palieka kaimyno sodą. Ekonominė logika rodo, kad analogiška padėtis tarp valstybių turėtų versti raudoti. Europai parodžius pirmuosius atsigavimo ženklus, darosi įdomu, ar jau galime trinti rankas dėl galvas keliančių Senojo žemyno ekonomikų. Neprireikė nė trejų metų, ir išsivysčiusios šalys ėmė ropštis iš niūrios recesijos liūno.

SEB bankų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apskaičiuotas antrojo ketvirčio būsto įperkamumo rodiklis rodo, kad vidutines pajamas gaunantis vilnietis galėtų nusipirkti 39,6 kv. m senos statybos būstą miegamajame rajone. Tai yra mažiausias galimo įpirkti būsto plotas, palyginti su kitų Baltijos šalių sostinių gyventojų galimybėmis. Vidutines pajamas gaunantys Latvijos ir Estijos sostinių gyventojai atitinkamai galėtų nusipirkti 49,7 ir 47,2 kv.

Nėra korektiška lyginti Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių okupaciją su situacija Ispanijoje, Ispanija pajėgi demokratinėmis, teisinėmis priemonėmis spręsti visas savo vidaus problemas, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM). URM sekmadienio vakarą pranešė esanti susirūpinusi Ispanijos spaudoje tendencingai ir klaidingai interpetuota Lietuvos pozicija Katalonijos klausimu. "Didžiuojamės Lietuvos žmonių nueitu keliu į nepriklausomybę.

 Per antrąjį 2013 metų ketvirtį Estijos kapitalo banko „Bigbank” grupės paskolų portfelis išaugo 5,8 mln. eurų , t.y. 2,3 proc., ir birželio pabaigoje pasiekė 256 mln. eurų. Šiuo laikotarpiu „Bigbank” grupė uždirbo 2,4 mln. eurų pelno – beveik dvigubai daugiau nei praeitais metais. Banko pelnas prieš atidėjinius pasiekė 6,3 mln. eurų, t.y. 36,9 proc. daugiau nei pernai.

Po kelis mėnesius trukusių ginčų su Latvija ir Estija, Lietuvos ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė kurti bendrą Baltijos šalių įmonę, kuri įgyvendintų transeuropinės vėžės „Rail Baltica“ projektą, sujungsiantį Estiją, Latviją ir Lietuvą. „Nuspręsta kurti bendrą įmonę su Latvija ir Estija, ir rugsėjo 16 dieną Baltijos šalių transporto ministrai turėtų pasirašyti deklaraciją dėl to projekto įgyvendinimo“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Užvakar paskelbęs apie būtinybę Rusijai pulti Baltijos valstybes kaip atsaką į JAV grasinimus Sirijai, šiandien rusų politologijos mokslų daktaras Michailas Aleksandrovas pateikė pasiaiškinimą. Pradžioje šiek tiek suglumęs dėl tokio "nelaukto" dėmesio politologas pateikė tam "paaiškinimą" - tai suokalbis prieš jį. Pajutęs, kad yra skaitomas, M. Aleksandrovas propagandiniais argumentais bando įrodyti kodėl vakarykštis jo įrašas turėtų būti svarstomas kaip sveiko proto išdava. Balsas.

Gerėjantys Baltijos šalių BVP rodikliai turėtų atnešti džiugių nuotaikų, tačiau atsipalaiduoti neleidžia silpstanti Rusijos ekonomika. Estijos ekonominė situacija gerėja lėčiau nei buvo laukta, tuo tarpu Lietuva bei Latvija bent jau kol kas puoselėtus lūkesčius pateisina – pozityviai nuteikia vartojimo bei eksporto tendencijos Lietuvoje, statybų ir paslaugų rodikliai Latvijoje. „Danske Bank“ prognozės Lietuvai ir Latvijai išlieka nepakitusios, o Estijai – sumažintos iki 2,0 – 2,5 proc.

Konsoliduotas pirmojo pusmečio draudimo bendrovės „If“ pelnas Baltijos šalyse siekė 19 mln. litų. ​Per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje pasirašyta 212 mln. Lt įmokų, t.y. 0,6 proc. daugiau, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. „If“ klientų skaičius išaugo 1,7 proc. iki 370 tūkst. Lietuvoje „If“ pasirašė 49,5 mln. Lt įmokų – 1 mln. Lt daugiau, nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Klientams atlyginta 25,6 mln.

Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Estijai pasiūlius steigti bendrą trijų Baltijos šalių įmonę, kad ši administruotų „Rail Baltica“ projektą, Lietuvos Susisiekimo ministerijos vadovai tvirtina, kad tokios galimybės nesuteikia mūsų šalies Konstitucija. Pagal ją, keliai – nacionalinis turtas, todėl jo nebūtų įmanoma perduoti valdyti kitų šalių įmonėms. Lietuva siūlo kitokį projekto administravimo modelį ir tebelaukia Europos Komisijos vertinimo.