Kas yra ekoschemos?
Kaip pažymi Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento patarėjas Dainius Stravinskas, naujuoju finansiniu laikotarpiu sukurta visiškai nauja Bendrosios žemės ūkio politikos „žalioji architektūra“, kurios vienas iš elementų – ekoschemos, kurioms, siekiant aukštesnio aplinkos apsaugos lygio įgyvendinant Strateginį planą, teks ypatingas vaidmuo. „Pagal ekoschemas išmokos bus skiriamos už įsipareigojimus, viršijančius valdymo reikalavimus ir GAAB standartus, atitinkamus minimaliuosius trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo, gyvūnų gerovės ar kitus privalomus reikalavimus“, – pažymi Dainius Stravinskas.
Strateginiame plane ekoschemoms kasmet skirta 25 proc. Lietuvos tiesioginių išmokų metinio voko. Strateginiame plane numatyta 10 ekoschemų, apimančių visus žemės ūkio naudmenų tipus (ariamoji žemė, daugiametės pievos, daugiamečiai sodiniai), įskaitant ekoschemą dėl gyvūnų gerovės didinimo. Tai kompleksinė ekoschema Veiklos ariamojoje žemėje, Sodų ir uogynų tvarkymas gamtai palankiu būdu, Tausojanti vaisių, uogų ir daržovių programa, Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis, Eroduotos žemės keitimas pievomis, Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros sistema, Ekstensyvus šlapynių tvarkymas, Perėjimas prie ekologinio ūkininkavimo, Gyvūnų gerovė, Ekologinis ūkininkavimas (vaisiai, uogos, daržovės, vaistažolės ir prieskoniniai augalai).
Kompleksinė ekoschema naudinga dirbantiems žemę
„Dirbantiems žemę, ypač užsiimantiems laukininkyste, skirta kompleksinė ekoschema „Veiklos ariamojoje žemėje“, – teigia ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento patarėjas Dainius Stravinskas. Ši ekoschema apima 4 gamybines ir 3 negamybines veiklas.
Kompleksinė ekoschema „Veiklos ariamojoje žemėje“ gamybinės veiklos – augalų kaita, tarpiniai pasėliai, sertifikuotos sėklos naudojimas, neariminės žemdirbystės technologijos.
Augalų kaita
Dirvožemiui saugoti ir jo kokybei gerinti skirta veikla „Augalų kaita“. „Pasirinkę įgyvendinti šią priemonę ūkininkai įsipareigos kasmet užtikrinti ne mažesnę kaip 4 augalų kaitą ir bent vienas jų turės būti dirvą gerinantis augalas (ankštiniai javai, aliejiniai augalai, daugiametės žolės, kaupiamieji ar sideraciniai augalai (žaliasis pūdymas)“, – galimybę ūkininkaujantiems padidinti savo pajamas apibūdina D. Stravinskas. Mažiausia baltyminių augalų dalis – 10 proc. pagal šią priemonę deklaruoto ploto.
Šiai veiklai 2023–2027 m. numatyta 78,1 mln. eurų.
Išmoka, Eur/ha 57
Mažiausias plotas išmokai gauti, ha 1
Įsipareigojimų laikotarpis, metai 4
Per visą įsipareigojimų laikotarpį deklaruotą plotą galima sumažinti ne daugiau kaip 10 proc. Deklaruotame plote atsėliavimas, kai tas pats pasėlis sėjamas dvejus metus iš eilės tame pačiame lauke, draudžiamas. Numatyta išmoka mokama kasmet per visą įsipareigojimų laikotarpį, kasmet teikiant paraiškas.
Tarpiniai pasėliai
Auginti dirvožemio kokybės išsaugojimui svarbius augalus skatinama Strateginiame plane numatyta veikla „Tarpiniai pasėliai“. Imdamiesi šios veiklos, ūkininkai turi pasirinkti vieną iš šių priemonių:
- tarpiniai pasėliai;
- įsėlis;
- posėlis.
Jei ūkininkas nusprendžia auginti tarpinius pasėlius per žiemą, daugiametes ankštines ir varpines žoles, aliejinius bei ankštinius augalus, varpinius javus ar šių grupių augalų mišinius, jis juos privalės pasėti iki rugsėjo 1 d. ir išlaikyti iki kitų metų kovo 1 d.
Jei ūkininkas renkasi įsėlį, tarpinius augalus jis turės įsėti per pavasario sėją į pagrindinį pasėlį ir išlaikyti ne mažiau kaip 8 savaites po pagrindinės kultūros derliaus nuėmimo.
Pasirinkusieji posėlį, jį turės pasėti iki rugpjūčio 15 d. Sėjant žolinius augalus juos nepertraukiamai išlaikyti dirvoje bent 8 savaites.
Visais šiais atvejais negalima naudoti augalų apsaugos priemonių, mineralinių ir organinių trąšų. Šių augalų neleidžiama naudoti pašarui ir nuimti jų derliaus.
Už tą patį plotą parama suteikiama tik pagal vieną iš pateiktų variantų.
Šiai priemonei per 2023–2027 m. numatyta 139 mln. eurų.
Išmoka, Eur/ha 139
Mažiausias plotas išmokai gauti, ha 1
Įsipareigojimų laikotarpis, metai 1
Sertifikuotos sėklos naudojimas
Veikla „Sertifikuotos sėklos naudojimas“ ne tik skatinama ūkiuose naudoti sertifikuotą sėklą, bet ir mažinti augalų apsaugos produktų naudojimą, aplinkos taršą, ŠESD emisijas, didinti ūkių prisitaikymą prie klimato kaitos. Siekti paramos pagal šią veiklą galės ir atnaujinantys bei persėjantys sertifikuota sėkla pievas. Plotų, kurie bus užsėti sertifikuota sėkla, negalima naudoti sėklos gamybai. Sertifikuotą sėklą reikės įsigyti ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki einamųjų metų paraiškų teikimo pabaigos. Per 2023–2027 m. šiai veiklai numatyta 31,7 mln. eurų.
Išmoka, Eur/ha 16
Mažiausias plotas išmokai gauti, ha 0,5
Įsipareigojimų laikotarpis, metai 1
Nearimines tausojamosios žemdirbystės technologijos
Siekiantys prisidėti mažinant ŠESD, gerinti dirvožemio būklę nuo 2023 m. galės rinktis veiklą „Nearimines tausojamosios žemdirbystės technologijos“. Strateginiame plane konkretus neariminio žemės dirbimo būdas nereglamentuojamas (pvz., gali būti taikoma tiesioginė sėja į neįdirbtą dirvą, seklusis dirvos skutimas, juostinis žemės dirbimas ir kt.), taip pat nenustatytas ir dirvos įdirbimo gylis, tačiau pagrindinė sąlyga – dirbamuose laukuose taikyti žemės dirbimo būdą be plūgo (neapverčiant dirvos). Taip pat pagal veiklą deklaruotuose plotuose būtina užtikrinti dirvos dangą jautriausiu periodu, nustatytu GAAB6. Šiai veiklai skatinti numatyta 158,1 mln. eurų.
Išmoka, Eur/ha 66
Mažiausias plotas išmokai gauti, ha 1
Įsipareigojimų laikotarpis, metai 1
Pagal kompleksinės ekoschemos gamybines veiklas mokamos išmokos kompensuos papildomas išlaidas ir pajamų praradimą, kurį, palyginti su tradiciniu ūkininkavimu, patirs ūkininkas, įgyvendindamas įsipareigojimus vykdant pasirinktas priemones.
