Sodas ir daržas

Melsvės – vienos iš populiariausių ir dažniausiai auginamų augalų šešėliuotuose soduose visame pasaulyje. Be to, tai puikus pasirinkimas pradedančiam sodininkui, nes nepavykti auginti melsvių tiesiog neįmanoma. Jos puošnios, lengvai prižiūrimos, gražiai derinamos su kitais gėlyno augalais. Vienoje vietoje gali augti net 30 metų.

Kėdainių rajono Kunionių kaime savo braškių ūkyje besidarbuojantys Sigita ir Nerijus Žilinskai skina pirmąsias uogas. Uogų jau užtenka ne tik sau pavalgyti, bet ir pardavimui. Tiesa, kol kas braškių paragauti tenka tik ištikimiausiems klientams, o didesnius kiekius ūkininkai planuoja skinti artimiausiomis dienomis. Žilinskai šiltnamiuose uogas augina beveik dvi dešimtis metų.

Gegužė – tikras pavasario mėnuo. Sodininkams ir daržininkams jau pats darbymetis. Žemė ir oras pakankamai įšilę ir dauguma augalų gali būti sėjami ar sodinami tiesiai į dirvą. Taip pat netrūksta ir kitų darbų: laikas tręšti, genėti, ravėti piktžoles, persodinti kambarinius augalus ir t.t. Tad peržvelkime, ką mums pataria gegužės mėnesio sėjos ir sodinimo kalendorius. Gegužės mėnuo dažniausiai jau tinkamas visoms daržovėms sėti bei sodinti.

Įpusėjus pavasariui, vis daugiau lietuvių užsiima sodo, daržo darbais. Visgi šie darbai yra ne tik naudingi, bet ir gali sukelti rimtų sveikatos pasekmių.  TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas ir į svečius pakvieta medicinos daktarė Eglė Marciuškienė pasakoja apie sodo, daržo darbų naudą bei įspėja apie tvyrančius pavojus.

Spanguolė (lot. Oxycoccus) priklauso erikinių (lot. Ericaceae) augalų šeimai. Yra kilusi iš Šiaurės Amerikos. Natūraliai auga užpelkėjusiose, durpingose vietovėse, atviruose pelkynuose. Savaime gamtoje auga paprastoji spanguolė (lot. Vaccinium oxycoccus) ir smulkiauogė spanguolė (lot. Vaccinium microcarpon), kuri laikoma paprastosios spanguolės porūšiu. Spanguolės yra daugiamečiai, visžaliai, žemaūgiai augalai.

Kas gi nežino šilauogių? Ji tapo viena populiariausių uogų po braškių. Šilauogės – tai lapuočių krūmai (Vaccinium uliginosum), viržinių šeimos (Vaccinium) genties augalai. Natūraliai gamtoje šilauogė aptinkama šalto ir vidutinio klimato zonose visame šiaurės pusrutulyje. Šiaurės Amerikoje ji paplitusi nuo Kalifornijos iki Aliaskos, o Europoje ir Azijoje – nuo Mongolijos ir Viduržemio jūros iki pat Islandijos.

Orchidėjos – vienos elegantiškiausių kambarinių gėlių, kurioms atsispirti negali joks namiškis. Tačiau nutinka, kad dėl nenumatytų aplinkybių orchidėja ima „bloguoti“. Baigiasi juokai, kai orchidėja suserga, bet jei orchidėjų ligos bus pastebėtos anksti, yra didelė tikimybė, kad augalą pavyks išgelbėti! Sužinokime, kaip ir kodėl orchidėjos suserga, kokios orchidėjų ligos pasitaiko ir kaip jas gydyti.

Dažnas ūkininkas mėgsta pas save pasisodinti gardžių uogų – braškių. Tačiau norint, kad jų derlius būtų gausus, svarbu žinoti taisykles, kaip jas auginti, ir klaidas, kurių galima išvengti. Apie tai laidoje „Svajonių ūkis“ papasakojo ūkininkas Tautvydas Kvieska. Ūkininkas pasidalijo savo braškių auginimo patarimais.  Geriausios braškių veislės Ūkininkas Tautvydas tikino, kad savo darže augina šešių veislių braškes. Kiekviena iš jų turi savų privalumų, kuriuos vertina pirkėjai.

Pomidorai yra viena iš mėgstamiausių lietuvių daržovių, kurie sezono metu atsiranda ant pietų stalo. Beveik kiekvieno sodininko šiltnamyje galima rasti šių daržovių, tačiau kaip tinkamai juos užauginti ir prižiūrėti, kad vasarą galėtume mėgautis sultingu ir skaniu derliumi? TV3 laidoje „Svajonių sodai“ ūkininkė, pomidorų priežiūros ekspertė Jonata Pauraitė papasakojo, kokių klaidų nedaryti, auginant pomidorus šiltnamyje.

Prasidėjęs sodininkystės ir daržininkystės sezonas – vienas malonumas mėgstantiems sukišti rankas į žemę, tačiau neretai šį malonumą apkartina nekviesti svečiai – kurkliai. Kurkliai yra vieni nemėgstamiausių kenkėjų sode, nes dėl jų veiklos kenčia augalų šaknys. Jauniems augalams tai gali pakenkti negrįžtamai, todėl vos pamatę juos savo sode, daugelis griebiasi visų įmanomų priemonių, kad tik jų atsikratytų.

Kam gyslotis, o kam trauklapis – kalbėsime apie vieną ir tą patį augalą. Tikriausiai nusibrozdinus kelį atlėkdavo močiutė su gysločio lapu ir uždėdavo ant žaizdos – klasikinis vaizdelis. Bet gysločio naudos nereikia apriboti tik kraujavimo stabdymu – tai nuostabi priemonė sveikatai gerinti, jeigu naudosite jo lapus ar sėklas arbatai bei maistui.

Dabar pats tinkamiausias laikas naikinti Sosnovskio barščius. Šį vieną pavojingiausių aplinkai ir žmonių sveikatai invazinį augalą rekomenduojama iškasti, kol jis yra mažas ir neaukštas taip apsaugant biologinės įvairovės požiūriu jautrias teritorijas ir sustabdant jo plitimą. Gyventojai, prie kurių namų, sodo, sodybos ar kitoje žemės valdoje veši Sosnovskio barščiai, gegužės mėnesį dar gali suskubti juos sunaikinti iškasant ar purškiant herbicidais.

Ryškiais įvairių spalvų žiedais balkonuose ar terasose pleškančios gėlės – vienas pigiausių ir maloniausių būdų pasirūpinti namų grožiu. Jos ne tik suteikia atgaivą akims, bet tampa ir maloniu hobiu, į kurį visai nesunku įtraukti ir vaikus. Pasak Gintarės Kitovės, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovės, šiemet tendencija akivaizdi – namuose pirkėjai nori kuo daugiau augalų. O tarp dažniausių pasirinkimų puošiant balkonus – ir pelargonijos, petunijos bei nemezijos.

Sodininkystės entuziastė pasidalijo sąrašu augalų, kurių nemėgsta šliužai ir jų nė neliečia – sodas atrodys gražiai, bus pilnas spalvų, ir jame nebus nė vieno šliužo. Šliužai liūdnai pagarsėję tuo, kad graužia lapus ir krūmus, tačiau jie taip pat turi vaidmenį gamtos ekosistemoje, todėl prevencija yra geresnė strategija nei naikinimas, rašo express.co.uk.

Tereikės vieno ingrediento iš virtuvės, ir daigai augs kur kas greičiau. Be to, jie bus vešlūs, sveiki ir stiprūs. Šios trąšos puikiai tinka paprikų, pomidorų, agurkų bei kitų augalų daigams. Tai pagerins jaunų augalų augimą ir vystymąsi, lapai bus sodriai žalios spalvos. Šios trąšos taip pat padės vystytis šaknų sistemai. Šios natūralios trąšos padidins augalų imunitetą ir atsparumą ligoms. Trąšos aprūpins augalus azotu, fosforu, kaliu ir kitais mikroelementais.

„Įspūdingas egzempliorius, kol traukiau savo filmavimo priemonę, sušnypštė ir pasišalino. Svarbu, kad nuo kelio dingo. Nes vietiniai kažkodėl jas specialiai suvėžinti stengiasi“, – socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Lietuvos herpetologų draugijos“ grupėje rašė Darius. Balandžio 30 dieną, kaunietis Darius užfiksavo nuodingąją Lietuvos miškų gyventoją – paprastąją angį.

Šiandien, gegužės 8 dieną, minimos Cibulinės. Tai puikus metas susisėti svogūnus, nes remdamiesi gamtos kalendoriumi senoliai anksčiau šią dieną juos sodindavo ir tikėdavosi gero derliaus. Cibulinės taip pat turėdavo ypatingą paros metą, kada svogūnus reikėdavo sodinti. Laikėsi gamtos kalendoriaus Šią dieną senoliai laikė tinkamiausia diena sodinti svogūnus ir sėti žirnius.

Neseniai moteris savo augalų lapuose pastebėjo milžiniškas skyles. Ji pasinaudojo paprastu triuku, kuris patvirtino, kad kaltininkai – šliužai. Turbūt nėra nieko blogiau, nei ryte rasti daržo augalus skylėtais lapais. Kenkėjų sode neišvengsime, tačiau yra būdų, padedančių sumažinti jų daromą žalą. Amarus galite atbaidyti skystu muilu arba pesticidais, o graužikus – apipurškiant augalus pipirų bei aliejaus mišiniu. Paprastas triukas padės atsikratyti ir šliužų, rašo express.co.uk.